Skip to main content

Kaip tapti dama

Page 1

Eglė Zakaraitė

Kaip tapti dama III dalis


Piešinukų autorė Monika Jasnauskaitė Viršelį kūrė „TJdizainas“ komanda Tekstą redagavo Kristina Meškaitytė Maketavo Eglė Zakaraitė Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-475-066-3

© Eglė Zakaraitė, 2017


Pratarmė Tu esi daugiau nei žmona, mama, meilužė, draugė, puiki darbuotoja, t. t. Tu esi asmenybė ir kuri savo gerovę taip, kaip nori. Žinau, kad esi verta daug daugiau, nei gali įsivaizduoti, bet viskas priklauso tik nuo tavęs. Ar tu gerbsi save ir garsiai pasakysi „NE“ tam, kas tau nepriimtina? Žinau, kad gyvenime reikia sutikti ir pažinti daug vyrų, kol sutinki tokį žmogų, šalia kurio širdis dainuotų ir šoktų iš džiaugsmo. Reikia daug visko pažinti, kad įvertintum, kas tau tinka, patinka, o kas, deja, ne. Visi mes mokame mylėti, todėl viskam savas laikas, tad gerbk save ir išlauk savo karaliaus! Juk šalia tinkamo vyro moteris pražysta kaip gėlė visomis vaivorykštės spalvomis. Kaip ir vyras šalia tinkamos moters atskleidžia tikrą vyriškumą! O suvokus, kad meilėje nėra blogų ar gerų žmonių, yra tik tavo arba ne, viskas atrodo daug paprasčiau. Ši istorija – Jums, mielosios. Nuostabioms ir nepakartojamoms kūrėjoms, kurios savo moterišką silpnumą paverčia neregėta stiprybe!

3


Tik likusi viena, be vyro pagalbos, moteris supranta, kokia iš tiesų yra stipri!

2 skyrius Ta diena buvo kaip niekada saulėta. Po kelių mėnesių nežinios Marinai ši diena – lyg šventė. Tai mano naujas gimtadienis, tarė ji sau, įkvėpusi laisvės oro jautė jo skonį burnoj. Mėgaudamasi oru ir saulės spinduliais ji žvelgė į tolumoje lūkuriuojantį pareigūną Tomą. – Sėskitės, – paragino jis atidaręs automobilio duris. – Jūs į gimtinę? – Taip, važiuojam ten, o vėliau persikraustysiu kitur. – Gal jums reikės pagalbos rasti vietą, kur apsistoti? – Ne, rasiu pati. Ačiū už norą padėti. Kelias į tėviškę jai neprailgo. Ji klausėsi mėgstamos muzikos sau ramiai medituodama. – Jūs visada tokia rami? 19


Eg lė Z a k ar aitė • Kaip t apt i d ama • III d a l is

– Ne, tik šiandien, – nusijuokė dainuodama populiarios dainos žodžius. – O jūsų artimieji žino, kad grįžtate? – Jei jūs jiems nieko nesakėte, tada tikriausiai nežino, – nusišypsojo Marina. – O kaip Klaudija, ji sulaikyta? – Deja, neseniai pranešė, kad iš biuro dingo visi prieš ją surinkti įrodymai. Nors ji jau nušalinta nuo pareigų, tačiau vis dar laisvėje. Taip pat norėjau jums priminti, kad visas jūsų turtas yra areštuotas, todėl banko sąskaitos įšaldytos. Kažkurią dalį savo turto atgausite, tik nežinau kada. Marinai buvo tas pats, ar ji ką atgaus, ar ne, pinigai šią minutę jai mažiausiai rūpėjo. Ji džiaugėsi laisve ir tuo momentu, kad pagaliau susitiks su šeima. Žinodama, kad Edgaras sveikas ir kažkur slapstosi, Marina niršo kartais iš pykčio, kartais iš ilgesio braukė ašarą nuo skruosto. Pyko ant vyro, kad jis įpainiojo ją, sukeldamas pavojų gyvybei ir sūnui. Privažiavus gimtuosius namus ji atsisveikino su Tomu. – Aš su jumis dar susisieksiu, – ištarė jis sukdamas automobilio vairą atgal. Mariną pasitiko mama, jos veide švietė plati, jau seniai matyta šypsena. Mama atrodė kaip niekada laiminga, Marina seniai kada tokią buvo ją mačiusi. – Mieloji, kodėl iš anksto nepranešei, kad tave anksčiau išleido? 20


