Jolanta Ona VitkutÄ—
Kelionės – mano namai
Turinys 14 15 16 16 17 18
Gėlės lizduose Nuojauta Prisiminimas lietuje Benamiai Rudens lygiadienio vakaras Klajonių lagaminas
Ciklas Kelionių spalvos 20 Balta I 21 Mėlyna II 22 Raudona III 23 Geltona IV 24 25 26 28 29 30
Kintantys ritualai Traukinių apžavai Vilnius – aš – Meksikas Be rūpesčių Laiškas mano Mokytojai Žemės drebėjimas
Pasislėpus nuo vėjo Tiltas Draugystė Miego linijos Šią minutę
Ilgesio rietiniai
31 32 33 33 35
38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 51
Dienos begalybė Sapnų kruša Rytinės valandos Juodos aguonos Miego užkalbėjimai Prisiminimų medus Pasivaikščiojimai po Vincento pievas Rudeniškas Žemės akis Paleisti norai Širdies atstumai Žodžių labirintai
7
Meilės rožės
54 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74
Nenumaldomi norai Užmarštis – sapnų dievas Meilės malda Kvietimas pietų Tarp nakties ir dienos Stebuklas Pažadas Ramus Iki begalybės Sentimentalus Palaiminti pavasario Kai tu šalia Saldus Pradžia 33 lakštingalos Abejonė Užantspauduota Maudynės Atsiplėšti nuo žemės Aš esu klausimas, tu – atsakymas Atspindžiai Dviese
Ant Popokatepetlio kraterio
78 Alsavimas Ciklas Kavos amuletas 79 Degustacija I 80 Plantacijose, netoli Verakruso II 81 Aistra ir cinamonas III 82 83 84 86 88 89
Edwardo Jameso sodai Mylimųjų vėlės Vartai į rojų Vario kanjonas. Bėgūnai Sėdint ant Leonoros Carrington suolelio Sūnaus katinas
Vilniaus kryptis 10
Ciklas Vilnius 92 Erdvės I 94 Ilgesio gniūžtė II 95 Raktų ryšulys III 96 98 99 100 100 101 102 103
Mano lietuvių kalba Irklininkas Šešėlių pėdos Pokytis Laukimas Viliotoja Atostogos Metų laikai
Ar gali patikėti?
106 108 110 112 113 114
Pasėdėkim Pašnekesys su kolibriu Pažadink mane Nenoriu šaudyti. Nenoriu Nuotraukų atmintis Lūkesčio valandos
Gėlės lizduose Kalnai širdyje susisuko lizdą, išbarstė laukinių gėlių sėklas. Gal kelionės yra mano namai?
14
Nuojauta Majų kalendoriuose iškaltas mano laimės ženklas. Dienų Saugotojas išpranašavo kelionių nuovargį ir saulės kaitrą, leido slapčia pažvelgti į pasaulio šerdį. Ji paslėpta už trylikos delno linijų, dvidešimties žvaigždynų – verpetuojančiame glamonių sūkuryje.
15
Prisiminimas lietuje
16
Dykumos smėlynuose pasiklysta minučių vėjai.
Benamiai
Paryžiaus lietus palieka mažyčius randus ant dešiniojo skruosto.
Rudens lygiadienio vakaras Raudonos kavos uogos sirpina rudenio gėlą. Ji nuskęs tūkstančiuos puodelių Paryžiuj, Meksike, Vilniuje, Briusely... Kokio skonio gėla? Karti ar gėlėta? Rūgšti ar nusėdanti vyšniomis ant švelnių juodą gėrimą gurkšnojančių lūpų? Saldumo nata prasiskleidžianti ar paliekanti degančias aitrumo žymes? Kokio skonio gėla?
Klajonių lagaminas Tame lagamine telpa visas mano gyvenimas: lauktuvės vaikams, saulės popiečiai, kasdienės istorijos, kremas nuo saulės, vitaminų pakelis, trumpi apkabinimai. Supakuotos ilgesio dienos ir naktys. Sudedu ir iškraunu, iškraunu ir sudedu gyvenimo valandas į klajonių lagaminą. Jo spalvos nublunka, šonuose įsispaudžia nerimo duobutės.
18
Tik mano delnai tvirtai spaudžia už rankenų sugrįžimo svaigulį, džiugesį, pokštą, palaimą.
Trumpi, trapūs, bet erdvūs eilėraščiai – tarsi saviti akimirkų eskizai, aprėpiantys laiko ir erdvės platybes, tyrumą ir erotiką, čia ir ten, žemuogių ir kavos žiedus. Dovilė Kuzminskaitė literatūros kritikė