Individualizuota medicina

„Individualizuota medicina“ – knyga, parašyta drauge su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre (Mari Lor de Klermon-Toner), pateikia naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą ir pacientą, ligą ir gydymą vertinti kiek kitaip.

Endobiogenika siūlo kitokį požiūrį ir į paciento sveikatą, ir į galimybes jį gydyti, pataria, kaip užkirsti kelią ligoms ir padėti žmogui, kai jis yra priverstas gydytis pripažintais cheminiais vaistais.

Naujoji medicina leidžia geriau suvokti sudėtingas medicinos problemas, kylančias dėl vadinamųjų civilizacijos ligų – cholesterolio kiekio pokyčių, diabeto ir kt. Jai rūpi ir ligos aptikimo, vėžio ir degeneracinių ligų gydymo bei prevencijos, ligos atsinaujinimo ir atsparumo pačiam geriausiam gydymui, netinkamų receptų, vaistų sukeltų patologijų problemos.

Gal iš pavyzdžių atpažinsite, kad viena ar kita liga sergate ir jūs arba jūsų artimieji.

Gal ši knyga padės jums rasti geriausią būdą apsiginti nuo nuolatinių negalavimų ir geriau pažinti bauginamas šiandienos ligas. „Individualizuota medicina“ skirta ir gydytojams, ir menkai medicinos srityje išprususiems žmonėms – visiems, kurie rūpinasi savo sveikata ar yra susidūrę su kritinėmis ligomis.

ISBN 978 9986 16 956 7

9 789986 169567

INDIVIDUALIZUOTA

MEDICINA

INDIVIDUALIZUOTA MEDICINA

JEAN-CLAUDE LAPRAZ (Žanas Klodas Laprazas) – bendrosios praktikos gydytojas, per keturiasdešimt darbo metų sukūręs endobiogeninės medicinos koncepciją ir ją taikantis savo praktikoje Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jis yra Tarptautinės endobiogeninės medicinos ir integraliosios fiziologijos draugijos prezidentas.

Dr. Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre

Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą, mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

Dr. Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre

Atgauti ir išsaugoti sveikatą

2

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

3



Dr. Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre

INDIVIDUALIZUOTA

MEDICINA At g a u ti ir iš s a u go ti sv eik atą

Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas

VILN IU S

2 013

4

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

UDK 616:575 La329

Dr Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre La médecine personnalisée Retrouver et garder la santé Odile Jacob, Paris, 2012

Knygą parėmė Endobiogeninės medicinos draugija

ISBN 978-9986-16-956-7

© ODILE JACOB, mars 2012 © Virginijus Baranauskas, vertimas į lietuvių kalbą, 2013 © Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2013 © „Tyto alba“, 2013

P r ata r mė lietuvi š k am leidimui

5

Pratarmė lietuviškam leidimui

Žmogaus organizmas yra sudėtinga visuma, susidedanti iš atskirų organų, kuriuos sudaro įvairūs audiniai, o juos – skirtingos ląstelės.

Visi organai jungiasi į darniai funkcionuojančias sistemas, nes jas sieja funkciniai ryšiai. Sutrikus organo ar funkcijos veiklai, atsiranda tam tikrų požymių, informuojančių apie sutrikimus, – juos mes vadiname simptomais. Simptomai informuoja apie sutrikusią organų ar sistemų veiklą arba pakitusią kurių nors organų būklę. Tai mes vadiname liga.

Gydytojas privalo nustatyti sutrikimų priežastį, organų ir funkcinių sistemų pažeidimo vietą bei laipsnį ir skirti gydymą, tai yra padėti organizmui grįžti į normalią būklę.

Gydytojas Jeanas-Claude’as Laprazas šioje knygoje nagrinėja kelis šiuolaikinės medicinos aspektus. Šiandien, kai medicina itin specializuota ir standartizuota, jis kviečia tirti ir gydyti kiekvieną ligonį kaip atskirą unikalų individą, pabrėždamas, kad jame vykstantys procesai nepasiduoda unifikavimui. Kiekvieno gydytojo sėkmės laidas – mokėti įsigilinti į ligonio nusiskundimus, praeityje buvusius sveikatos sutrikimus, ieškoti tarpusavio ryšių ir priežasčių, sukurti individualų ligonio klinikinių ir instrumentinių tyrimų planą ir kiekvienam ligoniui skirti individualų gydymą. Žinoma, tam reikia daug laiko, pastangų ir aukštos kvalifikacijos. Būtina nuolat atnaujinti žinias, gebėti integruoti, tai yra ieškoti molekulės ir viso žmogaus organizmo ryšio.

6

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

Antras aspektas, kurį akcentuoja dr. J.-C. Laprazas, yra žmogaus endokrininės sistemos veikla, kuri, anot jo, dar nepakankamai analizuojama ir vertinama kasdieniame gydytojo darbe. Požiūris į sveikatos veiksnių visumą grindžiamas tuo, kad pripažįstama didelė hormoninės sistemos įtaka visoms žmogaus organizmo sistemoms. Hormoninė sistema reguliuoja žmogaus organizme vykstančius procesus: metabolizmą, irimo procesus (katabolizmą), atkūrimą ir sintezę (anabolizmą). Tai jis vadina endobiogenika.

Trečias aspektas – išbalansuotų žmogaus organizmo funkcijų tausojamasis gydymas, skiriant tik būtinus, gerai žinomus vaistus, nesukeliančius ženklaus šalutinio poveikio. Dr. J-C. Laprazas kviečia atkreipti dėmesį į vaistinguosius augalus, apie kuriuos, deja, labai mažai kalbama per medicinos studijas. Jis pabrėžia, kad gydymas natūralios kilmės produktais pažadina kūno gebėjimą pačiam atkurti sutrikusią pusiausvyrą, bet nesiūlo atsisakyti ir tradiciškai vartojamų sintetinių vaistų.

Knygos bendraautorė žurnalistė Marie-Laure de Clermont-Tonnerre perteikia gydytojo mintis populiariai, visiems, ne tik specialistams, suprantama kalba, taigi ši knyga skiriama ir gydytojams, ir mažai medicinos srityje išprususiems skaitytojams.

Gydytojo Jeano-Claude’o Laprazo ir žurnalistės Marie-Laure de Clermont-Tonnerre knyga – lengvai skaitoma, o tai yra didelis knygos vertėjo Virginijaus Baranausko, sėkmingai įveikusio sudėtingo medicininio teksto vingrybes, nuopelnas. Tikiu, kad šią knygą perskaičiusiems gydytojams kils noras permąstyti savo veiklą, o jų pagalbos laukiančius pacientus paskatins diskutuoti su gydytoju apie savo negalavimus ir problemas. Dr. J.-C. Laprazas sako, jog „visi medikai pritars, kad tikras gydytojas išklauso, paliečia, svarsto, pritaiko gydymą ir nuolat abejoja“, ir reikia siekti, „kad medicina būtų skirta žmogui, o ne statistiniam nuasmenintam individui. Argi ligoniai to nenusipelnė?“ Lietuvos nusipelnęs gydytojas, Prancūzijos Lilio universiteto garbės daktaras, prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis

N auj o j i s veik atos politik a – veiks min g ai ir individualizuotai medicinai

7

Naujoji sveikatos politika – veiksmingai ir individualizuotai medicinai Jau keletą metų atidžiai stebime, kaip vartojami šiuolaikiniai vaistai. Ir štai naujiena – garsūs medicinos profesoriai, kaip antai gydytojai Debré ir Evenas, plačiajai visuomenei skirtoje spaudoje pasipiktino neapgalvotu ir visuotiniu sintetinių vaistų, ne tik pavojingų, bet kartais ir nereikalingų, vartojimu ir jų vertinimu. Toks bendrosios praktikos gydytojų ir chirurgų pasipiktinimas drąsus ir net prieštaringas, nes jie patys ilgus metus versdamiesi privačia praktika ir dirbdami ligoninėse tų vaistų skirdavo kasdien.

