S h i
n r i
n y
o k
u
MIŠKO MAUDYNIŲ MENAS IR MOKSLAS Dr. Qing Li
Dr. Qingas Li yra Nippono (Japonijos) medicinos
mokyklos Tokijuje docentas, vienas įtakingiausių miško terapijos ekspertų pasaulyje.
Taip pat jis yra Tarptautinės gamtos ir miško medicinos draugijos (International Society of Nature and Forest
Medicine) viceprezidentas ir Japonijos miško medicinos draugijos (Society of Forest Medicine in Japan) prezidentas, vienas iš Japonijos miško terapijos draugijos direktorių.
Miško maudynės
6
Turinys
Kelios miško terapijos bazės
8
Japonijoje 7
Įvadas: mūsų santykis su miškais
10
1. Nuo jausmo iki mokslo
36
2. Kaip praktikuoti shinrin-yoku
84
3. Parsineškite mišką namo
156
4. Žvelgiant į ateitį
178
40 gražių pasaulio miškų
192
POMS testas
194
Šioje knygoje minėti tyrimai, knygos,
196
interneto svetainės Leidimai naudoti nuotraukas
198
Padėka
201
Dr. Quing Li
8
Kelios miško terapijos bazės Japonijoje
Kelios miško terapijos bazės Japonijoje
Miško maudynės
9
Ueno kaimas, Gunmos prefektūra Akasavos miestas, Nagano prefektūra
Šisas, Hiogo prefektūra Čidzu, Totorio prefektūra
Iijama, Nagano prefektūra
Okutama, Tokijo prefektūra
Motosu miestas, Gifu prefektūra
Iinanas, Šimanės prefektūra Jusuharos miestas, Kočio prefektūra
Kitagas, Mijadzakio prefektūra
Dr. Quing Li
Kaip atsirado shinrin-yoku?
1982 metais Japonijoje buvo pristatyta nacionalinė miško maudynių sveikatos programa. Tomis pirmosiomis, eksperimentinėmis dienomis shinrin-yoku praktikai išbandyti buvo pasirinkta Akasavos giria, esanti Nagano prefektūroje, šalia senojo Nakasendo kelio, dar žinomo kaip Samurajaus takas. Akasavos giria laikoma vienu iš trijų gražiausių Japonijos miškų – ją vagoja smaragdinės upės, maitinamos ištirpusiu sniegu nuo Ontakės kalno vakaruose, o rytuose – nuo Kisokomos kalno, aukščiausios centrinių Japonijos Alpių viršukalnės. Šioje girioje auga 35 metrų aukštį siekiantys bukieji puskiparisiai arba japoniniai kiparisai, dar kitaip – hinoki kiparisai. Tai dailūs medžiai tamsiai raudonais kamienais, besilupančia žieve ir grakščiomis šakomis su sodriai žalios spalvos spygliais. Šių puskiparisių mediena yra auksinės spalvos, maloniai kvepia citrinomis ir dūmais. Šaltame ore medžiai auga lėtai, todėl bukojo puskiparisio mediena tvirtesnė už kitų rūšių medieną, tad nuo XVIII amžiaus ji buvo naudojama statuloms ir Budos atvaizdams bei samurajų pilių statybai.
