Įsižeminimas

Clinton Ober Stephen T. Sinatra Martin Zucker

ÁSIÞEMINIMAS SVARBIAUSIAS KADA NORS PADARYTAS ATRADIMAS APIE SVEIKATĄ!

Įžanga Ši knyga pasakoja apie nepaprastą atradimą, kuris padės jums palaikyti gerą sveikatą ir apskritai būti laimingesniems. Knygos autoriai leidosi į visai naują tyrimų sritį ir ta sritis yra... žemė. Tuo aspektu, kaip apie ją kalba autoriai, žemė moksliškai tyrinėta dar nebuvo. Mes nežinojome, koks ryšys yra tarp žemės ir organizmo fiziologijos, tarp žemės ir mūsų sveikatos. Kai kuriuose tyrimuose dalyvavau ir aš. Man tai buvo nepaprasta patirtis. Aš stengiausi atsakyti į klausimus, kurie niekada iki šiol nebuvo iškelti. Atsakymai mus pribloškė ir leido kitu žvilgsniu pažvelgti į žmogaus fiziologiją bei ligų gydymo galimybes. Viena iš šioje knygoje aptartų fundamentalių problemų yra uždegiminiai procesai, vykstantys žmogaus organizme. Šiandieną dauguma tyrinėtojų pripažįsta, kad būtent uždegimai kalti dėl sunkiausių šiuolaikinių ligų. Kad ta tema labai svarbi, parodo 1 iliustracija. Joje matome, kaip pastaruoju metu augo skaičius mokslinių straipsnių, kurių autoriai tiria uždegiminius procesus.

1 iliustracija. Taip recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose augo skaičius mokslinių publi­ kacijų, kuriose nagrinėjama uždegimų tema. Diagrama apima periodą nuo 1967 iki 2012 metų. (JAV nacionalinės medicininės literatūros bibliotekos duomenys.)

11

į s i ž e m i n i m a s

Kaip matome, 2012 metais recenzuojamuose žurnaluose tokių publikacijų buvo net 30 000. Šią knygą taip pat galime priskirti prie darbų, kurių autoriai analizuoja uždegimų priežastis ir būdus, kaip su uždegimais kovoti. Knyga „Įsižeminimas“ vieną iš centrinių medicinos temų nagrinėja labai įdomiu ir netikėtu aspektu. Sakau tai visai nedviprasmiškai, nes aš pats, kaip ląstelių biologas ir biofizikas, esu paskelbęs keliolika darbų garsiausiuose medicininiuose žurnaluose ir man ta tema yra pažįstama. Vos atsivertę „Įsižeminimą“, jūs sužinosite naujų faktų apie mūsų visų ryšį su planeta, kurioje gyvename. Sužinosite, kokį vaidmenį čia atlieka žemės paviršiaus emituojami laisvieji elektronai, kaip jie veikia mūsų fiziologiją ir sveikatą. Elektronų ir žmogaus biologijos tyrimai ilgą laiką buvo ir mano darbo kryptis. Devintajame dešimtmetyje dirbau su tarptautine grupe mokslininkų, kuriai vadovavo Nobelio premijos laureatas ir vienas iš didžiausių XX amžiaus mokslininkų vengrų kilmės biochemikas Albertas Sent Georgijus (Albert Szent-Györgyi). Mes dirbome Jūrų biologijos laboratorijoje Vuds Holo gyvenvietėje Masačusetso valstijoje ir tyrinėjome sritį, kuri dabar vadinama elektroninės biologijos vardu. Apie elektronus ir jų judėjimą žmogaus kūne aš parašiau dvi knygas ir seriją straipsnių. Mane domino, kaip elektronų judėjimas susijęs su žmogaus sveikata. „Įsižeminimo“ autoriai išplėtojo šią temą ir pradėjo ją tirti, kaip sakiau, netikėtu bei nauju aspektu. Tas naujas aspektas yra mūsų ryšys su žeme. Pirmas apie šį ryšį prabilo Klintas Oberis. Klintas Oberis pradėjo savo profesinę karjerą kaip kabelinės televizijos inžinierius ir buvo vienas iš šios televizijos pradininkų Jungtinėse Valstijose. Todėl jis puikiai išmano, kaip veikia elektroninės sistemos. Oberis ryšį su žeme pavadino įžeminimu. Norėdami šį ryšį užmegzti, kitaip sakant, įsižeminti, turime basi atsistoti ant žemės ar susiliesti su kokia nors elektrai laidžia medžiaga, kuri laidu sujungta su žeme. Daugybė žmonių, kurie pabandė įsižeminti, patyrė fizinio komforto pojūtį. Pasirodė, kad ryšys su žeme yra trūkstama grandis, kuri gali mums grąžinti sveikatą ir tiesiog gerą savijautą. Šioje knygoje surinkta daug pasakojimų, kuriuose žmonės dalijasi savo įžeminimo patirtimi. Įžeminimas padėjo jiems įveikti nemigą, chroniškus skausmus, stresą, nerimą, nuovargį. Netgi profesionalūs sportininkai, fiziškai sveikiausia 12

Į Ž A N G A

visuomenės dalis, patyrė, kaip palankiai juos veikia įžeminimas: jiems greičiau gyja traumos, jie geriau pasiilsi ir atsistato, ilgiau išsaugo gerą fizinę formą. Veikdamas kaip antioksidacinė priemonė, įžeminimas stabdo ląstelių senėjimo procesus. Aš pats entuziastingai įsitraukiau į šio reiškinio tyrimus, kai pamačiau, kokius teigiamus savijautos pokyčius patiria žmonės vien susijungę su žeme. Pavyzdžiui, viena mūsų masažistė, ėmusi derinti įžeminimą su masažais, pasiekė tokių nuostabių rezultatų, kad visi pažįstami gydytojai pradėjo siųsti jai pačius sunkiausius savo ligonius. Pasiryžau padėti įžeminimo entuziastams nustatyti, kodėl ryšys su žeme veikia būtent taip, ir aprašyti šį procesą mokslo kalba. Į šį nuostabų projektą įsijungė ir daugiau tyrėjų – nuo Kalifornijos Jungtinėse Valstijose iki Lenkijos Rytų Europoje. Mūsų tyrimai ir stebėjimai parodė, kad įžeminimas yra visiškai natūralus ir paprastas vaistas nuo daugelio ligų, taip pat ir tų, kurios kelia daug skausmo ir yra mirtinos. Skaitydami šią knygą jūs pamatysite, kad mes siūlome visiškai naują ligų gydymo ir profilaktikos modelį, kuris prieinamas kiekvienam. Kokia yra jo esmė? Trumpai kalbant, žemės emituojama energija palaiko natūralią organizmo būseną, slopina uždegimus ir stabdo ląstelių senėjimo procesus. Nenuilstantis šio darbo pradininkas ir įkvėpėjas yra Klintas Oberis. Jis daugiau kaip penkiolika metų vykdo misiją pažadinti skeptiškai nusiteikusį pasaulį ir priminti jam vieną seniai pamiršta dalyką: žemė po mūsų kojomis gydo! Susisieję su šiuo neišsenkamu šaltiniu iš karto pasijuntame sveikesni ir padaryti tai yra labai paprasta. Ėmęs kalbėti apie įžeminimą, Klintas Oberis atsimušė į skepticizmo sieną ir susilaukė pašaipų, o kai kurie vadinamieji ekspertai jį netgi išvadino bepročiu. Tačiau jis buvo atkaklus ir dabar jau turi surinkęs tvirtų mokslinių įrodymų, kurie patvirtina jo novatoriškos idėjos vertę. Pasakysiu dar daugiau: tūkstančiai žmonių, kurie išbandė įžeminimą, geriau jaučiasi, geriau miega, juos mažiau kamuoja chroniški skausmai ir nuovargis. 13

į s i ž e m i n i m a s

Kaip sakiau, mus visus, tyrusius įžeminimo reiškinį ir jo poveikį žmogaus organizmui, įkvėpė Klintas Oberis. Jis, nors ir neturi mokslinio laipsnio, buvo tvirta atrama net tiems, prie kurių pavardžių puikuojasi moksliniai laipsniai. Mane stebino jo įžvalgų tikslumas ir dirbti su juo man buvo didelė privilegija. Dar vienas šiam darbui atsidavęs tyrėjas buvo kardiologas iš Konektikuto valstijos Stivas Sinatra. Stivas Sinatra domėjosi elektromedicina ir buvo integratyviosios medicinos šalininkas. Kai 2001 metais sutiko Klintą Oberį ir išgirdo apie įžeminimą, jis suprato, kad šis metodas yra labai perspektyvus. Jis paragino Oberį vystyti šią idėją toliau ir ištirti, kaip įžeminimas veikia uždegiminius procesus, nes tuo metu tarp kardiologų jau ėmė vyrauti nuomonė, kad būtent uždegimai yra daugelio širdies ligų priežastis. 2010 metais prie Klinto Oberio ir Stivo Sinatros prisijungė Martinas Zukeris. Martinas Zukeris jau daug metų rašo sveikatos temomis, jis yra šimtų straipsnių ir daugiau kaip dešimties knygų autorius. Martinas padėjo Oberio ir Sinatros komandai parašyti šią knygą, kuri dabar jau yra išversta į keliolika pasaulio kalbų ir sudominusi didžiulį skaitytojų būrį. „Įsižeminimas“ yra iš tiesų novatoriška knyga. Ji parodo kryptį tiems, kurie ieško efektyvių sveikatos palaikymo priemonių. Ta kryptis yra žemyn. Sveikatos šaltinis plyti po mūsų kojomis. Tai – žemė, skleidžianti nepertraukiamą laisvųjų elektronų srautą. Tačiau nors mes gyvename ant žemės paviršiaus, ryšio su žeme neturime. Jis – nutrūkęs. Esame nuo žemės izoliuoti ir jos gydomosios energijos negauname. Dėl to kaltas mūsų, šiuolaikinių žmonių, gyvenimo būdas. Tikiuosi, kad ši knyga paskatins jus ryšį su žeme atkurti. Pabandykite. Ypač jei skundžiatės chroniškais skausmais ar nuovargiu. Nusiaukite batus ir pabūkite basi lauke bent pusvalandį. Pamatysite, kaip pasikeis jūsų savijauta. Toks yra gydomasis žemės poveikis. Patirti jį galite visada, kai tik jo jums reikia. – James Oschman, Ph.D.

14

I DALIS

Nutrūkęs ryšys: kodėl mes nuolatos sergame

1 MOTINOS ŽEMĖS STEBUKLAS Didžiausias iš visų stebuklų yra mūsų Žemė. – Aristotelis

Žemė palaiko mūsų gyvybę. Ji teikia mums maistą ir vandenį. Ja mes vaikštome, jos vandenyse maudomės, kopiame į jos viršukalnes, klaidžiojame jos miškais. Yra dar vienas dalykas, kurį mums dovanoja Motina Žemė. Tačiau mes apie jį beveik niekada nesusimąstome. Tas dalykas – gydomoji jėga. Žemės gydomoji jėga yra stebuklinga. Ši knyga apie tai ir kalbės. Jeigu dabar tai įmanoma, atsisėskite ant kokios pievelės ar smėlio ir nusiaukite batus. Pabandykite pajausti, kaip jus pripildo žemės jėga, patyrinėkite, kaip ima keistis jūsų savijauta. Kuo dažniau tokį kontaktą su žeme užmegsite, tuo tie pojūčiai bus stipresni. Kad tai yra tiesa, įsitikino daugybė žmonių, kurie nusprendė patys išbandyti žemės galią. Pavyzdžiui, vienas garsus advokatas, kurio vadovaujama teisinių paslaugų kompanija įtraukta į Fortune 500 sąrašą, tokiu būdu išsigydė vilkligę, sunkią autoimuninę ligą. Vienas Australijos gydytojas vaikščioti basomis kojomis rekomenduoja diabeto ligoniams, kuriems dėl ligos komplikacijų yra išsivysčiusi neuropatija. O Aliaskoje gyvena žmogus, kuris po nelaimingo atsitikimo dvidešimt penkerius metus praleido neįgaliųjų vežimėlyje, nes negalėjo judinti kojų. Dabar jis kojas 17

į s i ž e m i n i m a s

jau judina ir net gali žengti kelis žingsnius. Tai įvyko todėl, kad jis ėmė praktikuoti įžeminimą. Gydomoji Motinos Žemės jėga nuostabi! Tačiau nors apie šią jėgą žmonės kalba labai nuo seno, šiuolaikinė visuomenė apie ją patikimos informacijos beveik neturi.

Kas yra įžeminimas? Įžeminimas yra ir labai senas dalykas, ir visai naujas atradimas. Įžeminimas – tai kontaktas su žemės paviršiumi ir su jo natūraliu elektros krūviu, kuris daro įtaką žmogaus organizmui, visų pirma – slopina uždegiminius procesus. O uždegiminiai procesai yra faktiškai visų chroniškų ligų priežastis. Uždegimai taip pat skatina ląstelių senėjimą. Kalbėdami apie įžeminimo reiškinį, mes neišvengiamai turime vartoti techninius terminus, kuriais nusakomi tam tikri su elektra ir elektromag­ netiniais laukais (EML) susiję reiškiniai. Taip pat knygoje neišsivertėme ir be medicininių terminų. Tačiau mes pasistengėme visą medžiagą pateikti kuo paprasčiau, kad ji būtų suprantama labai plačiam skaity­ tojų ratui.

Vadinasi, kontaktas su žeme mus apsaugotų nuo daugybės sveikatos problemų. Tačiau tai išgirdę žmonės dažnai atšauna, kad tokį kontaktą mes palaikome nuolatos – tai esą vyksta savaime, tad nereikia jokių papildomų pastangų. Tai ne visai tiesa. Taip, mes gyvename ant žemės paviršiaus ir juo vaikštome, tačiau žemės faktiškai neliečiame. Nors daug tūkstantmečių žmogaus oda lietėsi su Motinos Žemės oda, dabar šio sąlyčio nebėra. Seniau žmonės daug vaikščiojo basi ir per pėdas sėmėsi žemės jėgos. Bet dabar vaikščiojimas basomis kojomis yra retas dalykas. Avime batus, kurių padai pagaminti iš sintetinių elektros nepraleidžiančių medžiagų, namuose vaikštome sintetiniais kilimais ir miegame lovose su sintetine patalyne.

18

M O TIN O S Ž E M Ė S ST E B U K L A S

Nuo žemės esame izoliuoti, atsijungę, netekę savo „elektrinių šaknų“. Žemės mums trūksta. Mes kenčiame žemės badą. Todėl mūsų kūnus nuolat kamuoja uždegimai ir jų keliamos ligos. Jos šiandieną pakerta visų amžiaus grupių žmones ir tokių ligonių skaičius auga. Anksčiau nuo tokių bėdų žmones saugojo elektrinis žemės laukas, tačiau šiandieną šios apsaugos mes nebeturime. Ryšį su žeme galime atstatyti visai paprastai – tai yra vaikščiojimas basomis kojomis. Basi galime būti ir lauke, ir patalpose, netgi savo biuruose, jei tik grindys ten pagamintos iš laidžių medžiagų. Susisieję su natūraliu žemės paviršiaus krūviu lauke ar patalpose, atkursime kūno elektrinį lauką, o tai teigiamai paveiks visą organizmą. Štai kas tada įvyks: ♦ Susilpnės ar visai liausis uždegiminiai procesai. ♦ Susilpnės ar išnyks įvairios kilmės chroniški skausmai. ♦ Susilpnės chroniškas nuovargis. ♦ Pagerės kraujo apytaka ir ląstelių aprūpinimas maisto medžiagomis. ♦ Sumažės patiriamo streso lygis. ♦ Pagerės miegas. ♦ Sustiprės organizmo energija. ♦ Pradės greičiau gyti įvairios žaizdos. ♦ Sustiprės imuninė sistema. Įžeminimas yra visiškai natūralus ir saugus sveikatos palaikymo metodas. Be to, jis labai paprastas, tačiau efektyvus. Atkūrę nutrūkusį ryšį su žeme, mes įsileidžiame į save jos gydomąją galią.

19

į s i ž e m i n i m a s

SVARBIAUSIAS KADA NORS PADARYTAS ATRADIMAS APIE SVEIKATĄ? SVARBIAUSIAS KADA NORS PADARYTAS ATRADIMAS APIE SVEIKATĄ! Tai du sykius užrašyta mūsų knygos pavadinimo paantraštė. Ar pastebė­ jote, kuo skiriasi šie sakiniai? Taip, pirmasis baigiasi klaustuku, o antrasis yra lygiai toks pat, bet jo pabaigoje parašytas šauktukas! Pirmajame knygos leidime buvo paantraštė su klaustuku, o šiame, antrajame, lei­ dime klaustuką yra pakeitęs šauktukas. Tai reiškia, kad įžeminimo veiks­ mingumas mums nekelia jokių abejonių! Tai puiki pagalbos priemonė chroniškų ligų ir streso iškankintai mūsų visuomenei.

Leidėjų pastaba: Šioje knygoje pakaitomis vartojami terminai „įsižeminimas“ ir „įže­ minimas“. „Įžeminimas“ labiau atspindi patį ryšio su žeme reiškinį, o „įsižeminimo“ terminas tinkamesnis tada, kai mes kalbame apie ryšį su žeme, kurį dėl savo sveikatos gali užmegzti kiekvienas.

20

2 ELEKTRINIS ŽMOGUS IR ELEKTRINĖ PLANETA Tikriausiai visi esate jautę malonų dilgčiojimą ir lengvą šilumą pėdose, kai basi vaikščiojote po pliažą ar po rasotą žolę. O pabuvę basi ilgesnį laiko tarpą, be abejo, pasijutote žvalesni ir energingesni. Toks yra žemės energijos poveikis. Mūsų planeta gyva ir tokią ją padaro jos energija. Žemės paviršius skleidžia subtilias vibracijas, o mūsų organizmas jas priima. Tačiau daugelis apie tai nieko nežino. Ar šiais laikais kam nors gali šauti į galvą mintis, kad smėlis arba žolė po mūsų kojomis iš tikrųjų yra energijos laukas, kuris žmogų gydo? Tai tikra tiesa. Kad būtų aiškiau, apie ką mes kalbame, įsivaizduokite, jog Žemė, mūsų gimtoji planeta, yra šešių sekstiljonų (6 000 000 000 000 000 000 000) kubinių metrų talpos akumuliatorius, kuris be paliovos kaupia savyje energiją. Tos energijos šaltiniai yra Saulė, žaibai ir įkaitęs Žemės rutulio branduolys. Žemė skleidžia šią energiją ir palaiko visą gyvybę sausumoje, ore ir vandenyje. Visi biologiniai organizmai – nuo žmogaus iki augalų ir bakterijų – semiasi gyvybingumo iš energinio planetos lauko, iš šio milžiniško akumuliatoriaus. Apie žemės galias ir jų poveikį žinota jau gilioje senovėje, tačiau mokslas šį reiškinį pradėjo tirti visai neseniai. Šio uždavinio ėmėsi geofizikai, biofizikai, elektrofiziologai ir medikai. Jų dėka mes sužinojome, kad žemės elektros energija palaiko gyvų organizmų vibracijų tvarką taip pat, kaip dirigentas vadovauja simfoniniam orkestrui. 21

į s i ž e m i n i m a s

Mes esame įelektrintos būtybės, gyvenančios ant įelektrintos planetos paviršiaus. Žmogus ar kokia kita gyva būtybė yra dinaminių elektrinių gandinių visuma. Elektros laukai dalyvauja visuose gyvybiniuose procesuose. Mūsų širdis, smegenys, plaučiai, mūsų imuninė sistema ir raumenys yra organizme funkcionuojančių elektrinių posistemių pavyzdžiai. Nuo kiekvienos jų funkcijų priklauso mūsų gera savijauta ir sveikata.

Prarastos mūsų „elektrinės“ šaknys Net šiame mokslo pažangos amžiuje žmonės menkai nutuokia, kokia yra jų biologinė prigimtis. O apie energinius ryšius su žeme šiandieną nežino beveik niekas. Mokykloje apie tai nekalba. Todėl beveik niekas taip pat nežino, kad tie ryšiai yra nutrūkę. Mes nuo žemės esame atsijungę. Ypač tas pasakytina apie išsivysčiusias pramonines šalis. Ten basos žmogaus pėdos su savo plačiu nervinių galūnių tinklu žemės paviršių paliečia itin retai. Mes avime kenksmingą sintetinę avalynę, iš kenksmingų medžiagų dažnai būna pagamintos mūsų lovos ir mūsų drabužiai ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiandieną tokios paplitusios chroniškos ligos. Mes kenčiame ir nežinome kodėl. Nors tos kančios galėtų ir nebūti. Įsivaizduokite elektros lemputę, kuri blogai įsukta į lizdą ir todėl dega netolygiai, mirkčioja, o kartais visai užgęsta. Tam tikra prasme dauguma žmonių šiandieną yra panašūs į tokias mirkčiojančias lemputes. Ši knyga yra pirmoji, kuri kalba apie Motinos Žemės virpesius ir jų įtaką gyviems organizmams. Jūs sužinosite, kad mūsų planetos laukas mus saugo ir energizuoja, o kai ryšį su juo prarandame, tampame silpni ir pažeidžiami, organizme ima vystytis uždegiminiai procesai, kurie žaloja ląsteles ir spartina jų senėjimą. Žemės energijas generuoja elektronų judėjimas. Niekas nėra matęs elektrono, bet kad maždaug suprastumėte, kas tai yra, įsivaizduokite bičių avilį. Bitės, kurios suka ratus apie avilį, yra tarsi elektronai, skriejantys aplink atomo branduolį. Visas tas judėjimas panašus į energijos debesį. Kitas geras elektronų ir branduolio pavyzdys – tai Saulė, kuri čia yra kaip atomo branduolys, o aplink ją besisukančios planetos – elektronai. Branduolį sudaro teigiamą krūvį turintys protonai ir neutralūs neutronai. 22

E L E K TRINIS Ž M O G US IR E L E K TRIN Ė P L A N E T A

O elektronų krūvis neigiamas. Todėl elektronai suteikia žemės paviršiui neigiamą krūvį. Kai žmogaus kūnas susijęs su žemės paviršiumi (pavyzdžiui, per basas pėdas), jis absorbuoja neigiamą elektronų krūvį, o tai panaikina krūvių disbalansą organizme ir neutralizuoja dėl oksidacijos procesų nuolat atsirandančius laisvuosius radikalus, kurie yra pagrindinis ląsteles žalojantis veiksnys. Trumpai tariant, tokia yra įžeminimo esmė.

Mes esame laidininkai Kad geriau suprastume savo ryšį su elektriniu žemės lauku, panagrinėkime tris medžiagų tipus. Tai yra laidininkai, puslaidininkiai ir dielektrikai (izoliacinės medžiagos). Laidininkų pavyzdys yra metalai. Štai jūsų namuose elektra teka variniais laidais. Prisimenate bičių avilio įvaizdį? Variniame laide laisvieji elektronai juda tarsi bitės, neprisirišusios prie avilio. Jie perneša elektros krūvį. Dielektrikų elektronai pririšti prie medžiagos atomų ir krūvio pernešti negali. Dielektrikų pavyzdžiai yra įvairios plastmasės, medis, guma. Kadangi mūsų avalynė pagaminta iš šių medžiagų (guminiai ar sintetiniai padai), tai dabar jums aišku, kodėl neturime ryšio su žeme. Trečias medžiagos tipas yra puslaidininkiai. Jie užima tarpinę padėtį tarp izoliacinių medžiagų ir laidininkų. Puslaidininkiai plačiai naudojami elektronikoje, nes jų elektrinį laidumą galima kontroliuoti. Kaip ir žemę, mūsų kūną sudaro daugiausia vanduo ir mineralai. Abi šios medžiagos yra laidininkai, todėl galima sakyti, kad laidininkas yra ir žmogus. Žinoma, ir žemė. Senieji mūsų protėviai apie tai nieko nežinojo. Net nereikia kalbėti apie senus laikus – kaip sakėme, apie tai ir šiandieną žino mažai kas. Mokslas žemės energijas pradėjo tirti XIX amžiaus pabaigoje. Tada mokslininkai įvairiose planetos vietose išmatavo subtilųjį paviršinių sluoksnių elektrinį potencialą ir atrado vadinamąsias telūrines (teluris lot. – žemė) sroves. Telūrinės srovės būna stipresnės dieną ir silpnesnės naktį. Telūrinės srovės yra vienas iš veiksnių, kurios lemia didesnį gyvų organizmų aktyvumą dieną ir mažesnį – naktį. Taip pat jos susijusios ir 23

į s i ž e m i n i m a s

su kitais organizme vykstančiais procesais, pavyzdžiui, hormonų sinteze, miego ir būdravimo ciklais ir taip toliau. Jų įtaka sveikatai yra akivaizdi.

Žvilgsnis į istoriją Nors apie elektrą žmonės žinojo jau antikos laikais, elektra pramonėje ir buityje pradėta naudoti visai neseniai – kiek daugiau nei prieš šimtą metų. Elektronai buvo atrasti tik 1897 metais, todėl ir apie elektros prigimtį iki to laiko žmonės nieko nežinojo. Tačiau apie gydomąsias žemės jėgas žinota jau žiloje senovėje. Senosios civilizacijos turėjo sukaupusios žinių apie natūralius žemės ritmus, kurie daro įtaką gyvų organizmų ciklams (pavyzdžiui, miego ir būdravimo ciklui), ir mokėjo prie jų prisiderinti. Žemė buvo laikoma šventa gyva būtybe, nuo kurios malonės priklausė žmonių sveikata ir gyvybė. Nors apie elektronus ir fizikinį elektros reiškinį žmonės tada nežinojo nieko, jie sugebėjo harmoningai sugyventi su gamta ir semtis iš jos dovanų. Rytuose maždaug prieš tris tūkstančius metų atsirado či, arba pranos, koncepcija. Ši koncepcija yra visos Rytų filosofijos ir medicinos pamatas. Či – tai visatos energija, kuri yra persmelkusi visus gyvus organizmus; tai gyvybinė jėga, nuo kurios priklauso gyvų būtybių egzistencija. Buvo sukurtas ištisas mokslas, kaip tą energiją valdyti ir jos pasipildyti iš natūralių gamtinių šaltinių, pavyzdžiui, iš Saulės ar oro. Buvo sakoma, kad savo či energijos lauką turi ir žemė. Taigi tos energijos pasisemti galima ir iš žemės. Jau tada, pieš kelis tūkstančius metų, žmonės žinojo, kad vaikščiodami basi jie gali išsigydyti daug negalavimų ir apskritai sustiprinti sveikatą. Todėl hatha jogos pratimus rekomenduojama atlikti basiems, sakoma, kad ypač veiksmingi šie pratimai būna tada, kai atliekami lauke. Šios senosios rekomendacijos visiškai dera su šiuolaikinio mokslo žiniomis. Kad Motina Žemė yra jėgos šaltinis, kalba senovės graikų mitas apie Heraklio kovą su milžinu galiūnu Antėjumi. Antėjo motina buvo Gaja, kuri graikų mitologijoje personifikavo Žemės planetą. Ir kaip tik iš savo motinos Antėjas gaudavo visą jėgą. O nuo jos atsiplėšęs, netekęs su ja ryšio, Antėjas tapdavo visiškai silpnas. Heraklis sužinojo apie šią Antėjo silpnybę ir susikovęs su milžinu iškėlė jį virš žemės. Antėjas iš karto 24