Gerai, kad tokią savo nuostatą jie išsakė viešai ir atkreipė dėmesį į būtinybę permąstyti vaistų vartojimo politiką. Vis dėlto ji nelabai veiksminga, nes jie nepateikė kitokio sprendimo arba alternatyvos išviešintos vaistų grėsmės sukrėstiems ir sutrikusiems pacientams.

Kaip privačiai ir ligoninėse daugiau nei keturiasdešimt metų dirbęs bendrosios praktikos gydytojas, tarptautinės draugijos, vienijančios keleto šalių medikus, prezidentas, galiu patvirtinti, kad protingą ir jau patikrintą sprendimą pasiūlyti įmanoma. Tereikia, kad gydytojų balsą išgirstų valdžia, nors mūsų šalyje šis projektas sunkiai įgyvendinamas...

Būtinybė radikaliai peržiūrėti vaistų vartojimą verčia iš naujo įvertinti mokslinius tokio vartojimo pagrindus. Iš tikrųjų sintetinių vaistų krizė kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes ją lemia pati medicinos, kaip gyvybės mokslo, logika.

8

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

Tirdami sudėtingą žmogaus organizmą, mokslininkai pasuko paprasčiausiu keliu – ėmė dalyti jį į daugybę organų ir funkcijų, ieškoti mažiausios struktūros (iki pat genų) ir susieti su ligos priežastimi. Jie teigia, kad nustačius ligos priežastį tereikia pasiūlyti vaistą, skirtą anomalijai gydyti, ir ligonis pasveiks. Tam tikra prasme galėtume sakyti, kad šiuolaikiniai vaistai kuo puikiausiai atitinka lūkesčius: jų „gyvybę gelbstintis“ poveikis tiksliai nukreiptas į nedidelę „sergančią“ be galo sudėtingo žmogaus kūno dalelę.

Tokia dalinė tikrovės vizija ribota, sveikatos priežiūros profesionalai dabar vieningai tai pripažįsta, nes ligoniai, patyrę gydymo nesėkmę, atkritę, kamuojami ligų ir komplikacijų, ir toliau diena iš dienos kenčia, nes jų sveikata buvo įvertinta tik iš dalies, o paskirti stiprūs vaistai tinkamai nepritaikyti jų organizmų fiziologijai.

Vengdama tokių padarinių, mūsų gydytojų grupė sukūrė integralią žmogaus fiziologijos viziją, kuri susieja organus vienijančius ryšius su funkcijomis bei organizmo visuma ir leidžia sukurti individualizuotą mediciną. Tokia nuostata, arba kitaip endobiogenika, turėtų vyrauti medicinoje. Ji reiškia naują pacientui pasireiškusių požymių, klinikinės apžiūros, kuri turi būti integruota, o ne atskirta nuo organizmo visumos, sampratą, išsamesnį biologinių tyrimų rezultatų vertinimą – tai gydymo strategija, kruopščiai apgalvota ir pritaikyta pagal paciento fiziologiją, nes jo negalavimas neatsiejamas nuo sveikatos veiksnių visumos.

Vadovaujantis šiuo integraliu požiūriu, pirmiausia siūloma atsižvelgti į kiekvieno asmens fiziologiją, suteikti deramą vietą vaistiniams augalams, mat iki šiol manoma, kad vaistiniai augalai ne tokie veiksmingi ir patikimi kaip pagal juos sukurti sintetiniai vaistai. Ignoruojami gydytojų, pirmiausia pasirenkančių sintetinius vaistus, jie laikomi atgyvenusiu protėvių išminties reliktu.

Tačiau per keturiasdešimt pastarųjų metų įvairių šalių gydytojai atliko nemažai svarbių tyrimų. Jie padėjo įrodyti, kad vaistiniai augalai, vartojami itin kruopščiai laikantis taisyklių, yra puiki gydomoji priemonė ir užtikrina tinkamą prevencinį gydymą.

Toks naujas požiūris, vadinamas klinikine fitoterapija, skatina per dabartinės mokslo patirties sietą persijoti tradicinės medicinos duomenis ir juos patvirtinti arba paneigti. Negana to, raginama fitoterapi-

N auj o j i s veik atos politik a – veiks min g ai ir individualizuotai medicinai

9

nių produktų poveikį patvirtinti atliekant išsamius klinikinius pacien­ to stebėjimus. Iš tikrųjų tik medicininis mąstymas padeda nustatyti tikslią diagnozę ir numatyti gydymo strategiją, nukreiptą ne vien į simptomų gydymą, bet ir į bendrą asmens organizmo būklės įvertinimą. Jei šių esminių dalykų nepaisoma, neįmanoma nei suprasti, nei tinkamai stebėti, koks – geras ar blogas – yra šių produktų poveikis.

Jeigu diagnozė tiksli ir vaistiniai augalai vartojami tinkamai, jais galima veiksmingai gydyti daugiau kaip 80 % dabar žinomų ligų ir gerokai sumažinti nuolat brangstančių sintetinių vaistų, dažnai sukeliančių įvairių patologijų (vadinamų jatrogeninėmis ligomis), vartojimą. Be to, jie padeda ligonio organizmui lengviau pakelti kenksmingą gydymo stipriais vaistais poveikį, sutrumpinti tokių vaistų vartojimo laiką ir greičiau pagerinti asmens sveikatos būklę.

O kur dėsime sintetinius vaistus? Iš tikrųjų be jų neišsiversime gydydami sunkiausias ligas, jie būtini, kai kyla pavojus gyvybei, o organizmas nebepajėgia atsispirti ligai. Manome, kad jų vartojimas turi būti griežtai ribojamas atsižvelgiant į indikacijas, tiksliai nustatytas pagal nozologijos taisykles, o ne be atodairos standartizuojamas, neatsižvelgiant į kiekvieno asmens individualumą. Kadangi sveikatos draudimo institucijos nebesuvaldo išmokų protrūkio, naujoji sveikatos politika grąžinti vaistinius augalus į sveikatos apsaugos sistemą būtų vienas iš greitai įgyvendinamų teigiamų sprendimų. Toks sprendimas reikšmingas ir asmens, ir visuomenės sveikatos požiūriu.

Dr. Jean-Claude Lapraz Paryžius, 2013 m. gegužės 27 d.

10

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

P r ata r mė

11

Pratarmė

Ši knyga, skirta visuomenei ir medikų bendruomenei, atsirado bendradarbiaujant bendrosios praktikos gydytojui ir jo pacientei žurnalistei.

Gydytojui, kuris keturiasdešimt metų vertėsi privačia praktika ir dirbo ligoninėje, buvo svarbu pasidalyti patirtimi, kurią jis įgijo dirbdamas su kolegomis prancūzais ir užsieniečiais. Čia kalbama apie tik­ rąją sveikatos veiksnių visumos mediciną. Tai prevencinė ir gydomoji medicina, pasižyminti tuo, kad į pacientą žvelgiama kaip į visumą. Žurnalistei buvo įdomu gauti kitokių nei įprasta atsakymų į klausimus apie ligą ir sveikatą. To ji siekė skaitydama ligų istorijas ir dalyvaudama gydytojo konsultacijose.

Ji lyg nebyli liudytoja supažindins jus su konsultacijų paslaptimis.

Nebuvo nė vieno ligonio, prieštaravusio, kad žurnalistė jose dalyvautų, – taip jie pagerbė gydytoją Laprazą ir pademonstravo norą, kad būtų atskleista tai, ką patys patyrė.

