Issuu

Susipažinsite su žiniasklaidos virtuve, sužinosite žurnalisto profesijos paslapčių, paaiškės, koks vaidmuo žiniasklaidoje gali tekti jums.

Aptarsime, kaip ramiai ir metodiškai rengtis būsimam susitikimui su žurnalistu, kaip komunikuoti visais turimais kanalais ir tapti įtaigiam. Knygos pabaiga skirta interviu ir diskusijai – populiariausiems žiniasklaidos žanrams. Knygoje rasite pratimų, praktinių patarimų, pavyzdžių. O kiekvienos dalies pabaigoje – atsakymus į jums rūpimus klausimus.

1. Sužinojus, kad reikės bendrauti su žurnalistu, sugenda nuotaika. 2. Žurnalistas man paslaptingas tipas. Aš jo neperprantu. 3. Po interviu atrodo, kad iš manęs tikėjosi daugiau. 4. Po interviu visada jaučiuosi prastai. 5. Mane kausto mikrofonas ir televizijos kamera. 6. Niekada nežiūriu televizijos laidų, kuriose dalyvavau, įrašų. 7. Nepasakau to, ką būtinai reikėjo pasakyti. Bet jau vėlu. 8. Prieš tiesioginį eterį atrodo, kad jaudinuosi tik aš vienas. 9. Kalbėdamas prarandu laiko nuovoką. 10. Artimieji sako, kad televizijos studijoje pasikeičiu – susikaustau, nesišypsau. 11. Nemoku kalbėti paprastai, aiškiai, vaizdžiai. 12. Kalbėdamas nežinau, kur dėti rankas.

Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne

1–3 teigiami atsakymai. Beveik neturite problemų. Perskaitę šią knygą nebent sužinosite, kad pernelyg didelis pasitikėjimas savimi kartais tampa minusu. Arba galėsite pasitikrinti, ar tikrai viską darote teisingai. 4–6 teigiami atsakymai. Neblogai, tačiau jums būtų naudingas vienas kitas patarimas ar pratimas. 7–12 teigiamų atsakymų. Neabejokite, ši knyga skirta jums. Skaitykite, pamėginkite pratimus, įsidėmėkite patarimus. Ne visus, tik tai, kas jums prie širdies. Turėtų padėti.

Kaip bendrauti su žiniasklaida

Kalbėsime apie mus užvaldančius baimę, nerimą ir būdus, kaip juos prisijaukinti, neutralizuoti, priversti tarnauti mums.

Ar jums tikrai reikia šios knygos?

Žy g inta s Pe č i u l i s

Ką rasite šioje knygoje?

Žygintas Pečiulis

Kaip bendrauti su žiniasklaida Principai, patarimai, pav yzdžiai

Dr. Žygintas Pečiulis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto profesorius, dėsto medijų, masinės komunikacijos, žurnalistikos istorijos ir teorijos dalykus. Įvairiuose universitetuose skaito paskaitas, konsultuoja valstybės įstaigas, Lietuvos ir užsienio nevyriausybines organizacijas viešųjų ryšių, efektyvios komunikacijos, bendravimo su žiniasklaida klausimais. Aštuonių knygų autorius (knyga „Efektyvi komunikacija“ (2004) pripažinta geriausia metų mokslo populiarinimo knyga). Paskelbė mokslinių straipsnių masinės komunikacijos, audiovizualinės žiniasklaidos temomis Lietuvos ir užsienio žurnaluose. Stažavo Fribūro (Šveicarija), Paryžiaus Panthéon-Assas ir Sorbonne Nouvelle (Prancūzija) universitetuose. Dirbo žurnalistu Lietuvos radijuje ir televizijoje, savaitraštyje „Kalba Vilnius“, žurnalo „TV antena“ televizijos apžvalgininku.