Įvadas
Miško maudynės
28
29
Dr. Quing Li
36
1
Nuo jausmo iki mokslo
Miško maudynės
37
NUO JAUSMO IKI MOKSLO
p. 36–83
Dr. Quing Li
Miško maudynės gerina miegą
Vienas dažniausiai pasitaikančių šalutinių streso poveikių – sutrikęs miegas. Vargu ar ką nustebins statistiniai duomenys, rodantys, kad 30–40 proc. darbingo amžiaus vyrų Japonijoje nuo įtampos negali miegoti, o 40 proc. teigia kas naktį miegantys mažiau nei šešias valandas. Gydytojai paprastai rekomenduoja miegoti aštuonias valandas. Kokybiškas, adekvatus miegas būtinas mūsų sveikatai ir gerai savijautai – jis užtikrina optimalią smegenų veiklą, hormonų pusiausvyrą, yra būtinas mūsų imuninei sistemai tinkamai funkcionuoti. Miego trūkumas siejamas su daugybe sveikatos problemų, įskaitant didesnę širdies ir inkstų ligų, padidėjusio kraujospūdžio, diabeto ir insulto riziką. Norėdamas išsiaiškinti, ar shinrin-yoku gerina miego režimą ir kokybę, Iijamoje ištyriau miško maudynių poveikį minėtųjų dvylikos vidutinio amžiaus biuro darbuotojų iš Tokijo miegui. Dalyviai vaikščiojo po dvi valandas rytą ir po pietų skirtinguose miškuose. Per porą valandų jie nueidavo apie 2,5 kilometro – apytikriai tokį atstumą, kokį nužingsniuotų paprastą darbo dieną. Tyriau jų miegą miego poligrafu ir akcelerometru – ant riešo tvirtinamu matuokliu, kuris įvertina fizinių judesių skaičių – prieš išvyką, jos metu ir po jos. Mažiau nei 40 kūno judesių per minutę parodo, kad žmogus miega. Prieš miško terapijos išvyką vidutinė šių vyrų miego trukmė buvo 383 minutės. Išvykos metu ji išaugo iki 452 minučių, o naktį po jos siekė 410 minučių. Kitaip tariant, miško maudynių išvykos metu dalyviai miegojo pastebimai ilgiau – tai įrodė, kad leidžiant laiką miške miegama daug geriau, net jei fizinės veiklos kiekis pastebimai nepadidėja. Dar viename miego tyrime, kurį atliko kiti tyrėjai, siekta išsiaiškinti, kaip miško maudynės paveikė miegą žmonių, kankinamų įvairių miego sutrikimų – nemigos, negebėjimo greitai užmigti, išmiegoti visą naktį nenubudus, nubudimo per anksti. Grupė dalyvių dvi valandas vaikščiojo po Riukoku mišką vakarinėje Honšiū salos
dalyje. Dalyvių miegas buvo įvertintas naktį prieš vaikščiojimą ir naktį po jo. Nuo jausmo iki mokslo
Miško maudynės
44
45
Lisos istorija
„Kai mokiausi trečiame medicinos mokyklos kurse, kiekvieną pirmadienį eidavome į mišką – miško maudynės buvo privaloma studijų dalis. Buvau girdėjusi apie miško maudynes anksčiau, bet nežinojau, kad šį dalyką galima tyrinėti moksliškai. Užaugau mieste, gamtoje būdavau retai. Tačiau dalyvaudama shinrin-yoku tyrimuose pajutau poreikį būti gamtoje, kad atsipalaiduočiau. Dabar kaskart intensyviai pasimokiusi visada einu į mišką. Stebėdama gėles, lapų spalvas pajuntu metų laikų kaitą. Iki patirdama miško maudynes nemaniau, kad shinrin-yoku gali pagerinti savijautą, ir labai nustebau pamačiusi, kokia ši praktika veiksminga. Po miško maudynių būnu pavargusi fiziškai, tačiau emociškai jaučiuosi labai gerai, atsipalaidavusi. Šis jausmas trunka visą naktį. Turiu hobį – klasikinį baletą, šoku nuo trejų metų, tad baletas man padeda įveikti stresą, bet kai neturiu laiko šokio pamokoms, kovoti su įtampa padeda miško maudynės.“
Nuo jausmo iki mokslo
Miško maudynės
50
51
Jujos istorija
„Mano mėgstamiausias miško maudynių parkas yra Šindžiuku Gyoen. Šis pačiame Tokijo centre esantis parkas buvo įrengtas taip, kad žmonės galėtų grožėtis japonišku kraštovaizdžiu. Man patinka miško maudynės, dažnai einu į parką vienas ir kaskart grįžtu atsigavęs. Miško maudynės sumažina stresą, panašiai kaip sportas. Iš pradžių man buvo sunku patikėti maudynių nauda, bet kai pats patyriau jų poveikį, supratau, kokia ši praktika veiksminga. Jos efektyvumą pagrindžia ir statistiniai duomenys!“
Dr. Quing Li
71
Dr. Quing Li
Vaikščiojimas miške
Galima eiti taip lėtai, kaip norisi. Lėtas ėjimas rekomenduojamas naujokams. Miške svarbu neskubėti – tai ne žygis. Lėtai einant lengviau išlaikyti pojūčius atvirus, pastebėti, kas yra aplink, užuosti miško orą. Kiek paėjėję vis sustokite, įsijauskite į aplinką. Ką pastebite?
