Jolanta Ona VitkutÄ—
16 17 18 18 19 20
Gėlės lizduose Nuojauta Prisiminimas lietuje Benamiai Rudens lygiadienio vakaras Klajonių lagaminas
Ciklas Kelionių spalvos 22 Balta I 23 Mėlyna II 24 Raudona III 25 Geltona IV 26 27 28 30 31 32
Kintantys ritualai Traukinių apžavai Vilnius – aš – Meksikas Be rūpesčių Laiškas mano Mokytojai Žemės drebėjimas
33 34 35 35 36
Pasislėpus nuo vėjo Tiltas Draugystė Miego linijos Šią minutę
Ilgesio rietiniai
Kelionės – mano namai
Turinys
40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 53
Dienos begalybė Sapnų kruša Rytinės valandos Juodos aguonos Miego užkalbėjimai Prisiminimų medus Pasivaikščiojimai po Vincento pievas Rudeniškas Žemės akis Paleisti norai Širdies atstumai Žodžių labirintai
9
Nenumaldomi norai Užmarštis – sapnų dievas Meilės malda Kvietimas pietų Tarp nakties ir dienos Stebuklas Pažadas Ramus Iki begalybės Sentimentalus Palaiminti pavasario Kai tu šalia Saldus Pradžia 33 lakštingalos Abejonė Užantspauduota Maudynės Atsiplėšti nuo žemės Aš esu klausimas, tu – atsakymas Atspindžiai Dviese
Ant Popokatepetlio kraterio
Meilės rožės
56 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76
80 Alsavimas Ciklas Kavos amuletas 81 Degustacija I 82 Plantacijose, netoli Verakruso II 83 Aistra ir cinamonas III 84 85 86 88 90 91
Edwardo Jameso sodai Mylimųjų vėlės Vartai į rojų Vario kanjonas. Bėgūnai Sėdint ant Leonoros Carrington suolelio Sūnaus katinas
98 100 101 102 102 103 104 105
Mano lietuvių kalba Irklininkas Šešėlių pėdos Pokytis Laukimas Viliotoja Atostogos Metų laikai
Ar gali patikėti?
Vilniaus kryptis 12
Ciklas Vilnius 94 Erdvės I 96 Ilgesio gniūžtė II 97 Raktų ryšulys III
108 110 112 114 115 116
Pasėdėkim Pašnekesys su kolibriu Pažadink mane Nenoriu šaudyti. Nenoriu Nuotraukų atmintis Lūkesčio valandos
Nuojauta Majų kalendoriuose iškaltas mano laimės ženklas.
Gėlės lizduose Kalnai širdyje susisuko lizdą, išbarstė laukinių gėlių sėklas. Gal kelionės yra mano namai?
16
Dienų Saugotojas išpranašavo kelionių nuovargį ir saulės kaitrą, leido slapčia pažvelgti į pasaulio šerdį. Ji paslėpta už trylikos delno linijų, dvidešimties žvaigždynų – verpetuojančiame glamonių sūkuryje.
17
Paryžiaus lietus palieka mažyčius randus ant dešiniojo skruosto.
Raudonos kavos uogos sirpina rudenio gėlą.
18
Dykumos smėlynuose pasiklysta minučių vėjai.
Rudens lygiadienio vakaras
Benamiai
Prisiminimas lietuje
Ji nuskęs tūkstančiuos puodelių Paryžiuj, Meksike, Vilniuje, Briusely... Kokio skonio gėla? Karti ar gėlėta? Rūgšti ar nusėdanti vyšniomis ant švelnių juodą gėrimą gurkšnojančių lūpų? Saldumo nata prasiskleidžianti ar paliekanti degančias aitrumo žymes? Kokio skonio gėla?
19
Klajonių lagaminas Tame lagamine telpa visas mano gyvenimas: lauktuvės vaikams, saulės popiečiai, kasdienės istorijos, kremas nuo saulės, vitaminų pakelis, trumpi apkabinimai. Supakuotos ilgesio dienos ir naktys. Sudedu ir iškraunu, iškraunu ir sudedu gyvenimo valandas į klajonių lagaminą. Jo spalvos nublunka, šonuose įsispaudžia nerimo duobutės.
20
Tik mano delnai tvirtai spaudžia už rankenų sugrįžimo svaigulį, džiugesį, pokštą, palaimą.
Trumpi, trapūs, bet erdvūs eilėraščiai – tarsi saviti akimirkų eskizai, aprėpiantys laiko ir erdvės platybes, tyrumą ir erotiką, čia ir ten, žemuogių ir kavos žiedus. Dovilė Kuzminskaitė literatūros kritikė