Issuu

Nauja bestselerio „Kaip Kalėdų Berniukas tėčio ieškojo” autoriaus knyga

Ar žinai, kaip veikia magija, kuri skraidina šiaurės elnią dangumi? Magija, kuri padeda Tėtušiui Kalėdai per vieną naktį apkeliauti visą pasaulį? O iš kur atsiranda magija? Ją kuria kiekvienas, kas tiki Tėtušiu Kalėda!

O be magijos Tėtušis Kalėda negalėjo keliauti. Reikėjo skubiai rasti Ameliją. Ir jis leidosi ieškoti. Kad viso pasaulio vaikai vėl galėtų džiaugtis Kalėdomis, Amelija privalėjo patikėti stebuklais... Ir paslapčių kupina kelionė per Londoną prasidėjo!

ISBN 978-609-466-274-4

9 786094 662744

MERGAITE, KURI ISGELBEJO KALEDAS

Bet taip buvo ne visada. Kai pirmą kartą Tėtušis Kalėda nusprendė nuskristi pas vaikus, magijos neužteko, nes juo tikėjo tik viena mergaitė iš Londono, Amelija Višart. Tik jos dėka atėjo Kalėdos! O paskui Ameliją užgriuvo nelaimės: mirė mama, ji pati buvo apgyvendinta bjauraus pono Šliužo prieglaudoje. Viskas, ką ji turėjo – tik katinas. Viskas, ko ji norėjo – ištrūkti iš tos baisios prieglaudos. Išgelbėti ją galėjo tik stebuklas... arba Tėtušis Kalėda. Amelijos liūdesys kasdien vis didėjo, ir magija blėso...

NAUJOJI KALEDU klasika

NUO

IKI

METŲ

Iliustravo CHRIS MOULD

Iš anglų kalbos vertė Lauryna Butrimienė, Rasa Stamkauskienė

Iliustravo CHRIS MOULD

V ILNIU S

2017

Matt Haig THE GIRL WHO SAVED CHRISTMAS Canongate Books Ltd, Edinburgh, 2016

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Iliustravo Chris Mould Copyright © Matt Haig, 2016 Illustrations © Chris Mould, 2016 Published by arrangement with Canongate Books Ltd, 14 High Street, Edinburgh EH1 1TE © Lauryna Butrimienė [p. 7–105], vertimas į lietuvių kalbą, 2017 © Rasa Stamkauskienė [p. 106–340], vertimas į lietuvių kalbą, 2017 © „Tyto alba“, 2017 ISBN 978-609-466-274-4

Skiriu Perlai, Lukui ir Andrėjai – patiems nuostabiausiems žmonėms, kokius tik pažįstu

Mergaitė, kuri išgelbėjo Kalėdas

r žinai, kaip veikia magija? Magija, kuri skraidina šiaurės elnią dangumi? Magija, kuri padeda Tėtušiui Kalėdai per vieną naktį apkeliauti visą pasaulį? Magija, kuri sustabdo laiką ir padeda išsipildyti svajonėms? Viltis. Štai kokia magijos paslaptis. Be vilties nebūtų magijos. Nei Tėtušis Kalėda, nei Žaibas, nei bet kuris kitas elnias Kūčių vakarą nesukuria magijos. Ją sukuria kiekvienas stebuklo trokštantis vaikas. Jei niekas netrokštų magijos, jos nebūtų. Mes žinome, kad kasmet atkeliauja Tėtušis Kalėda, taigi visiems aišku, kad magija – ar bent tam tikra jos rūšis – yra tikra. Tačiau taip buvo ne visada. Anksčiau niekas nekabindavo kojinių ir Kalėdų rytmečiais susijaudinę nepuldavo išpakuoti dovanų. Tai buvo liūdni laikai, kai labai nedaug vaikų apskritai suprato, kodėl verta tikėti stebuklais. 7

