ažin p i s u S
k su
u tais a n o r t s i
Niu tona
s
Amžius: 1 0m Mėgsta: m etų eistrauti, valgyti, skaityti, g aminti m aistą ir žaisti žaid imus Nemėgst a: alkti ir šalt Mėgstam iausia spa i lva: geltona Mėgstam iau bet koks! sias maistas: Mėgstam iausia vie ta: namai
Luna
ri metai Amžius: 8-e s, riją, nuotykiu Mėgsta: isto s ir sti problema gyvūnus, sprę s rija sti pasakoti isto klysti ir užuo si a p : a st g ė Nem k vapus nemalonius ėlyna sia spalva: m Mėgstamiau las: sias patieka Mėgstamiau mis o pt ona su ke skrudinta du pupelėmis ys sia vieta: pil Mėgstamiau
N a ni
Amžius: 7-eri su puse me tų Mėgsta: mokslą, gamtą, matematiką, sodininkyst ę, gėles ir tyrinėjimus Nemėgsta: žmonių, kurie nerūšiuoja šiukšlių Mėgstamiausia spalva: ža lia Mėgstamiausias maistas : viskas, kas žalia Mėgstamiausia vieta: be t kur gryname ore, bet labiausia i – miške
H erò
eri metai Amžius: 5ti iegoti ir bū Mėgsta: m u Lunos katin sušlapti : Nemėgsta s: usias ėdala Mėgstamia vištiena usia vieta: Mėgstamia t sofos an susirangius
Turin ys
p. 5
Tobula iškyla
p. 12
Fjorduose sutikta nauja draugė
p. 16
Laivų statyba ir navigacija
p. 24
Hero dalyvauja vikingų žygy je
p. 30
Žvejyba, žemdirbystė ir maisto rinkimas
p. 40
Vikingų gyvenvietė
p. 52
Ilgojo namo viduje
p. 60
Svoriai, matai ir vertės
p. 66
Dievai ir deivės
p. 75
Testas
p. 76
Atsakymai
p. 78
Žodynėlis
Tobula iškyla gamtoje
m ų že g n i Vi k
ių
ėla m e ž
Saulutė šviečia ir istronautai mėgaujasi malonia diena.
pis
100 790–1
m.
Numizmatika •
Luna, turi naują knygą?
•
Taip, ji apie vikingus.
•
• Kas tie vikingai?
Nuotykių ieškotojai iš Šiaurės Europos, kurie viduramžiais plėšikavo, prekiavo ir kūrėsi naujose žemėse.
Pinigų, kaip antai, monetų ir banknotų, tyrinėjimas ir rinkimas. Žmonės, kurie užsiima numizmatika, vadinami numizmatais. Pagal pinigus, pvz., monetas, numizmatai gali pasakyti, kas jas nukalė ir naudojo. Iš atrastų ir ištirtų monetų daug žinome apie tai, kur ir su kuo prekiavo vikingai.
Manau, Lunai patiktų tokie nuotykiai ir tyrinėjimai.
Tikrai! Ar jam viskas gerai?
Pagrindiniai faktai apie vikingus Žodis „vikingas“ kilęs iš kalbos, kurią
Vikingai kūrėsi tokiose viena nuo
vadiname senąja skandinavų.
kitos nutolusiose vietose kaip
Vikingr – tai senovės skandinavas, leisdavęsis į kelią ieškoti laimės ir turtų. Vikingai atkeliavo iš tų Šiaurės
Šiaurės Amerika, Anglija ir Rusija. Visoje Europoje ir net Centrinėje Azijoje vikingai užsiėmė mainais ir prekiavo kailiais, vilna,
Europos šalių, kurias dabar vadiname
mediena, žuvimi ir odomis.
Švedija, Norvegija ir Danija.
Be to, vikingai pirko tokias
Paprastai vasarą vikingai
neįprastas prekes kaip
iškeliaudavo iš savo namų ir plaukdavo atrasti naujų žemių.
Norėčiau būti vikingė!
prieskoniai, šilkas ir brangieji metalai ir iš viso pasaulio plukdė jas į savo tėvynę.
Gelbėkite, padėkite!
Nemanau, kad Hero labai gerai sekasi žvejoti.
Bet atrodo, kad jis kažką pagavo. Kas tai?
8
9
Fjorduose sutikta nauja draugė Nieko, tik pakėliau... oi, oho!
Luna, ką tu darai?
Kur mes?
Pažvelk į Niutono šukuoseną!
Aš Niutonas, o ji vardu Nani.
Ne, mes keliautojai.
Ar tau viskas gerai?
Atvykome iš toli.
Taip, ačiū! Žuvis tiesiog buvo per stambi. Jūs nevietiniai?
Ką tu pakėlei?
Mano vardas Solveiga Magnusdotir. Ačiū už pagalbą.
Aš Luna. Tavo vardas nuostabus. Ačiū. Jis reiškia, kad esu Solveiga, Magnuso duktė.
Nežinau. Panašu į monetą.
Vikingų vardai Bet ji išmarginta keistais ženklais!
Ta mergaitė turėtų žinoti, kas tai.
• • • •
12
Vikingų pavardės yra sudarytos prie tėvo vardo priduriant žodžius son (sūnus) arba dottir (duktė). Tokie vardai vadinami patroniminiais. Solveigos brolio vardas yra Bjornas Magnusonas, tai reiškia – Bjornas, Magnuso sūnus. Jų tėvo vardas yra Magnusas Eriksonas, kuris reiškia, jog jis yra Magnusas, Eriko sūnus. Ar gali sudaryti savo vikingišką vardą?
13
Žvejyba, žemd irbystė ir maisto rinkimas Tai buvo nelaimingas atsitikimas!
Maniau, kad eisi žvejoti. Turime eiti! Pažadėjau parnešti truputį maisto šventei.
Hm, pamečiau savo meškerę.
Žuvis buvo štai tokio didumo.
Ir labai stipri.
Nesvarbu. Geriau pamėgink miške. Ten turėtum rasti daugybę grybų.
Nuostabi mintis.
Tiesiog turi pamėginti kitą kartą.
Ar norite eiti kartu?
Ir smagu būtų apsilankyti šventėje!
Kas yra maisto rinkimas?
Galite paimti šias pintines.
Mielai padėsime.
Žinoma, jūs dalyvausite puotoje!
30
Tai laukinėje gamtoje augančių valgomųjų augalų ieškojimas.
Žinau. Na, o dabar visi galime leistis rinkti maisto.
Kaip nemalonu, kad neturime žuvies.
Rinkimas mums labai svarbus, nes leidžia rasti maisto ir išvengti daugybės darbo, kurio reikia ūkyje ar žvejojant. Surinktos gėrybės keičiasi pagal metų laikus. Galime pririnkti dilgėlių, uogų, grybų ir visa tai paversti gardžiais patiekalais.
Tai eikime rinkti.
Ru n ų a b ė c ė l ė
fvw uo
th
ą
iįyeėj a sšxz td
r kcgq h
n
bp m
R
l
Rašymas runomis
.
,
• • • • • •
Magija • • •
Manyta, kad runos turi magiškų galių. Senovės skandinavų magija buvo įvairių rūšių: seiðr, spá ir galdr. Moterys, kurios pasitelkdavo šią magiją ateičiai nuspėti, buvo vadinamos völva (volvomis). • Volva turėjo lazdą ir sėdėjo ypatingoje vietoje, kai užsiimdavo magija. Ar sugebėsi rasti keliaujančią volvą šios istorijos puslapiuose?