Jūs juos išgirsite. Jie papasakos apie save, papasakos jums apie jus... Šis dviejų autorių parašytas kūrinys pirmiausia skiriamas tiems, kurie, sunerimę dėl neseniai spaudoje pasirodžiusios informacijos apie cheminių vaistų toksiškumą, dėl degeneracinių ligų ir vėžio protrūkio, klausia savęs, kaip žmonėmis rūpinasi šiandienos medicina. Jis skiriamas visiems tiems, kurie nebepajėgia dideliais kiekiais ryti antibiotikų, kortizono, vaistų nuo uždegimo, beta blokatorių, antikoaguliantų,

12

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

skausmą malšinančių vaistų, vos atsiranda menkiausių negalavimų.

Tiems, kurie, persirgę kuria nors liga, vėliau ir vėl atkrinta.

Ką daryti, jei gydyti nesiseka, kaip buvo tikėtasi, arba, dar blogiau, jei gydymas sukelia kitų patologijų? Kaip suteikti vilties sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams? Įprasta, kad pernelyg standartizuota ir itin specializuota medicina visą dėmesį sutelkia į simptomus ir atsieja ligonį nuo ligos, o ši knyga siūlo naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą, pacien­tą, ligą ir gydymą vertinti kiek kitaip. Ši originali integrali koncepcija, endobiogenika, siūlo kitokį požiūrį į paciento sveikatą ir galimybes jį gydyti, užkirsti kelią ligoms ir jam padėti, kai jis yra verčiamas gydytis pripažintais cheminiais vaistais. Ši nauja individualizuota, prediktyvinė, asmenybę vertinanti kaip visumą medicinos vizija neprieštarauja jokiai medicinos praktikai. Ji randa vietą kasdienėje medikų veikloje, gerbia visus įgūdžius ir mokslo reikalavimus, ją gydytojai šiandien taiko daugelyje šalių.

Užkirsti kelią, gydyti, pasveikti...

Kokios sveikatos norime būti rytoj? Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą, mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

Tokia k aip ir jū s pacientė

13

Įžanga

Tokia kaip ir jūs pacientė

Kodėl ši knyga gali atsakyti į jūsų klausimus apie sveikatą Visiems kyla abejonių dėl to, kaip mus gydo! Kaip ir daugelio jūsų, be abejo, vienas iš man artimų žmonių sunkiai serga ir, deja, turiu pasakyti, kad jam taikomas gydymas ir stiprūs sintetiniai vaistai ne kažin ką gali padėti... jau per vėlu. Tad man kyla daug klausimų, ypač dėl prevencijos. Ar buvo įmanoma ką nors padaryti anksčiau? Kokie veiksniai, kokie fiziologiniai procesai galėjo sukelti to žmogaus ligą ir skatinti jos raidą iki to momento, kai ji ėmė kelti dideles kančias?

Prancūzijoje atliekama išankstinė diagnostika (mamografija, echografija, biopsija ir kt.), bet ar pakankamai dėmesio skiriama prevencijai? Ar esama visa apimančio tyrimo, kuris iš anksto galėtų nustatyti pacien­to kūne vykstančius pavojingus pokyčius?

Klausiau savęs, ar liga prasidėjo „atsitiktinai“, ar toks tvirtinimas tebuvo priedanga paslėpti neišmanymą. Ar turime būti fatalistai, ar patys galime pasirūpinti savimi, savo sveikata?

Ar kai kurių žmonių sveikatos būklė yra palanki atsirasti vienai ar kitai patologijai? Ar galima pažinti savo fiziologines galias ir silpnybes, kad suprastum, kokios yra sutrikimų priežastys, ir galbūt įstengtum geriau rūpintis savimi?

Ieškojau atsakymų, kas yra liga, kokių gydymo būdų siūloma (alo-

14

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

patija, homeopatija, fitoterapija ir kt.), kaip ligonis susijęs su jam būdinga patologija, kas yra pasveikimas. Ar pasveikti tereiškia panaikinti simptomus? O gal derėtų eiti toliau ir stengtis pašalinti skausmo priežastis? Bet kas tai šiandien geba Prancūzijos (plačiau – Vakarų) medicinoje? Žinoma, yra keletas labai madingų paralelių, alternatyvių gydymo būdų, kai stengiamasi įvertinti ligą visais aspektais. Uždavus vis daugiau klausimų ligoniams, paaiškėjo, kad iš tikrųjų radosi kohorta nerimaujančių pacien­tų, ieškančių alternatyvia vadinamos medicinos praktikos šalininkų, gydančių ne tik ligą, bet ir ligonį. Puiki mintis, bet kaip įsitikinti, kad tie konsultantai geba nustatyti tikslią diagnozę? Ar aš galiu būti įsitikinęs, kad jie nesukels grėsmės pacientui, jei net neturi medicininio išsilavinimo, leidžiančio įvertinti siūlomo gydymo padarinius?

Taip pat neradau tinkamo atsakymo į man kilusius klausimus, kai susidūriau su pažadais, patarimais, kaip laikytis dietos, su anekdotinėmis rekomendacijomis (įvairios dietos, stebuklingi gėrimai, visas ligas gydantys augalai ir kt.) knygose ir iliustruotuose žurnaluose – jų kaip iš gausybės rago pasipila kiekvienais metais.

Kuriais daugiau ar mažiau stebuklingais pažadais, mums dalijamais tokiu metu, kai nerimą keliančiais tempais didėja kai kuriomis ligomis sergančių žmonių skaičius, tikėti? Žinoma, labai norėčiau tikėti, kad, valgydama daugiau šokolado, mankštindamasi, gerdama granatų sultis ar vartodama ciberžolę, ligos išvengsiu... bet norėčiau gauti kur kas išsamesnį medicininį atsakymą. Ir sulaukti naujų pasiūlymų mums, pacientams. Ėmiau abejoti tikrosiomis šiandienos medicinos galimybėmis mane visiškai išgydyti nesukeliant nereikalingos rizikos. Baimę kelia ir neseniai kilę skandalai dėl kai kurių naujų vaistų (Acomplia®, Vioxx®, Médiator®); šie vaistai buvo pašalinti iš rinkos.

Tokia nepasitikėjimo krizė ištiko ne tik mane...

Pasitikėjimo krizė

Pasitikėjimo medicinos sistema krizė yra daug bendresnio pobūdžio, panašių problemų šiandien kyla dėl beveik nevaldomų ekonomikos ir finansų sistemų. Gyvename nerimo laikotarpį, kai didžiosios vakardienos tiesos nebeatrodo tokios įtikinamos, laikotarpį, kai klausti tapo būtina.

Tokia k aip ir jū s pacientė

15

Deja, pacientai dažnai paliekami vieni su savo klausimais.

Niūri statistika rodo, kokios ribotos šiandien yra medicinos galimybės ir kokia kartais ji būna bejėgė. Visi esame girdėję apie vėžinių ligų „protrūkį“.

Taip, protrūkį, nes kokiu kitu žodžiu galėtume apibūdinti šį reiškinį, jei greitai vėžiu sirgs kas antras vyras ir kas trečia moteris? Tai konstatuoja ir 2008 m. Nobelio premijos už laimėjimus medicinos srityje laureatas Lucas Montagnier savo naujausioje knygoje „Gyvenimo kovos“: „Mūsų visuomenėje pernelyg daug jaunų žmonių per anksti miršta nuo vėžio1, širdies ligų, o smegenų ir sunkios sąnarių ligos plinta taip greitai, kaip didėja mūsų viltys gyventi.“ O kaip vertinti Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbtus statistikos duomenis, iš kurių galima spręsti, kad vaistų toksiškumas yra viena iš mirštamumo priežasčių?2 Imi nerimauti, žinodamas, kad Prancūzijoje suvartojama daugiausia pasaulyje antibiotikų, antidepresantų ir raminamųjų vaistų.

Ar jums yra tekę pasijusti bejėgiams?