Taigi, Tėtušis Kalėda jau pačią pirmą naktį, kai nusprendė padaryti vaikus laimingus ir leisti jiems patikėti magija, turėjo nemažai paplušėti. Nors dovanos jau buvo sudėtos į maišą, o rogės ir elniai paruošti, išskridęs iš Elfhelmo Tėtušis Kalėda pajuto, kad ore tvyro per mažai magijos. Skriedamas pro Šiaurės pašvaistę, jis pamatė, kad ji vos vos šviečia. Magija buvo silpna, nes mažai kas ja tikėjo. Bet kaip vaikui patikėti magija, jei niekada nėra su ja susidūręs? Deja, pirmoji Tėtušio Kalėdos kelionė buvo nesėkminga. O kad jam iš viso pavyko aplankyti vaikus, turime būti dėkingi vienai mergaitei iš Londono, kuri beatodairiškai tikėjo magija. Kuri diena iš dienos vylėsi, kad stebuklas vis dėlto įvyks. Kuri anksčiau nei bet kas kitas patikėjo Tėtušiu Kalėda. Ji vienintelė padėjo jam, kai elniai jau buvo bepradedą spyriotis. Tą Kūčių vakarą gulėdama lovoje mergaitė taip stipriai tikėjo, jos troškimas net nušvietė dangų. Taip Tėtušis Kalėda suprato, ką turi daryti. Kur turi skristi. Taigi jis nusekė plonyčiu šviesos pėdsaku iki pat mergaitės namų Galanterijos gatvėje 99, Londone. Vos tik ten nusigavo, vos tik lovūgaly, kur šmirinėjo daugybė vabaliukų, pakabino žaislų 8

prikimštą kojinę, viltis sustiprėjo. Pasaulyje dar buvo likę magijos ir ji ėmė plisti vaikų svajonėse. Tačiau Tėtušis Kalėda negalėjo savęs apgaudinėti. Be šios aštuonmetės mergaitės, Amelijos Višart, kuri taip stipriai tikėjo magija, Kalėdų niekada nebūtų. Taip, tam prireikė ir nykštukų, ir elnių, ir dirbtuvių, tačiau mergaitė vienintelė išgelbėjo Kalėdas. Ji buvo pirmoji. Mergaitė, kuri išgelbėjo Kalėdas. Ir Tėtušis Kalėda niekada to nepamirš...

Po metų...

Brangus Tėetušsi Kalėeda,

Labas, mano vardas Amelija Višsart. Man devyneri. Gyvenu Galanterijos gatveje 99, Londone. Tu tai žzinai, nes esi čcia buvęes. Pernai. Kai atnešsei man dovanųu. Tai tikrai miela. Visada tikėejau stebuklais, net tada, kai užzgriuvo sunkumai. Todėel buvo labai gera įisitikinti, kad neklydau.

AČCIUŪ.

Beje, gyvenu su mama Džzeine ir katinu Kapitonu Suodžziumi. Radau jįi užzsilipusįi ant kamino. Matai, kaminai retai kada būuna tiesūus. Kartais jie būuna įikypi. Ar susipažzinai su juo? Jis šsaunus, nors kartais nugvelbia sardiniųu išs žzuvųu pardavėejo ir įisivelia įi pešstynes su laukiniais katinais. Man atrodo, jis galvoja esąas sšuo. ZŽinau, kad esi užzsiėemęes, todeėl tik parašsysiu, ko norėecčiau Kalėedoms. Norėčeciau::: 12

1. Naujo šsepečcio kaminui valyti. 2. Vilkelio.

3. ČCarlzo Dikenso (mano mėegstamiausio rašsytojo)) knygos. 4. Kad mano mama pasveiktųu.

5. Ketvirta dovana pati svarbiausia. Svarbesnėe ir užz antrąa. Vilkelįi gali pasilikti. Buvo tikras stebuklas praeitais metais nubudus rasti dovanuų.