2 sky r ius

– Norėjau padaryti jums staigmeną. Viskas baigėsi, mama, o kur Gabrielius? – Jis su tėčiu, jie išvykę į parduotuvę. – Ruoškitės, jūs kurį laiką išvyksite iš Lietuvos, pasiimsite Gabrielių ir keliausite į vilą Italijoje. Mama nieko daugiau neklausinėdama nuėjo ruoštis kelionei. Jai tik nuėjus Marina tingiai vaikštinėjo po kiemą svarstydama, kur apsistoti. Ji sunkiai atsiduso suvokusi, kad viską teks pradėti iš naujo. Šiek tiek užkrimtusi ir sulaukusi sūnaus su tėvu ji jau žinojo, ką darys rytoj. Kitą dieną ji išlydėjo savo šeimą. Oro uoste atsisveikindama su tėvais ir sūnumi mintyse save įtikinėjo, kad jie tik laikinai išvyksta pailsėti ir jiems ten bus geriau. Mojuojant ir palydint juos žvilgsniu širdis plakė tankiau. Vėliau nusiraminusi nieko nelaukdama ji skubėjo į nuomos agentūrą. Jai skubiai reikėjo kažkur apsistoti, tad naujoji vieta turėjo būti arti centro ir nebrangi. Ji taupė, tad senas namas Žvėryne tiko labiausiai. Seni mediniai laiptai ir stringantys langai jos negąsdino. Brokeris iš džiaugsmo, kad išnuomos šią griuveną, net trynė rankomis žvelgdamas į ją. O Marina pakėlė akis į lubas. – Vaikštančios lubos, – paaiškino brokeris. – Senos grindys vaikšto. Senos lubos irgi. Nespėji uždažyti, o įtrūkimai vėl pasirodo. Šią trobą reikėtų nugriauti. Atleiskite, bet kodėl jūs kraustotės į tokį seną išklerusį namą? 21


Eg lė Z a k ar aitė • Kaip t apt i d ama • III d a l is

– Kaip tik todėl, kad jis senas ir iškleręs, neprimena mano gražiojo buto su terasa, kur prieš tai gyvenau. Brokeris nieko nesupratęs paliko jai raktus ant stalo ir išėjo neįsigilinęs į tokį klientės atsakymą. Marina lėtai vaikštinėjo po butą. Mano nauji namai namučiai, džiaugsmingai tarė ji sau, na, nieko, aš jus suremontuosiu. Vakare ji nieko nelaukusi artimiausioje ūkinių prekių parduotuvėje nusipirko dažų ir išdažė buto sienas. Stiprus dažų kvapas buvo aitrus, tad ji negalėjo čia nakvoti. Ji net pasijuokė iš savęs, kad prieš dažant nepagalvojo, jog smirdės. Ir šypsodamasi paskambino Sandrai pasiprašyti nakvynės. – O tu jau laisva, kada tave išleido? – Vakar, tyliai ramiai. Papasakosiu daugiau, jei priimsi nakvynei. – Taip, žinoma, atvažiuok. Marina išskubėjo pas Sandrą. O ši jau jos laukė su arbata ir sausainiais. – Kaip džiugu tave matyti! – Man irgi džiugu, kur tavo vyras? – Jo nėra. – Sandra trumpam nutilo maišydama arbatą. – Mes oficialiai išsiskyrėme prieš kelias dienas. – Kodėl? – Pameni Frederiką? Tai va, mano vyras mus užtiko viešbutyje. 22


