Telesforas LauceviÄ?ius
Pratarmė
C\'\c
Pirmoji knyga „Jonizuotas vanduo – gyvenimas be ligų“, pa sirodžiusi prieš trejus metus, buvo palankiai sutikta skaitytojų. Knygos tiražas kelis kartus išleistas pakartotinai. Knyga išversta į anglų, rusų, lenkų, serbų, verčiama į vokiečių, italų, latvių kal bas. Tai patvirtina, kad knygoje pateikta informacija sudomino skaitytojus. Bendraujant su skaitytojais sulaukta pasiūlymų pa teikti platesnės informacijos ne tik apie vandenį, bet ir apie kitus faktorius, padedančius išvengti ligų, leidžiančius džiaugtis pilna verčiu gyvenimu. Šie veiksniai paskatino rašyti šią knygą. Knygoje akcentuota pozityvaus mąstymo svarba, supažindi nama su naujomis, netgi ir prieštaringai vertinamomis teorijomis apie vandenį (vandens struktūra, atmintis, sąsūkiniai laukai), ap rašytos tirpsmo vandens savybės. Skyriuje apie jonizuotą vande nį pateikiama daugiau informacijos (lyginant su pirmąja knyga) apie užsienio mokslininkų atliktus jonizuoto vandens poveikio tyrimus. Knygoje pateikta informacija nėra skirta ligų gydymui. Šios knygos, kaip ir pirmosios, tikslas išlieka tas pats: skatinti kiekvie ną iš mūsų mąstyti ir gyventi taip, kad išvengtų ligų, kuo ilgiau džiaugtųsi jaunyste ir gyvenimo kokybe.
Vietoj įvado
C\'\c SUGRĄŽINTI SVEIKATĄ AR GYDYTI LIGAS? Neabejoju, kad ne vienas skaitytojas gali suabejoti, ar išvis tikslinga taip formuluoti klausimą? Dažnas iš mūsų tarp sveika tos ir ligų gydymo dėtų lygybės ženklą. Tačiau tai labai skirtin gos sąvokos. Išties šiuolaikinės medicinos pagrindinė kryptis – kova su ligomis. Ir labai mažai dėmesio skiriama bendrai organizmo sveikatai, jos išsaugojimui ir išlaikymui. Užtenka paklausyti per radiją, televiziją transliuojamas reklamas – liūto dalį sudaro įvai rių preparatų, maisto papildų reklama, įtikinėjanti žmogų, kad užtenka įsigyti siūlomą gaminį ir visi negalavimai dings. Tačiau dar neteko nei girdėti, nei regėti, kad būtų reklamuojami svei kos gyvensenos, mitybos principai. Kad ir toks iš pirmo žvilgs nio labai paprastas teiginys, kasdien išgerti po pusantro ar du lit rus gryno vandens. O juk geriant vandenį, būtų galima išvengti daugybės su skysčių trūkumu, organizmo išsausėjimu susijusių susirgimų. Vertėtų pagalvoti, ar nebūtų prasminga iš tų dešim čių milijardų litų, ligonių kasų skiriamų vaistų pirkimams, bent nedidelę dalį atiduoti ligų prevencijai, t. y. sveikatos išsaugoji mui. Juk nepalyginamai svarbiau (ir gerokai pigiau!) ne gydyti ligą, o nesusirgti.
jo didenybė vanduo
7
Kuo remtis, koks turi būti atskaitos taškas? Į šį pasaulį ateiname turėdami teisę būti sveiki. Sveikata kie kvieno iš mūsų įgimta savybė. Tačiau šiuolaikinės medicinos gydymo proceso atskaitos tašku tampa liga, t. y. kas patologiška, o ne tai kas natūralu, t. y. sveikata! Šiais laikais niekas nemano, kad sirgti yra nenormalu. Studentus medikus dėstytojai šešerius metus moko, kaip gydyti ligas, ir beveik nekalba apie tai, kas yra sveikata, kaip jos siekti. Medicina bando įveikti atskiras ligas ir nekelia sau tikslo grąžinti sveikatą visam organizmui. Taigi, ar galima išgydyti žmogų ir sugrąžinti sveikatą, neišsiaiškinus, kas yra sveikata? Tradicinė medicina žmogų suvokia kaip atskirų organų rin kinį. Tai lyg iš nepriklausomų dalių sudaryta mašina. Tačiau žmogaus organizmas – vieninga sistema, kurioje visos dalys yra tarpusavyje susijusios. Tūkstantmečius skaičiuojanti Rytų me dicina, Ajurvedos mokymas į žmogaus organizmą žvelgia kaip į vientisą visumą, kurioje susiję kūnas, mintys, dvasia, gyvensena. Jei skauda vieną organą – tai rodo viso organizmo negalią.
