PROLOGAS
Jugendo stiliaus viešbutis „Metropolis“ maskvoje buvo pastatytas XIX ir XX amžių sandūroje, tai labiausiai mitais apipintas viešbutis rusijoje. Būtent čia Rasputinas rengė liūdnai pagarsėjusius vakarėlius caro Nikolajaus II svitai. Po 1917-ųjų revoliucijos pastatą perėmus bolševikams apartamentai virto partijos komisarų ir biurokratų posėdžių salėmis bei kabinetais. 1931 metais „Metropolis“ vėl atidarytas kaip prabangiausias Sovietų Sąjungoje viešbutis, kuris buvo kruopščiai stebimas saugumo tarnybos. Čia buvo apgyvendinami užsienio svečiai – politikai, žurnalistai ir rašytojai, – viešbutis tapo dalimi valstybės propagandos mašinos. Žlugus Sovietų Sąjungai 1991 metais „Metropolis“ tapo tatuiruotų rusų gangsterių, naujai praturtėjusių milijardierių ir tokių įžymybių kaip Eltonas Johnas, Michaelas Jacksonas ir Kim Čen Iras viešnagės vieta. 1999-ųjų lapkritį prabangiame viešbučio restorane, kurį tuo metu valdė liūdnai pagarsėjusi Izmailovskajos mafija, įvyko scena, liudijanti naujosios rusijos ekonominę būklę. Prie vieno staliuko vakarieniaujančiųjų kompanijoje įsižiebė triukšminga diskusija. Tarp jų sėdėjo du oligarchai – Iskanderas Machmudovas ir Olegas Deripaska, per trumpą laiką 17
nepaprastai praturtėję iš pagrindinės sovietų verslo šakos – sunkiosios pramonės. Ypač suirzęs buvo Machmudovas. Staiga ginkluoti sargybiniai iš restorano salės išprašo visus svečius. Prie stalo tuščioje patalpoje liko netašytų pogrindinio maskvos pasaulio oligarchų kompanija, persigandęs direktorius ir didžiausias kasybos įmonės akcininkas, verslininkas, kuris tą vakarą mandagiai, bet tvirtai atsisakė Machmudovo pasiūlymo. Verslininkui buvo iškeltas ultimatumas: perleisti akcijas ir kasyklų kontrolę arba mirti. Būtent čia – į šį pasaulį – su keliais bendradarbiais taksi atvyksta banko tarnautojas švedas. 2005-ieji. Automobilis sustoja prie įėjimo netoli nuo Didžiojo teatro ir Lubiankos – galingos senosios KGB saugumo tarnybos būstinės ir kalėjimo. Vėlu. Švedų ir estų banko darbuotojų kompanija pavakarieniauja ir stipriai išgeria. Kai kurie nori pratęsti ir kažkas pasiūlo „Metropolį“ ir jo garsųjį kokteilių barą „Šaliapin“. „Metropolis“ maskvoje veikia dar nuo 1905-ųjų. Čia įeiti – tarsi įžengti tiesiai į Džeimso Bondo filmą. Peteris apsižvalgo. Vis dėlto gana beprotiška, kad tokioje vietoje gali atsidurti toks paprastas švedų rokeris kaip jis. Augdamas vidutinio dydžio Švedijos mieste jis turėjo rinktis tik sintpopą ar sunkųjį metalą, bet pasirinko roką. Jam patiko AC/DC, „Thin Lizzy“ ir klasikinės 9-ojo dešimtmečio pradžios naujosios bangos britų grupės. Taip pat ir daugumai kitų, kartu su juo žaidusių vietinėje ledo ritulio komandoje. Jautėsi kietas užsiauginęs tokius plaukus, kad nuo prakaito šlapios sruogos kyšotų iš po šalmo. Dabar jis vidutinio amžiaus, apsikirpęs trumpai ir vadovauja svarbiems projektams. Bet jis vis tiek ne toks kaip dauguma kitų vadovaujančias pareigas užimančių bankininkų, kurie žaidžia golfą ir atrodo vienodi. Jam tebepatinka rokas. Pasitaiko, kad išsitraukęs gitarą sugroja kelis rifus. 18
Peteris su visais randa bendrą kalbą. Jis aiškiai kalba, yra kūrybingas ir moka parodyti savo pranašumą. Tai daro įspūdį aukščiausiems banko vadovams. Greitai jis sulauks dar didesnių užduočių ir daugiau atsakomybės. Lipdamas plačiais paradiniais viešbučio „Metropolis“ laiptais ir žingsniuodamas per vestibiulį su krištoliniais sietynais ir plačiomis kolonomis, jis iškart pastebi ją. Drauge su kita mergina ji sėdi prie baro. Jai šiek tiek per trisdešimt, ilgi tamsūs plaukai surišti į tvirtą kuodą. Apsirengusi prigludusia suknele ji atrodo patraukliai, bet kiek griežtoka, siunčianti valdingą signalą: „Neprasidėk su manimi.