4
5
s y n i r Tu 3
Pratarmė
as 6 Trias auras z o i z e r e 8C atas n g o n i C 0 1 auras z a r e r e H 12 us 14 Henod ilas d o k o r K 16 nas o d o f r o m 18 Eudi zauras o r o n a l e 20 M auras z o e t a l P 22 26 Jura itai n o m A 8 2 uras a z o b i l a k 30 Es atidai n g o r u n 32 A lidas k o t p i r K 34 zauras o i h c a r B 38 ras u a z o g e t 40 S
ras u a z o l A 2 4 kas o d o l p i D 44 tas a n g o s p 48 Kom as s k i r e t p o 50 Arche iodas r e p s o d i 52 Kre tas n o d o n a 54 Igu auras z a g r a m 56 A riksas e t p o r u a 60 Sinoz ras u a z o t o n 62 Giga orius t p a r i c o l 64 Ve fas o l o r u a z a 68 Par ektas n o t r e b l 70 A zauras o k a r i t S 72 ras u a z o n r a 74 K tlis a o k l a c t e 76 Kv zauras o l a f e c i h 78 Pac ras u a z o n a r 80 Ti auras z o l i k n A 84 psas o t a r e c i r 86 T
genas o e l a P 90 iai č š k u a p i kinia 92 Forora us/ j i r e t o k a r 96 Hi iukas l k r a s i t š Pirmyk niai i g n a B 8 9 chus r a s w e r d 102 An as s p o r e c a 104 Meg mas u i r e t a r e 106 Parac mas u i r e t i r e 108 Mo
teras r a v K 0 3 1 igras t s i t n a d 132 Karda as 136 Bizon s 138 Taura 142 Vilkas sis o n a g a r s uotasi r u a G 4 4 1 ias n l e s i g a r a 148 Plači lokys s i n i v r U 150 s liūtas i n i v r U 2 15
as n y d o ž s i amas n i s k a š n i e A g o 6 15 110 Ne onas dyklė d o o R l a 8 g 5 e 1 112 M mogų a r p ų r u inoza onas d D o 0 g 6 e 1 t S 116 ijoje, t e i k o a j V i i n parka auche r k a M 8 arijoje 1 c 1 i e v Š r i trijoje itekas s p u o t A n a g i mai y k 120 G a s s n t e a c fi ų magni lės ir j k s i n v i a t M n e 0 16 122 Arg tas u m a M 4 12 umas i r e t o m s 128 Ela
6
7
Triasas Ar žinai, kiek mūsų Žemei metų? Ji atsirado prieš 4,6 milijardo metų kartu su likusia mūsų Saulės sistema. Paskui turėjo praeiti nepaprastai daug laiko, kol Žemė tiek atvėso, kad joje galėjo egzistuoti gyvos būtybės. Iš pradžių buvo tik vandens gyvūnai. Tada, prieš 465 milijonus metų, pirmieji iš jų išlipo į sausumą. Bet iš tiesų dideli gyvūnai radosi tik tria-
Žemynų pasiskirstymas triaso periodu
se. Tai Žemės istorijos epocha, kuri prasidėjo maždaug prieš 250 milijonų metų ir baigėsi prieš 201,3 milijono metų. Taigi ji truko 49 milijonus metų. Neįtikėtinai ilgai, tiesa? Triaso laikotarpiu Žemė atrodė visai kitaip nei šiandien. Buvo tik vienas žemynas. Mokslininkai jį vadina Pangėja. Išvertus iš graikų kalbos, ši sąvoka reiškia „visa, vientisa žemė“, nes
Atsirado dinozaurai, skraidantys ir plaukiojantys ropliai bei visi kiti gyvūnai, su kuriais tavęs laukia pažintis tolesniuose puslapiuose.
Pangėja apėmė visą sausumą, iš kurios šiais laikais yra susiformavę įvairūs žemynai. Sausuma Žemės rutulyje taip pat buvo kitaip pasiskirsčiusi. Dabartinės Kinijos teritorija buvo visai Pangėjos šiaurėje, beveik prie Šiaurės ašigalio, o Indija arti Pietų ašigalio, prie pat Antarktidos ir Australijos. Vokietija, Austrija ir Šveicarija buvo netoli ekvatoriaus vandenyno pakrantėje, kurį tyrėjai vadina Tetijos vandenynu arba jūra.