2 sky r ius

– Ir kas toliau? – Mariną tai suintrigavo. – Nieko, jis man neatleido. Jis ir taip buvo auksinės širdies žmogus. Taip ilgai kentėjo mano paklydimus. Jis jau seniai jautė, kad aš kažką turiu. Tą dieną tikriausiai trūko kantrybė ir jis tiesiog išėjo nieko man nesakęs. – O kaip Frederikas, juk jis turi tris vaikus? – Dabar jau keturis vaikus. Žmona pagimdė ketvirtą. O ką, jis grįžo pas ją, ta jam viską atleidžia. O aš likau viena, be vyro ir be Frederiko. Buvo jau vidurnaktis, kai Marina, žvelgdama į tamsėjantį mėnulį, skaičiavo žvaigždes. – Pameni, aš tave kažkada perspėjau, kad taip gali nutikti. – Pamenu, mes kalbėjome apie tai. Aš nusivyliau. – Kuo nusivylei? – Nusivyliau vyrais, matai, Frederikui aš buvau tik nuotykis. O jis man rimtai patiko. Net leidau sau jį įsimylėti. – Na, tik dabar neliūdėk, žinau, kad širdžiai neįsakysi, ką įsimylėti, o ko ne. – O aš juk žinojau auksinę taisyklę – niekada neįsimylėti vedusio vyro. Dabar tik norėčiau įsakyti, kad galvoje nesisuktų minčių apie jį, o savo širdžiai – paleisti, atleisti ir pamiršti, bet kol kas tam neturiu drąsos. – Tu myli Frederiką? 23


Eg lė Z a k ar aitė • Kaip t apt i d ama • III d a l is

– Nežinau, jau pasimečiau. – Sandra susikrimtusi įnirtingai maišė arbatos puodelį. – Baimė išsiskirti su vyru buvo didelė, bet dabartinė baimė dar didesnė. O kaip reikės gyventi toliau, juk niekas iš mano artimųjų nežino. O kaip man dabar visiems reikės pasakyti, kad vėl susimoviau. Susimoviau neišsaugojusi santuokos, dėl kurios taip ilgai ir sunkiai kovojau. – Tu buvai neištikima. – Taip, buvau, ir tą pripažįstu. Na, ir ką man dabar daryti, laiko juk neatsuksiu atgal. Aš pati kalta, kad sugrioviau taip ilgai puoselėtus santykius su vyru. Gal nebuvau vyrui žmona, namų šeimininkė ar netgi meilužė. Tikriausiai buvau per didelė egoistė, rūpinausi tik savimi, neįžvelgdama, kad mes jau tolstame vienas nuo kito. Dabar jaučiuosi kaip pats blogiausias žmogus pasaulyje. Ar tu manai, kad aš pati blogiausia moteris pasaulyje? – Ne, tu tikrai nesi bloga, svarbiausia – atgailauji. – Aš miegojau su Frederiku netgi jo namuose. – Bet ar lipdama į lovą, paklotą svetimos moters, ir myluodama svetimą kūną galvojai apie pasekmes? – Ne, tą minutę su Frederiku jaučiausi pati laimingiausia moteris pasaulyje. – Tu nesijautei daranti kažką blogo? – Ne. 24


2 sky r ius

– Tai dabar lieka tik mėgautis, kad bent jau tą minutę buvai laiminga. – Taip, tą minutę buvau pati laimingiausia. Nežemiškai laiminga. – Viskas bus gerai. – Marina nesmerkė Sandros, nes puikiai suprato jos būseną. – Ir nors aš Frederikui buvau tik nuotykis, kažkodėl ant jo nepykstu. Įsimylėjusi pastebėjau savo privalumus, nors prieš tai mačiau tik tai, kas negerai. Pamenu, kaip ant vyro pykdavau dėl ne ten padėto kavos puodelio. Žinai, tik labai daug nuoskaudų sukaupęs žmogus prikimba, kad ne ten padėjai puoduką. Mylintis žmogus to nepastebi. Ir žinai, kodėl taip yra? – Manau, kad mylintis žmogus supranta, kad tobulų nėra, tik savanaudis nori keisti kitą. – O aš manau, kad mylinti moteris tiki viskuo, kas jai sakoma. Pamenu savo pirmąjį vyrą, kaip jis mane apgavo ir išėjo gyventi pas kitą. Man buvo sunku likti vienai su dukra ant rankų, be namų, be pinigų. Buvo dienų, kai net maisto nebuvo už ką nusipirkti. Ir tada niekas neatėjo ir nepaguodė. Buvo sunku suvokti, kad mane apgavo vyras, bet susiėmiau ir viską pati susikūriau iš naujo. Užtat dabar puikiai žinau, kaip vėl viską pradėti iš naujo likus be antrojo vyro. 25