Mama tada valėe kaminąa. Dabar jįi valau ašs. Ji daugiau nebegali įlipti įi kaminąa. Ji nieko nebegali daryti, tik gulėeti lovoje ir kosėeti. Gydytojas sako, kad jąa gali išsgelbėeti tik stebuklas. Bet juk stebuklams reikia magijos, tiesa? O tu esi vienintelis, kuris gali daryti magišskus dalykus. Taigi tokie mano norai. Noriu, kad padarytum, jog mano mama pasveiktųu, kol dar nevėelu. Tai svarbiausia, ko prašsau. Pagarbiai Amelija 13

Žemės drebėjimas

ėtušis Kalėda sulankstė Amelijos laišką ir įsidėjo į kišenę. Jis traukė pro apsnigtą Elnių Lauką, pro užšalusį ežerą ir žvalgėsi po ramų Elfhelmą. Po medinę kaimelio dalį. Apžiūrėjo klumpių parduotuvę, šokolado banką ir greit užsidarysiančią figų pudingo kavinę pagrindiniame kelyje. Taip pat rogdirbystės mokyklą, ypatingų žaislų gamybos universitetą ir aukštą (pagal elfų standartus) „Kasdienio sniego“ redakciją Vodolo gatvėje, kurios tvirtos imbierinių meduolių sienos giedroje ryto šviesoje tviskėjo oranžine spalva. Tada nubrido per pusnis ir pasuko į vakarus, žaislų dirbtuvių link, už kurių puikavosi Miškingosios Kalvos, kuriose gyvena fėjos. Tėtušis Kalėda išvydo jo pusėn einantį elfą – šis vilkėjo rudą rūbą ir avėjo rudomis klumpėmis. Nors elfas nešiojo akinius, vis vien matė prastai, tad Tėtušio Kalėdos nė nepastebėjo. – Sveikas, Hamdrumai! – pasisveikino Tėtušis Kalėda. Elfas iš išgąsčio net šoktelėjo. 15

E;LFHELMAS

– Sveikas, Tėtuši Kalėda. Atsiprašau, nepamačiau tavęs. Dirbau naktinėje pamainoje. Hamdrumas buvo vienas iš sunkiausiai dirbančių elfų žaislų dirbtuvėse. Jis buvo keistokas, nervingas mažas elfas, tačiau Tėtušiui Kalėdai jis patiko. Jis dirbo besisukančių ir šokinėjančių žaislų vyriausiuoju gamintojo pavaduotoju ir niekada nesiskųsdavo naktiniu darbu. – Dirbtuvėse viskas gerai? – pasiteiravo Tėtušis Kalėda. – Žinoma. Žaislai, kurie turi suktis, sukasi, kurie turi šokinėti, šokinėja. Buvo iškilę problemų su teniso kamuoliukais, bet viską išsprendėme. Dabar jie šoklesni nei bet kada anksčiau. Žmonių vaikams jie patiks. – Puiku, – apsidžiaugė Tėtušis Kalėda. – Ką gi, eik namo pamiegoti. Palinkėk Nušai ir Mažajam Mimui linksmų Kalėdų. – Būtinai, Tėtuši Kalėda. Jie labai apsidžiaugs, ypač Mimas. Dabar jo mėgstamiausias žaidimas – dėlionė su tavo atvaizdu, kurią būtent jam pagamino dėlionių meistras Gudrutis. Tėtušis Kalėda nuraudo. – Cho, cho... Linksmų Kalėdų, Hamdrumai! – Linksmų Kalėdų, Tėtuši Kalėda! Atsisveikinę jie abu kažką pajuto. Silpną vir18

pesį po kojomis, tarsi būtų įvykęs nestiprus žemės drebėjimas. Hamdrumas pamanė, kad taip jį paveikė nuovargis. Tėtušis Kalėda pagalvojo, kad taip jį paveikė jaudulys dėl artėjančios didžiosios dienos ir nakties. Taigi nė vienas nieko nebesakė.