90
Joga
Miške daromų jogos pratimų poveikis stipresnis, jų naudos neteks ilgai laukti. Susitelkite į raumenų atpalaidavimą ir kvėpavimą. Užteks kelių nesudėtingų pozų, arba galima tiesiog pasėdėti patogiai sukryžiavus kojas. Giliai kvėpuokite, gerkite į save aplinkos vaizdus ir kvapus. Įsiklausykite į miško garsus.
Kaip praktikuoti shinrin-yoku
Miško maudynės
Valgymas miške
Kai kuriose miško terapijos bazėse valgomieji augalai yra svarbi programos dalis. Iinano apylinkėse, pavyzdžiui, yra labai daug gydomųjų augalų ir žolelių. Miško bazėje įsikūrusiuose restoranuose galima paragauti tokių vietos firminių patiekalų kaip sasazushi (sušiai ant bambuko lapų) ir tomikura – grikinių makaronų (soba) su oyamabokuchi augalo (panašaus į varnalėšą) lapais. Grikinių makaronų žinovai pastarąjį patiekalą vertina kaip tikrą delikatesą. (Kai kuriose miško terapijos bazėse netgi galima išmokti gaminti
91
šiuos valgius.) Kad ir kur nuvyktumėte, galite rinkti laukinius augalus gamtoje arba pasidomėti, kokie jūsų lankomo regiono firminiai patiekalai, ir atsinešti jų į iškylą. Nėra geresnio būdo pajusti regiono specifiką, negu ragauti jame užaugintą maistą. DĖMESIO: rinkdami laukinius augalus maistui būkite labai atsargūs. Miške auga daug nuodingųjų augalų, kai kurie jų labai panašūs į valgomuosius. Jei nesate šimtu procentų tikri, kad rastą augalą valgyti saugu, neimkite jo į burną. Dr. Quing Li
Bulonės miškas yra antras pagal dydį Paryžiaus parkas.
98
Pačiame Tokijo centre esančiame Šindžiuku Gyoen nacionaliniame parke tyvuliuoja
nepaprasto grožio ežeras.
Kaip praktikuoti shinrin-yoku
Miško maudynės
Medžiai mieste tokie pat svarbūs mūsų sveikatai, kaip ir medžiai už miesto – galbūt net svarbesni. Visų pirma medžiai yra vienas esminių veiksnių, padedančių palaikyti švarą mūsų miestuose. Jie ne tik valo orą, bet ir jį vėsina, švelnina miestams būdingų karščio salų poveikį ir filtruoja taršias dujas, tokias kaip anglies monoksidas, azoto oksidai, ozonas ir sieros oksidai. Be to, medžiai labai veiksmingai iš oro pašalina kietąsias daleles, ypač jei dažnai lyja. Kietosios dalelės nusėda ant medžių lapų, panašiai kaip dulkės ant televizoriaus, o lietus jas nuplauna. Kietąsias daleles sudaro mikroskopinės dulkių, žiedadulkių, suodžių ir dūmų dalelės, kurias įkvepiame į plaučius. Ypač daug kietųjų dalelių išskiria automobiliai, todėl miestuose žmonės jų prisikvėpuoja daugiau nei kaime.