Eg lė Z a k ar aitė • Kaip t apt i d ama • III d a l is

– Aš suprantu ir užjaučiu tave. Ir kažkodėl manau, kad viskas tau bus tik į naudą. Sutiksi kitą naują žmogų, kuris tave labai mylės. Tu būsi jo karalienė, o jis – tavo karalius. Atmink mano žodžius, tik turėk kantrybės sulaukti to momento, – Marina ramino Sandrą. – Džiaugiuosi, kad tu esi. Ir gerai, kad atvažiavai pas mane. Kur dabar gyveni, pasakok? – Gal jau ruoškimės miegoti. Mano akys merkiasi, šiandien buvo sunki diena, išdažiau visą butą, – Marina pavargusi vos laikėsi, dvelkdama aitriu dažų kvapu. – Kokį dar butą? – nustebusi paklausė Sandra, klodama jai lovą. – Išsinuomotą, mano butas areštuotas. Negaliu į jį grįžti. Taigi mūsų padėtis panaši. Tikriausiai aš jau nesu milijonierė, – linksmai nusijuokė Marina. – Dabar aš – moteris, gyvenanti labai laimingai ir viską kurianti iš naujo. Labanakt, ryt nauja diena, nauji planai. Viskas bus gerai. – O aš visą vakarą spėlioju, kas čia man taip smirdi dažais. Na, tu ir darbininkė, – nusijuokė Sandra. Ryte Marina grįžo namo ir kibo į darbus, ji greitai įsikūrė naujame bute. Nors jis nepriminė ankstesnių apartamentų, bet buvo jaukus. Nauji elegantiški baldai derėjo nepaprastai tvarkingoje aplinkoje. Naujame bute kiekviena smulkmena 26


2 sky r ius

buvo apgalvota, kiekviena erdvė kažkuo užpildyta – gėlėmis, suvenyrais ar jaukiais paveikslais. Marina – tikra pedantė, todėl namuose visada buvo švaru. Nors butas ir netviskėjo prabanga, bet ji buvo laiminga. O kiekvieną dieną bendraudama su tėvais ir matydama kompiuterio ekrane vis ūgtelėjusį sūnų jautė jo meilę. Nors Edgaras daugiau neskambino, bet ji į tai stengėsi žiūrėti pozityviai. Šviesą spinduliuojanti vidinė stiprybė neleido jai pasiduoti. Ištrauka iš Marinos dienoraščio Nereikia prisirišti prie daiktų, nes viskas yra laikina. Komfortas – gerai, bet dar geriau – išeiti už jo ribų. Nors nežinomybė baugina, bet kartais reikia išdrįsti sužinoti, o kas toliau? Niekas šioje Žemėje neprivalo man padėti, nebent tik aš pati sau. <...> Sandra išsiskyrė su vyru ir aš ją užjaučiu. Visi daro klaidų, bet svarbiausia – pasimokyti iš jų ir nekartoti vėl tų pačių pamokų. Šiandien supratau, kad kiekvieno žmogaus viduje yra riba. Riba jausmų, riba skausmo, riba ašarų, riba neapykantos, riba atleidimų, todėl žmonės gali ilgai kentėti, daryti išvadas. O paskui išeiti be žodžių, be paaiškinimų. Svarbu neperžengti ribos, nes ir ji kažkada baigiasi.

27


Gyvenime sutiksi įvairių žmonių, vieni tau padės, kiti tave pamokys, bet kiekvienas žmogus tavo gyvenime atsiras neatsitiktinai.