“ Jos tobulas įdegis. Kiek vėliau tą vakarą jis prisėda prie jos ir užsisako gėrimą. Jie pradeda kalbėtis laužyta anglų kalba. Tada jam netoptelėjo, kad ji galėtų būti prostitutė, – taip jis pasakojo kolegai, kuriam patikėjo visas šios istorijos smulk menas. Juk tokiu atveju įsivaizduotum Malmskillnadsgatan gatvę, kokią nors prie automobilio stiklo palinkusią narkomanę nubėgusiu tušu. Ši moteris elegantiška ir save gerbianti. „maskvoje viskas kitaip“, – paaiškina Peteris. Moterys beprotiškai išsipusčiusios. Atrodo kaip modeliai. Karts nuo karto jos nukabina kokį vyruką ir paima pinigų mainais už seksą. Čia nėra big deal, tiesiog rusijoje viskas taip veikia, sužino Peterio kolega. Kasmet traukiniais iš neturtingų rusijos kaimų arba buvusių sovietų respublikų ieškoti geresnės ateities atvyksta daugybė jaunų moterų. Vienas dažnesnių ir ciniškesnių kelių į tą geresnę ateitį – sutikti pasiturintį vyrą ir susituokti su juo. Per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį vladimiro putino rusijoje sugar dating išaugo iki industrijos, suvešėjusios pilkojoje zonoje tarp prostitucijos ir pažinčių paslaugų. rusijoje maždaug dešimčia milijonų daugiau moterų nei vyrų. Aršiai konkuruojama dėl mažo itin turtingų rusų 19
verslininkų ratelio ir į maskvą darbo reikalais atvykusių tarptautinių bankų tarnautojų. Žaižaruojančiame naktiniame gyvenime meilė ir seksas, kaip ir absoliučiai visa kita, – pinigų ir statuso klausimas, ekonominis sandoris. XXI a. 1-ojo dešimtmečio viduryje, prieš didžiąją finansinę krizę, rusų ekonomika klestėjo. maskvos verslo kvartale lyg grybai po lietaus dygo dangoraižiai. Dekadentiškas ir neribotai prabangus naktinis gyvenimas – tiems, kas turi pinigų. Labiausiai pašėlusių vakarėlių organizatoriai – bankai. Amerikiečių superžvaigždė Prince’as per savo ilgą karjerą surengė vienintelį pasirodymą rusijoje. Jis įvyko 2007 metais, kai rusų ir amerikiečių oligarchas Rubenas Vardanianas, vadinamas „rusų akcijų rinkos tėvu“, norėjo atšvęsti jo investicinio banko „Troika Dialog“ pasiektą milijardą JAV dolerių atitinkančią vertę. Į vakarėlį pakviesti svečiai raginami apsirengti baltai. Programą sudaro žinomiausias rusijos klounas Slava Poluninas, didžiausia rusijos roko žvaigždė Zemfira, o štai pagrindinis pasirodymas – vienas iš didžiausių visų kategorijų atlikėjų muzikos istorijoje – Prince’as. Vėliau paaiškės, kad vakarėlis finansuotas Baltijos šalyse išplautais pinigais. Bankas „Troika Dialog“ kontroliuoja pinigų plovimo schemą, kuri buvo pavadinta The Troika Laundromat, – per lietuvišką Ūkio banką veikusį ofšorinių įmonių tinklą, kurį rusų oligarchai, gangsteriai ir politiniai veikėjai naudojo nešvariems pinigams slėpti, prabangiems daiktams įsigyti ir slaptoms užsienio investicijoms. Tačiau 2005 metais, tuo metu, kai švedų banko tarnautojas Peteris vieši maskvoje, bankininkų pasaulyje dar nedaug kas mano, kad tarptautinis pinigų plovimas yra didelė problema. Pasakiškai turtingiems maskva yra vienas didelis blizgantis vakarėlis, pilnas narkotikų, dizainerių drabužių ir moterų. 20
Kaip tarptautinėje rinkoje dirbantis bankininkas sulauki daug dėmesio. rusijos gražuolės veikia tikslingai. Jos nusitaikiusios į galimybę tapti kokio nors oligarcho meilužėmis, tikėdamosi, kad santykiai generuos dovanas. Geriausia dovana būtų butas, automobilis ir pora prabangių kelionių į užsienį per metus iš vyro, moterų vadinamu „sponsoriumi“. Jos žino, kad viskas laikina. Svarbu išnaudoti progą, kol verslininkai nemano, kad jos per senos. Nieko nestebina, kad šios naujai iškeptos didmiesčio moterys visiškai ar iš dalies pragyvena iš prostitucijos. Jauni kūnai yra vertingiausias jų turtas. Yra mokyklų ir kursų, mokančių tapti sėkminga trofėjine žmona. Galimi kursų pavadinimai: „Ištekėti per tris mėnesius“ arba „Oralinis seksas ekspertėms“. rusijos knygynuose yra savipagalbos knygų apie meną supančioti forbserį – kurį nors iš amerikietiško verslo žurnalo „Forbes“ turtingiausių žmonių sąrašo. Milijardierių rate moterys, atvykusios į maskvą ieškoti laimės, vadinamos tiolki – telyčiomis. Kaip ir anksčiau prie Lubiankos aikštės įsikūrusiai rusijos saugumo tarnybai FSB maskvos „mėsos turgus“ – vertingas informacijos šaltinis. Yra gandų, kad FSB netgi turi nuosavą modelių agentūrą ir eskorto tarnybą, kad informaciją rinkti būtų paprasčiau. Neabejotina, kad prostitutės ilgai atliko informatorių vaidmenį. FSB kelis prabangius sostinės viešbučius laiko vertingais susikirtimo taškais. Vienas jų – viešbutis „Metropolis“. Gandų apie tai švedų banko tarnautojas Peteris buvo girdėjęs. Banko saugumo skyrius jį supažindino su „Säpo“ įspėjimais dėl rusų žvalgybos tarnybos domėjimosi Vakarų verslininkais. Su tuo supažindinami visi į rusiją siunčiami banko darbuotojai. Tačiau jis žino, kad nėra joks forbseris. Kuo jis galėtų dominti rusus? Vidurinės grandies vadovas „Swedbanke“. Banke net juokaujama, kad jo marmūzė tikriausiai 21
atsidūrė tarp daugybės nuotraukų, kokio nors vargšo žvalgybos pareigūno analizuojamų vien tam, kad nusivylęs konstatuotų: „Ne, čia tik nuobodūs švedai.“ Prie baro sėdinti tamsiaplaukė moteris pasilenkia prie jo ir kažką sušnabžda į ausį. Šioje istorijoje ją vadinsime Jelena. Jie išeina iš „Metropolio“ ir naktį eina į kitą maskvos viešbutį, kuriame apsistojo švedų banko tarnautojas. Viešbutis daug žemesnio lygio nei penkių žvaigždučių „Metropolis“. Jelenos viešnagė trunka kelias valandas. Po visko jis sumoka jai 500 eurų ir iškviečia taksi. Peteris grįžta namo, ištrina Jelenos telefono numerį ir dirba toliau. Kyla banko hierarchijos laiptais. Darbo dienos ilgos, o atsakomybė vis didesnė. Kaklaraištis, kostiumas ir brangios vakarienės su svarbiais verslo klientais. Tik viena problema – jis negali nustoti apie ją galvojęs. Per kitą apsilankymą maskvoje jie vėl susitinka. Užsimezga romanas. Ji toliau gyvena rusijoje, o jis Stokholme vis dažniau išsmunka iš banko būstinės Brunkebergstorgo gatvėje į „Forex“ Sveavegen gatvėje išsiųsti jai pinigų. Peteris vedęs, bet jo žmona švedė nieko nenutuokia. Kol kas. Dvigubą gyvenimą jam pavyksta nuslėpti apie pusmetį. Kol slėpti nebeišeina. Nes Jelenos išlaikymas velniškai brangus, kaip jis papasakoja vienam draugui. Moterys maskvoje tikisi tam tikro standarto. Jis lepina ją vakarienėmis prabangiuose restoranuose, geriausių prekių ženklų drabužiais ir aksesuarais. „Louis Vuitton“. „Gucci“. „Hermès“. 26 000 kronų [maždaug 2810 eurų] kainuojančios rankinės. Batai už 14 000 kronų [apie 1500 eurų]. Kelionės dar brangesnės. Bilietus ir viešbučio kambarius visada užsako jis. Savaitgaliai Londone arba Paryžiuje. Tačiau jis jaučiasi gyvas. Namie sako, kad važiuoja verslo reikalais. Iš tiesų, jis 22
iš savo kišenės išleidžia šimtus tūkstančių kronų, kad su ruse meiluže galėtų gyventi kaip tarptautinio lygio verslininkas. Jis pasiekia vieną aukščiausių vadovaujančių pozicijų banke ir gerai uždirba – per 300 000 kronų [33 tūkst. eurų] per mėnesį. Vis tiek jam toli iki forbserio. Jelena sužlugdys Peterį ir daug vėliau, kitame gyvenimo etape, jis beviltiškai mostelės ranka konstatuodamas: „Never let your dick run your life.“ [Neleisk pimpalui priiminėti sprendimų.]
23