99
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad iš visų oro teršalų smulkios kietosios dalelės turi didžiausią neigiamą poveikį sveikatai, skatindamos tokias ligas kaip astma, plaučių susirgimai, infarktas, vėžys ir insultas. Apie 90 proc. miestuose gyvenančių žmonių kietųjų dalelių įkvepia daugiau, negu leistina norma nustatyta PSO gairėse. Įvertinta, kad 2012 metais kietosios dalelės sukėlė 3 mln. ankstyvų mirčių, o iki 2050-ųjų, kai dar daugiau žmonių gyvens miestuose ir megapoliuose, nuo užteršto oro sukeltų ligų kasmet mirs 6,2 mln. žmonių. Apskaičiuota, kad vienas medis gali sugerti 4,5 kilogramo taršiųjų dalelių per metus. 2014 metais buvo atliktas didžiausias tokio pobūdžio medžių tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad Londono medžiai pašalina 2241 toną teršalų, sulaiko 2 367 000 tonų anglies, sulaiko ir saugo 77 200 tonų anglies dvideginio ir sulaiko 3 414 000 kubinių metrų lietaus vandens. Tam tikri medžiai tai daro veiksmingiau už kitus. Pavyzdžiui, karpotasis beržas gali sugerti net 50 proc. automobilių išmetamų kietųjų dalelių – daug daugiau nei ąžuolas! Dr. Quing Li
Garsas
Ššš. Įsiklausykite. Ką girdite? Taip, teisingai – lėktuvų, automobilių, motociklų gaudesį, statybų triukšmą, šaldytuvo, kondicionieriaus ūžimą, erzinantį kažkokio žmogaus mobiliojo telefono skambutį. Savo paties telefono skambutį! Šiuolaikiniame pasaulyje sunku rasti tylą ir ramybę. Ar galite prisiminti, kada pastarąjį kartą negirdėjote nieko? Triukšmas ne šiaip erzina. Jis gali padidinti kraujo spaudimą, sumažinti gebėjimą susikaupti, sutrikdyti miegą ir paskatinti užmaršumą. Įrodyta, kad triukšmingoje aplinkoje gyvenantys ar daug laiko triukšme leidžiantys vaikai vėliau išmoksta kalbėti ir skaityti. Chroniškas triukšmas sukelia stresą. O mes jau žinome, kad jis paskatina daugybę sveikatos problemų. Šiais laikais daugiau nei pusė pasaulio žmonių gyvena triukšminguose miestuose. Apie 80 mln. Europos gyventojų gyvena aplinkoje, kurioje triukšmo lygis yra per didelis. Daugiau nei 11 mln. amerikiečių kasdien priversti kęsti tokį didelį transporto sukeliamą triukšmą, kad rizikuoja apkursti. Ir nors Japoniją dažnas įsivaizduoja kaip šalį, kurioje vyrauja taika, ramybė ir tyla, iš tiesų tai labai triukšminga šalis. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo išvadose teigiama, kad Japonija yra triukšmingiausia valstybė pasaulyje. Septynias dienas per savaitę, nuo septynių ryto iki dešimtos vakaro Japonijoje skamba skelbimai, įspėjimai ir priminimai, varpai, varpeliai, sirenos ir melodijos. Visur įtaisyti garsiakalbiai – traukinių stotyse ir vagonuose, kalba net eskalatoriai ir bankomatai. Gatvių prekeiviai šūkauja per garsintuvus, o parduotuvės samdo tokius darbuotojus, kurie sugeba kuo garsiau pasveikinti įėjusį pirkėją. Irrashaimase! Sveiki atvykę! Moksleiviams periodiškai pranešama, kada laikas eiti namo, o gyventojams primenama, kad rytoj valstybinė šventė. Garsiakalbiai ant šiukšliavežių skelbia: „Atvažiuoja šiukšliavežė. Atvažiuoja šiukšliavežė“, Kaip praktikuoti shinrin-yoku
Miško maudynės
102
Rega
Regos pojūtis laikomas pačiu svarbiausiu mūsų pojūčiu. Mes esame vizualios būtybės ir daugelį įspūdžių išgyvename per akis. Būtent regos pojūtis leidžia mums pajusti gamtos pasaulio didybę ir grožį. Japonų kalboje yra žodis komorebi, kurio neįmanoma pažodžiui išversti į lietuvių kalbą. Netikslus vertimas būtų „saulės šviesa, sklindanti pro medžių lapus“. Šį žodį sudaro trys kanji simboliai. Pirmasis kanji
reiškia „medis“ arba „medžiai“, antras –
„tekėti pro“, o trečias–
„išlaisvinti“ arba
„šviesa“ arba „saulė“.