VILNIUS 2014

UDK 070 Pe23

ISBN 978-609-466-021-4 © Žygintas Pečiulis, 2014 © Ilona Kukenytė, dizainas, 2014 © „Tyto alba“, 2014

Turinys

7 Įvadas

11 Jūs ir mediumas Žiniasklaidos ir žurnalistikos virtuvė 49 Apie baimes ir kaip jas įveikti Pasitikėjimo savimi ugdymas 89 Tvarka bus Protingas darbų planavimas 127 Būkite įtaigūs Veiksmingo komunikavimo principai 173 Akis į akį su žurnalistu Interviu ir diskusijos technikos

228 Literatūra

Sveiki, abejojate, ar jums reikia ðios knygos, ar ji bus jums naudinga? Atverskite paskutiná knygos virðelá, ten rasite nedidelá testà. Nuoðirdþiai atsakykite á pateiktus klausimus, o tada gráþkite èia. Sugráþote? Ðaunu. Susipaþinkime. Esu þurnalistas. Dirbau spaudoje, radijuje, televizijoje. Ðtai jau ketvirtá amþiaus bûsimiems þurnalistams Vilniaus universitete dëstau þiniasklaidos istorijos, teorijos ir praktikos dalykus. Dar viena mano pomëgiø sritis – vieðoji komunikacija. Ávairiuose universitetuose dëstau efektyvios komunikacijos, ávaizdþio vadybos, tiesioginio eterio, įvairiaterpës raiðkos disciplinas. Rengiu seminarus „Kaip bendrauti su þiniasklaida“ politikams, valstybës tarnautojams. Esu paraðæs knygø televizijos istorijos ir teorijos temomis, o 2004 metais iðleistas praktinis vadovas „Efektyvi komunikacija“ buvo pripaþintas geriausia metø mokslo populiarinimo knyga. Seniai kirbëjo noras paraðyti ðià knygà. Kodël? Sëkmingas dialogas bûna tada, kai pasirengusios abi komunikuojanèios pusës. Þiniasklaidos atveju – jûs ir þurnalistas. Abiejø tikslas yra tas pats – infor-

muoti visuomenæ. Jeigu ir nepavyks susidraugauti su þurnalistu, privalote tapti komunikacijos partneriais. Norëèiau, kad profesionaliai pasirengæs þurnalistas sutiktø jus, tam tikros srities þinovà, ekspertà, gebantá kalbëti suprantamai, vaizdþiai, ásimintinai. Toks komunikacijos profesionalø duetas – tikra palaima þiniasklaidos auditorijai, laukianèiai naujienø, patarimø, pramogos. Ði knyga skiriama visiems, kam tenka (ar gali tekti) bendrauti su þiniasklaida: duoti spaudos interviu, dalyvauti radijo ar televizijos laidose. Knyga pravers studijuojantiesiems vieðàjà komunikacijà ir visiems, kurie nori geriau perprasti þiniasklaidà ir þurnalistikà, gebëti suvokti jos turiná. Vieðosios komunikacijos specialistas Bruno Leprat, paraðæs knygà „Kaip sutramdyti þurnalistà“, skaitytojø praðë knygos nerodyti þurnalistams. O að sakau – ðitos nerodykite savo vieðøjø ryðiø konsultantams. Ir nesakykite, kad jà turite. Tegul tai bûna maþa jûsø paslaptis. Kà rasite ðioje knygoje? Susipaþinsite su þiniasklaidos virtuve, suþinosite þurnalisto profesijos paslapèiø, paaiðkës, koks vaidmuo þiniasklaidoje gali tekti jums. Kalbësime apie mus uþvaldanèius baimæ, nerimà ir bûdus, kaip juos prisijaukinti, neutralizuoti, priversti tarnauti mums. Aptarsime, kaip ramiai ir metodiðkai rengtis bûsi-

mam susitikimui su þurnalistu, kaip komunikuoti visais turimais kanalais ir tapti átaigiam. Knygos pabaiga skirta interviu ir diskusijai – populiariausiems þiniasklaidos þanrams. Knygoje rasite pratimø, praktiniø patarimø, pavyzdþiø. O kiekvienos dalies pabaigoje – atsakymus á jums rûpimus klausimus. Vis dar abejojate? Sakote – tokiø knygø daug. Netiesa. Knygos, skirtos bendravimo su þiniasklaida ágûdþiams ugdyti, Lietuvoje dar nebuvo. Knygos, paraðytos þurnalistikos praktiko ir komunikacijos teoretiko viename asmenyje – taip pat nebuvo. Dar nebuvo lietuviðkos knygos, taip gausiai praturtintos frankofoniðka patirtimi (prancûziðka, belgiðka, kanadietiðka, ðveicariðka). Þvilgtelëkite á literatûros sàraðà. Manau, kad tai – pranaðumas. Juk, kaip sakoma, rusenom rusenom ir suanglëjom... Metas atsiversti knygà. Kviesdamas malonaus skaitymo, palinkësiu to, kà paprastai sakau bendravimo su þiniasklaida seminarø pabaigoje. Nuoðirdþiai dþiaugsiuosi spaudoje perskaitæs jûsø ðmaikðèià citatà, radijo ar televizijos laidoje iðgirdæs analogijà ar ásimintinà istorijà. Suprasiu, kad man ðios knygos raðymas, o jums skaitymas nenuëjo veltui. Linkiu kuo geriausios kloties. Þygintas Peèiulis

Jûs ir mediumas Þiniasklaidos ir þurnalistikos virtuvë Automobiliams reikia keliø. Elektrai perduoti – laidø. Upei tekëti – vagos. Informacijai skleisti – komunikacijos priemoniø. O kad jos veiktø – tarpininkø. Tas tarpininkas, mediumas, padedantis bendrauti su didelëmis auditorijomis, yra þurnalistas. Keista. Norëdami kà nors pasakyti ðimtams ir tûkstanèiams, kalbatës su vienu þmogumi. Þurnalistas pasirengæs padëti, kad jûsø mintys pasklistø, taèiau, þiûrëk, tampa ir didþiausiu prieðu. Já demonizuojate, sureikðminate, jo nemëgstate, bijote, netgi nekenèiate. Kodël jam skiriama tiek dëmesio? Kuo jis prasikalto? Ar nuo to bus geriau tiems, kuriems norime perduoti informacijà? Ar pagerës praneðimo kokybë? O kaip sveikata? Jûsø ir jo? Patikëkit, daþniausiai átarinëjama, nesutariama ir net þaibais svaidomasi dël paprasèiausio neþinojimo. Nepaþástate vieni kitø, todël ir negerbiate. Susipaþinkite pagaliau...

Komunikuojantys žmonës

Pamëginsiu atspëti, kas jûs, atsivertæs ðá puslapá. Greièiausiai jaunas perspektyvus vadybininkas, besidomintis visomis naujienomis. Ne? Tai gal studentas, kuriam rytdienai reikia parengti referatà apie vieðàjá kalbëjimà? Vis dëlto didþiausia tikimybë, kad kà tik savo bendrovæ įregistravæs vadovas, nekantraujantis apie save praneðti pasauliui. Galëjo ði knygelë patekti ir á jûsø, valstybës valdininko, rankas – ant jûsø stalo panaðiø jau ne viena. Politikams knygà uþsakë per vieðuosius pirkimus – ji yra beveik kiekvienoje savivaldybëje ir, ko gero, netgi Seime. O jûs – vieðøjø ryðiø specialistë, turinti áprotá pirkti kiekvienà naujà knygà, ið kurios bûtø galima kà nors patarti vis dar prieð þurnalistus mekenanèiam ir prakaituojanèiam ðefui. Atrodo, jam jau niekas nepadës. Bet gal? Atsipraðau, kad nepaminëjau anksèiau, bet jûsø nepamirðau. Jûs – buvæs inþinierius, dabar pensininkas, pagaliau turintis laiko sekti visus politinius ir visuomeninius ávykius ir nuolat skambinantis á radijo ir televizijos laidas. Esate ne vien þiniasklaidos turinio vartotojas (skaitytojas, narðytojas, klausytojas, þiûrovas), bet ir aktyvus jo kûrëjas, vertintojas. Juk kiekvienas gali tapti þiniasklaidos ðaltiniu, þmogumi, kurio nuomonë bus svarbi ar ádomi kitiems.

Kodël galite atsidurti þiniasklaidoje

Prieþasèiø, bûdø ir formø komunikuoti gali bûti ávairiausiø. • Norite informuoti visuomenæ apie savo ástaigos veiklà, paskelbti apie ástatymø, nustatytos tvarkos pokyèius. • Esate tam tikros srities ekspertas, kurá þurnalistas pasitelkia situacijai paaiðkinti. • Rengiatës kelti savo kandidatûrà Seimo ar savivaldybës rinkimuose, rengiatës rinkiminei kalbai per radijà ir televizijà, gali prireikti dalyvauti debatuose. • Esate þinomas, nusipelnæs, ádomus þmogus. Jûsø þurnalistas praðys papasakoti apie save. • Dar nesate þinomas, taèiau norëtumëte toks tapti. Ir ðtai atsirado galimybë – atranka á naujausià realybës (talentø) ðou. • Jus kà tik paaukðtino. Nauja jûsø darbo sritis labai domina þiniasklaidà. Nuo ðiol teks daþniau duoti interviu, dalyvauti debatø laidose. • Esate savo nuomonæ turintis pilietis ir nepraleidþiate progos ja pasidalinti su kitais. • Jums nusiðypsojo laimë patekti á „Teleloto“. Gal ðá kartà automobilio ir nelaimësite, taèiau jus pamatys visa Lietuva. Kà jai pasakysite? • Jus sustabdë gatvëje ir paklausë, kà manote apie gëjø santuokas. O minèiø tiek daug, kad neþinote, nuo ko pradëti.

Kad ir kokie esate skirtingi, þiniasklaidoje atliksite tam tikrus vaidmenis. Jie gali keistis, dubliuotis, taèiau visus juos galima numatyti ið anksto.

Galimi jûsø vaidmenys þiniasklaidoje • Iðrinktasis Seimo narys, savivaldybës tarybos narys • Paskirtasis Ministras, valstybës tarnautojas • Autoritetas Teisëjas, policininkas, dvasininkas • Lyderis Direktorius, vadovas, neformalus lyderis • Ekspertas Tam tikros srities þinovas • Màstytojas Filosofas, raðytojas, publicistas • Herojus Sporto, kultûros, meno, pramogø verslo þvaigþdë, loterijos laimëtojas • Dalyvis arba liudininkas Nukentëjusysis, matæs, girdëjæs • Ypatingas þmogus Neeilinës biografijos, iðskirtiniø pomëgiø • Þmogus ið gatvës Praeivis, socialinës grupës atstovas, liaudies balsas

Galimi jûsø tikslai þiniasklaidoje • Informuoti Apie ásigaliojusá naujà ástatymą, pasikeitusià tvarkà, bûsimà renginá • Pasakyti nuomonæ Apie naujà ástatymà, teismo sprendimà, politiko ar valdininko poelgá, faktà, reiðkiná • Paaiðkinti Procesus, veikimo principus, kaip tai galima pasidaryti; kaip elgtis, savo (kitø) elgesio motyvus • Patikslinti Anksèiau iðsakytà jûsø nuomonæ, pasikeitusias aplinkybes, tvarkà • Liudyti Kà matëte, girdëjote, þinote, prisimenate • Ginti pozicijà Savo, atstovaujamos institucijos, þmoniø grupës • Ginèytis Politiniais, ekonominiais, visuomeniniais klausimais • Argumentuoti Ginant poþiûrá, pozicijà, iðsakant nuomonæ • Paneigti klaidingà informacijà Pateikiate faktus, atkreipiate dëmesá á netikslumus ir iðkraipymus • Iðdëstyti oficialià nuomonæ Kalbate atstovaujamos organizacijos, institucijos vardu • Sveikinti Ðventës, jubiliejaus, pergalës proga

Apie tuos, kuriems kalbësite

Juos tegalite ásivaizduoti. Taèiau, kad ir kokie bûtø skirtingi, þmonës turi bendrø savybiø. Kokiø? Informacija padeda efektyviai veikti, pasitikrinti, kà apie ávykius mano kiti. Kiekvienas þmogus • rûpinasi savo saugumu (iðlikimu, bûstu, maistu, drabuþiais);

• nori gauti informacijos ir patarimø, siekia paþinti visuomenæ ir pasaulá;

• ieðko paramos savo vertybëms; • bando susivokti gyvenime; • ieðko uþuojautos ir uþjauèia kitus; • nori bendrauti; • mëgina pabëgti nuo problemø; • siekia patirti emocijø; • nori maloniai praleisti laikà.