Ar gali pacientui kas nors kelti didesnį nerimą nei nežinojimas, kas jam darosi? Argi mes nepasijuntame bejėgiai, kai susiduriame su mus kamuojančiais simptomais, ar gana dažnai nesijaučiame lyg vaikai prieš tuos, kurie turi sukaupę medicinos žinių? Tokios mintys gali versti mus nerimauti, o mes net nežinosime, kodėl nerimaujame...

Mums greitai, kartais lakoniškai pasakoma apie įvairiausias mūsų laukiančias negandas... Jaudinamai tiksliai medikai nuolat kartoja nurodymus, o mes esame priversti jiems paklusti: „Sumažinsime jūsų cholesterolio kiekį... Bandysime įveikti virusą... Apšaudysime vėžio ląstelę... Jums tereikės gerti vaistus.“ Dažniausiai mus gydo iš eilės, kaip paprastus numerius, nes tokia įsigalėjusi tvarka. Vakarų medicina iškasė griovį tarp ligonio ir jo ligos. Ir pavyko įtikinti, kad liga yra ne ligonio, o išimtinai apie ją nusimanančiųjų reikalas. Štai kas mūsų laukia, jei bus aptiktas vėžys ar kokia nors sunki patologija. Sveiki atvykę į ligonių pasaulį, tokį, kokį sukūrė mūsų visuomenė. Tas pasaulis dažnai šaltas, perdėm medicininis, techniškas, kartais 1

Pastabas žr. knygos pabaigoje, 273 p.

16

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

nehumaniškas; pasaulis, kuriame sunku gauti net menkiausios informacijos ir reikia laukti valandų valandas, kad mus priimtų dešimčiai minučių, o priėmę nuolat žvilgčiotų į laikrodį.

Iš tikrųjų šiandien veikianti sveikatos priežiūros sistema pacientui kelia daug klausimų, nes jis išmušamas iš vėžių dėl to, kad: • konsultacijų tempas per didelis; • ligoniui skiriama per mažai laiko, jis neišklausomas; • receptai rašomi skubotai; • pernelyg dažnai receptų prirašoma per daug; • pernelyg didelė medikų specializacija, ligonis dalijamas į dalis; • neatsižvelgiama į ligonio organizmo funkcijų visumą; • neatsižvelgiama į ligonį veikiančių veiksnių visumą ir į jo individualumą; • liga – sau, ligonis – sau, liga vertinama atskirai nuo ligonio...

Ar tokios medicinos norėjome?

Ką gi dar mums galėtų pasiūlyti gydytojai, jei gydymo sistemą lemia galingi ekonominiai veiksniai, jei gydytojai verčiami daugumai ligonių skirti sudėtingą ir brangų gydymą, nors žino, kad tokio gydymo reikėtų kur kas mažesnei grupei ligonių? Ar negalima leisti gydytojams rinktis mažiau pavojingą ir ne tokį brangų gydymą, labiau susijusį su ligonių fiziologija, kai sudėtingas ir brangus gydymas nėra būtinas?

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur gana daug informacijos, pasipylė prašymų individualizuoti gydymą, vartoti mažiau toksiškų vaistų.

Ar nelaimėtų pacientas, jei dabartinį išsimokslinimą įgiję gydytojai imtų kritiškiau mąstyti, ieškotų originalių sprendimų ir dirbtų taikydami naujus metodus?

Atidžiai naršydama internete tyriau sveikatos sistemos būklę. Aptikau prancūzų gydytojų, talkinusių daktarui Jeanui-Claude’ui Laprazui, – jie drįsta manyti kitaip, nors mokėsi pagal klasikinę medicinos studijų programą ir dauguma jų dirbo įvairiose gydymo įstaigose. Jų klausimai, abejonės ir pasiūlymai susiję su svarbiausiomis medicinos problemomis. Kaip tik tai mane sudomino ir paskatino pabendrauti su jais, nes norėjau stebėti, suprasti ir perteikti originalias jų idėjas, tai yra naują požiūrį į mediciną, kurios svarbiausia grandis yra ligonis.

Tokia k aip ir jū s pacientė

17

Entuziazmą dalyvauti konsultacijose, seminaruose, paskaitose bei tyrimuose užsienyje pažadino konkretūs rezultatai, pasiekti sunkių ligų prevencijos srityje. Aš suvokiau, kad kalbėti apie tai būtina, nes, ėmę gydyti ligonius jiems patogesniu ir priimtinesniu būdu, gydytojai įstengė stabilizuoti ligą arba išgydė lėtinėmis ligomis sergančius ligonius. Jie stengėsi skirti kuo mažiau toksiškų vaistų. Tų gydytojų laukiamieji, be abejo, nuolat pilni...

Privilegija dalyvauti konsultacijose

Aš, šios knygos bendraautorė, pacientė kaip ir jūs, pabandysiu atsakyti į jums rūpimus klausimus. Su gydytoju Laprazu praleidau ištisus metus, dalyvavau daugelyje jo konsultacijų, ligoniai niekada neprieštaravo, kad užrašyčiau jų pasakojimus. Nesikišdama stebėjau labai intymias, kartais sudėtingas scenas, pacientai nebijojo atsiverti tarp keturių sienų gydytojo kabinete, kuriame būdavau ir aš. Labai tikslūs gydytojo Laprazo klausimai padėjo ligoniams spręsti jiems rūpimas problemas, ir, manau, jie pasijuto atsakingi už ligą, pakeitė požiūrį į save patį ir liga jų taip smarkiai nebebaugino. Trumpai tariant, jie ligą prisijaukino.

Kasdienis šio gydytojo darbas – pirmiausia įdėmiai išklausyti, neskubėti priimti sprendimo, tinkamai paaiškinti, paskui, nustačius diag­ nozę, stengtis užkirsti kelią ligai arba kovoti su ja. Kiekvieną dieną jis ir daugelis jo kolegų susiduria su kenčiančiais amžininkais. Papasakosiu jums, kaip nuo devintos ryto iki labai vėlyvo vakaro pas jį plūsta kupini vilčių pacientai, gavę informacijos iš draugų ir pažįstamų. Plaukia įvairiausių profesijų žmonės – nuo žemdirbio iki aktoriaus, nuo pradinių klasių mokytojos iki politinio veikėjo; ateina vienuolė, darbininkas ar įmonės vadovas, – jie specialiai atvyksta į Paryžių konsultuotis.

Už jokius pasaulio pinigus jie neatsisakytų galimybės pasimatyti su šiuo gydytoju, kuris pacientą gydo atsižvelgdamas į kiekvieno asmens ligą lemiančių veiksnių visumą.

Daugybė kančių, gyvenimo istorijų, kalbų – visa tai nesvetima man, nesvetima ir jums.

Visose gydytojo Laprazo konsultacijose dalyvavau vedama smalsumo, noro, net susižavėjimo, tačiau kartais man būdavo sunku, aš bijodavau susidurti su liga, matyti kenčiančiųjų veidus. Gydytojas

18

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

Laprazas buvo visiems dėmesingas, ramus ir empatiškas. Jis niekada neištardavo nekantraus žodžio, niekada nežvilgčiodavo į laikrodį. Jo kabinete laikas tarsi sustodavo, tas laikas būdavo skiriamas kitam; tai buvo žmonijai skirtas laikas. Tikslūs, dažnai netikėti jo klausimai, gebėjimas stebėti, geranoriškumas leido ligoniams pasakyti tai, kas viešai nesakoma, verkti, atsipalaiduoti per konsultaciją. Laikas buvo skiriamas pacientui išklausyti.

Tai buvo pauzė, tu galėjai pamiršti savo baimes ir pasijusti nurimęs, atgavęs savivertę, nes retai sulauki dėmesio visuomenėje, juolab kai tavęs negirdi. Šioje knygoje noriu papasakoti apie tuos, kurie atėjo čia norėdami nusimesti naštą, kurie ir sirgdami nepalūžta.

Aš visada išlikdavau kritiška ir stengdavausi suvokti, kas yra tik raminami žodžiai (placebo efektas), kas tikrai padeda pasiekti norimų gydymo rezultatų (pasveikti arba tęsti gydymą) ir išlikti sveikiems (prevencija). Tai ilgas procesas, todėl iškart nėra lengva perprasti reik­ lios medicinos subtilybių ir kompleksiškumo, medicinos, kuri siūlo suvokti paciento išskirtinumą ir žvelgti į jį kaip į visumą. Žurnalistės santūrumas

Prieš leisdamasi į šį nuotykį, norėjau daugiau sužinoti apie gydytoją, kurio metodai labai skiriasi nuo jo kolegų taikomų metodų. Ieškodama internete, aptikau knygą, kurią parašė jo pacientė amerikietė iš Santa Barbaros Carol Silverander (žr. 9 skyrių „Carol liga – metastazavęs krūties vėžys“); toji knyga atvėrė man netikėtų galimybių. Užsisakiau ją ir labai susidomėjusi perskaičiau per keletą dienų. Ši knyga, išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjo didžiulį pasisekimą. Iš viršelio šypsojosi moteris, skleidžianti nepaprastą energiją ir jėgą. Pavadinimas parašytas stambiomis raidėmis With the Help of Our Friends from France. Stabilizing and Living with Advanced Breast Cancer („Su mūsų draugų prancūzų pagalba. Stabilizuoti ligą ir gyventi su išplitusiu krūties vėžiu“). Pirmoji laida (2005) sudomino daugelį skaitytojų, televizijoje pasipylė interviu, buvo paskelbta straipsnių spaudoje, o 2007-aisiais pasirodė antroji šios knygos laida. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1999 m. šiai pacientei buvo prognozuojama, kad ji gyvens daugių daugiausia dvejus metus!

Pasakojimas įtaigus: tai kova moters, kuri norėjo gyventi oriai ir

Tokia k aip ir jū s pacientė

19

drąsiai, kuri kovojo, kad neužvaldytų baimė. Knygoje išsamiai pasakojama, kokią teigiamą įtaką jos ligos eigai padarė gydytojo JeanoClaude’o Laprazo ir jo kolegos gydytojo Christiano Duraffourd’o skirtas gydymas. Bendradarbiaudami su jos gydytoju onkologu amerikiečiu, jie labai tiksliai numatė, kaip stabilizuoti smarkiai pažengusią ligą.

Per vėžiu sergančių žmonių konsultacijas galėjau klausytis originalių gydytojo aiškinimų, kaip liga veikia kūne, kaip ieškoma būdų ją stabilizuoti, kaip drąsinami pacientai, išsekę nuo sunkaus onkologų skirto gydymo. Kai ligoniai sirgdavo kitomis ligomis arba apsilankydavo tik pasitikrinti, itin domėjausi, kaip nustatoma tiksli diagnozė; ji būdavo nustatoma po individualios ir labai kruopščios konsultacijos, atsižvelgus į biologinius veiksnius, kurie man atrodė itin naujoviški (žr. 3 skyriaus „Tikroji sveikatos veiksnių visumos medicina: nauja viltis pacientams“ skirsnį „Funkcijų biologija“, 73 p.).

Mane stebino tai, kad diagnozavęs ligą gydytojas skiria gydymą viską gerai apgalvojęs, kad stengiasi kuo mažiau nuodyti ligonį. Kitas svarbus dalykas – skatinti natūralias organizmo gynybines jėgas, o ne žūtbūt kišti ligoniui vaistus didelėmis dozėmis. Klausiau savęs, kodėl ir mes negalėtume būti taip gydomi.

Kol rašiau šią knygą, ir gydytojas, ir aš nesiliovėme ilgai, karštai diskutuoti.

Viena vertus, gydytojas Laprazas stengėsi diegti požiūrį, kad medicina privalo būti individualizuota, kad veiksmingai gydyti galima tik tada, kai stengiamasi nedaryti klaidų.

Kita vertus, aš, žurnalistė, iš prigimties nepatikli, gal kiek perdėtai nerimaujanti dėl tokio naujoviško požiūrio, priešinausi bet kokiai radikaliai minčiai... Supratęs, kodėl dvejoju, įsigilinęs į mano klausimus, gydytojas stengėsi būti kuo atviresnis ir pasiūlė man vienai susitikti su tais pacientais, kuriems turėjau klausimų. Lengviau atsidusau įsitikinusi, kad šis gydytojas siekia kuo daugiau naudos ligoniams ir visada kaip mokslininkas bendradarbiauja su kolegomis onkologais, dermatologais, pediatrais ir chirurgais.

Slenkant mėnesiams, kalbėdamasi su pacientais, gydytojo stebėtais daugiau nei trisdešimt metų, susitikusi su kai kuriais medikais, kurie susirgę patys ėjo konsultuotis pas šį gydytoją, susipažinusi su šio gydytojo bendradarbių ir jo mokymą neigiančiųjų nuomonėmis, galėjau

20

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

susidaryti savo nuomonę. Tai, kas čia parašyta, yra gydytojo Laprazo ir mano bendradarbiavimo, nuolatinio domėjimosi, kaip mums geriausia gydytis, vaisius...

Tyrimui baigiantis nusistebėjau, kodėl toks gydymas, patrauklus daugybei pacientų ir dominantis autoritetingus užsienyje dirbančius medikus prancūzus, taip pat amerikiečius, meksikiečius, tunisiečius, kinus ir kt. (žr. 7 skyrių „Pasaulinis „klinikinės fitoterapijos“ spindesys“, 155 p.), nesulaukė didesnio dėmesio Prancūzijoje. Kodėl gydytojai prancūzai turi vykti į Jungtines Amerikos Valstijas, į Meksiką arba Kiniją mokyti kolegų ir džiaugtis, kad jų idėjas vertina tų šalių medikų vadovybė? Ar nereikėtų rimtai išbandyti šio gydymo metodo Prancūzijos ligoninėse ir, vadovaujantis juo, atidaryti prevencijos centrų? Ši knyga parašyta jums

Norėdama gauti atsakymus į savo klausimus, pasiūliau gydytojui Laprazui parašyti knygą, ir jis mielai sutiko.

Jo atsakymai mane įkvėpė. Jūs juos rasite šioje knygoje. Visa apimanti vizija, susijusi su šiandienos Prancūzijos medicina, leidžia geriau numatyti, kaip užkirsti kelią ligoms ir kaip gydyti, kaip grąžinti ligoniams viltį, kad ir kuo jie sirgtų – lengvesnėmis ar sunkesnėmis ligomis. Po daugelio metų praktikos ir tikrinimų naujoji medicina išmokė mąstyti integraliai.

Naujoji medicina leidžia geriau suvokti sudėtingas šiuolaikinės medicinos problemas, kylančias, pavyzdžiui, dėl vadinamųjų civilizacijos ligų – cholesterolio kiekio pokyčių, diabeto ir t. t. Jai rūpi ir ligos aptikimo, vėžio ir degeneracinių ligų gydymo bei prevencijos, ligos atsinaujinimo ir atsparumo pačiam geriausiam gydymui, netinkamų receptų, vaistų sukeltų patologijų problemos.

Gal iš pavyzdžių atpažinsite, kad viena ar kita liga sergate ir jūs arba jūsų artimieji.

Galbūt ši knyga padės jums rasti geriausią būdą apsiginti nuo nuolatinių negalavimų ir geriau pažinti bauginamas šiandienos ligas.

Taip pat tikiuosi, kad skaitytojai gaus daugiau informacijos ir savo gydytojams galės užduoti tinkamų klausimų...

Tad siūlau keliauti kartu. Jūs būsite privilegijuotieji, nes dalyvausite viešose konsultacijose, nubrėžiančiose naujosios medicinos gaires.

Kal ba g ydy toj as

21

1 skyrius

Kalba gydytojas

Pirmieji jauno pradedančio dirbti gydytojo džiaugsmai Baigęs mokslus Paryžiaus universiteto medicinos fakultete, vos spėjęs atlikti karo prievolę, 1970-aisiais, būdamas 28 metų, įsidarbinau kaip bendrosios praktikos gydytojas XV apygardoje.

Eksterno* išsilavinimą papildė praktika, įgyta per daugelį budėjimo naktų sveikatos priežiūros reanimacijos tarnybose, tad teko susidurti su sunkiais atvejais, kai ligoniui merdint privalai greitai priimti sprendimą, kai skausmų kamuojamam žmogui esi priverstas suleisti ypač stiprių spazmus malšinančių vaistų. Taigi, pasitikėdamas mokslo žiniomis, kurias mums perdavė mokytojai, nusprendžiau atsidėti bend­ rosios praktikos medicinai.

Tačiau prieš keletą metų panorau specializuotis psichiatrijos srityje, nes būdamas jaunas rezidentas Salpetrijero ligoninėje susižavėjau didžiųjų neuropsichiatrijos korifėjų patirtimi. Jie iš kelių simptomų gebėdavo nustatyti labai tikslią diagnozę ligų, paveikdavusių specifinę sritį – protą. Tačiau labai greitai supratau, kad psichikos ligonio gydymas, toks, kokį siūlė psichiatrija, neišsamus: paciento šnekos, pasakojimai, fobijos, nerimas, kliedesiai buvo vertinami atsietai nuo kūno, * Ketvirtieji, penktieji, šeštieji medicinos studijų metai Prancūzijoje. – Vert. past.

22

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

šiuo aspektu jis niekada nebuvo tiriamas nustatant diagnozę, juolab gydant. Toks atskyrimas mane trikdė ir atrodė šiek tiek šizofreniškas... lyg žmogaus dvasia būtų atsieta nuo kūno.

Supratęs, kad negalima gydyti ligonio, kol išsamiai neišstudijavai jo kūno sandaros, eksterno mokslus pradėjau pusės metų stažuote Košeno ligoninėje, ten gilinausi į patologinę anatomiją, paskui stažavausi įvairiose Paryžiaus ligoninėse – gilinausi į pediatriją, ginekologiją, gastroenterologiją, neurologiją, skubiąją pagalbą ir chirurgiją. Ir kasdien susidurdavau su vis kitokia atskirties forma, panašia į tą, su kuria susidūriau psichiatrijoje. Protas būdavo atidedamas į šalį kaip niekam nereikalingas, o kūnas vertinamas tik histologinių struktūrų, receptorių, biologinių funkcijų požiūriu ir visiškai nevertinamas kaip gyvas organizmas, kupinas išgyvenimų, jausmų, džiaugsmų ir kančių.

Dar viena atskirties forma buvo nesugebėjimas taikyti sintezės metodo, leidžiančio suvokti žmogų kaip visumą, kaip būtybę, susidedančią iš materijos ir dvasios.

Po septynerių metų studijų galėjau konstatuoti, kad dėstytojai puikiai moko specialybės, kurią gerai išmano, bet retai žvelgia į ligonį kaip į visumą. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienas žmogus funkcionuoja kaip specifinis gyvas vienetas, todėl negalima jo skaidyti į dalis ir nejungti į visumą.

Manau, kad dėl to nutariau nedalyvauti internatūros* konkurse. Tas konkursas privalomas, jei nori tapti kurio nors vieno organo (pavyzdžiui, akies ar ausies) arba kurios nors ligos specialistu. Tokiais specialistais tapo nemažai mano studijų draugų. O aš norėjau žvelgti į ligonį kaip į visumą.

Beje, gerai suprantu, kad, atsižvelgdami į tai, jog žmogus yra sudėtingas, kai kurie iš mano kurso draugų tapo puikiais specialistais ir daug nuveikė tyrinėdami genus arba ląstelių veiklos biocheminius sutrikimus. Iš tikrųjų labai svarbu suvokti, koks jų vaidmuo kylant ligai.

Bet aš jau buvau pasirinkęs – būsiu bendrosios praktikos gydytojas.

Kaip ir kiekvienam savo kabinetą steigiančiam gydytojui, įsikurti Paryžiuje nebuvo lengva. Todėl dienomis dirbau su pirmaisiais pacien­tais, o naktimis budėjau VII ir XV apygardų komisariatuose * Aukštesnysis trejų metų medicinos studijų ciklas. – Vert. past.

Kal ba g ydy toj as

23

ir kaip SOS gydytojas. Naktį, kai dirbi Greitosios pagalbos tarnyboje, turi veikti nedelsdamas, judesiai turi būti tikslūs ir greiti, kitaip ligonis mirs. Dažnai tenka susidurti su ekstremaliais atvejais (sustoja širdis, negimdinis nėštumas, peritonitas ir kt.), tada labai padeda naujausi fantastiški medicinos pasiekimai. Kai organizmas pats nebeįstengia kovoti, reikia veikti greitai – padėti atsisakančiam funkcionuoti organui, tai yra panaudoti visas priemones, kurias teikia medicina, ir nedelsiant spręsti – vežti ligonį į ligoninę ar griebtis skalpelio.

Tada ėjo 1970-ieji, nuo to laiko praslinko keturiasdešimt metų!

Buvau jaunas energingas gydytojas, tad su įkarščiu ir daug nedvejodamas bandžiau taikyti terapines gudrybes, kurių išmokau per stažuotes ligoninėse ar reanimacijos įstaigose. Susidūriau su tuo, su kuo prancūzų gydytojai susiduria kasdien: ausų uždegimas, nosies ir ryklės gleivinės uždegimas, astma, egzema, nugaros skausmai... Kaip buvau išmokytas, skirdavau antibiotikų, kortizono, uždegimą malšinančių vaistų, analgetikų. Pacientai buvo patenkinti, ligų simptomai ir skausmai išnykdavo. Sudie migrenos, kraujavimai, viduriavimai, dusuliai, tonzilių uždegimai ir egzemos... Jaučiau, kad mano pašaukimas pildosi ir kad visiems padedu.

Pirmieji nusivylimai Bet šiek tiek vėliau kai kurie ligoniai, kurie, maniau, pasveiko, grįžo sirgdami ta pačia liga. Ateidavo tris, keturis, net penkis kartus per žiemą. Kvartalo kolegos tvirtino, kad ir pas juos sugrįžta. Pacientai atkrisdavo, kai tik liaudavosi vartoti vaistus, nors juos skirdavau vadovaudamasis medicinos mokslo rekomendacijomis. Jie dar labiau skųsdavosi, sakydavo, kad kyla ir kitokių negalavimų, dėl to kaltindavo gydymą. Rezutatas: švilpiantis kvėpavimas, tonzilės paraudusios, nosis užsikimšusi, skausmai atsinaujino, pasireiškė egzema... Pacientai vėl apguldavo laukiamuosius. Šiandien akivaizdu, kad praėjus keturiasdešimčiai metų mūsų šalyje kasdien tie patys pacientai grįžta pas gydytojus su tais pačiais nusi­ skundimais, su tomis pačiomis atsinaujinusiomis ligomis, su tais pačiais šalutiniais veiksniais...

Tur inys

293

Turinys

Pratarmė lietuviškam leidimui

5

Naujoji sveikatos politika – veiksmingai ir individualizuotai medicinai Pratarmė

Įžanga. Tokia kaip ir jūs pacientė

7 11 13

Kodėl ši knyga gali atsakyti į jūsų klausimus apie sveikatą

13

Pasitikėjimo krizė

14

Ar jums yra tekę pasijusti bejėgiams?

