...
au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
1
Marijampolė, 2023
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt ISBN 978-609-422-207-8
© Virginijus Vaitkus, 2023 © L e i d y k l a - s p a u s t u v ė „ P i k o v a l a n d a “, 2 0 2 3
4
au ...nežin
painvaimo d ???
PROLOGAS Noriu pasidalyti mintimis apie Meilės sąvoką, pasamprotauti apie Meilę kitaip, pakalbėti apie Meilę, kuri silpno žmogaus proto neretai išniekinama kaip prostitutė. Norėčiau kiekvieno skaitytojo paklausti, kas yra Meilė? ŽINOMA, SAKYSITE, JOG NESATE FILOSOFAI, KAD KALBĖTUMĖTE APIE TOKIUS SUDĖTINGUS KLAUSIMUS. Iš tiesų šis klausimas yra kasdienis, nes nuolat susiduriame su informacija apie tai, kad kažkas išdavė, pražudė, pardavė Meilę. Bet kas yra ta Meilė? Kažkas sako mylintis katytę, šuniuką, bet kada koks nors žmogus paskambina į duris ir paprašo euro, sakome: „Eik lauk, valkata, girtuokli, sukčiau...“ Gyvuliukas brangesnis už žmogų – štai kaip Meilės sąvoka sudūžta į šipulius. Ir vėl klausiu iš naujo arba kitaip: kas yra Meilė? Ar tai mūsų užgaidų pildymas? Ar tai mano asmeninis požiūris ir pomėgis? Gal tai mano poreikių patenkinimas? Kai užsinoriu atostogauti Maldyvuose ir kas nors man padeda tą norą įgyvendinti, sakau tam žmogui, kad jį myliu. Kokia aptaki ši sąvoka. Ne visi galime studijuoti filosofiją, tad Meilę siejame su skaniu vakarienės kąsniu, puikiais kailiniais, padovanotais gimtadienio proga, nuostabiomis atostogomis Bahamose, daugybe smulkių pasitenkinimų kasdienybėje. Svarbiausias Meilės vardas yra erotinis artumas tarp priešingos lyties atstovų, bet šiandien tai ir skausmas, stigma visuomenėje, kalbant apie vienalyčių porų Meilę, tai galas mūsų Dieviškam veidui. Reikia pašalinti iš mąstysenos, jausmų ir visos esybės tokius svaiginančius dalykus kaip melą, apgaulę, regėjimus, svajones, fantazijas... Meile, sugrįžki į mūsų širdis su teisinga samprata, mes pavargome nuo visos šitos apgaulės. Ar gali sugrįžti be mūsų pagalbos? Žinoma, ne, mes patys turime nustoti gaudę tuštumą. Patys turime au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
5
sustoti ir apkabinti gyvenimą, o ne kažkokį trumpalaikį jausmą. Gyvenimas – Kūrėjo Meilės dovana, niekada nebūtume turėję šio gyvenimo, jei Dievas nebūtų jo padovanojęs. Štai ir prasideda Meilė – tai savo gyvenimo dovanojimas aplinkiniams ir visai Dievo kūrinijai: augalijai, gyvūnijai ir kitiems. Vis dėlto būtent žmogus yra visos egzistencijos pamatas. Kam reikalinga žolė, jei karvės duodamas pienas nevartojamas žmonių? Kam reikalingas obuolys, jei žmogus jo nevalgo? Visa ko centre yra žmogaus poreikiai, viskas skirta jo egzistencijai palaikyti, nes žmogus – Dievo paveikslas. Tikiu, kad perskaitę šią knygą įgysite daugiau supratimo, kokia didi yra Meilė ir kaip svarbu kovoti dėl jos išsaugojimo. Knygoje pateiktos tikros, neišgalvotos istorijos, atnešančios teigiamų rezultatų. Neskubėkime nusivilti Meile, verčiau nuleiskime akis į knygos puslapius, kurie atskleis, koks džiaugsmas apima tą žmogų, kuris kovoja už Meilės viltį, už tikėjimą, kad Meilė egzistuoja. Tai ne oro burbulas, bet pats Dievas, kuris su savo Sūnaus Jėzaus Kristaus pagalba parodė, kaip Meilė laimima – ji įgyjama ne sėdint ant minkšto fotelio, bet atiduodant save kitiems. Žinoma, visa tai jau istorija, dabar mes neturime noro tiek daug stengtis. Tačiau tokiu atveju neturime kaltinti kitų. Priimkite savo pačių susikurtą gyvenimą ir nesakykite, kad Dievas kaltas. Meilė yra Dievas. Meilė yra Dieviška patirtis, kurią ne visi nori priimti... Pirmoje knygos dalyje paliesta Meilės trapumo šeimos gyvenime tema. Pasakojama, kiek įdėta pastangų, kad šeima būtų išsaugota, kad būtų išsaugota Meilė, pakvietusi į šeimos gyvenimą. Kalbama apie Meilę, kuri galiausiai parodo savo veidą – ji neužgesinama, neįkainojama, amžina. Meilė peržengia žmogaus supratimo ribas, gal tai ir yra tas Dieviškas veidas. Žinoma, atsivertę Šventąjį Raštą randame aiškų apaštalo Jono posakį – Meilė yra Dievas, bet norint tuo 6
Virginijus Vaitkus
au ...nežin
painvaimo d ???
įtikėti reikia pereiti per savo širdies pasaulį, kuriame yra daug kliūčių, ir praskinti kelią Meilei. Mūsų širdys lyg miškas, kuriame apstu žvėrių ir kitokių pavojų. Antroje knygos dalyje rasite trumpus tekstus senų, sergančių žmonių, kuriuos broliai kapucinai buvo pakvietę į Ligonių apaštalavimo broliją. Jiems kas mėnesį buvo rašomi laiškai, siunčiami trumpi paguodos ir padrąsinimo tekstai (brolių laiškai ligoniams buvo išleisti mano parengtoje knygoje „Kodėl man?“), o ligoniai atsiliepdavo padėkos žodžiu, rodančiu jų Meilę artimui, Dievui, Bažnyčiai. Tai liudijimas, kad Meilė labai svarbi siekiant išlaikyti tvirtą gyvenimo pamatą ir neprarasti žmogiškųjų vertybių, kurių – visi tai jaučiame – šiandien stinga. Trečioji knygos dalis tiesia Meilės tiltą į žmogaus širdį, ir tai padaryti yra Bažnyčios tarnų užduotis. Statydami Meilės tiltą dažnai susiduriame su sunkumais, kaip atskleisti Dievo–Meilės veidą. Tad ši knygos dalis yra tarsi laiškas kiekvienai tikinčiai moteriai. Rašant knygą reikėjo Dievo artumo, kad būtų nesusipainiota ir kad terminai neįgytų neteisingos prasmės. Ar pasisekė, nežinau, pasakysite jūs, skaitytojai. Reikia daug kuo pasidalyti, kad žmogaus širdis įsitikintų, jog Dievas–Meilė jį priima, atleidžia, kad žmogus suprastų, jog Dievas jį myli. Meilė patiriama atleidžiant. Be Dievo pagalbos, kuri plūsta į mūsų širdis kaip dovana ir malonė, negalime mylėti, viltis ir tikėti Dievą, tikėti žmogumi. Paskaitykime. Autorius Virginijus Vaitkus
au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
7
8
Virginijus Vaitkus
au ...nežin
painvaimo d ???
Laba diena, broli Pranciškau!