Žaislų dirbtuvės

aislų dirbtuvės buvo didžiausias pastatas Elfhelme, didesnis už miestelio rotušę ar „Kasdienio sniego“ redakciją. Milžiniškas žaislų dirbtuvių bokštas ir pagrindinė pastato dalis buvo padengta sniegu. Užėjęs vidun Tėtušis Kalėda išvydo, kad darbas tiesiog virte verda. Jis matė, kaip laimingi, dainuojantys elfai atlieka paskutinius žaislų bandymus: nuima lėlių galvas, išbando besisukančius vilkelius, supamuosius arkliukus, greitojo skaitymo knygas, raško mandarinus nuo medžių, myluoja minkštus žaislus, šokdina kamuolius... Skambėjo Elfhelmo mėgstamiausios muzikos grupės „Gražiosios rogės“ žinomiausia daina „Jau greit Kalėdos (aš toks susijaudinęs, kad prisišlapinau į kelnes).“ Vos įėjęs į kambarį Tėtušis Kalėda padėjo maišą ant grindų. – Labas rytas, Tėtuši Kalėda! – sušuko džiugiai besišypsanti elfė Duobutė. 20

Duobutės vardą buvo paprasta įsidėmėti, nes jai nusišypsojus skruostus papuošdavo duobutės. Elfė sėdėjo šalia Gražutės, juokelių kūrėjos, ji kaip tik rašė paskutinį metų juokelį ir kikeno valgydama kalėdinius pyragėlius su džiovintais vaisiais. Duobutė pasiūlė Tėtušiui Kalėdai mėtinuką. Vos tik šis atidarė mėtinukų dėžutę, iš jos iššoko žaislinė gyvačiukė. – Oi! – nusigando Tėtušis Kalėda. Duobutė iš juoko net raitėsi ant žemės. – Cho cho cho, – sududeno Tėtušis Kalėda, apsimesdamas, kad tai labai juokinga. – Kiek jų turim? – Septyniasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynias. – Labai gerai. „Gražiųjų rogių“ atlikėjos, pamačiusios Tėtušį Kalėdą, iškart užtraukė dainą „Didvyris raudona kepure“, lyg įteikdamos jam dovaną. Tai nebuvo pati geriausia grupės daina, tačiau visi elfai uždainavo kartu. Raudoni drabužiai – tai jo apranga. Dovanas neša, kai miegi nakčia. Aukštas tai vyras, o barzda jo balta, Ir ausys apvalios – keistokos, beje! 21

IŠJUNGTI

IŠSJUNGTI

Mums, elfams, parodė, kad būdų yra Gyvenimu džiaugtis kaip Kalėdų diena. Apskrieja pasaulį jis šiaurės elniu, Kiekvienas vaikas sulauks dovanų. Kai visos svajonės išsipildys laiku, Dėkosim mes jam... (Kam? Seniui kažkokiam?) Ne! Ne! DĖKOSIM DIDVYRIUI RAUDONA KEPURE! Elfai prapliupo plojimais, ir Tėtušis Kalėda nežinojo, kur dėti iš gėdos akis. Taigi pažvelgė pro langą. Ir pamatė, kaip kažkas skuodžia per sniegą sandėlio link. Niekas daugiau to nepastebėjo, nes nė vienas elfas nebuvo toks aukštas, kad matytų, kas vyksta už lango. Tėtušis Kalėda žinojo, kad ten ne elfas. Tai buvo kažkas mažesnis už elfą. Per lengvas. Per daug grakštus. Per daug stilingas. Per daug geltonas. Per daug greitas.

