Leonas – kiškis namisėda. O jo draugė Luna – tikra pajodžarga. Ji kasdien leisdavosi į naujus nuotykius. Leonui jie atrodė nuostabūs, bet truputį baugūs.
Todėl kaskart, kai Luna kviesdavo: – Eime laukan, bus smagu!
Leonas atsakydavo: – Oi, ne. Niekados neisiu į lauką. Ten per daug baisu.
Vieną dieną Lunai trūko kantrybė. – Privalai išeiti su manimi į lauką!
– Ne! – atšovė
Me z g ini a i kišk iam s
Leonas.
Kiš
KRIA
kina
ud sH
UKLE
as
L ĖS
– Su tavim – menkos linksmybės, – papriekaištavo Luna.
– Man baisu! – atsakė
kišk
Me z
g ini a i iam s
Leonas.
Kiš
KRIA
kina
ud sH
UKLE
L ĖS
as
SVEIK
I
– Kartais, Leonai, reikia tiesiog įsidrąsinti! – sušuko Luna. Ki š
a ki n
KRI
AU
ud sH
as
LĖ KLE
S
Ir ištrepsėjo lauk.