15

Privilegija dalyvauti konsultacijose

17

Žurnalistės santūrumas

18

Ši knyga parašyta jums

20

1 skyrius. Kalba gydytojas

21

Pirmieji jauno pradedančio dirbti gydytojo džiaugsmai

21

Pirmieji nusivylimai

23

Klausimai... be atsakymo

24

Susitikimai, kurie daug ką lems

26

Pirmasis atsakymas

28

Nauja vizija

31

Minčių spiečius

32

Patirtis, įgyta onkologijos srityje: Boucicaut ligoninė

34

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

294

Ieškome patikimų biologinių rodiklių ligonio sveikatos būklei įvertinti

35

Naujos perspektyvos ligoniams ir gydytojams

36

2 skyrius. Ar įrodymais grindžiama medicina pateisino viltis?

39

Nuo žmonijos ištakų iki genetikos

39

Retai ar netinkamai šiandien vartojama sąvoka „sveikatos veiksnių visuma“?

40

Nuo „vienovės“ sudėtingumo iki „nepaprastai mažų

42

ją sudarančių dalelių“ nagrinėjimo

42

Genetika: labiau technologijų triumfas, nei pažanga gydant pacientus?

43

Trumpai apie genus

44

Genai ir mūsų ligos: daugiau klausimų nei atsakymų

45

„Viskas yra genetika“ mitas

47

Ligos ir genetiniai tyrimai: pranašavimas ar tikimybė?

48

Genetiniai tyrimai internete: sukčiavimas?

49

Etiniai genetinių tyrimų pavojai

50

Kodėl jūs toks jautrus vaistams?

51

Genų terapija: vaikai, gydomi inkubatoriuose

53

Įrodymais grindžiama medicina ir šiandien kylantys skandalai dėl vaistų

54

Integralioji medicina teikia naujų galimybių

58

3 skyrius. Tikroji sveikatos veiksnių visumos medicina: nauja viltis pacientams

61

Užkirsti kelią, slaugyti, išgydyti

61

Kas gi yra sveikatos veiksnių visuma?

61

Nepaprastai sudėtingas žmogaus kūnas

62

Kas yra gyvybė?

64

Organizmas yra namas, o jo architektė – hormoninė sistema

65

Kaip ji veikia?

66

Apie hormonų sekas, valdančias mūsų kūną

69

Funkcijų biologija: įrankis aptikti kūne slypintį disbalansą

73

Lengvai suprantamas principas

73

Funkcijų biologija: sveikatos būklės ligų žemėlapis

74

Tur inys

295

Nauja medicinos vizija, suteikianti galimybę taikyti prevenciją

78

Endobiogeninis tvarkaraštis

80

Išklausymas

80

Klinikinė apžiūra

81

Nurodymas, kaip veikti

81

Endobiogeninis požiūris ir tradicinis medikų požiūris: du gydymo būdai

81

Apie vaiką, kuriam kartojosi otitas

82

Ką manyti, kai tokia padėtis?

82

Tai ką daryti?

83

Kaip gydyti pacientą, sergantį egzema?

84

Kitas pavyzdys: kūdikių ir jaunesniojo amžiaus vaikų bronchiolitas

85

Su sezoniškumu susiję susirgimų bronchiolitu svyravimai

87

Endobiogeninis paaiškinimas: prisitaikymas prie sezoninių pokyčių

87

Kaip organizmas normaliai prisitaiko prie sezoninių pokyčių?

88

Kodėl ši liga paveikia mažuosius bronchus?

88

Nurodymai, skirti prevencijai

89

4 skyrius. Konsultacijų paslaptys

91

Kaip aš susitikau su gydytoju Laprazu

91

Mano konsultacija: gal mano atvejis toks pat kaip jūsų

93

Atidus išklausymas

93

Pradedu...

93

„Man nusibodo kūnas, kuris dažnai mane varžo!“

94

Atidžiai išklausius nustatoma mano sveikatos veiksnių visuma

95

Stipri emocinė reakcija

95

Nerimą keliantys širdies simptomai

96

Kartotiniai virškinimo sutrikimai...

96

Netikėti migrenos priepuoliai

97

Grįžtamosios alergijos

97

Intensyvūs sapnai, pranešantys apie mano hormonų veiklą

98

Trinkteli durys, ir pašoku iki lubų!

98

Interpretavimas: ar yra slaptas ryšys tarp visų tų požymių?

98

Pradedame aiškintis

99

Entuziazmas

99

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

296

Spazmiškumas (organų spazmai)

100

Emocinis hiperaktyvumas

101

Mūsų hormonai tyliai groja savo partiją

103

Mes esame tas, ką valgome

104

Mityba suteikia svarbių duomenų apie ligoniosveikatos veiksnius

104

Lemiamas etapas: atidus ligonio kūno tyrimas

106

Skubota ambulatorinė apžiūra gali sukelti rimtų padarinių pacientui

106

Būtina matyti visumą

107

Dar vienas lemiamas etapas: funkcijų biologijos indeksų analizė

110

Kalba indeksai

110

Ką rodo mano hormonų veiklos indeksai?

Gydytojas kaip detektyvas

111 112

Paskutinis konsultacijos etapas: gydymas kiek įmanoma mažiau toksiškais vaistais siekiant kuo geriausio ilgalaikio efekto

113

Įprastinis gydymas?

113

Nauda

114

Žala

114

Alternatyva – mažiau toksiškas gydymas augalais ir natūraliu būdu išgautais produktais?

Kaip įmanoma veikti?

5 skyrius. Kokių veiksnių visuma lemia jūsų sveikatą?

115 115 119

Ar galima įvertinti kiekvieno žmogaus sveikatos veiksnius? 120 Neurovegetacinė sistema – šešėlyje dirbantis darbininkas Pavyzdys, kaip reguliuojama virškinimo sistema

121 121

Nuo kurio hormono jūs labiausiai priklausote?

125

Sveikatos veiksnių specifika

133

6 skyrius. Vaistiniai augalai: iliuzija ar viltis pacientui?

135

Mano, kaip pacientės, išvada

135

Gydytojo atsakymas: atsargiai su fitoterapija

137

Kartais norisi padidinti dozę...

138

Augalo sąveika su kitais vaistais – realybė

139

Nebūkime burtininko mokiniai rinkdamiesi eterinius aliejus

140

Tur inys

297

Mėgėjiško požiūrio pavojus: tragiškas atvejis

141

Neleiskite, kad būtų manipuliuojama jūsų patiklumu

143

Klinikinė fitoterapija: naujos galimybės

145

Kodėl dėl sintetinių vaistų atsisakyta augalų?

145

Vaistinių augalų vartojimas: sena istorija

145

Nekreipsime dėmesio į augalus: triumfuos sintetiniai vaistai

147

Sugrąžinti vaistinį augalą į mediciną

149

Viso augalo ekstraktas geresnis

149

Artišoko pavyzdys

149

Tinkamai parinkta kokybiška fitoterapinė medžiaga

150

Visapusiškai ištyrus pacientą nustatoma tiksli diagnozė

151

7 skyrius. Pasaulinis „klinikinės fitoterapijos“ spindesys

155

Tačiau...

156

Jungtinėse Valstijose

156

Pirmasis atvejis: priešmenstruacinis sindromas ir nuovargis

157

Antrasis atvejis: karščio bangos, nepasiduodančios gydymui hormonais

158

Trečiasis atvejis: epilepsija

158

Ketvirtasis atvejis: depresija

158

Penktasis atvejis: degeneracinė nervų sistemos liga

159

Vėl Jungtinės Valstijos

159

Pirmasis atvejis: vaiko dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas (VDSH)

161

Antrasis atvejis: astma sergantis vaikas

163

Didžiojoje Britanijoje

165

Pirmasis atvejis: tonzilitas

166

Antrasis atvejis: lėtinis nuovargis

166

Trečiasis atvejis: kiaušidžių cista

167

Tunise

169

Meksikoje

171

Pirmasis atvejis: nevaisingumo rizika

172

Antrasis atvejis: hipertirozė

173

Trečiasis atvejis: apsinuodijimas maistu

173

Ketvirtasis atvejis: kosulys dėl sudirginimo

174

Penktasis atvejis: kvėpavimo takų alergija

175

Prancūzijoje Florence atvejis

175 179

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

298

Pirmasis atvejis: viso kūno žvynelinė

184

Antrasis atvejis: lokalizuota žvynelinė

184

Išvada: kam atsižadėti vaistinių augalų?