Galiausiai supratęs, kas ten, Tėtušis Kalėda pasuko laukan. – Grįšiu po minutėlės, mano nuostabieji padėjėjai, – pritilus muzikai elfams tarė Tėtušis Kalėda. – Neišsenkantis dovanų maišas štai ten, galite pradėti krauti žaislus... Vos Tėtušis Kalėda atidarė duris, išvydo ją, visą uždususią ir įsisprendusią rankomis į šonus. – Tiesos Fėja! – apsidžiaugė Tėtušis Kalėda. Šiaip ar taip, fėja nebuvo dažnas svečias Elfhelme. – Linksmų Kalėdų! Didelės Tiesos Fėjos akys šįkart atrodė dar didesnės nei paprastai. – Ne, – įžūliai spoksodama tarė fėja, vos siekianti Tėtušio Kalėdos kelius. – Kas „ne“? – Ne. Kalėdos visai nelinksmos. Tiesos Fėja žvilgtelėjo į žaislų dirbtuves ir, vos išvydusi elfus, pajuto niežulį, mat labai jų nemėgo ir buvo jiems alergiška. – Turiu naują kostiumą, – pasidžiaugė Tėtušis Kalėda. – Jis dar raudonesnis nei anksčiau. Tik pažvelk į kailinę apykaklę. Patinka? Tiesos Fėja papurtė galvą. Ji visai nenorėjo būti nemandagi, bet privalėjo sakyti tiesą. 25

– Ne, visai nepatinka. Atrodai kaip kokia milžiniška apipelijusi avietė. Bet tai nesvarbu. – O kas svarbu? Tu niekada neatvyksti į Elfhelmą. – Nes čia pilna elfų. Kai kurie elfai jau buvo pamatę Tiesos Fėją. – Linksmų Kalėdų, Tiesos Fėja! – kikeno jie. – Kvailiai, – murmtelėjo fėja. Tėtušis Kalėda atsiduso. Jis žengė į sniegą ir uždarė paskui save duris. – Paklausyk, Tiesos Fėja, mielai dar likčiau čia paplepėti su tavimi, bet šiandien Kūčios. Turiu eiti ir padėti viską suruošti... Tiesos Fėja ėmė purtyti galvą. – Turi pamiršti žaislų dirbtuves. Turi pamiršti Kalėdas. Turi išvykti iš Elfhelmo. Turi bėgti į kalvas. – Apie ką čia kalbi, Tiesos Fėja? Ir kaip tik tada Tėtušis Kalėda išgirdo tai. Garsas buvo panašus į pilvo gurgesį. Tiesos Fėja nustėro. – Taip ir maniau, kad per pusryčius reikėjo daugiau pavalgyti, – tarė Tėtušis Kalėda, tapšnodamas pilvą. – Tai ne tavo pilvas, – įspėjo Tiesos Fėja ir parodė į žemę: – Garsas sklinda iš apačios. 26

Tėtušis Kalėda spoksojo į ką tik iškritusį baltut baltutėlį sniegą. – Viskas vyksta greičiau, nei tikėjausi, – suspigo fėja ir dėjo į kojas. Bėgdama ji grįžtelėjo per petį ir pridūrė: – Susirask saugią vietą! Ir slėpkis! Manau, turėtum įspėti ir elfus, kad šie taip pat pasislėptų... Ir geriau atšauk Kalėdas, kol jie dar... – Jie? Kas tie jie? Bet Tiesos Fėjos nebesimatė. Tėtušis Kalėda sukikeno pastebėjęs sniege mažytes fėjos pėdutes, vedančias medžiais apaugusių kalvų link. Visgi Kalėdos. Tiesos Fėja tikriausiai visą naktį gėrė cinamono sirupą, todėl šiandien buvo kaip nesava. Tačiau Tėtušis Kalėda ir vėl išgirdo gurgimą. – Ak, pilvuk, būk... Bet šįkart garsas buvo kur kas stipresnis, žemesnis ir nebepanašus į pilvo gurgimą. Tai buvo labai keistas garsas. Tėtušis Kalėda žinojo, kad nėra dėl ko nerimauti. Vis dėlto grįžo vidun ir greitai uždarė duris, kad girdėtų tik žaislų dirbtuvių šurmulį.

Nauja bestselerio „Kaip Kalėdų Berniukas tėčio ieškojo” autoriaus knyga

ISBN 978-609-466-274-4

9 786094 662744

MERGAITE, KURI ISGELBEJO KALEDAS

NAUJOJI KALEDU klasika

NUO

IKI

METŲ

Iliustravo CHRIS MOULD