Alvydas Unikauskas
KLAUSKITE DAKTARO
Ką turi žinoti kiekvienas žmogus, kad kuo ilgiau išliktų sveikas
KLAUSKITE DAKTARO
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-8233-16-2 © Alvydas Unikauskas, 2018 © Tadas Šaučiulis, viršelio dizainas, 2018 © Tomas Kauneckas, nuotraukos, 2018 © SHUTTERSTOCK, iliustracijos, 2018 © BALTO leidybos namai, 2018
Alvydas Unikauskas
KLAUSKITE DAKTARO Ką turi žinoti kiekvienas žmogus, kad kuo ilgiau išliktų sveikas
Vilnius, 2018
Turinys
Vietoj prologo .......................................................................................... 9 Pratarmė. Stebuklų nebūna, bet burtininku tapti jūs galite ..................................... 13 1 skyrius. Lėtinės ligos yra tik iliuzija? .................................. 29 2 skyrius. Atsparumas insulinui, arba Maistas gali tapti mūsų vaistu .................... 39 3 skyrius. Tiesus kelias iš II tipo cukrinio diabeto – per sveiką mitybą .......................................................... 57 4 skyrius. Dietos: maistas nėra nei bausmė, nei prizas ........ 75 5 skyrius. Protarpinis badavimas, arba Seniausia dieta pasaulyje .......................................... 87 6 skyrius. Skaniausias kąsnelis – pabaigoje .......................... 101 7 skyrius. Ketogeninė dieta, arba Didelis riebus siurprizas ............................... 113 8 skyrius. Netinkamas maistas žaloja mūsų smegenis ....... 127 9 skyrius. Kas įvyks, jei keletą savaičių nevalgysite cukraus .................................................. 145 10 skyrius. Be maisto vėžys neišgyvena ..................................... 153
11 skyrius. Dažnai pagadinate orą? Pakalbėkime apie sveiką virškinimą ..................... 165 12 skyrius. Kodėl svarbu reguliariai tuštintis ...................... 175 13 skyrius. Ar tikrai reikia išgerti du litrus vandens kasdien ....................................... 187 14 skyrius. Judėjimas išsaugo mūsų atmintį ............................ 201 15 skyrius. Nugarą skauda ne vien dėl stuburo ligų ........... 213 16 skyrius. Trumpesnis nei penkių valandų miegas padvigubina infarkto riziką .................... 225 17 skyrius. Kai trūksta lengvumo širdyje ................................ 239 18 skyrius. Antinksčių nuovargis, arba Stresas kaupiasi visą gyvenimą ................... 253 19 skyrius. „Drugeliai pilve“ su romantika neturi nieko bendro .................................................. 269 20 skyrius. Lyčių karai ...................................................................... 275 21 skyrius. Skaičiai, kuriuos privalote žinoti ...................... 299 Padėka
............................................................................................... 311
12
Pratarmė
STEBUKLŲ NEBŪNA, bet burtininku tapti jūs galite
Taip, aš iš tiesų esu gydytojas. Kasdien apsivelku gydytojo chalatą. Man tas „kasdien“ yra pacientai ir paskaitos medicinos studentams. Tai mano pagrindinis gyvenimas. Antrasis prasidėjo atėjus dirbti į televiziją. Žiūrovai manęs dažnai klausia, ar aš ne aktorius. Kažkodėl daugeliui atrodo, kad esu iš teatro. Kadangi Rusų dramos teatro aktoriai mažiau žinomi, buvo nuspręsta, kad iš ten ir atvykau vaidinti daktaro. Gal ką nuvilsiu, bet televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ esu savimi. Ir tai man teikia didžiausią pasitenkinimą. Noriu dalytis tuo, ką pats per daugelį metų sužinojau apie žmogaus kūną, ligas ir jų gydymą. 13
Alvydas Unikauskas
Bet svarbiausia – noriu perduoti žinią, kad kiekvienas turime tokį kūną, kokį susikuriame patys. Sveikas gyvenimas yra mūsų rankose, tik reikia dėl jo pasistengti.