8 SKYRIUS. Civilizacijos ligų aptarimas

184 187

Du alegoriški civilizacijos ligų pavyzdžiai: cholesterolio sutrikimai ir diabetas

187

Cholesterolis – žmogaus priešas nr. 1?

187

Gyvenimo būdo svarba

188

Cholesterolis ir trigliceridai – gyvybei būtinos medžiagos

188

Skirtingas požiūris – endobiogeninė cholesterolio ir trigliceridų sutrikimų analizė

190

Tyrinėjimai, kuriuos reikėtų analizuoti iš naujo

190

Labai pelninga rinka

191

Kova su cholesteroliu pasitelkus fibratus?

193

Pasitelkus statinus ketinama žūtbūt kovoti su cholesteroliu

194

Sargdinantys vaistai!

195

Viskas turi atitikti normą

197

Endobiogeninis požiūris į pacientą, turintį cholesterolio perteklių

198

Rasti tikrąją/ąsias padidėjusio blogojo cholesterolio kiekio priežastį/is atskleidus vienintelę sutrikusios pusiausvyros priežastį

198

Atsisakyti neapgalvotai skirti vaistų

198

Ką reikia apmąstyti

199

Dietologų patarimai mažinti cholesterolio kiekį

199

Naujas požiūris į ligas, siejamas su cholesterolio anomalijomis

200

Pacientų gydymo pavyzdžiai

201

Klasikinis gydymas

202

Endobiogeninis gydymas

202

Patarimai ateičiai

204

Dar viena didelė sveikatos problema – diabetas

204

Diabetas: brangiai atsieinantis cukrus

204

Klasikinis požiūris į mirtinas diabeto komplikacijas ir Avandia® skandalas

205

Endobiogeninis požiūris į diabetą

208

Paciento gydymo pavyzdys

209

Diabetas: klasikinis požiūris

209

Diabetas: endobiogeninis požiūris

210

Tur inys

299

Endokrininei sistemai kenkiančios medžiagos ir mūsų sveikata

211

Ar dabartiniai įstatymai mus gerai saugo?

212

9 skyrius. Carol liga – metastazavęs krūties vėžys

215

Įprasta istorija: Carol, amerikietės pacientės, segančios krūties vėžiu, istorija

215

Pirmoji vėžio stadija – greičiausiai „nedidelis“ vėžys...

215

Padėtis blogėja

217

Metastazės plinta

217

Nauja viltis Prancūzijoje

218

Paryžius, pirmasis Carol apsilankymas mano kabinete

218

Vėžys vystosi neatsitiktinai

221

Tikrosios ligos priežastys

221

Perpraskime priežastį

222

Pirmiausia stresas

224

Jei stresas tampa lėtinis, nusilpsta imunitetas

225

Menopauzė – detonatorius

225

Organizmui primesta mityba

226

Carol funkcijų biologija

226

Endobiogeninio gydymo tikslas

229

Tikslinis gydymas vaistiniais augalais

230

Vėžiu sergančiai pacientei pritaikyta mityba

231

Po šešių mėnesių: antroji konsultacija

232

Po šešių mėnesių: trečioji konsultacija

233

Po šešių mėnesių: ketvirtoji konsultacija

234

Po šešių mėnesių: penktoji konsultacija

234

Po šešių mėnesių: šeštoji konsultacija

235

Ilgas dešimties metų kelias su vėžiu

236

Raginimas vėžiu sergančiam ligoniui

237

10 SKYRIUS. Vėžys – rūpesčių kelianti visuomenės problema

239

Vėžys vis dažnesnis

239

Brangsta medicininė priežiūra

241

Kas yra vėžys?

242

Trumpa sveikos ląstelės gyvenimo istorija

242

I N D I V I D U A L I Z U O TA M E D I C I N A

300

Ląstelių komunikavimas Visą žmogaus gyvenimą atsinaujinančios ląstelės

243 245

Ilga vėžio atsiradimo istorija

245

Naviko nustatymas nėra prevencija

246

Užprogramuota ląstelių žūtis – apoptozė

247

Nuo normalios iki vėžinės ląstelės

248

Kiek grėsmių!

249

Kai vėžys išplinta

250

Pažangesnio gydymo paieška

251

Vėžys. Svarbiausia – sveikatos veiksniai

253

Vėžio sukėlėjai Vėžio rizikos stebėsena Stebėsenos kokybės pagerinimas

253 255 256

Suteikti pacientams sėkmės galimybių: endogeninio ir sudėtingo gydymo papildomumas

258

Naujos perspektyvos?

259

Išvados

263

Priedai. Endokrininei sistemai kenkiančios medžiagos – visiems gresiantis pavojus

267

Keletas pavyzdžių iš įspūdingai ilgo sąrašo

267

Jos – daugelio išsigimimų priežastis

267

Šios medžiagos sukelia nevaisingumą...

267

Jos žudo moliuskus...

268

Skydliaukei kenkiančios medžiagos

268

Austrės tampa hermafroditais

268

Skatina priešinės liaukos vėžį ir ne tik...

269

Vaikams gresiantis pavojus

269

Užterštas lopšelių oras6

270

Kūdikiams pavojingas žindukas

270

Dvylikos gauja

272

Pastabos

273

Bibliografija

283

Padėkos

289

„Individualizuota medicina“ – knyga, parašyta drauge su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre (Mari Lor de Klermon-Toner), pateikia naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą ir pacientą, ligą ir gydymą vertinti kiek kitaip.

Endobiogenika siūlo kitokį požiūrį ir į paciento sveikatą, ir į galimybes jį gydyti, pataria, kaip užkirsti kelią ligoms ir padėti žmogui, kai jis yra priverstas gydytis pripažintais cheminiais vaistais.

Naujoji medicina leidžia geriau suvokti sudėtingas medicinos problemas, kylančias dėl vadinamųjų civilizacijos ligų – cholesterolio kiekio pokyčių, diabeto ir kt. Jai rūpi ir ligos aptikimo, vėžio ir degeneracinių ligų gydymo bei prevencijos, ligos atsinaujinimo ir atsparumo pačiam geriausiam gydymui, netinkamų receptų, vaistų sukeltų patologijų problemos.

Gal iš pavyzdžių atpažinsite, kad viena ar kita liga sergate ir jūs arba jūsų artimieji.

Gal ši knyga padės jums rasti geriausią būdą apsiginti nuo nuolatinių negalavimų ir geriau pažinti bauginamas šiandienos ligas. „Individualizuota medicina“ skirta ir gydytojams, ir menkai medicinos srityje išprususiems žmonėms – visiems, kurie rūpinasi savo sveikata ar yra susidūrę su kritinėmis ligomis.

ISBN 978 9986 16 956 7

9 789986 169567

INDIVIDUALIZUOTA

MEDICINA

INDIVIDUALIZUOTA MEDICINA

JEAN-CLAUDE LAPRAZ (Žanas Klodas Laprazas) – bendrosios praktikos gydytojas, per keturiasdešimt darbo metų sukūręs endobiogeninės medicinos koncepciją ir ją taikantis savo praktikoje Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jis yra Tarptautinės endobiogeninės medicinos ir integraliosios fiziologijos draugijos prezidentas.

Dr. Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre

Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą, mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

Dr. Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre

Atgauti ir išsaugoti sveikatą