3 skyrius Buvo vėlyvas šiltas savaitgalio vakaras, kai Marina ėjo namo su pirkiniais iš šalia esančios parduotuvės. Staiga jos žvilgsnį patraukė rausva šviesa, sklindanti iš lango mažaaukščio namo pirmame aukšte. Nedrąsiai priėjusi arčiau ir pažvelgusi į jį užsispoksojo įdėmiau. Išvydusi merginą švelniai rausvoje aplinkoje ji nudelbė akis. Mergina buvo nuoga. Jos krūtys buvo stangrios, jaunos, ji lėtai lingavo prieš veidrodį. Iš nuostabos ir drovumo Mariną išmušė karštas raudonis. Prisiminė save paauglystėje, kai apžiūrinėdavo save ir įsivaizduodavo, kaip atrodys užaugusi. Tačiau pažvelgus įdėmiau už veidrodžio Marina pamatė vyro siluetą. Priėjusi dar arčiau ji regėjo akivaizdžiai brandesnio amžiaus vyrą nei ši nuoga mergina. Atsitraukusi toliau ji susigėdo, tad nuėjo namo nuo 28


3 sky r ius

erotinių fantazijų įkaitusia galva. Lipdama mediniais namo laiptais ji tarškino raktus ir skubiai atrakinusi spyną užtrenkė duris. Laukdama skambučio iš tėvų užsikaitė arbatinuką ir prisėdo prie kompiuterio. Jos mama, kaip įprastai kiekvieną vakarą, bendraudavo su ja iš Italijos. Mama prižiūrėjo Gabrielių. O tėtis Italijoje, kad nenumirtų iš nuobodulio, rado darbą gėlių parduotuvėje. Garsiai sučirškė Marinos kompiuteris, ekrane ji regėjo mamą, ant kelių laikančią Gabrielių. – Koks jis jau didelis... – Taip, jis greitai auga, kada tu atvažiuosi? Mums trūksta tavęs. – Greitai. – Kada tas greitai? Tu jau visą mėnesį taip kalbi. – Dar negaliu atvykti, turiu čia užbaigti kelis darbus. O ir byla dar nebaigta, tad negaliu niekur išvykti iš šalies. – O kaip senelis? – paklausė mama. – Gerai, jis senelių pensionate, jam ten patinka. Vakar buvau aplankyti, jis niekur nežada kraustytis. – O kaip Edgaras, ar sulaukei iš jo kokių nors žinių? – Ne, vis dar tyla. Marina nesulaukė Edgaro skambučio po savaitės, kaip jis žadėjo. Jau praėjo keli mėnesiai po paskutinio jų pokalbio. Šioje nežinioje ji jautėsi kaip niekados stipri, ramybės jai 29


Eg lė Z a k ar aitė • Kaip t apt i d ama • III d a l is

galėtų pavydėti visi. Ji nesiblaškė, nedarė skubotų sprendimų, nieko neteisė, tik iš naujo mintyse kūrė naujo gyvenimo planą. Nemažai pažįstamų jos klausinėjo, kodėl ją taip greitai paleido, tačiau ji tylėjo, niekam nieko nepasakojo. Išėjus į laisvę jos gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių kampu. Ji buvo laisva. Jokios finansinės skolos jos nekamavo. Visas turtas, užgyventas kartu, buvo areštuotas, tad Marinai liko tik SPA salonas. Jausdama vidinę ramybę ji mėgavosi kiekviena diena. Ją kankino tik sąžinės graužatis, kad nemato, kaip auga sūnus. Aš esu gera mama ir geresnio varianto, kaip apsaugoti savo brangiausius, nėra, – užplūdus sąžinės graužačiai ji taip ramindavo save. Sandra dirbo Marinos SPA salone, tad liūdna joms tikrai nebuvo. Dienomis jos buvo užsivertusios darbais, kad kuo mažiau laiko būtų liūdėti. SPA salono darbuotojai akivaizdžiai matė jos pokyčius. Ji su kiekviena diena jautėsi vis geriau, atrodė linksmesnė ir daugiau besišypsanti. – Galiu užeiti? – teiravosi Sandra pabeldusi į kabineto duris. – Žinoma. Sandra atsinešė kompiuterį ir koja paspyrusi uždarė duris. – Tai ką čia man parodysi? – Žiūrėk, renkuosi plastinės chirurgijos specialistą. Kaip manai, kuris iš šių geresnis? 30


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook