1.
Karo belaisvis!
1942 m. rugpjūčio 24 d. Dono ir Volgos vandenyse atsispindi karščiu raibuliuojančios vasaros dienos dangus. Saulės išdegintos stepės žvilga ore, o aš suku ratus aukštai virš jų savajame Me-109. Žvilgsnis klaidžioja ūkanose dingstančiuose toliuose. Dangus, stepė, upės ir jūros, kurias spėju esant kažkur tolumoje, yra čia visą amžinybę. Akimirką visiškai atsiduodu skrydžio pergalei – tam išdidžiam laisvės, lėktuvo greičio ir galios svaiguliui. Bet laiko svajoms nėra. Mat po manimi driekiasi Stalingradas, o šiandien yra 1942 m. rugpjūčio 24-oji – diena, kai įsiplieskė mūšis, greičiausiai tapsiantis šios vasaros puolimo kulminacija. Žemai po manimi, lyg netvarkingai susipynusiame skruzdėlyne, atpažįstu batalionus, pulkus, divizijas; kolonos, mašinos, tankai: vokiečių daliniai žygiuoja Volgos link! Rusų tankų kontrataka abiejuose sparnuose! Netikėtai pasigirdęs balsas ausinėse grąžina mane į tikrovę: po velnių, Einsiedeli! Virš „Pitomniko“! Rusai vejasi mūsų Stukas*! Du meseršmitai tarsi meteorai rėžiasi į žemę. Dar prieš akimirką neaprėpiami atrodantys * Stuka, arba Junkers Ju-87, – dvivietis Vokietijos šturmo lėktuvas (čia ir toliau vert. past.).