Apie veidrodžius
Kai matau kito žmogaus emociją, negaliu žinoti, ką jis iš tiesų jaučia, galiu matyti tik tų jausmų kraštelius. Tačiau tai, ką matau, projektuoju į save, ieškau SAVO jausmų atitikmens – tarsi veidrodyje ieškočiau savo jausmo atspindžio. O kartais mano jausmas visai netikėtai atsispindi tiesiog saulėlydyje, sniego pusnyje ar medžių šakose... Ir tada piešiu žodžiais.
O jūs, tikiu, skaitydami tuos mano nupieštus paveikslus, kiekvienas rasite SAVO jausmų atspindžius.
Ir jeigu mano eilės suvirpins Jūsų jausmus, aš paduosiu Jums veidrodį...
Pažiūrėkite – koks Jūs gražus, kai tai jaučiate.
Pažiūrėkite – koks Jūs tikras!
Pažiūrėkite – koks gražus šio jausmo veidas.
KAI LOPO ŠIRDIS ANGELAI
Kai žvarbią dieną lopo širdis angelai, Prašau labai, tik jūs jiems netrukdykit.
Gal mažumėlę dar... ir būtų per vėlai...
Bet jiems geriau žinot, KADA... sutikit.
Mažu auksinio vilties siūlo dygsneliu, Tegu netobulai, tegu randuotai, Prisiūna meilės šypsnį „Aš galiu!!!“
Ir širdžiai šviesą pamatyt vėl duoda.
Deja, nė vienas negyvena tobulai, Širdies be reikalo jūs nedraskykit.
Kai niūrią dieną lopys širdis angelai, Prašau labai, tik jūs jiems netrukdykit.
2023-12-08
VEIDAS
Paimk mano veidą, Išnešk... išnešk...
Ir skausmą, man leidus, Išmesk... išmesk...
Tavam atspindy
Save regiu...
Sapnus atminty
Vagiu... vagiu...
Nenoriu... nejausiu...
Palik... palik...
Tikėjimą glausiu
Daugsyk... daugsyk...
Nuo veido tu viską
Nuplauk... nuplauk...
Tegu šviesa tviska...
Sulauk... sulauk...
Kaip popierių baltą
Parnešk... parnešk...
Į saulę pamiltą
Atgręžk... atgręžk...
Tegu norai šypsos
Viduj... viduj...
Tegu širdis daužos
Meduj... meduj...
2023-07-21
ORANŽINIS VAKARAS
Į oranžinį dangų tąvakar žiūrėjau, Įsitaisius kieme, apsiglėbus kelius.
Kažko laukiau... nelaukiau... tikėti norėjau, Patikėjusi dangui jausmų kraštelius.
Kaip tas vienišas gandras, namo vėl sugrįžęs, Neskubėjau visai nei bendrauti... nei dirbt... Kad jau savo gyvenimą keisti aš ryžaus, Galiu leist sau ramybėje šiandien ištirpt...
Įdomu, apie ką šitas gandras galvojo... Ne, nenoriu spėliot... tegu liks paslaptis... Mano vakaro draugas... tylus pašnekovas...
Paukštis, vilkęs ramybe manąsias mintis...
2024-03-25 – Gandrinės
TIESIOG BŪTI
Ties horizontu šiandien rodo filmą „Pilnatvės gelmės“... ar „Minčių mozaika“... Jis visad surenka žiūrovų salę pilną. Kartais ramybė moka sustabdyti laiką...
Siužetas amžinas kaip amžinybė. Veiksmo mažai ir plačios mintims erdvės.
LENGVAI TIESĖJA, žvelgiant į tolybę, Triumfo ir nuopuolių, augimo... KREIVĖS.
Ir keterom jausmų banguoja ẽsmės, Nereikšmingumo pilys ima griūti.
Kai dingsta stipriai fokusuotos kitos prãsmės, Išlieka „kas svarbu“ ir „tiesiog būti“...
2024-06-03