Žmogaus asmenybė ir sveikata Mūsų tautos šviesuolis Vydūnas knygoje „Sveikata, jaunumas, grožė“ rašo apie tris žmogaus gyvatas: kūno, jausmų ir minčių. Kūno gyvatą sudaro žmogaus kūnas su visais organais. Jausmų
8
Telesforas Laucevičius
gyvata – tai mūsų jausmai: baimė, džiaugsmas, liūdesys. Orga nizme jų lyg ir nėra, tačiau kūnas tų jausmų prisisunkęs. Tai as tralinis kūnas. Jausmai, jų pasireiškimas atsispindi minčių gyva toje. Tai mentalinis kūnas. Žmogaus jausmų ir minčių gyvatas jungia žmogiškoji esybė – dvasia. Gyvatos bendrauja tarpusavyje ir veikia viena kitą. Įvairios jausmų būsenos, ypač neigiamos emocijos, sukelia tikrą pervers mą kūne. Geiduliams pabudus, lytinių liaukų hormonai suteka į kraują. Supykus tulžis gausiai lieja savo turinį į kraują. Kūnas jausmams yra tik tarpininkas. Tačiau jausmai kūną gali paveik ti daugiau nei maistas, oras ar skysčiai. Kokios mintys, tokie ir jausmai. Tada paveikiamas ir kūnas. Kūnas yra lyg dirva, į kurią iš minčių ir jausmų gyvatų byra sėkla. Sveikata – pusiausvyros būsena. Tai būsena, kai žmogaus gyvensena yra suderinta su Gamtos dėsniais. Liga parodo viso organizmo negalią, signalizuoja, kad yra neteisinga gyvensena, neteisingos mintys, kad žmogus nutolo nuo Gamtos ir jos dėsnių.
Harmonijos dėsnis – raktas į sveikatą Žmogus – visatos dalelytė, priklausanti nuo bendrų dėsnin gumų. Mes dažnai sakome: atsigręžkime į gamtą, pažinkime jos galias ir pan. Kur slypi Gamtos tobulumas? Visų pirma, tai vy raujanti harmonija. Tai kuriančiųjų ir griaunančiųjų jėgų pusiausvyra. Gamta išlieka vientisa ir harmoninga tik todėl, kad nė
jo didenybė vanduo
9
vienas iš šių procesų netampa vyraujantis. Kiek sukuriama, tiek ir sugriaunama, kiek atsiranda naujo, tiek išnyksta seno. Organizmo fiziologinių procesų ritmas priklauso nuo gamtos reiškinių ritmo. Organizmas – neatsiejama gamtos dalis, kurioje galioja tie patys įstatymai. Liga – tai pažeistų Gamtos dėsnių išdava. Į organizmą patenka daugiau nei iš jo pašalinama, suardo ma daugiau ląstelių nei sukuriama naujų ir pan. Ypač pavojinga, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp į organizmą patenkančio mais to ir rūgštinių atliekų, susidariusių įsisavinant maistines medžia gas, šalinimo. Tai išprovokuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyros pa žeidimus. Vos tik vienas iš šių procesų pradeda vyrauti (rūgščių pasidaro daugiau nei šarmų ir atvirkščiai ar į organizmą patenka daugiau maistinių medžiagų, o pašalinama mažiau atliekų) – prasideda liga. Organizmas stengiasi atkurti pažeistą pusiausvyrą tarp ku riančiųjų ir griaunančiųjų jėgų. Todėl jis pats sukelia ligą kaip pagalbininkę, atkuriant prarastą organizmo fiziologinių procesų vidinę harmoniją. Tačiau tai ir įspėjimas apie avariją ir apie būti numą pradėti gelbėjimo darbus. Jei liga signalizuoja apie bendrą organizmo negalavimą, ar tikslinga vieną po kitos įveikinėti ats kiras ligas? Juk nugalėjus vieną ligą atsiras naujos. Būtina grąžinti sveikatą visam organizmui. Ką gydyti: galvą ar žarnyną? Dažnas iš mūsų skundžiasi užkietėjusiais viduriais ir gal vos skausmais. Jeigu kreipsiuos į gydytoją, ką jis gydys: galvą ar žarnyną? O gal egzistuoja koks ryšys tarp šių simptomų? Paa