Šis žodis taip pat vartojamas lapų ir šviesos žaismui po medžiais esančiuose šešėliuose apibūdinti. Turbūt tiksliausias vertimas į lietuvių kalbą būtų „saulės šviesos dėmės“. Būtent per regos pojūtį mes pajuntame gamtos pasaulio didybę ir grožį. Komorebi ypač žavi leidžiantis saulei arba esant nedidelei miglai ar rūkui. Šis magiškas reginys visuomet padeda man pasijusti nauju žmogumi, atgauti jėgas. Argi mes visi nesijaučiame džiugiai saulėtą dieną, kai saulė margina šaligatvius po miesto medžiais? Liūdna, tačiau paprastai mūsų kasdieniame gyvenime nėra daug komorebi. Dažniausiai kasdienė daugelio mūsų matoma šviesa yra šviečiantis ekranas. Mes įbedame akis į savo telefoną vos tik atsibudę rytą, ir dažniausiai tai būna paskutinis dalykas, į kurį pasižiūrime vakare prieš pat miegą. Likusį laiką leidžiame prie kompiuterių, dirbame, siunčiame elektroninius laiškus, žiūrime
Kaip praktikuoti shinrin-yoku
Miško maudynės
114
filmus ir naujiname savo feisbuko puslapį. Biuruose dažnai reikalaujama, kad visą dieną praleistume prie ekrano. Mūsų akys ne taip gerai geba filtruoti dirbtinę šviesą, į kurią žiūrime visą dieną, kaip saulės skleidžiamą ultravioletinę šviesą. Ir skaitmeniniai ekranai, ir LED bei fluorescencinis apšvietimas skleidžia mėlyną šviesą, kurioje yra daugiau energijos nei raudonoje ar oranžinėje šviesoje, ji vadinama aukštos energijos šviesa. Mėlyna šviesa palaiko žvalumą dienos metu, tačiau nuolat būnant tokioje šviesoje biuruose ir žiūrint į ją įrenginiuose jos gali būti per daug. Kuo daugiau laiko praleidžiame dirbtinėje šviesoje, tuo nepatogiau jaučiamės. Mūsų akys nebuvo sukurtos žiūrėti į ekranus, ilgalaikis darbas kompiuteriu gali sukelti galvos skausmą, akių įtampą, paskatinti technostresą. Mūsų akys nebuvo sukurtos ir tam, kad žiūrėtume į miesto vaizdus. Spalvų poveikio emocijoms tyrimai parodė, kad mus labiausiai ramina gamtoje esančios 115
mėlyna ir žalia spalvos. Jos padeda sumažinti nerimą ir stresą. O miesto vaizdų pilka spalva slopina laimės pojūtį ir sustiprina agresyvumą. Didžiąją žmonijos egzistavimo dalį žmones supo žaluma, tad mes įpratę žiūrėti į gamtą. Primityviausiame lygmenyje žalia mus ramina. Ten, kur žaluma, yra ir vandens. O ten, kur yra vandens, mes galime rasti maisto. Kai mus supančiame pasaulyje yra pakankamai žalumos, galime atsipalaiduoti, žinodami, kad