Gyvenimas Pange˙ joje Pačioje Pangėjoje buvo karšta ir sausa, plytėjo daug dykumų. Dėl nuolatinių liūčių pakrantėse buvo drėgna ir kaitru kaip garinėje pirtyje. Maloniausia buvo gyventi netoli Pietų ir
TRIASAS
JURA
KREIDOS PERIODAS
250–201 mln. metų
201–145 mln. metų
145–66 mln. metų
250 mln. metų
225
200
175
150
Šiaurės ašigalių, kur buvo šilta. Žmoniu¿ prote˙ viai Iki prasidedant triaso periodui, Žemėje buvo kur kas Savaime suprantama, anuomet šalčiau. Tyrėjai spėja, kad, išsi- žmonės dar negyveno. Tačiau baiveržus ugnikalniams, į atmos- giantis triaso laikotarpiui išsivystė ferą būdavo išmetama dujų, pirmieji žinduoliai — tai gyvūnai, kurios įkaitindavo visą Žemę. kurie ne kiaušinius perėjo, bet Daug gyvūnų ir augalų išny- vedė gyvus jauniklius. Tyrėjai spėko, nes negalėjo ištverti tokios ja, kad šie gyvūnai, iš kurių kilo ir kaitros. Kiti keitėsi, geriau pri- žmonės, buvo labai maži ir savo sitaikydami prie naujų sąlygų. išvaizda panašūs į kirstukus.
PALEOGENAS
NEOGENAS
66–23 mln. metų
23–2,5 mln. metų
KVARTERAS nuo 2,5 mln. metų
125
100
75
50
25
0
20
Triasas
Triasas
s a r u roza
o n a l Me TRUMPAI Kada?
Prieš 228–217 mln. metų
Kur?
Atviroje medžiais apaugusioje vietovėje
Fosilijos?
Radiniai Pietų Afrikoje
Ilgis?
Nuo 8 iki 12 metrų
Maistas?
Augalai
Evoliucijos gudrybe˙ s Evoliucija — tai vystymasis. Tai reiškia, kad gyvūnai ir augalai, atsižvelgiant į vyraujančias gyvenimo sąlygas, gali keistis iš kar tos į kartą. Tarp mažų reptilijų visuomet rasdav osi keletas šiek tiek didesnių. Vis dėlto tankia me miške didesniems gyvūnams iškildavo sunkum ų, nes jie lengviau įstrigdavo tarp medžių arb a būdavo greičiau pastebimi plėšrūnų. Vėlyvu oju triaso periodu darėsi vis sausiau ir karščia u. Išnyko augalų rūšys, kurioms reikėjo daug vandens, o miškas paliko ne toks tankus. Netikė tai didesni ropliai įgijo pranašumų. Jie tapo jau ne tokiu lengvu plėšrūnų grobiu ir pasiekdav o tokius augalus, kurie kitiems gyvūnams buv o tiesiog per aukštai. Tokiu būdu jie galėjo lengviau išgyventi ir susilaukdavo daugiau jauniklių. Tuomet iš jų vėlgi išlikdavo didžiausieji, kol galų gale išsivystė nauja rūšis.
IEŠKOK! Hererazauras buvo vienas pirmųjų dinozaurų. Kas rado jo fosilijas?..
Triaso milžinas nų drieMelanorozauras, arba juodasis kal gigantu, žas, tau leis pagaliau susipažinti su buvo tikkuris gerokai pranoktų žmogų. Jis grupei. ras „dino“, taigi priklausė dinozaurų likos meMelanorozauras galėjo būti iki dvy a gana trų ilgio ir sverti daugybę tonų. Skamb zauras bauginamai, ar ne? Tačiau melanoro ideli gybuvo mažiau pavojingas nei kiti ned Mat jis vūnai, su kuriais tu jau susipažinai. lanorobuvo vegetaras. Tai reiškia, kad me vaikščiozauras maitinosi augalais. Be to, jis
jis skiriasi jo visomis keturiomis kojomis. Tuo lių, kurių nuo hererazauro ir kitų plėšriųjų rop ės, todėl priekinės galūnės buvo trumpesn staiga atjie judėjo ant dviejų kojų. Bet iš kur dinozausirado šitoks milžinas? Augalėdžių Visi buvo rų būta jau prieš melanorozaurą. kuose, gana nedideli ir gyveno tankiuose miš galėdavo kur rasdavo pakankamai maisto ir zauras saugiai pasislėpti. Tai, kad melanoro Ar žinai, išaugo toks didelis, lėmė evoliucija. kas tai yra?
Triasas
Ilgas kaklas, maža galva Na, o dabar imk ir palygink melanoro zaurą su hererazauru! Kokius skirtumus pas tebi? Melanorozauro galva buvo aki vaizdžiai mažesnė. Bet ir gerai, nes aug alėdžiui nereikia galingų plėšrūno nas rų. Be to, jo kaklas buvo kur kas ilge snis, judrus. Taip jis galėjo be vargo pas isotinti aukštų medžių lapais.
Triasas
Melanorozauras 228–217 mln. metų
250 mln. metų
240 mln. metų
230 mln. metų
220 mln. metų
210 mln. metų
201 mln. metų
21
26
27
Jura
Sausuma po vandeniu
laikotarpiu Kaip jau girdėjai, vėlyvuoju triaso Ši raida truŽemėje vyko dramatiški pokyčiai. tikriai prieš ko daugybę milijonų metų. Bet apy 50 tūkstan201,3 milijono metų per mažiau nei ė visų Žemės čių metų staiga išmirė didesnė pus dinozaurų ir gyvūnų. Tarp jų — daug ankstyvųjų ni padarai, krokodilų giminaičių, taip pat ir mažes kaip maistas. kurie tiko dideliems plėšrūnams turbūt buvo Šio visuotinio išnykimo priežastys ai skaitydatos pačios, su kuriomis jau susipažin triase: Panmas apie daugelio pokyčių priežastis ikalnių išsigėjos žemyno skilimas, daugybė ugn
Juros epochoje Pangėja vis labiau trūkinėjo. Pirmiausia tarp Pietų Amerikos ir Azi jos staiga prasivėrė kiaurymė. Dėl to Tetijos van denynas vėl užliejo dideles Europos dalis, taip pat ir dabartinės Vokietijos teritoriją. Vanden y matėsi tik keletas salelių. Šios salos šiandie n yra Švabijoje ir Reino žemėje. Likusį sausum os plotą užėmė didelė, negili jūra. Kai šioje jūro je paplitę augalai ir gyvūnai negyvi nugrimzda vo į dugną, srovė juos nunešdavo tolyn. Dau gelis jų susikaupė ten, kur vėliau iškilo Jura kalnai.
netikėtai veržimų ir klimato pasikeitimas. Bet visa ko vyksmas paspartėjo.
Pavadintas kalnu¿ vardu
mokslininLygiai prieš 201,3 milijono metų s epocha. kams prasidėjo nauja Žemės istorijo 3 milijono Ji vadinama jura. Jura truko 56, metų. Epometų ir baigėsi prieš 145 milijonus driekiasi cha pavadinta pagal Jurà kalnus. Jie kalnuose Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Šiuose p jos ten ypač daug juros periodo fosilijų. Kai pateko?
JURA
KREIDOS PERIODAS
250–201 mln. metų
201–145 mln. metų
145–66 mln. metų
225
200
175
150
Juros periodo pradžioje klimatas vis dar buvo karštas ir sausas. Vėliau jis pasidarė drėgne snis ir beveik per visą žemę nusidriekė miškas. Dabar didieji dinozaurai netgi dar labiau padidėjo. Jūroje taip pat radosi daug naujų gyvūnų rūšių. Egz istavo dvi jūrinių roplių rūšys: žuvadriežiai, vadina mieji ichtiozaurai, kurie atrodė šiek tiek panašūs į delfinus. O štai pleziozaurai, kurie priklausė driežam s su plaukmenimis, savo ilgais kaklais labiau pan ėšėjo į sausumos driežus, tačiau vietoj kojų turėjo plaukmenis. Žemynų pasiskirstymas juros periodu
TRIASAS 250 mln. metų
Nauja gyvybe˙
PALEOGENAS
NEOGENAS
66–23 mln. metų
23–2,5 mln. metų
KVARTERAS nuo 2,5 mln. metų
125
100
75
50
25
0
40
Jura
Jura
s a r u goza
IEŠKOK!
Ste
Šis jūros roplys buvo pavadintas kalavijo vardu. Kaip jis vadinamas?
TRUMPAI Kada?
Prieš 157,3–147,7 mln. metų
Kur?
Miške
Fosilijos?
Radiniai Šiaurės Amerikoje
Ilgis?
Iki 9 metrų
Maistas?
Žemaūgiai augalai
41
Apsiginti nuo priešu¿ Bet kodėl stegozauras turėjo tokią dantytą keterą? Juk jis, tiesą sakant, buvo nep avojingas augalėdis. Gyvūnas trumpom is kojomis vargu ar itin greitas ir vikrus. Tod ėl stegozauras būtų nesunkiai tapęs didelių plėšrių dinozaurų grobiu. Galimas daiktas, dygliuota ketera apsaugojo stegozaurą, nes plėšrus roplys, kąsdamas jo kietas plokštele s, tikrai būtų išsilaužęs dantis. Be to, stegoz auro uodegos gale buvo keturi ypač aštrūs pavojingi dygliai. Sumostaguodamas uodega jis galėdavo smarkiai sužeisti savo priešą.
Šildantys dygliai Kai kurie mokslininkai mano, kad ste gozaurui tokia ketera buvo reikalin ga reguliuoti kūno temperatūrą. Ar norėtum sužinoti, kaip tai galėjo vykti? Jeigu stegozauro odo je per dyglius raizgėsi daug kraujagyslių, tuomet, atsukę s juos į saulę, jis galėjo gana greitai savo kraują įkaitinti. O jeigu buvo per karšta, jam tereikėjo pasitraukti į šešėlį. Tada dygliai išsp induliuodavo daug kūno šilumos.
Ateina dygliuoti dinozaurai is dygliais Kaip tau patinka šis roplys su didelia kingas, ar ant nugaros? Ar jis tau atrodo juo as priklauveikiau keliantis baimę? Stegozaur , atsiraduso visiškai naujai dinozaurų grupei adinimas siai juros periodu. Stegozauro pav Anksčiau išvertus reikštų „stogadriežis“. kaulinės manyta, kad didelės surastų skeletų išsidėsčiuplokštelės aštriais kraštais buvo pės. Šiuo sios ant roplio nugaros tarytum čer gusios į metu yra žinoma, kad jos buvo išau
nuo steviršų dviguba eile ir sudarė keterą elės buvo gozauro galvos iki uodegos. Plokšt sluokstikriausiai aptrauktos storu raginiu džiaga, iš niu. Ar žinai, kas yra ragas? Tai me ir kojų nakurios yra, pavyzdžiui, tavo pirštų ai, jo snagai. Arba karvių ragai. Paukščio nag i, paukšpas — taip pat iš rago. Ežio spyglia taip pat. čio plunksnos ir krokodilo žvynai — naudoKaip matai, gamtoje ragas yra dažnai jama statybinė medžiaga.
Jura 201 mln. metų
Stegozauras 190 mln. metų
180 mln. metų
170 mln. metų
160 mln. metų
157,3–147,7 mln. metų 150 mln. metų
Jura 145 mln. metų
52
53
s a d o i r e p s o d i e r K ja Žemės istoriPrieš 145 milijonus metų prasidėjo nau kreidos periodu. jos epocha. Ji vadinama kreida arba kreida, kuria raŠis pavadinimas iš tikrųjų susijęs su kuria pieši gatvėšoma mokyklos lentoje. Arba su ta, iodu. Ar prisimeje. Kreida atsirado būtent šiuo per juros laikotarpiu ni? Jura kalnai susideda iš nuosėdų, taip pat sudaryta susikaupusių jūros dugne. Kreida kitaip negu juros iš tokių nuosėdų. Ji atrodo visiškai kitos sąlygos. uolienos, nes kreidos periodu vyravo je arba matei ten Galbūt jau atostogavai Riugeno salo uolos susiformaesančias baltas kreidos uolas? Šios vo kreidos laikotarpiu.
Žemynų pasiskirstymas kreidos periodu
Nauji augalai, nai nauji gyvu¯
Katastrofos nebuvo
Žinoma, tu prisimeni, kad tarp tria so ir juros būta dramatiškų klimato pokyčių, dėl kurių per trumpą laikotarpį išnyko dau g gyvūnų rūšių. Tokio lygio katastrofa tarp juro s ir kreidos laikotarpių neįvyko. Tačiau ats irado tiek daug nedidelių pasikeitimų, kad mo kslininkai vis dėlto kalba apie naują epochą . Kreidos periodas prasidėjo prieš 145 milijon us metų ir baigėsi prieš 66 milijonus metų. Taig i jis truko 79 milijonus metų.
Žemynu¿ jude˙ jimas Kreidos pradžioje didysis Pangėjos žemynas buvo suskilęs į daugybę dalių. Šiaurėje viena nuo kitos atsiskyrė dabartinės Šiaurės Amerikos ir Azijos teritor ijos, pietuose suskilo dabartinė Pietų Amerika, Afrika, Ant arktida ir Australija. Atskiros dalys vis tolo viena nuo kitos. Kreidos periodo pradžioje taip pat atskilo Indijos sau sumos masyvas nuo Antarktidos ir, vykstant judėjimam s Žemės viduje, palengva nuslinko ten, kur jis dabar ir yra , — pietinėje Azijos dalyje. Nūdienę Europą kreidos per iodu sudarė atskiros salos.
TRIASAS
JURA
KREIDOS PERIODAS
250–201 mln. metų
201–145 mln. metų
145–66 mln. metų
250 mln. metų
225
200
175
150
daugelyje Taip pat kreidos periodu ir klimatas ir drėgnas. vietovių išliko tropinis, taigi šiltas itė. PavyzTačiau augalai laikui bėgant pasike intys krūdžiui, atsirado pirmosios žolės, žyd pokyčių mai ir daug lapuočių medžių. Dėl šių maitinoišsivystė naujos gyvūnų rūšys, kurios zdžių, taip si tais augalais. Pirmiausia daug vab šrūnai tupat dideli augalėdžiai. Dėl to ir plė dar būtų rėjo prisitaikyti, idant medžioklė vis lėto radosi sėkminga. Taigi kreidos periodu iš gyvūnija ir visiškai kitokia nei juros laikotarpiu augmenija.
PALEOGENAS
NEOGENAS
66–23 mln. metų
23–2,5 mln. metų
KARTERAS nuo 2,5 mln. metų
125
100
75
50
25
0
70
Kreidos periodas
Kreidos periodas
s a t k e n o t r
Apie slankstelius
e b l A
Žinoma, tai buvo nemaloni klaida. Tačiau elasmozauro skeletas iš tikr ųjų buvo keistas. Paprastai ilgakakliai gyvūnai turi tiek pat slankstelių, kie k ir gyvūnai trumpu kaklu. Žirafa, kai p ir žmogus, turi apie septynis kak lo slankstelius. Tiesa, gulbė turi 25. Tod ėl ji gali labiau nei žirafa išlenkti sav o kaklą. Net toks milžiniškas ilgakak lis sausumos dinozauras kaip brachi ozauras, su kuriuo jau susipažinai, turėjo tik 14 kaklo slankstelių. O štai elasmozauras — 72. Albertonekta s turėjo net 76 kaklo slankstelius — daugiau nei bet kuris kitas kada nors egzistavęs stuburinis gyvūnas. Taigi ar buvo jo kaklas ypač judrus?
TRUMPAI Kada?
Prieš 76,4–72 mln. metų
Kur?
Jūroje
Fosilijos?
Radiniai Kanadoje
Ilgis?
Iki 11,5 metro
Maistas?
Žuvys ir jūrų gyvūnai
Kaklas ilgesnis už ku¯ na
¿
Ar prisimeni, kas buvo pleziozaurai? Su šiais jūrų ropliais susipažinai skyriuje apie jurą . Kreidos periodu jie taip pat neišnyko, kaip tik išaugo netgi dar didesni. Pirmiausia vis ilgėjo jų kaklas. 7 me trų albertonekto kaklas ilgiu bemaž du kartus viršijo likusią kūno dalį. Jeigu jis būtų gyvenęs sausumoje, būtų galėjęs žvalgytis ir virš triaukščio namo. Bet veikiausiai sausumoje savo ilgo kaklo albertonekta s nebūtų įstengęs tiesiai išlaikyti. Jo giminaitis elasm ozauras, gyvenęs keletu milijonų metų vėliau, buvo dar didesnis. Šio ūgis nuo galvos iki uodegos galo siek ė apie 12 metrų, o kaklas buvo 8 metrų ilgio. Tyrėja s, 1857 metais suradęs elasmozauro skeletą, tiesiog negalėjo patikėti, kad būta gyvūnų tokiais ilgais kak lais. Sudėdamas skeletą iš pradžių jis supainiojo kak lą su uodega ir pritaisė galvą prie uodegos galo.
IEŠKOK! Triceratopsas atskiriamas pagal ypatingą „papuošalą“ ant galvos. Kaip jis vadinamas lietuviškai?