10
Telesforas Laucevičius
nalizuokime: galutinai nesuvirškintas maistas kaupiasi storoje žarnoje, pūva, išskiria toksinus, kuriuos kraujas išnešioja po visą organizmą. Tai blogina kraujo kokybę, trikdo jo cirkuliaciją. Pir miausia jautriai sureaguoja smegenų kraujagyslės, stringa smege nų kraujotaka ir... pradeda skaudėti galvą. Todėl beviltiška ats kirai gydyti galvą ar žarnyną. Turime sugrąžinti sveikatą visam organizmui: pakeisti mitybos įpročius, nejudrų gyvenimo būdą, išgerti daugiau gryno vandens ir t. t.
Pirmas skyrius
C\'\c DVASINĖ IR FIZINĖ TARŠA Šioje knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas organizmo tar šai, kuri pasireiškia pažeidus harmoniją tarp to, kas patenka į or ganizmą, ir to, kas iš jo turi būti pašalinta. Tai vadinamoji fizinė tarša. Organizme pradeda kauptis medžiagų apykaitos atliekos, organizmas rūgštėja. Tačiau prieš tai tikslinga pakalbėti ir apie organizmo taršą, kurią sukelia mūsų jausmai, emocijos, mintys, stresinės situacijos. Tai dvasinė tarša, kuri stipriai veikia ir fizinę organizmo taršą.
DVASINĖ TARŠA Kiekvienas žmogus suvokia, kas vyksta jo jausmams ir min tims. Asmenybė nuo minčių nuolat keičiasi. Keičiasi jausmai, keičiasi kūnas. Mintys suformuoja žmogaus asmenybę. „Kai žmogus dėmesį kreipia į mintis ir susikaupia, jos šviesėja ir stiprė ja. Atsiranda noras mintį įvykdyti. (...) Sušvitusi žmogaus sąmo nėje mintis persikelia į jausmus, keliauja į kūno gyvatą ir virsta darbu ar kita veikla. (...) rodo, kad žmogus gyvena pilnakraujį gyvenimą. Jis visada smagus, geros nuotaikos.“ [54]
12
Telesforas Laucevičius
Pozityvaus mąstymo galia Tarp kūno ir proto vyksta nuolatinis dialogas. Vis labiau su vokiama, kad mūsų mintys materializuojasi, sukelia biochemi nes reakcijas ir tiesiogiai veikia visus organizmo gyvybinius pro cesus. Jeigu žvelgiame į pasaulį šviesiomis akimis, džiaugiamės kiekviena gyvenimo akimirka, spinduliuojame meile ir atjau ta kitiems, neleidžiame, kad mus užvaldytų pavydas, egoizmas, materialinių vertybių suabsoliutinimas, mūsų smegenys išskiria vadinamuosius laimės hormonus (hormonai – cheminis jungi nys, kuris perneša informaciją iš vienos ląstelės į kitą), iš kurių svarbiausias beta endorfinas. Savo sandara jie panašūs į narkozei naudojamus morfinus, tačiau nesukelia jokios priklausomybės ir šalutinio poveikio. Beta endorfino poveikis yra 5–6 kartus stipresnis nei narkotikų. Galime daryti prielaidą, kad gyvenant pagal Gamtos dėsnius, smegenys skatinamos gaminti tokią veiks mingą laimės medžiagą. Gausiai išsiskyrę laimės hormonai, kurių receptoriai (jautrios nervų galūnėlės) išsidėstę visame organizme, veikia ne tik sme genis, bet ir visą organizmą. Amerikos neurofiziologas Davidas Feltonas (D. Felton) teigė, kad tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) aktyvumas ir imunitetas sustiprėja dalyvau jant beta endorfinui. Jis įrodė, kad taip organizmas geriau apsaugomas nuo ligų. Galima daryti išvadą, kad laimės hormonai turi įtakos ne tik dvasinei – mentalinei – sričiai, bet yra glaudžiai susiję ir su fizinė