Receptas, kaip prisišaukti ligas Jadvyga atsikėlė ryte. Suvaikščiojusi į tualetą nusprendė, kad laikas išgerti kavos. Pati nežino, kam jai ta kava, bet kaipgi neišgėrus, ypač kai naktį prastai miegota. Paskui, aišku, būtina pavalgyti. Jei nevalgysi – mirsi, nebus energijos, užpuls ligos. Kam laukti, kol alkis sukils, geriau iš anksto tuo pasirūpinti. Bet negi valgysi sočiai. Reikia ko nors skanaus: tai gali būti bandelė, džemu storai aptepta batono riekė, sausi pusryčiai – sakoma, kad jie labai sveika. Ji pusryčiauja ir jau iš anksto žino, kad praėjus dviem valandoms vėl norės valgyti. Jadvyga susirūpinusi. Po dviejų valandų laukia audiencija pas daktarą. Jos kraujospūdis aukštas, cukraus kiekis kraujyje didelis – juk serga cukriniu diabetu. Neseniai daktarams kilo minčių, kad gal net vėžys kur nors vystosi. Į svorį ji jau seniai nustojo kreipti dėmesį, pamanyk, 130 kilogramų, ar kam nors tai gali rūpėti. Ji galvoja: tiek to, prieš eidama pas daktarą dar spėsiu užvalgyti. Jadvyga turi jam pasakyti, kad išrašyti vaistai nepadeda. Ji visą laiką blogai jaučiasi, vaikšto mieguista. Nekrinta spaudimas, skauda galvą, sąnarius, nugarą, jai dar pas nervų ligų daktarą būtinai reikia patekti. Ji visa ligota! Ir kaip daktaras nesupranta, kad jai blogai? Kur tie stebuklingi vaistai, apie kuriuos ji girdi kalbant aplink? Aišku, audiencija baigėsi kaip visada. Daktaras nesutiko išrašyti stebuklingų vaistų recepto. Vėl kalbėjo kažkokias kvailystes, kad reikėtų keisti mitybą, sutvarkyti savo gyvenimą ir taip toliau. Argi tai daktaras? Kaip jis gali tokias nesąmones kalbėti? Jadvyga gyvena puikiai. Į darbą jai nereikia, rūpesčių nėra. Tik vyras nervina: šiandien, va, vėl nesutaisė lentynos, neišnešė šiukšlių. Bet su tuo ji 14
K L AU S K I T E DA K TA R O
jau susigyveno. Dabar grįš iš poliklinikos, truputį užvalgys – išsivirs kiaušinių, storai užsiteps ant duonos sviesto, pažiūrės serialus, šiek tiek snustelės, pailsės kaip žmogus. Atėjo pietų metas. Jadvyga susiminkė bulvių košės, išsikepė mėsos gabalą. Vakare pavalgė dar kartą. Pasimatavo kraujospūdį – didelis. Vėl prisiminė savo blogą gydytoją. Aišku, vaistus ji geria, stengiasi nepamiršti. Bet kas iš to? Išgėrus vaistų nuo diabeto reikia dar užkąsti, kad nekristų spaudimas. Ir štai Jadvyga sulaukia vakaro. Jeigu suima miegas, eina miegoti, bet dažniausiai netrukus pabunda. Ją pila prakaitas. Vyras pyksta, kad ji knarkia ir neleidžia jam miegoti. Jos kvėpavimas labai dažnai sustoja. Ryte Jadvyga vėl atsikelia pikta, neišsimiegojusi, jau pavargusi, skaudama galva. Ir vėl pradeda keikti savo gydytoją, kuris niekaip nesugeba sutvarkyti jai sveikatos. Kiek tokių jadvygų gyvena aplink mus? Daugelis skaitytojų šioje istorijoje turbūt atpažins ir save. Jiems pirmiausia ir noriu pasakyti, kad dažniausios lėtinės ligos neišsivysto savaime, be priežasties. Jos yra netinkamo mūsų elgesio pasekmė. Prisimenu, vaikystėje tėvai turėjo televizorių, šis užsiožiuodavo ir vėl pradėdavo rodyti tik patrankytas. Atėjo diena, kai televizorius to trankymo neatlaikė. Su savo kūnu mes elgiamės taip pat. Trinkt – persivalgėme, trinkt – prisivalgėme saldumynų, trinkt – neišsimiegojome, trinkt – drybsome valandų valandas prieš televizorių nejudėdami. Taip be atvangos daužome nuosavą kūną. Ir jis neatlaiko. Vaistai yra puiku, bet jų reikia ne visada. Neretai tam tikri gyvenimo pokyčiai gali tapti geriausiais jūsų vaistais, jūsų gydytoju. Apie tai ir kalbėsiu šioje knygoje.