Tai bendriausi principai. Kad ir kokios bûtø temos, svarbiausias þiniasklaidos tikslas – pasakoti þmonëms apie kitus þmones. Ásivaizduodami bûsimà auditorijà, galime jà skirstyti ávairiomis grupëmis (vyrai, moterys, þvejai, filatelininkai, vairuotojai, streikuojantys ugniagesiai) ir kreiptis tikslesniu adresu. Pagal tam tikrus interesus þiniasklaida sukaupia didesnes (masinë auditorija) ar maþesnes (tikslinë auditorija) þmoniø grupes. Vis dëlto þiniasklaidos auditorija sunkiai

ásivaizduojama, todėl pravers bendrieji vardikliai – universalûs artimumo kriterijai. G e o g r a f i n i s ( vi e tinis )

Girdëjai, perëjoje prie mokyklos partrenkë þmogø...

Pirmiausia þmogui norisi suþinoti apie tai, kas vyksta ðalia, jo gatvëje, kvartale, paskui – mieste, valstybëje, kaimyninëse valstybëse, Europoje. Kuo ávykiai geografiðkai labiau nutolæ nuo mûsø, tuo jie turi bûti didesni, svarbesni, áspûdingesni. Todël kaimo ir miesteliø þmonës skaito vietinius laikraðèius, þiûri regionines televizijas. Èia jie randa artimos sau informacijos. Informacija apie Pekino gatvës perëjoje parblokðtà praeivá nesudomintø Lietuvos auditorijos. Kad apie ávyká bûtø praneðta mûsø skaitytojams, klausytojams ar þiûrovams, nelaimës mastas turi bûti didesnis. Arba ávykis turi atitikti kitus kriterijus. Emocinis

Mane tai taip sukrëtë...

Labiausiai iðgyvename dël artimøjø, draugø, paþástamø. Emocinis artumas sieja su tautieèiais (uþsienyje gyvenanèiais þymiais lietuviais), kraštieèiais (sostinëje gyvenanèiais dzûkais ar þemaièiais). Apie Pekine perëjoje nukentëjusá lietuviø diplomatà ar turistà greièiausiai bûtø praneðta. Emocinis ryðys kelia susidomëjimà ir geografiðkai tolimais ávykiais –

didelëmis nelaimëmis, per kurias nukentëjo mums nepaþástami þmonës. Emocijø sukelia konfliktinës situacijos. Nors trokðtame taikos ir ramybës, þmoguje tûno paveldëtas kovos, azarto, rizikos instinktas. Mus domina neáprasti dalykai – netikëti poelgiai, nepaprasti gebëjimai. Mums svarbu meilës jausmas (seksualumas, prieraiðumas), pinigai (turtuoliai, vargðai, bankrotai, netikëtas praturtëjimas), orai (ypaè anomalijos), paslaptys (neatpaþinti skraidantys objektai, magija). Tyrimai rodo, kad þmogus labiausiai rûpinasi savimi, paskui kitais þmonëmis, gyvûnais, augalais. Þmogui labai svarbus saugumas, tada pinigai, ðeima, vaikai, laisvalaikis, sveikata, seksualumas. Visuomeniniu poþiûriu þmogui svarbiausia darbas, iðsilavinimas, namai, tuomet visuomeninë veikla, religija, politika. Panaðia interesø seka ieðkoma informacijos þiniasklaidoje. L a iko

Kà tik suþinojau...

Norime kuo greièiau suþinoti naujienas, neatsilikti nuo kitø. Juk paskutiniai kà nors suþinojæ priekaiðtaujame tiems, kurie nepraneðë, jauèiamës nuskriausti, paþeminti. Ávairûs þiniasklaidos kanalai konkuruoja siekdami bûti pirmi. Net jei praneðama apie ankstesnius ávykius, siekiama juos suaktualinti, susieti su ðiandiena. Taigi, mûsø dëmesys ávykiams

laiko atþvilgiu atrodytø taip: dabar, ðiandien, vakar, neseniai, kaþkada... Vert ybinis

Kaip sakydavo romënai...

Yra vadinamøjø amþinøjø temø, egzistenciniø klausimø (gimimas, mirtis, gyvenimo prasmë, tikëjimas, þmogaus laisvës, þmogus ir gamta, þmogus ir visata), á kuriuos atsakymø ieðko kiekviena karta. Ið didþiøjø temø iðplaukia ir konkretesnës, susijusios su naujausiais visuomenës procesais, mokslo ir technikos pasiekimais (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas, abortai, eutanazija, sektos, narkomanija, AIDS, paslaptingi gamtos reiðkiniai). K u lt û r i n i s

Girdëjai, popieþius pasakë...

Mus sieja tam tikros bendros vertybës – istorija, kultûra, kalba, religija. Esame krikðèionys, europieèiai, Europos Sàjungos nariai, pripaþástame Vakarø vertybes. Atrenkant informacijà, atsiþvelgiama á ðiuos svarbius aspektus. K asdienybës

Pasirodo, álipti á troleibusà bus galima tik pro priekines duris...

Kad þmogus galëtø gyventi, veikti, gebëtø susigaudyti ávairiomis aplinkybëmis, jam reikalinga kasdienë

informacija. Apie ástatymø, tvarkos, kainø, mokesèiø pokyèius. Tokià informacijà þiniasklaida nuolat teikia. Ypaè vietinë. A tpaþ á s ta m u m o

Matei, Petrà rodë per televizijà...

Net ir nebûdamas áþymus, kiekvienas gali patekti á þiniasklaidos akiratá – liudyti apie matytà ávyká, dalyvauti mitinge, tapti socialinio reportaþo apie nedarbà ar pasakojimo apie medþiotojø bûrelá herojumi. Tam tikrà auditorijos dalá sudomins informacija apie paþástamus, giminaièius, kaimynus. Profesinis

O, èia kaip tik man...

Labiau sudomina informacija, susijusi su specialybe, interesais, pomëgiais. Tokia auditorija yra reiklesnë, priekabesnë ir kritiðkesnë, jà nervina pavirðutiniðkumas ir supaprastinimas. Vienintelë iðeitis – rinktis specializuotà þiniasklaidà. L aikino susidomëjimo

Rodys reportaþà apie... Gal kà patars?

Auditorija informacijà pasirenka pagal tuo metu aktualø interesà. Vieniems reikia pasirinkti pensijos kaupimo bûdà, kiti rûpinasi, kur investuoti pinigus. Jauna ðeima domisi paskolomis bûstui ar iðankstiniu vaiko registravimu á darþelá. Susidomëjimà gali lemti

sezoniðkumas (ðildymo kainos, atostogos, priëmimo á aukðtàsias mokyklas tvarka). Spaudos, interneto, radijo ir televizijos auditorijos

Viskas keièiasi. Kitados greièiausias buvo dienraðtis, vëliau – radijas. Dabar? Dabar sakoma, kad radijas praneða apie ávyká, internetas já stebi, televizija rodo, laikraðtis paaiðkina. Taigi, kiekvienam savo. Màstydami, kaip sëkmingiau perduoti savo mintis, turite þinoti, kokiu þiniasklaidos kanalu bus skleidþiama informacija. Ar tai bus raðto raiðkos informacija tradicinëje arba elektroninëje spaudoje? Kalbësite per radijà ar televizijà? Jûs net neásivaizduojate, kokios skirtingos yra skaitanèios, klausanèios ir þiûrinèios auditorijos. Nemaþas skirtumas, kas skaitoma – popierinis laikraðtis, þurnalas ar narðoma internete. Yra skirtumas, ar þiûrima tradicinë (srautinë) televizija, ar þiûrovas turi galimybæ naudotis interaktyviosios televizijos galimybëmis. Tradicinë spauda ir internetas

Tradicinis laikraðtis ar þurnalas – sustingusi matrica, pateikianti konservuotà vakarykðtæ, raidëse áðaldytà informacijà. Ji – pastovi, nekintama. Uþvertæ paskutiná dienraðèio puslapá, galite dràsiai pasakyti – perskaièiau.