Po vandeniu ar virš jo? rams Plaukiant suriestas kaklas pleziozau būtų trukdęs kaip koks stabdys. Taip pat albertonektas vandenyje neįstengdavo greitai pasukti galvos į šoną ir žaibiškai pastverti elasmozaurui laimikį. Be to, tyrėjai sužinojo, kad reipus jį žebuvo lengva judinti savo kaklą tik nuk ant dugno. myn. Taigi maisto jis galbūt ieškojo
Kreidos periodas 145 mln. metų
Kreidos Albertonektas periodas 76,4–72 mln. metų 130 mln. metų
120 mln. metų
110 mln. metų
100 mln. metų
90 mln. metų
80 mln. metų
70 mln. metų
71
90
91
Paleogenas nauja Žemės Prieš 66 milijonus metų prasidėjusi s. Ji baigėsi istorijos epocha vadinasi paleogena truko 43 miliprieš 23 milijonus metų. Taigi iš viso u laikotarpiu jonus metų. Kitaip negu pereinamuoj ir paleogeno iš nuo juros iki kreidos, tarp kreidos yrus paukštiesų vyko sukrečiantys pokyčiai. Išsk visi amonitai, čius, išmirė visi dinozaurai, taip pat guma sepijų, teliko vienintelė jų rūšis, be to, dau ir moliuskų. Vis senovinių kaulingųjų žuvų, koralų krokodilų, taip dėlto didžiuma žinduolių, vėžlių, astrofą. Tai kas pat daug mažų driežų išgyveno kat gi atsitiko?
Meteoritas
Vulkanai ir plaukianc˘ ios Žeme˙ s plutos plokšte˙ s
Vėlyvuoju kreidos periodu išsiver žė ypač daug ugnikalnių. Prisimeni: Žemės viduje yra karšta, skysta magma. Suirus Pangėjai, Žem ės pluta suskilo į atskiras plokštes, kurias nup lukdė magma. Judant plokštėms, kai kuriose Žem ės paviršiaus vietose susidarė nauji plyšiai, pro kur iuos magma išsiveržė į viršų, o kitose vietose, kur plokštės atsitrenkė viena į kitą, iškilo kalnai. Taig i Žemėje ištisai buvo neramu. Visa tai įvyko jau prie š šimtus milijonų metų. Tačiau baigiantis kreidos periodui užvirė tikras pragaras.
JURA
KREIDOS PERIODAS
250–201 mln. metų
201–145 mln. metų
145–66 mln. metų
225
200
175
150
Po šios katastrofos paleogeno per iodu buvo kur kas sausiau, bet ir šalčiau. Nu krito jūros lygis. Amerikos žemyne išnyko sau sumą dalijusi jūra, Europa iš atskirų salų tap o vientisu sausumos plotu. Bet dramatiškiau sia buvo dabartinėje Azijoje. Ten Žemės plu tos Indijos plokštė atsitrenkė į Azijos. Šio susidūrimo metu susiformavo Himalajai, didžiau si Žemės kalnai. Visi šie judėjimai sukėlė ne tik klimato pokyčius, bet ir lėmė perversmus gyvūnijos ir augmenijos pasaulyje. Dabar evoliucijos centre reptilijas netikėtai pakeitė žin duoliai ir paukščiai.