nebūsime alkani. Nenuostabu, kad žalia spalva turi tokį teigiamą poveikį. Tačiau gamta ne tik žalia, ji dar ir graži. Kad ir kur žiūrėtume, gamtoje sukurti gražūs raštai: gėlių žiedlapiuose, snaigių ledo kristaluose, kriauklių spiralėse. Raštus galime įžvelgti visur, pradedant pušies kankorėžiu, baigiant lapų išsidėstymu besiskleidžiančiame papartyje. Šie natūralūs raštai vadinami fraktalais. Juos matome vandenyno bangose, žaibuose, kranto linijose ir upėse, taip pat gėlėse, medžiuose, debesyse
Dr. Quing Li
„POMS“ TESTAS
194
POMS (nuotaikų būsenų profilio) klausimynas yra plačiai naudojamas įrankis vertinant psichologinę gerovę. 1971 metais jį sukūrė Douglas M. McNairis kartu su Maurice’u Loru ir Leo F. Droplemanu. Yra kelios klausimyno versijos. Dažniausiai naudojama POMS2. Galima naudoti visą klausimyną (65 punktai) arba sutrumpintą versiją (34 punktai). Aš naudoju adaptuotą versiją, sukurtą dr. J. R. Grove’o iš Vakarų Australijos universiteto. Šį klausimyną reikėtų užpildyti du kartus – prieš miško maudynes ir po jų – ir palyginti rezultatus. (Daugelis emocijų atrodo tokios pat – tai daroma sąmoningai! Tai šešių konkrečių nuotaikos skalių niuansai, kaip pamatysite rezultatų skyriuje.) POMS testas
Miško maudynės
195
VISIŠKAI NE
ŠIEK TIEK
VIDUTINIŠKAI
GANA STIPRIAI
LABAI STIPRIAI
ĮSITEMPĘS
0
1
2
3
4
ANX
PIKTAS
0
1
2
3
4
ANG
IŠVARGINTAS
0
1
2
3
4
FAT
NELAIMINGAS
0
1
2
3
4
DEP
GYVYBINGAS
0
1
2
3
4
VIG
SUTRIKĘS
0
1
2
3
4
CON
LIŪDNAS
0
1
2
3
4
DEP
AKTYVUS
0
1
2
3
4
VIG
NUOLATINĖJE ĮTAMPOJE
0
1
2
3
4
ANX
PANIURĘS
0
1
2
3
4
ANG
ENERGINGAS
0
1
2
3
4
VIG
PRARADĘS VILTĮ
0
1
2
3
4
DEP
SUNERIMĘS
0
1
2
3
4
ANX
NENUSTYGSTANTIS
0
1
2
3
4
ANX
NESUGEBANTIS SUSIKONCENTRUOTI
0
1
2
3
4
CON
PAVARGĘS
0
1
2
3
4
FAT
SUSIERZINĘS
0
1
2
3
4
ANG
NUSIVYLĘS
0
1
2
3
4
DEP
PASIPIKTINĘS
0
1
2
3
4
ANG
NERVINGAS
0
1
2
3
4
ANX
NELAIMINGAS
0
1
2
3
4
DEP
TULŽINGAS
0
1
2
3
4
ANG
IŠSEKĘS
0
1
2
3
4
FAT
NERIMAUJANTIS
0
1
2
3
4
ANX
BEJĖGIS
0
1
2
3
4
DEP
JAUČIANTIS NUOVARGĮ
0
1
2
3
4
FAT
KUPINAS ENERGIJOS
0
1
2
3
4
VIG
SUMIŠĘS
0
1
2
3
4
CON
PIKTAS
0
1
2
3
4
VIG
NIEKAM TIKĘS
0
1
2
3
4
DEP
UŽMARŠUS
0
1
2
3
4
CON
STIPRUS
0
1
2
3
4
VIG
ABEJOJANTIS
0
1
2
3
4
CON
LABAI PAVARGĘS
0
1
2
3
4
FAT
Kiekviena iš šių emocijų priklauso konkrečiai nuotaikos skalei. Sudėkite kiekvienos skalės
rezultatus ir gausite savo rezultatą prieš miško maudynes ir po jų.