Nei po valandos, nei po dviejø jame niekas nebus pasikeitæ. Kaip straipsnyje „Perduoti, reaguoti, ásiminti: interneto þurnalistika“ vaizdþiai paaiðkina naujosios þiniasklaidos ekspertas Bruno Patino, spauda – kaip traukinys. Ásëdusieji anksèiau iðvyksta kartu su álipusiais vëliau. Taip ir tradicinës spaudos redakcijoje: anksèiau parengti tekstai kantriai laukia paskutiniø – karðèiausiø. Skaitydamas popieriná leidiná, skaitytojas yra padëties ðeimininkas. Susiradæs norimà informacijà, ja naudojasi kaip panorëjæs. Pasirenka norimà puslapá, straipsná, já skaito pasirinktu nuoseklumu ir greièiu. Bet kuriuo metu jis gali pasidëti skaitiná á ðalá, panorëjæs vël já paimti á rankas. Todël skaitytojas turi galimybæ labiau ásigilinti, keletà kartø perskaityti sudëtingesnes ar sudominusias teksto vietas. Tradicinës spaudos skaitytojas junta, jog rankose turi kad ir pasenusià (vakarykðtæ), taèiau patikrintà, todël patikimesnæ informacijà. Tai ið tikrøjø dienraðtis, vienà parà galiojantis (kol pasirodys naujas) informacijos rinkinys, leidþiantis ramiai ir nuosekliai susipaþinti su pateikta medþiaga. Tyrimai rodo, kad laikraðtis skaitomas ilgiau ir atidþiau (vidutiniðkai pusvalandá, o internetas – 10 minuèiø). Ið pirmo þvilgsnio nëra skirtumo, ar sklaidomas popierinis spaudinys, ar narðoma kompiuterio ekrane. Atrodytø, skaitytojo áproèiai turëtø bûti panaðûs. Taèiau yra tam tikrø elgsenos skirtybiø. Pirmiausia,

elektroninës spaudos vartotojas nëra toks ramus, kad perskaitë viskà, kà norëjo. Internete tekstas gali bûti raðomas arba papildomas beveik tiesiogiai (primena tiesioginæ radijo ar televizijos laidà). Patino klausia: kaip paskirstyti laikà, kurio nëra? kaip dirbti, kai neturi laiko pamàstyti apie teksto struktûrà, nëra kada tikrinti, redaguoti? Autoriaus nuomone, raðymas, redagavimas, spausdinimas internete tampa nedalomu procesu, teðla, kuri gali bûti nuolat perminkoma (keièiama, papildoma), ir tai gali daryti nebûtinai pirminio teksto autorius. Toká ðnekamàjà kalbà primenantá nuolat kintantá tekstà skaityti sunkiau. Internetas informacijà paverèia srautu, primenanèiu informacijos agentûros darbo principà. Nuolatinis informacijos papildymas interneto vartotojui sukelia átampà ir amþino informacinio alkio jausmà (tai trukdo kitiems darbams, sutrinka gebëjimas màstyti, bendrauti, atskirti tikrovæ nuo iliuzijos). Norëdamas aprëpti kuo daugiau informacijos, tuo paèiu metu dirbdamas daug ávairiø darbø (ið karto narðydamas keliuose tinklalapiuose, tikrindamas elektroniná paðtà, bendraudamas vaizdo ir balso programomis, þiûrëdamas vaizdo medþiagà) internautas tampa pavirðutiniðkas, daþniausiai perskaito tik pavadinimus. Tyrimai rodo, kad internete daþniausiai skaitomos pirmojo puslapio virðaus medþiagos, daug reèiau nusileidþiama þemiau arba pereinama á kitus puslapius. Nors interneto apim-

tis atrodo beribë ir tekstai galëtø bûti ilgesni nei tradicinëje spaudoje, tyrimai rodo, kad daþniausiai skaitomas á ekranà telpantis tekstas, o tekstà pasislenka tik nedidelë dalis auditorijos. Interneto skaitytojai primena pro judanèio autobuso langus þvilgèiojanèius turistus. Skubama, nes dar tiek daug reikia apþiûrëti. Net ir interneto lankytojai skaièiuojami klikais (pelës paspaudimais), tekstà atsidariusiais, bet nebûtinai já skaièiusiais. Derëtø prisiminti dar vienà interneto þiniasklaidos ypatybæ – komentarus. Viena vertus, tai unikali interaktyvaus bendravimo su auditorija galimybë. Kita vertus – tikras iðbandymas silpnesniø nervø þmonëms. Paþástu ne vienà, kuris atsisakë tapti tinklalapio apþvalgininku, norëdamas iðvengti áþeidþiamø komentarø. Kà galëèiau patarti jums? Nepraleiskite galimybës bendrauti. O ir komentaruose galima rasti ádomiø dalykø: naujos netikëtos informacijos, poþiûriø. Tik mokëkime atsirinkti. Jeigu vis dëlto skaityti apie save nesàmones jums yra nepakeliamas darbas – neskaitykite. Radijas ir televizija