Prieš pusantrų metų su būsimu vyru išklausėme Jūsų paskaitą, kuri buvo dėstoma besiruošiantiems tuoktis Aukštaičių gatvėje. Dabar kreipiuosi į Jus pagalbos. Laimingai susituokėme 2003 metų birželio 14 dieną ir lygiai po metų nusprendėme turėti kūdikį. Dabar jau aštuntą mėnesį esu nėščia, o vyras prisipažino, kad myli kitą ir mane po gimdymo ruošiasi palikti. Jis paaiškino, kad jau seniai man nieko nebejaučia, nebemyli, bet tikėjosi, kad mano pastojimas kažką pakeis. Pasirodo, jo jausmai ir po to nepasikeitė. Žinoma, nekaltinu vien jo – tarp mūsų kildavo tikrai daug visokių kvailų pykčių dėl smulkmenų, gal buvau jam pernelyg reikli ar priekabi. Bet visada stengdavausi viską išsiaiškinti, susitaikyti. Visada jo klausdavau, kodėl jis tapo man toks šaltas, ar myli kitą moterį. Bet jis visada tai neigė ir už tokį mano klausinėjimą dar įsižeisdavo. Galėčiau labai ilgai pasakoti, kokie buvome laimingi, kai pastojau. Mačiau laimę ir jo akyse, bet turbūt klydau. Nežinau, ar pakankamai Jums papasakojau, kad galėtumėte man ką nors patarti, bet nenoriu rašyti viso romano, nors apie mūsų gyvenimą galėčiau parašyti ištisą knygą. Dabar nebegaliu gyventi be ašarų akyse, nebegaliu nusiraminti, nors žinau, kad tai pavojinga kūdikiui. Vyras pasakė, kad iki gimdymo manęs nepaliks, tik nežinau, ar sugebėsiu kasdien jį matyti ir negirdėti jo žodžių: „Myliu tave, Katinėli!“ Dabar mano širdis sužeista lyg peiliu, negaliu rasti ramybės, negaliu ir nenoriu daugiau taip gyventi. Man jis buvo viskas, dėl jo viską paaukojau, gyvenau tik dėl jo, o jis štai kaip... Prašau Jūsų patarimo. Kaip man elgtis? Ar kentėti ir laukti, kol jis kada nors susiprotės ir supras, kad dar myli mane (juk kartu praleidome šešerius metus)? Ar aukotis dėl santuokos? Ar verta bet kokia kaina stengtis ją išsaugoti? Ar liepti jam dabar mane palikti, nes man pernelyg skaudu su juo gyventi?.. Prašau, padėkite! Agnė (22 metai), kurios įsčiose plaka aštuonių mėnesių amžiaus širdelė... au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
9
Ramybė ir Gėris
Gerb. Agne, žiūrėdamas į visų Jūsų, jaunųjų, akis, spindinčias laime, buvau laimingas, bet retkarčiais užsimindavau, kad dėl laimės ir Meilės reikės kovoti diena iš dienos. Agne, dabar svarbu nesutrikti. Turite pajusti savo vertę ir suprasti, kad esate nepakeičiama. Būkite labai artima vyrui, įkyrėkite savo dėmesingumu, net jeigu iš jo ir nieko negausite, jei nesulauksite jokio atsako. Nebijokite ateities – ji ne mūsų rankose, nors ir mes ją kuriame Dievo Kūrėjo dėka. Čia psichologinis patarimas, bet žinokite, kad dar yra Dievas–Meilė, kurio vardas yra Jėzus. Jis nori, kad Meilė gyventų žmonių, ypač sutuoktinių, širdyse. Jei tikite Dievą ir mokate melstis, prašykite Dievo perkeisti, atgaivinti vyro jausmus Jums. Turite kalbėtis, prisiminti, kad Meilė yra išbandoma, antraip ji nebūtų Meilė. Meilė viską