SKALĖ
ANX = nerimas
Rezultatas iš 24
VIG = energingumas
Rezultatas iš 24
DEP = depresija
Rezultatas iš 28
FAT = nuovargis
Rezultatas iš 20
ANG = pyktis
Rezultatas iš 20
CON = sumišimas
Rezultatas iš 20
Dr. Quing Li
Esu Mila Monk, viena šios knygos vertėjų ir miško maudynių gidė. Tikiu, kad miškas ne tik gydo sutrikusias emocijas, bet ir leidžia kūnui gyti pačiam.
Miško terapiją pamilau dėl daugelio priežasčių: ji padėjo man atsigauti po profesinio perdegimo ir suprasti miško svarbą miesto žmogaus emocinei bei fizinei sveikatai.
Ši kelionė prasidėjo tada, kai vieną rytą prie mano namų buvo iškirsta daug medžių. Tušti ir negyvi namų langai pradėjo slėgti. Ieškodama būdų, kaip išlipti iš slogios
nuotaikos, intuityviai ėmiau daugiau laiko leisti gamtoje, o sužinojusi apie japonišką shinrin-yoku – miško maudynių – metodiką ir ją išbandžiusi praktikoje greitai pajutau palengvėjimą. Grįžo ramybė ir gyvenimo džiaugsmas.
Bandydama išsiaiškinti, ar tikrai gamta (ar jos nebuvimas) turi įtakos žmogaus būklei, atradau nemažai tai patvirtinančių tyrimų, tarp jų ir atliktus šios knygos autoriaus, japonų mokslininko dr. Qingo Li.
„Šiuolaikinio žmogaus problemų šaknys glūdi susvetimėjime nuo gamtos – terpės, kurioje žmonija vystosi milijonus metų, kuri įrašyta į mūsų genetiką. Užsidarę biuruose ir butuose, didžiąją savo gyvenimo dalį, net ir bendravimą, perkėlę į
virtualią erdvę, ne tik daugiau sergame fizinėmis ir psichinėmis ligomis. Vis labiau pervargstame ir nebepastebime natūralios aplinkos, nors ji mums būtina, kad išgyventume“, – kalba autorius.
Siekdama supažindinti kuo daugiau žmonių su miško terapija, nusprendžiau ne tik dalintis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie miško naudą, bet ir išversti
dr. Qingo Li knygą į lietuvių kalbą. Džiaugiuosi, kad rengdama ją kartu baigiau Miško terapijos instituto mokymus ir tapau pirmąja sertifikuota miško maudynių gide bei oficialia instituto atstove Lietuvoje. Vedu miško maudynių praktikas Vilniaus ir kituose Lietuvos miškuose.
Miško terapija – lėtas buvimas miške, patiriant jį per visus penkis pojūčius – užkerta kelią daugeliui ligų, ramina, suteikia džiaugsmo, laimės pojūtį. Tai moksliškai
pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.
Miško maudynės
202
203
Dr. Quing Li
Versta iš
THE ART AND SCIENCE OF FOREST-BATHING Copyright © Dr Qing Li, 2018
IŠ ANGLŲ K ALBOS VERTĖ
Mila Monk, Rasa Monkevičienė REDAK TORĖ
Drasida Žemaitė K ALBOS REDAK TORĖ Jurgita Jačėnaitė FOTOGRAFIJOS
Rūta Kiškytė, Aura Skulskytė VIRŠELIO FOTOGRAFIJA
Rūta Kiškytė ir Rytis Kiškis ŽEMĖL APIAI IR ILIUSTRACIJOS Lina Marcinonytė
KNYGOS DIZ AINAS Lina Marcinonytė
KNYGOS MAKETAS Miglė Ceinorytė ŠRIFTAS Suisse Int‘l, AT Apoc POPIERIUS
100 % perdirbtas popierius Nautilus (Antalis) IŠLEIDO Dvi Tylos SPAUSDINO Baltoprint TIRAŽAS 2000
ISBN 978-609-8232-11-0 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
DVI TYLOS Knygos žengiantiems su pasauliu, ieškantiems tikrumo.