• • •
Abėcėlė, kuria buvo rašoma senovės skandinavų kalba iki 700 m., buvo vadinama Elder Futhark. Elder Futhark sudaro 24 runos. Futhark – tai pirmi šeši šios abėcėlės ženklai. Kiekviena runa atitinka kalbos garsą. Kai kurie ženklai gali būti naudojami daugiau nei vienam panašiam garsui užrašyti. Vikingų laikotarpio eigoje ši abėcėlė tapo Younger Futhark ir joje liko tik 16 runų, kurias čia ir matai. Paskui abėcėlė vėl prasiplėtė ir viduramžiais joje buvo 27 ženklai. Skirtingose Skandinavijos vietose Younger Futhark buvo rašoma vis kitaip. Þ yra simbolis, vadinamas „thorn“ ir tariamas kaip th. Išversk runų akmens įrašą priešingame puslapyje.
s ka n d i n av ų S e n ov ė s ka l b o s ž o d ž i a i
Turime grįžti ir pradėti ruošti vaišes.
Mėgstu pyragus!
Vikingai kalbėjo kalba, kurią vadiname senovės skandinavų. Patys savo kalbą jie vadino dönsk tunga, tai reiškia „danų liežuvis/kalba“. Nemažai vikingų vartotų žodžių pavirto dabartinėje anglų kalboje vartojamais žodžiais. Þorsdagr Thursday
(Toro diena)
Ketvirtadienis
Happ Happy
Laimingas
Glitra Glitter Blizgėti
Steik Steak
Kepsnys
Knifr Knife Peilis
Leggr Leg Koja
Frecknur Freckles Strazdanos
Krepšys
Husbondi Husband
Knutr Knot
Hreindyri Reindeer
Kaka Cake
Sutuoktinis
Šiaurės elnias
38
Baggi Bag
Ar čia tu gyveni? Kokia nuostabi vieta!
Mazgas
Pyragas
39
Gal galime padėti tau ką nors pagaminti?
Taip, išvirkime grybus, kurių pririnkome.
Pasigamink nealkoholinio midaus Sudedamosios dalys: 250 g medaus 125 ml obuolių sulčių 375 ml vandens prieskonių (gali išmėginti savo mėgstamus prieskonius, bet vikingams patiko pankolių sėklos)
Grybų sriubos receptas Prieš imdamas gaminti maistą visada nusiplauk rankas ir įsitikink, kad šalia bus suaugusysis, kuris padės tau naudojantis virykle.
Sudėk visas sudedamąsias dalis į prikaistuvį ir užvirink. Nuolat maišydamas leisk mišiniui pavirti ant mažos ugnies apie 30 min. Palik skystį atvėsti. Atsargiai perpilk savo skanųjį midų į ąsotį per sietelį, kuris sulaikys prieskonių daleles. Palaikyk ąsotį šaldytuve, kol pasiruoši išgerti nuostabaus saldaus gėrimo.
Sudedamosios dalys: 30 g sviesto 1 smulkiai supjaustytas didelis svogūnas 2 sutrintos česnako skiltelės 2 smulkiai supjaustyti saliero stiebeliai 600 g smulkiai supjaustytų grybų (gali imti bet kokius mėgstamus grybus, bet vikingai valgė tuos, kuriuos šiandien vadiname voveraitėmis) 250 ml daržovių sultinio 250 ml neriebaus pieno druskos ir pipirų Išlydyk prikaistuvyje sviestą. Suberk svogūnus, česnakus ir kepink, kol pagels. Įmaišyk grybus ir salierus, palauk, kol visos daržovės suminkštės. Supilk daržovių sultinį ir pieną ir maišyk apie 20 min., kol sriuba pradės garuoti. Pagal skonį įberk druskos ir pipirų. Skanaus!
58
Prie stalo •
Kasdien vikingai valgydavo du kartus.
•
Dagverðr (dienos valgymas) vykdavo vėlyvą rytą, o náttverðr (nakties valgymas) ‒ vakare.
•
Valgydami vikingai paprastai sėdėdavo ant suolų.
•
Jų lėkštės ir dubenėliai dažniausiai būdavo mediniai, o kartais – moliniai.
•
Vikingai valgydavo su peiliais, o šakučių tais laikais dar nebuvo.
•
Puodeliai buvo mediniai, bet vikingai gėrė ir iš žalvarinių taurių ar gyvūnų ragų.
•
Kriauklės buvo naudojamos kaip samteliai, patiekiant maistą.