ištveria, net jausmų atšalimą ar jų nebuvimą. Meilė – kur kas daugiau už jausmą, tai atsakomybė už save ir kitą, o Jūsų atveju jau bus ir trečias. Ir nei vienas, nei kitas neturės ramybės gyvenime, bet ypač ramybės nejus tas, kuris taip pasielgė dėl seksualinio nebrandumo. Bet neturite kaltinti vyro, nes jis, kaip ir daugelis, yra nebrandus žmogus. Apimtas vartotojiškos kultūros, jis pasinaudojo Jumis, išnaudojo Jus ir dabar nori iškeisti Jus. Gerb. sese, galiu tik prašyti Dievo, kad suteiktų Jums drąsos. Laikas keičia žmones, nežinia, kokia linkme gali pasukti gyvenimas – Pietryčių Azijoje per vieną valandą apsivertė šimtų tūkstančių žmonių gyvenimas... Taigi, jei tikite, galite viską pakeisti gyvenime, kad šis Meilės ir santuokos išbandymas duotų gerų rezultatų. Tuomet ir Jūsų vyras, ir Jūs matysite, kad Meilė yra iškovojama – turite apie tai kalbėtis. Ir labai tikėti, kad kalbantis ir išklausant kitokią nuomonę galima rasti Meilės dvasią. Žinoma, ta nuomonė negali ardyti santuokos. Būkite sąmoninga ir drąsi, nes baimė naikina, o viltis ir Meilė kuria. Štai kaip viskas didinga gyvenime – žmogus pats su didele atsakomybe kuria gyvenimą arba, vedamas kintančių nuotaikų ir jausmų, jį gadina. Tikiu, kad esate sąmoningi žmonės ir nepadarysite šios klaidos. Sveikinimai vyrui. 10
Virginijus Vaitkus
au ...nežin
painvaimo d ???
Dar turite laiko išvengti gyvenimo griūties – reikia tai suprasti. Jūsų atveju taip pat reikia dvasios šviesos, tad laiminu Jus ir tikiu, kad palaiminimas išsklaidys tamsius debesis Jūsų vyro širdyje. Melsiuosi už Jus, Agne, ir ypač už Jūsų vyrą. Broliškai, br. Pranciškus
Laba diena, Gerb. broli Prancišk au!!!
Nežinau kodėl, bet labai nustebau pamačiusi Jūsų laiškus. Tiesiog nesitikėjau, kad atrašysite, juk turite ir taip daug rūpesčių ir, manau, laisvo laiko Jums lieka nedaug. Bet esu be galo Jums dėkinga už nuostabius žodžius, kurie dabar man yra dar labiau reikalingi. Labai ačiū už sveikinimus vardadienio proga!!! Nuo to laiko, kai Jums parašiau, nutiko daug naujų įvykių. Sausio 22 dieną vyras vis dėlto išėjo. Prisipažinsiu, kad pati paskatinau jį tai padaryti, nes jis grįžo namo tik ryte, lankėsi pas tą kitą moterį, o po to pas draugus kilnojo taurelę. Tad mano širdis nebeištvėrė, nebeturėjau jėgų taikstytis su tuo, kad vakarus jis praleidžia su kita, o miegoti grįžta pas mane. Tą dieną gražiai pasiūliau jam išeiti gyventi pas mamą. Pasakiau, kad vis tiek kažkada mane paliks, tai geriau tegu išeina dabar, gal taip man bus lengviau gyventi vienai po gimdymo. Tai jis ir išėjo, o mano širdis plyšo iš skausmo. Štai dabar jau savaitė, kai jis gyvena pas mamą. Tik visiškai nesuprantu jo elgesio – jo veiksmai ir žodžiai prieštarauja vieni kitiems. Jis sako, kad nori pradėti visiškai naują gyvenimą be manęs, nes su manimi daugiau nebegali, bet nori manimi rūpintis, nori padėti, dalyvauti