Padėkokite mano mamai... Šiandien tik su šypsena prisimenu, kad į mediciną buvau įstumtas per prievartą. Jeigu ne mano mamos atkaklumas, greičiausiai būčiau tapęs bet kuo, tik ne daktaru. 15
1 skyrius
LĖTINĖS LIGOS YRA TIK ILIUZIJA?
Lėtinės ligos diagnozuojamos vis dažniau. Daug žmonių, skaitančių šias eilutes, serga kuria nors iš jų. Mes, gydytojai, nesame burtininkai. Nesame net medicinos burtininkai. Mes viso labo paprasti gydytojai. Bet manau, kad įmanoma priversti lėtines ligas išnykti. Ir tai padaryti galite jūs, ne mes.
Gydytojo klausyti reikia, bet... Lėtinė liga yra labiau iliuzija nei realybė. Pradžioje ši mintis man pasirodė per drąsi. Bet dabar aš tuo jau neabejoju. Lėtinės ligos iš tikrųjų net neegzistuoja. Bent jau tokio pavidalo, kaip mes įsivaizduojame. Ir gydytojai ilgainiui pradeda jaustis ne ligų gydytojais, o jų simptomų slopintojais. 29
Alvydas Unikauskas
Ruošiantis televizijos laidoms man tenka labai daug skaityti. Paaiškėjo, kad yra be galo daug mokslinės informacijos, kuri studijuojant mediciną nuslysta tik sąmonės paviršiumi. Daugiausia ši informacija susijusi su mūsų gyvenimo būdu (ypač mityba), kuris ir yra lėtinių ligų sukėlėjas. Šias ligas mums atneša ne ateiviai ar piktosios dvasios. Mes jas sukeliame patys. Štai nuo ko turi prasidėti ligų gydymas. Gydymas, o ne simptomų slopinimas, tuo pat metu sukuriant naujus simptomus. Gydytojo klausyti reikia, jis nori jums gero. Bet pirmiausia turime pasistengti patys. Įsivaizduokime gero būdo žmogų, kuriam skauda sąnarius, galvą, kuris turi problemų dėl svorio, miego, kurio aukštas kraujospūdis. Nors yra gydomas, jis niekaip neišsikapsto iš ligų. Daug kas paklaustų, kodėl šį puikų žmogų taip baudžia likimas. Jeigu apsigyventų to žmogaus namuose, daktaras galėtų padėti, nes jo gyvenime daug ką pakeistų, visų pirma – mitybą. Ir žmogus pradėtų taisytis, nes mūsų kūnas turi nuostabią savybę – sveikti pats, kai jam suteikiama galimybių. Deja, realybėje tai neįmanoma. Bet įmanoma kitkas. Kiekvienas galime tapti savo paties gydytoju.
Pasukti atgal niekada ne vėlu Lėtinė liga yra viso labo mūsų netinkamos gyvenimo kelionės rezultatas. Kelionės nuo puikios sveikatos iki ligos. Ypač noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra dviejų krypčių kelionė! Kelionė tiek ligos link, tiek nuo ligos sveikatos link. Mes valgome per daug arba ne tai, ką reikėtų, mes geriame per daug, mes nejudame. Ir keliaujame tarsi žemyn besileidžiančia linija, kurios aukščiausiame taške yra puiki sveikata, žemiausiame – liga. Bet jeigu pakeistume elgesį su savimi, galėtume grįžti – pradėti sveikti. Kai gydytojas nustato lėtinės ligos diagnozę, situacija jau būna prasta dar kelionės žemyn pradžioje. Būtent tada mes faktiškai pradedame sirgti, tik kuo žemiau leidžiamės, tuo jaučiamės blogiau. 30
K L AU S K I T E DA K TA R O
Ši kelionė – kaip liepsna, deginanti mus iš vidaus. Ir mes patys į tą liepsną metame malkas. Ūminė ir lėtinė ligos labai skiriasi. Kai tenka gydyti ūminę ligą, pavyzdžiui, plaučių uždegimą, medicina turi puikių priemonių. Antibiotikais nužudome jį sukėlusią bakteriją, ir liga pasitraukia. Tačiau susirgus lėtine liga toks metodas – ko nors slopinimas ar žudymas – neveiksmingas. Juk lėtinė liga NEIŠTINKA. Nepabundate vieną rytą staiga susirgę lėtine liga. Ji vystosi daug metų dėl begalės priežasčių. Lėtinė liga prasideda ne tada, kai nustatoma diagnozė, bet gerokai anksčiau. Pateiksiu pavyzdį. Sergate cukriniu diabetu ir manote, kad jūsų problema yra didelis cukraus kiekis kraujyje. Bet iš tikrųjų didelis cukraus kiekis kraujyje nėra diabeto problema. Diabeto problema yra atsparumas insulinui, dėl kurio galiausiai ir padidėja cukraus kiekis. Hiperglikemija – viso labo diabeto išraiška. Bet šalinti reikia ne simptomą, o priežastį – šiuo atveju atsparumą insulinui. Kol šalinsime simptomą, negydysime pačios ligos. Tai galima palyginti su mėlynėmis ant kūno. Tarkim, stalas stovi netinkamoje vietoje. Jūs vis atsitrenkiate į jo kampą. Todėl ant jūsų kūno visada yra mėlynių, dažniausiai net toje pačioje vietoje. Pagal diabeto gydymo analogiją išeitų, kad norint išvengti mėlynių jas reikia ir gydyti. Ar neatrodo, kad tikrasis gydymas būtų pastatyti stalą į kitą vietą? Juk II tipo diabetas – liga, kai organizmas vis toksiškiau reaguoja į tam tikrą maistą, t. y. cukrų. Angliavandenių vartojimas šiuo atveju – tai malkų metimas į laužą. Nustokite kurstyti tą laužą! Leisdamiesi žemyn ligos link, mes tampame vis labiau rezistentiški insulinui. Mūsų kraujyje atsiranda vis daugiau insulino tam pačiam darbui atlikti – normaliam cukraus kiekiui palaikyti. Kai nustatoma viena iš lėtinių ligų, jūs jau daugybę metų esate atsparūs insulinui, jo kraujyje yra daug. Galima pateikti dar vieną analogiją – su alkoholiu: pradžioje, kad atsipalaiduotume, mums 31
Alvydas Unikauskas
užtenka nedidelės jo dozės, bet vėliau tam pačiam efektui pasiekti turime išgerti vis daugiau. Taip yra ir su insulinu. Normaliam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti jo reikia vis daugiau. Problema yra insulinas, o ne cukraus kiekis! Kai insulinas nebeatlieka savo darbo, nustatoma lėtinė liga. Ne tik diabetas, bet ir daugybė kitų, tokių kaip širdies ligos, demencija ar Alzheimerio liga, net vėžys, yra atsparumo insulinui pasekmė.
Genai nėra nuosprendis Yra daug priežasčių, sukeliančių atsparumą insulinui, taigi ir lėtines ligas. Tai perdirbto maisto valgymas daugybę metų – penkerius, dešimt, penkiolika... Tai daug skaidulų turinčio maisto ignoravimas. Tai sutrikusi žarnyno bakterijų pusiausvyra, kai blogųjų bakterijų išskiriami lipopolisacharidai, patekę į kraują, sukelia atsparumą insulinui. Tai lėtinis stresas – tiek fizinis, tiek emocinis. Dėl to didėja kortizolio kiekis kraujyje, tai lemia cukraus kiekio didėjimą ir galiausiai vystosi atsparumas insulinui. Negana to, organizmas nepasisavina kalcio, ir šis, neturėdamas kur dingti, pradeda kauptis raumenyse, sausgyslėse, kraujagyslėse, akyse, sąnariuose ir kituose minkštuosiuose audiniuose. Atsiranda sąstingis, artritas, katarakta, susidaro akmenys inkstuose ir tulžies pūslėje. Tai miego trūkumas, dėl kurio taip pat vystosi atsparumas insulinui. Tai ir judėjimo stoka. Kaip pavyzdį panagrinėkime depresiją. Tam tikrais gyvenimo momentais ją patiria vienas iš penkių žmonių. Neegzistuoja jokio objektyvaus tyrimo depresijai patvirtinti. Tai tiesiog simptomų rinkinys. Neretai jie atsiranda kaip organizmo uždegimų pasekmė. Tai ne ūminiai uždegimai. Tai lėtiniai uždegimai. Londono karališkojo koledžo publikuotoje studijoje skelbiama, kad dėl stipraus uždegimo organizme antidepresantai nustoja veikti. Šie vaistai sukurti tam tikrų cheminių medžiagų lygiui smegenyse palaikyti, bet jei panašių 32
K L AU S K I T E DA K TA R O
į depresijos simptomų priežastis yra uždegimas, antidepresantai neveikia. Su uždegimu jie neturi ką daryti. Kas jį sukelia? Netinkama mityba, stresas, nuolatinis miego ir fizinio aktyvumo trūkumas, saulės, t. y. vitamino D, stoka, sutrikusi žarnyno bakterijų pusiausvyra. Viso to pasekmė – „depresija“. Kol nepašalinsime šių priežasčių, mes niekada nenugalėsime lėtinių ligų! Kitas pavyzdys – Alzheimerio liga. Kuo ilgiau gyvename, tuo labiau mus gąsdina šios ligos perspektyva. Jus, mane, mūsų šeimos narius. Medicina vis stengiasi rasti nuo jos vaistą. Profesorius Deilas Bredesenas (Dale Bredesen) iš San Fransisko įrodo, kad šią ligą galima veiksmingai gydyti. Ne vaistais, o šalinant mano išvardytas priežastis. Daktaras Bredesenas iki smulkmenų išsiaiškina, kaip
33
Alvydas Unikauskas
ligoniai gyveno pastaruosius 20 metų, ir taiso jų daromas klaidas. Tai apima mitybą, stresą, miegą, fizinį aktyvumą, aplinkos toksinus ir taip toliau. Ir simptomai pradeda nykti. Tai naujas požiūris į ligą – šalinamos priežastys, o ne malšinami simptomai. Širdies ir kraujagyslių ligos, depresija, aukštas kraujo spaudimas, Alzheimerio liga, atsparumas insulinui, lėtiniai uždegimai... Turime visą sąrašą lėtinių ligų ir įvardijame jas kaip atskiras. Bet, užuot stengęsi gydyti vieną, kitą ar trečią, pažiūrėkime į situaciją kitaip. Visos šios ligos yra tų pačių gyvenime daromų klaidų rezultatas. Dar kartą jas išvardysiu – netinkama mityba, stresas, miego stoka, saulės trūkumas, menkas fizinis aktyvumas, aplinkos toksinai, netinkama žarnyno būklė, infekcijos. Genai nėra mums nuosprendis. Mes juos galime „išjungti“ arba „įjungti“ bet kuriame etape. Mes galime sveikti! Mūsų genai užtaiso ginklą, bet gaiduką nuspaudžiame patys. Gal metas pradėti kilti aukštyn, sveikatos link? Kokie pirmieji požymiai rodo, kad organizmas tampa atsparus insulinui? Kaip jų nepražiūrėti ir laiku imtis priemonių? Pasikartojantys alkio priepuoliai praėjus porai valandų po valgio, mieguistumas dieną, energijos stoka, nuotaikos svyravimai gali būti prasidėjusio atsparumo insulinui požymiai. Tuo metu kūno svoris gali būti ir normalus. Kodėl vienus nesveikas gyvenimo būdas paverčia ligoniais, o kiti ilgus metus išlieka jautrūs insulinui ir nesuserga lėtinėmis ligomis? Daugiausia tai priklauso nuo mitybos, pradedant vaikyste. Jeigu vartojami sudėtiniai angliavandeniai (kompleksiniai, gerieji), racione yra ir kitų maistinių 34
K L AU S K I T E DA K TA R O
medžiagų, įskaitant skaidulas, atsparumas insulinui neišsivystys. Svarbu ir judėjimas. Bet jeigu racione nuolat bus daug blogųjų angliavandenių, piktnaudžiausite saldumynais ir miltiniais patiekalais, atsparumo insulinui išvengti bus sunku. Ir kuo jaunesnio amžiaus pradėsite taip maitintis, tuo anksčiau šis atsparumas išsivystys. Ar galima išvengti lėtinių ligų turint genetinį polinkį? Ką daryti, jei giminėje iš kartos į kartą sergama, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis? Genetinis polinkis – dar ne liga. Tinkamai maitindamiesi, pakankamai judėdami, išsimiegodami ir daug bendraudami būsite saugesni.
35
us išgydyti. ti savo sveikatą, guodami elgesį. ai didžiausia. egą. Gal laikas hormonų ir
klų nebūna, galite!
dicinos mokslų eto profesorius. gnostikos kursą, ėje, šeštus metus e daktaro“.
KLAUSKITE DAKTARO
uriuos perkame Todėl jums teks i ar norite nieko
Alvydas Unikauskas Alvydas Unikauskas
torius. Kažkodėl i Rusų dramos ta, kad iš ten ir televizijos laidoje ikia didžiausią r daugelį metų gydymą. Bet enas turime tokį nimas yra mūsų ngti.
Ką turi žinoti kiekvienas žmogus, kad kuo ilgiau išliktų sveikas
ĮSIGYKITE
KNYGĄ DABAR KLAUSKITE DAKTARO