E L E K TRINIS Ž M O G US IR E L E K TRIN Ė P L A N E T A

nusilpo ir Heraklis jį įveikė. Mitas pabrėžia, kad netekę ryšio su žeme mes taip pat netenkame savo jėgos šaltinio. Žemės jėgas buvo gerai pažinę senieji Amerikos gyventojai. Iš dakotų indėnų genčių kilęs rašytojas ir indėnų kultūros tyrinėtojas Stovintis Lokys apie Žemę rašė taip: „Mūsų senoliai mylėjo Žemę. Jie sėdėdavo ant žolės, ant smėlio, ant paprasto dirvožemio ir jausdavo motinišką šilumą. Jeigu kas nors susirg­ davo, genties šamanas nuvesdavo ligonį į ypatingą vietą, kurioje žemės jėgos būdavo labai stiprios, ir ten įrengdavo guolį. Tai būdavo apie vieno metro gylio pailga duobė. Ligonis į ją guldavosi, o šamanas jį apdėdavo šakomis. Gulėti tokiame žemės lopšyje be maisto ir vandens reikėdavo dvi tris dienas, kartais ir ilgiau – iki savaitės. Kai šamanas žmogų iš ten ištraukdavo, šis būdavo nusilpęs, bet sveikas.“

Ryšys su žeme ir sveikimas Ši knyga pasakoja, kaip žemė mus gydo, stiprina ir ramina. Perskaitę ją, jūs visiškai pakeisite savo požiūrį į žemę. Jūsų santykis su ja taps kitoks. Kai imame kalbėti apie susijungimą su žeme, apie ryšio su ja atkūrimą, daugelis iš pradžių pamano, kad mes turime galvoje turistinius žygius, maudynes ar panašią rekreacinę veiklą, kuri priartina mus prie gamtos. Ne. Šios knygos tema kiek kitokia. Mūsų pasiūlymas gerokai paprastesnis. Ryšį su žeme atkursite vaikščiodami basi. Darykite tai visur, kur įmanoma. Ryšį su žeme taip pat užmegsite naudodami elektrai laidžią patalynę ir grindų kilimus, kurie laidu būtų sujungti su į žemę įleistu strypu lauke (kaip žaibolaidžio) arba su elektros lizdo įžeminimo kontaktu. Prieš bandydami įsižeminti per savo būsto elektros lizdo įžeminimo kontaktą, būtinai pasikonsultuokite su profesionaliu elektriku! Jeigu įžeminimo laidą esate išvedę į lauką, esant žaibo pavojui, šią sistemą atjunkite!

25