13
jo didenybė vanduo
mis funkcijomis. Juos galima įvardinti kaip dvasią ir kūną siejan čias chemines medžiagas. Beta endorfinas ne tik skatina laimės jausmus, bet ir sukelia daugybę procesų, kurie stiprina imunitetą, atmintį ir ištvermę. Norint iki žilos senatvės išlaikyti gerą nuotai ką, sveikatą, nesirgti onkologinėmis ir civilizacijos sukeltomis li gomis, turime gyventi taip, kad organizmas kuo daugiau išskirtų gerųjų hormonų. [21]
Streso poveikis Stresas visuomet išliks gyvenimo dalimi. Mes nuolat skuba me, dirbame, esame įsitempę, sekiname organizmą. Einame vėlai gulti, anksti keliamės į darbą, mūsų laukia daugybė stresinių si tuacijų. Natūralu, kad kasdien jaučiame, nes esame gyvi, nestovi me vietoje, o pasaulis nesustoja nei akimirkai. Be abejo, visiškai išvengti stresinių situacijų beveik neįmano ma. Kartais nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą. Tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis stresas yra labai pavojingas. Todėl svarbu taip elgtis ir mąstyti, kad emo cinės įtampos nebūtų pastovi organizmo būsena. Patirdami stiprų stresą skatiname toksinių hormonų – nor adrenalino ir adrenalino – išsiskyrimą. Supykus, kai patiriame stiprų stresą, smegenys išskiria noradrenaliną. Tai labai nuodin ga medžiaga (antroje vietoje po gyvatės nuodų). Kai pajunta me baimę, išsiskiria adrenalinas. Nedidelis jų kiekis naudingas
14
Telesforas Laucevičius
ir būtinas išgyvenimui. Esant kritinei situacijai (pavyzdžiui, ištikus šoko būsenai), gydytojas gali įvirkšti noradrenalino pre paratą tiesiog į kraujotakos sistemą. Tada kraujospūdis staigiai kyla. Tačiau veikiant nuolatiniam stresui, neigiamoms emocijoms, nuo per didelio šių hormonų kiekio siaurėja kraujagyslės, stringa kraujotaka, spartinamas perteklinis deguonies radikalų susidary mas ir taip provokuojama ištisa susirgimų lavina. (Tai aptarsime kituose knygos skyriuose.)
Raktas į pilnavertį gyvenimą Ar mes dabar sveiki, ar ne – tai priklauso nuo to, ką darėme praeityje. O kokie būsime ateityje, priklausys nuo mūsų tikėjimo, galvosenos ir elgsenos dabar. Pakeisti savo dabartį – tai pakeisti mintis, poelgius, veiksmus, tikėjimą. Vandens formą nulemia indas, į kurį jis supilamas. Taip ir visos molekulės, iš kurių sukurtos mūsų organizmo ląstelės, keičia būseną priklausomai nuo mūsų minčių, poelgių ir tikėjimo. Jeigu mūsų mintys ir poelgiai kupini optimizmo ir tikėji mo, atitinka Gamtos dėsnius, tuomet išsilaisvinusios organizmo gydomosios galios pradeda stipriai veikti. Dar XVIII amžiuje filosofas Vilhelmas Humboltas (Wil helm Humboldt) pasakė, jog ateis laikas, kai ligos bus vertina mos kaip iškreipto mąstymo pasekmė ir todėl sirgti bus gėda. Gamta padovanojo mums laimės hormonus, kad suvoktume,
15
jo didenybė vanduo
jog gyvendami harmonijoje su Gamta, galime mėgautis gyveni mu, išlikdami sveiki, jaunatviški, kupini gyvenimo džiaugsmo. Jei žmogus paskiria savo gyvenimą teisingam siekiui, jo sustab dyti niekas negali. Tada gausiai išsiskiria laimės hormonai ir to kio žmogaus laimės jausmas yra neišmatuojamas. Tai Dangaus atlygis taip gyvenantiesiems.
