Kiškiuko nosytė užuodžia paskutinį šios vasaros
v ė j a˛ .
O voverės vaikosi medžių lapus, kai aplinkui jie
eja
skri
.
Sezonas jau naujas atėjo. Draugai ima džiūgauti, ploti! Tačiau vėlų rudenį laikas meškiukams ruoštis miegoti.
— Miegoti tau laikas, Meškiuk! — ima paukščiai lizdely cypsėti.
— Iki pavasario! — Lapė jam taria. — Linkiu tau gerai pailsėti.
— Miegoti man teks visą žiema˛, — Meškiukas dejuoja, — kol sninga. Norėčiau padūkti sniege. Kitaip, rodos man, neteisinga!
Jis nori pažaist su kiekvienu šio miško draugu,
linksmybės tuoj baigsis, dėl to jam truputį graudu. — Nereikia miegot lig pavasario, — patenkintas taria Meškiukas. — Svajoju išvysti snaiges, kaip lengvos jos vėjyje sukas!