Tradicinës spaudos ir interneto skaitytojas pats renkasi skaitymo (perþiûrëjimo) laikà, tvarkà, greitá. Radijo ir televizijos auditorija patenka á transliuotojo valdomà informacijos srautà, kurio klausytojas ar þiûrovas ne-

gali sulëtinti, pagreitinti, sustabdyti, pakeisti tvarkos, pakartoti turinio. Nebent gali perjungti stotá (kanalà), taèiau gráþæs jau ras tolyn nuplaukusià programos upæ. Todël daþniausiai ásijungiama prasidëjus laidai. Turi praeiti laiko, kol klausytojas ar þiûrovas susivoks, kas èia vyksta, apie kà kalbama. Tiesa, èia kalbame apie tradiciná radijà ir televizijà. Interneto audiovizualinë þiniasklaida (interaktyviosios radijo ir televizijos tarnybos) suteikia visiðkai naujø galimybiø: gráþti á laidos pradþià, þiûrëti (klausyti) dar kartà, þiûrëti (klausyti) norimu metu. Tokià paslaugà teikia ir televizijø interneto tarnybos (LRT Mediateka, TV3 Play, LNK Go). Jos labiau primena vaizdo nuomà nei televizijà, taèiau toks interaktyvus klausymo ir þiûrëjimo bûdas – netolima ateitis, ko gero, pakeisianti tradiciná srautiná klausymà ir þiûrëjimà. Taèiau kol kas dauguma mûsø auditorijos klausosi radijo ir þiûri televizijà tradiciniu bûdu. Net ir turëdami interaktyvumo galimybæ, ja naudojasi tada, jeigu nespëjo laiku gráþti namo. Argi daþnai, ko nors nesupratæ, perþiûrite þiniø reportaþà? Todël vis dar svarbu paisyti srautinës informacijos suvokimo ypatybiø. O jos yra tokios. Klausytojas ir þiûrovas ið anksto neþino, kà girdës ir matys, todël srautinëje radijo ir televizijos informacijoje itin svarbu tinkamai anonsuoti naujienas. Tradicinëje spaudoje ir internete orientuotis padeda pavadinimas, paantraðtë, pirmosios teksto pastraipos, tarpiniai

pavadinimai, iliustracijos. Kai skaitome laikraðtá ar þurnalà, tarsi vaikðtome po didelá prekybos centrà. Èia ið tolo ðvieèia skyriø pavadinimai (spaudos antraðtës), rëkiantys akcijø plakatai (sensacingi tekstai, reklama), degustacijø stendai (naujienos). Po spaudos puslapius vaikðtome tarsi po prekybos centro sales – kvieèiami, viliojami, ðiek tiek apgaunami. Taèiau galime paliesti, pavartyti, paragauti. Ir pasirinkti. Radijuje ir televizijoje viskas kitaip. Nëra tokio komforto vaikðèioti ir dairytis. Nebent klaidþioti po kanalus. Radijuje ir televizijoje dëmesys atkreipiamas trumpais laidø anonsais, reportaþø pristatomaisiais tekstais. Jeigu tæstume sàsajà su prekyba, tie anonsai primena nelegalø turgø – kai mums trumpam kà nors iðtraukia ið po prekystalio. Parodo – ir vël paslepia. Jeigu spëjai pamatyti, susidomëjai, gali apþiûrëti ádëmiau, gal net pasimatuoti. Radijui ir televizijai paprastai tenka fono vaidmuo – darbe, namie, iðkylaujant gamtoje, vairuojant automobilá. Todël pirmiausia siekiama atkreipti neádëmios, iðsiblaðkiusios, kitais darbais uþsiëmusios auditorijos dëmesá. O sudominus informacija pateikiama kuo paprasèiau (nesudëtingi trumpi sakiniai), suprantamiau (neperkraunant detalëmis, terminais, tarptautiniais þodþiais). Kad bûtø lengviau ásiminti, pakartojama, primenama. Tai plaèiau aptarsime knygos dalyje „Bûkite átaigûs. Veiksmingo komunikavimo principai“.