FIZINĖ TARŠA Fizinė tarša mūsų kūne susidaro, kai pažeidžiama harmonija tarp kuriančiųjų ir griaunančiųjų jėgų, t. y. į organizmą patenka daugiau nei iš jo pašalinama. Kraujas turi atnešti ląstelėms tiek būtinų medžiagų, kiek joms reikia, ir pašalinti jų veiklos atliekas, kiek tai būtina. Fizinė tarša susidaro atsinaujinant ląstelėms ir vykstant medžiagų apykaitai.
Ląstelių atsinaujinimo proceso atliekos Ląstelė – pagrindinis organizmo struktūrinis vienetas. Žmo gaus organizme yra apie 60 trilijonų ląstelių. Ląstelės per žmo gaus gyvenimą nuolatos gimsta ir miršta. Jų gyvavimo ciklas – vidutiniškai 4 savaitės. Ciklo pabaigoje kiekviena ląstelė dalijasi į dvi genetiškai lygiavertes ląsteles. Taigi, po 4 savaičių turėtų būti dvigubai daugiau ląstelių. Tačiau jų skaičius išlieka beveik nepa kitęs. Tai reiškia, kad tik pusė naujai susidariusių ląstelių vystosi,
16
Telesforas Laucevičius
o kita pusė – silpnų, pažeistų, užterštų – sunyksta, degeneruoja. Taigi, kiekvieną sekundę žūsta milijonai ląstelių. Dalis žuvusių ląstelių suskaidomos ir jų elementai panaudojami naujų ląstelių raidai. Tačiau kita dalis lieka organizme kaip balastas, kurį būti na šalinti. Dėl įvairių priežasčių nepajėgus tinkamai to atlikti, ši tarša kaupsis ir rūgštins organizmą.
Medžiagų apykaitos atliekos Esame sukurti iš to, ką valgome. Kai kurie žmonės valgo, kad gyventų, kiti – gyvena, kad valgytų. Medicinos tėvu vadinamas antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas tvirtino: Jūsų mais tas turi būti vaistas ir jūsų vaistas turi būti maistas. Įsisavinant maistines medžiagas, organizme vyksta sudėtin gi cheminiai procesai, kurių visuma apibūdinama terminu me džiagų apykaita (metabolizmas). Supaprastintai procesą galime įsivaizduoti taip: organizmas maistą suskaido iki paprastų, ląs telėse lengvai įsisavinamų elementų, reikalingus panaudoja ląs telių statybai, o nereikalingus pašalina. Tačiau praktiškai taip nevyksta. Kodėl? Viena iš priežasčių – netaisyklinga mityba, nekokybiški maisto produktai. Organizmas nepajėgia gerai su skaidyti maistinių medžiagų ir įsisavinti reikalingų elementų. Dėl įvairių priežasčių (streso, šarminių elementų trūkumo, orga nizmo išsausėjimo ir kt.) dalis neįsisavintų medžiagų ir medžia gų apykaitos atliekų nepašalinama. Jos lieka ir teršia organizmą,
17
jo didenybė vanduo
sutrikdo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Tai tiesiogiai veikia mūsų sveikatą.
Mitybos abėcėlė Maistas – tai mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinių medžiagų, visuma. Visų maisto produktų paskir tis – suteikti organizmo vystymuisi ir augimui reikalingas mais tines medžiagas ir energiją. Iš maisto organizmas ima jam būti nas medžiagas: baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus, mineralines medžiagas. Labai svarbu kiekvieną dieną gauti reikiamą mineralinių me džiagų kiekį, nes organizmas pats jų negali pasigaminti. Mūsų maiste, jei nevertinsim vandens, angliavandeniai, baltymai, rie balai ir skaidulos sudaro 97 % ir tik 3 % tenka mineralinėms medžiagoms. Jos yra būtinos organizmo medžiagų apykaitos procesams, įeina į daugelio audinių sudėtį. Mineralinės medžia gos sudaro apie 4 % kūno masės ir skirstomos į dvi kategorijas: sudarančias šarminius junginius ir rūgštis. Sudarančios šarminius junginius: kalcis (Ca) – 1500 g
Sudarančios rūgštis: fosforas (P) – 700 g
kalis (K) – 245 g
siera (S) – 175 g
natris (Na) – 195 g
chloras (Cl) – 105 g
magnis (Mg) – 35 g geležis (Fe) – 3 g
jodas (J) – 0,014 g
18
Telesforas Laucevičius
Įsisavinant maistines medžiagas, kitaip sakant, „deginant kalorijas“, ląstelėse vyksta oksidacijos reakcijos. Kaip ir kiekvie no proceso metu susidaro šalutiniai produktai. Tai medžiagų apykaitos atliekos. Didžioji atliekų dalis – tai organinės ir ne organinės rūgštys. Likusioji, mažesnė atliekų dalis – šarminės medžiagos. Jos naudojamos rūgštinių atliekų neutralizavimui. Juo maisto produktas kokybiškesnis, tuo susidariusiose atliekose bus daugiau šarminių medžiagų. Dažniausiai susidarančios organinės rūgštys: acto, p ieno, šlap imo, ang l ies, rieb iosios r ūg št ys . Šių rūgščių susidaro kur kas daugiau nei neorganinių rūgščių. Verta pažymėti, kad lakios anglies rūgšties skilimo produktai – vanduo ir anglies dvideginis – palyginti nesunkiai pašalinami iš organizmo: vanduo – su šlapimu per inkstus, o anglies dvidegi nis – su iškvepiamu oru. Neorganinės rūgštys susidaro iš mineralinių medžiagų (sieros, fosforo ir chloro), įeinančių į maisto produktų sudėtį. Tai sti prios, nuodingos rūgštys: sieros, fosforo, dr uskos r ūg št ys . Joms neutralizuoti reikalingi dideli organizmo šarminių re sursų ištekliai. Vienintelis šaltinis, iš kurio organizmas sukaupia šiuos resursus, yra valgomas maistas ir išgeriami skysčiai. Pana grinėkime, ką mes valgome ir ką geriame?
jo didenybė vanduo
19
Maisto produktų klasifikacija ir iš jų susidaranti tarša Maisto produktai yra įvairiai klasifikuojami. Dažniausiai ski riamos dvi pagrindinės grupės: baltyminis ir krakmolinis mais tas. Baltyminis maistas – tai mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, varškė, sūris, pienas ir kt. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Vakarų šalių, žmonių mityboje vyrauja mėsa ir jos produktai, kurie yra gyvūninių baltymų ir nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis. Ta čiau vartojant per daug tokios rūšies baltymų vyksta nepageidau tini procesai. Pirmiausia reikia įvertinti, kad įsisavinant mėsos produktus, susidarančios šalutinės medžiagos yra koncentruotos ir nuodin gos šlapimo, azoto, sieros rūgštys. Jų neutralizavimas susietas su didelių šarminių išteklių sunaudojimu. Be to, vartojant per dide lį tokių produktų kiekį, organizmas nepajėgia jų visiškai suskai dyti ir absorbuoti. Tada žarnyne vyksta puvimo procesas, susida ro toksiškų pašalinių produktų, kuriuos kraujas išnešioja po visą kūną, nuodija organus ir audinius. Išdėstytos mintys apie baltyminį maistą nereiškia, kad apskri tai jo negalima vartoti. Visur reikalingas saikas. Tačiau vertėtų prisiminti ir Rytų išmintį, bylojančią, kad geriausias maistas tas, kuris nuo mūsų nebėga, t. y. augalinės kilmės. Krakmolinis maistas: duona ir visi produktai iš miltų, košės, bulvės. Tai angliavandenių – pagrindinių energijos išteklių –
įsigykite
knygą dabar