gimdyme, likti draugais ir t. t. Kas už to slypi? Kodėl jis taip daro? Juk, logiškai galvojant, jeigu jis nori pradėti naują gyvenimą be manęs, su kita moterimi, tai kodėl jis nori matyti mane ir rūpintis manimi? Gal čia slypi jo tikrieji jausmai, tik jis pats to nesupranta? Kaip sakė mano tėvelis, per kelerius metus aistra dingsta ir lieka brandi meilė, kurią galima išreikšti noru rūpintis, globoti ir saugoti kitą žmogų. O gal už to noro rūpintis slypi kita priežastis? Gal tai nauja gyvybė jam trukdo visiškai mane pamiršti? au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
11
Kaip man visą šitą situaciją priimti, kad paskui netektų dar labiau kentėti, jei prisikursiu iliuzijų, kad viskas vėl bus gerai? O jeigu taip nebebus? Vyras man paaiškino, kad dabar jis subrendo, į viską žiūri visai kitaip ir mato, kad nebegalime būti kartu. Iki šiol jis gyveno svajonėse, kad būsime laimingi. Jis sako, kad subrendo, tačiau gal iš tikrųjų yra visai kitaip? Gal jam kaip tik dar per anksti kurti šeimą ir rūpintis ja? Tuo labiau kad kai dabar susitinkame, jis man sako, kad jam trūksta manęs, kad pas mamą jam blogai, bet ten gyvendamas jis jaučiasi laisvas. Laisvas? Ką tai reiškia? Manau, kad santuoka ir šeima jį varžo, juk reikia skaičiuoti finansus, tartis su žmona norint ką nors pirkti ir t. t. Bet kada jam tos laisvės jau nebereikės? Juk jam jau 24 metai. Kada jis suaugs? Per tą savaitę, kai gyvenome atskirai, labai kentėjau, iš pradžių patyriau didelę krizę, nuolat verkiau, o dabar širdyje liko tik skausmas, nebeverkiu. Beveik kasdien matydavomės, jis mane nuveždavo, jei kur reikėdavo, niekada neatsisakydavo. Ketvirtadienį atlikau ultragarso tyrimą, kad pamatyčiau kūdikį, kartu ėjo ir vyras. Stebėjau jo veidą, kai gydytoja pasakojo apie naują žmogutį. Jo akys šypsojosi, mačiau, kad jis buvo laimingas ir kažką jautė. Dabar vėl klausiu Jūsų patarimo, kaip man elgtis: ar duoti vyrui ramybę, nejudinti jo, leisti susivokti savyje, netrukdyti ar kaip tik elgtis atvirkščiai ir neleisti jam pamiršti, kad jis yra man reikalingas ir be jo negaliu gyventi, pasinaudoti jo siūloma pagalba ir kreiptis į jį, kai man to reikia? Ar leisti jam pačiam pajusti, kad pasiilgo manęs, ir laukti, kol pats mane susiras? Kasdien meldžiuosi Dievuliui, kad padėtų man viską ištverti, iškentėti, meldžiuosi ir už vyrą, kad jis susivoktų savo jausmuose, suprastų, kad padarė klaidą, ir grįžtų į šeimą. Dar vienas klausimas Jums: kodėl Dievulis siunčia tokius sunkius išbandymus? Juk Jis mato, kaip kenčiame, tad kodėl leidžia mums taip kankintis? Jis juk gali viską sutvarkyti taip, kad niekam nereikėtų verkti. Suprasčiau, jei siųstų išbandymą tik mums su vyru, bet dabar kenčia ir ta nauja trapi siela mano įsčiose. Kam tam kūdikėliui tos kančios? Jis juk taip pat jaučia tą kančią, kurią patiriu aš? 12
Virginijus Vaitkus
au ...nežin
painvaimo d ???
Labai laukiu Jūsų atsakymo ir iš anksto dėkoju už Jūsų gerumą!!! Gal būtų galima su Jumis asmeniškai pasikalbėti? Juk vis tiek kur nors dirbate? Labai noriu iš kur nors pasisemti stiprybės viską ištverti. Ačiū dar kartą!!! Su pagarba, Agnė ir jos būsima mergytė Kamilė
Ramybė ir Gėris
Gerb. Agne, siunčiu Jums sveikinimus ir linkėjimus, kad niekada nepritrūktumėte išminties ir kantrybės. Gyvenimas turi giežtas taisykles, kurių negalime suprasti, tad esame linkę pasiduoti pojūčiams, kurie visada yra egoistiški ir netgi neapmąstyti. Paskui susiduriame su skausminga nežinomybe ir kenčiame, nes nenumanome, kaip turime elgtis, kai priešaky laukia neaiški ateitis. Skausmas jokiu būdu nėra Dievo pasitenkinimas žmogaus kančia, nes Jėzus Kristus pats kentėjo ir buvo prikaltas prie kryžiaus. Jam žinomi ir suprantami žmogaus skausmai. Bėda yra ta, kad norime gyventi be skausmo, norime būti kaip vaikai – būti globojami ir saugomi nuo gyvenimo sunkumų. Bet kaip tada nutinka su tais, kurie patys nekuria gyvenimo skaudulių? Kaip su tais žmonėmis, kurie patiria ligas, išgyvena žemės drebėjimus ar kitas nelaimes, kaip su mūsų senoliais, kurie buvo tremiami į Sibirą, kaip su tais žmonėmis, kurių sielos grožį naikino komunizmo žiaurumas? Štai kiek daug klausimų. Ir kur atsakymai? Atrodo, kad asmeninis gyvenimas visada lyg mažiau skausmingas, bet jis kelia ne mažesnį skausmą, nes jį patiria ta pati žmogaus širdis, kurią turėjo ištisos kartos. Širdis, gebanti jausti kančią ir džiaugsmą, sielvartą ir depresiją. Tokia jau žmogaus širdis. Ir ji tokia bus visada, nors mums galbūt norėtųsi nieko nejausti ir ramiai gyventi, norėtųsi, kad niekas nedarytų veiksmų, prieštaraujančių mūsų norams. Gerb. sese Agne, iš tiesų daug suprantate, bent jau bandote suprasti savo vyrą ir matote, kaip viskas sudėtinga. Jūs teisi, nes žmogus, kaip ir Dievas, yra neperprantamas slėpinys, juk mums patiems sunku save suprasti. Vis dėlto egzistuoja taisyklės, kurios padeda au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
13
priimti kitą, nors jis pasirodo kitoniškas ir nesuprantamas. Pirmoji taisyklė, apie kurią reikia kalbėti, yra Meilė. Meilė yra toks pat nesuprantamas reiškinys, kaip ir žmogus. Meilė neturi aiškių taisyklių ir ji atsiskleidžia tik tada, kai žmogus veikia linkėdamas gero kitam ir būdamas niekieno nevaržomas. Suasmeninu pačios Meilės sąvoką, nes tai yra egzistencijos pagrindas. Kita taisyklė susijusi su laisve. Gal tai ta pati laisvė, apie kurią kalba ir Jūsų vyras. Bet laisvė nereiškia, kad galima daryti viską, ką norime. Laisvė atsiskleidžia tada, kai atliekame tai, kas yra žmoniška ir kas vaduoja mus iš nuodėmės. Taigi, laisvė turi kurti ir šeimos gyvenimą. Tai sunku, nes rezultatai pasirodo negreitai, bet nėra nieko žmogiškiau už kantrų laukimą, antraip naudojama prievarta, kitas asmuo tampa žeminamas ir negerbiamas. Išties teigiamas Jūsų pamąstymas leisti vyrui pačiam įvertinti, ką jis praranda. Pirmiausia jis praranda žmoną ir vienintelę moterį, kuri jam suteikė Meilės, grožio ir drąsos palikti draugus ir kurti bendrą gyvenimą. Paskui jis gal šiek tiek užsimiršo ir bandė kalbėti apie vyriškumą, apie tai, kad jam reikia pradėti naują gyvenimą, tik jis nesuprato, kad pradėti naują gyvenimą reiškia palikti ne šeimą, o save: palikti užnugary norus, kurie neatitinka šeimos statuso, palikti jausmus, subręsti ir būti ištikimam savo moteriai ir – dar daugiau – savo žmonai. Galima būtų vardyti dar daugybę dalykų, kuriuos palikęs Jūsų vyras būtų padaręs teisingą sprendimą. Negalite patarnauti vyrui, kai jis apimtas abejonių, nes pats laikas daug ką keičia. Turite mokėti laukti, kol išgirsite sielai svarbų balsą. Galite neskambinti vyrui, bet turite laukti stebuklo – Dievas leis išgirsti tą balsą ir sužadins tą patį ilgesį vyro širdyje. Gerb. Agne, parašiau Jums laišką ir Jūs galbūt nustebsite, kad neužsiminiau apie tai, kaip Jums susidoroti su sielvartu. Matote, yra taip, kad pati turite ieškoti sprendimo, atsakymo niekur nėra, nebent tik Jūsų tikroje Meilėje vyrui. Todėl Jūs laisva kurti ir niekas Jums nedaro spaudimo, nors iš tiesų labai norėčiau, kad būtumėte kartu, augintumėte vaikus, dirbtumėte ir mylėtumėte vienas kitą iki mirties. Esate dar labai jauni, Jūsų gera širdis nugalės, nes joje gyvena Meilė, kuri yra galingesnė už mirtį. Taigi, Gerb. Agne, prašau ne14
Virginijus Vaitkus
au ...nežin
painvaimo d ???
verkite, parodykite pasitikėjimą savimi ir begaline Meile, kuri viską nugali ir įveikia. Tuomet matysite gražius rezultatus ir Jūsų širdis su dar didesniu pasitikėjimu garbins Jėzų Kristų. Laiminu Šventosios Trejybės vardu: Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Dirbu Kaune, bet šiais metais pradėjau studijas Vilniuje. Taigi, ne visada būnu Kaune. Mums reikėtų pasitarti dėl susitikimo ir nukelti jį į savaitgalį. Nežinau, kur gyvenate ir ar Jums pavyktų savaitgalį atvykti į Kauną. Tada galėtume sutarti dėl dienos, laiko ir gyvai pasikalbėti. Pagalvokite, o paskui man parašykite. Dabar, sese Agne, palieku Jus linkėdamas kantrybės ir Meilės. Siunčiu brolišką apkabinimą ir prašau būti išmintingai – nieko neskubėkite daryti ir sakyti vyrui, tegu jis pats sprendžia. Su Dievu. Labai Jums ačiū už nuoširdų atsakymą! Jūsų žodžiai man labai padeda, bet kol kas dar negaliu priimti jokio sprendimo, nes labai bijau suklysti. Tik laukiu, kol vyro širdelėje kažkas įvyks, kol jis pasiilgs manęs, kol vėl būsiu jam reikalinga. Mano skausmas vis dar neatslūgsta, tik dabar jis tapo brandesnis ir gelia man širdį daug skaudžiau. Kai lieku viena namuose, kur aplinkui daug vestuvių dienos nuotraukų, vyro dovanotų meškiukų, mane apninka prisiminimai apie tai, kokie buvome laimingi. O gal tik aš buvau laiminga?.. Gyvenu Kaune, netoli Rotušės. Dabar, kai gyvenu viena, neturiu jokių reikalų, visi mano savaitgaliai laisvi, neturiu net kuo rūpintis, tad galiu prisiderinti prie Jūsų. Man nesvarbu, kurią dieną susitiktume, puikiai tiktų ir savaitgalis. Lauksiu iš Jūsų atsakymo dėl susitikimo. Labai norėčiau, kad kas nors pasakytų, kaip dabar elgtis, ir patvirtintų, kad mano sprendimas bus teisingas, kad nesuklysiu. Galėtų būti kokia nors knygelė, kurioje būtų surašytos visos taisyklės ir paaiškinimai, kaip elgtis įvairiose situacijose. Ta atsakomybė dabar man atrodo labai didelė ir baisi, nerimauju, kad vienokiu ar kitokiu savo elgesiu galiu ką nors sugadinti. Tuo labiau kad visiškai nesuprantu vyro elgesio ir veiksmų, kadangi jie prieštarauja vieni au ...nežin
painvaimo V i r g i n i j u s V a i t k u s d ???
15