Žemynų pasiskirstymas paleogeno periodu
TRIASAS 250 mln. metų
Pokyc˘ iai vyko visur
us metų: Meksikos Ir dar kai kas įvyko prieš 66 milijon s seklumą rėžėsi dipusiasalio Jukatano pakraštyje į jūro atsirado 180 kilometrų džiulis meteoritas. Po šio smūgio linkėse iš karto išmirė skersmens krateris. Gretimose apy mas turėjo padarinių visa flora ir fauna. Tačiau šis sprogi ogimas suveikė kaip gyvybei visoje Žemėje. Meteorito spr kaitros sudegė uoliena supervulkanas. Dėl neapsakomos trų aukštį buvo išmesir žemė. Atmosferon į kelių kilome pelenų, kad net Saulę tas toks neįtikėtinai didelis kiekis ų garų. Dėl šių įvykių uždengė. Be to, susikaupė nuodingųj . Šiandien dauguma typasikeitė Žemės klimatas, jis atšalo dauguma jūrų gyvūnų rėjų mano, kad dinozaurai, taip pat o tarpą. dėl to ir išnyko per labai trumpą laik
PALEOGENAS
NEOGENAS
66–23 mln. metų
23–2,5 mln. metų
KVARTERAS nuo 2,5 mln. metų
125
100
75
50
25
0
102
Paleogenas
Paleogenas
s u h c r a s ew
r d n A
Išstumtas nu¿ šiuolaikiniu¿ gyvu¯
s paleoAndrewsarchus buvo ne vieninteli s plėšgeno laikotarpiu sausumoje gyvenę mis, kur rūnas. Remiantis rastomis fosilijo enodon, kas gausiau buvo, pavyzdžiui, Hya oje, tiek kurie gyveno tiek Šiaurės Amerik į lietuAzijoje ir Europoje. Išvertus jų vardą timis“. vių kalbą reikštų „tie su hienos dan ašūs į Tikriausiai jie atrodė ganėtinai pan ių atstošiuolaikines hienas. Mažiausių rūš usių — vai buvo dydžio sulig kiaune, didžia didesni turbūt iki 3 metrų ilgio ir taip pat orinius protėviai pradėjo išstumti priešist nų šrū plė inių art Dab ą. tigr iro už Sib u Hyaeus metų, nors jie buvo mažesni neg ijon mil 35 š prie ug žda ma nus šrū plė čiausiai tiksliai niekas nežino, galbūt papras nodon ir Andrewsarchus. Kodėl? To jie buvo geresni medžiotojai.
TRUMPAI Kada?
Prieš 46,5–41,1 mln. metų
Kur?
Atvirose miško vietovėse
Fosilijos?
Radiniai Mongolijoje
Ilgis?
3–5 metrai
Maistas?
Mėsa
ris Paslaptingas laukinis žve˙
galbūt buvo Dabar susipažinsi su gyvūnu, kuris enęs mėsėdidžiausias kada nors sausumoje gyv rewsarchus dis žinduolis. Galbūt. Mat apie And a vienintelė daug žinių nėra. Iki šiol buvo atrast iečių tyrėjas jo kaukolė, ir ta dar ne visa. Amerik 0) ją iškasė Rojus Čapmanas Endriu (1884–196 umoje. Ra1923 metais Mongolijoje, Gobio dyk timetrų ilgio dinys atrodė gana šiurpiai. 80 cen dantų. Tačiau kaukolė buvo pilnutėlė plėšrūno
IEŠKOK!
Paracerateriumas buvo didžiausias kada nors sausumoje gyvenęs žinduolis. Kokiai šeimai jis priklausė?
ji priklausė? kokio dydžio buvo kūnas, kuriam i naudoja giNorėdami apytikriai įvertinti, tyrėja . Vis dėlto yra miningų gyvūnų dydžių santykius ių laikų gysudėtinga nustatyti tikrą priešistorin kurie moksvūno dydį, kai nėra viso skeleto. Kai galėjo būti 5,5 lininkai spėja, kad Andrewsarchus aukščio. Tad metro ilgio ir daugiau nei 2 metrų sumoje gyvejis būtų didžiausias kada nors sau nęs mėsėdis žinduolis.
Didžiu¿ju¿ ple˙ šru¯ nu¿ sugri žimas ¿
Kiti tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dau guma paleogeno grobuonių turėjo didesnes galvas negu šiuolaikiniai plėšrūnai. Jų nuomone, Andrewsarchus galėjo būti daugių daugiausia 3,8 metro ilgio ir 1,9 metro aukščio. Tad būdamas vienu metru ilgesnis ir kur kas auk štesnis už Sibiro tigrą, didžiausią šiais laikais gyvenantį plėšrū ną, Andrewsarchus vis tiek jį aplenk ia. Taigi, kaip matai, išmirus dinozaurams, po 20 milijonų me tų tiek sausumoje, tiek jūroje vėl ats irad o didelių grobuoniškai gyvenančių mėsėdžių.
Paleogenas
Paleogenas
Andrewsarchus 46,5–41,1 mln. metų
66 mln. metų
60 mln. metų
50 mln. metų
40 mln. metų
30 mln. metų
103
110
111
Neogenas amuoju laikoTokio masto katastrofų kaip perein š 23 milijonus tarpiu nuo kreidos iki paleogeno prie daug pokyčių, metų neįvyko. Vis dėlto būta tiek sidėjo nauja kad tyrėjams nuo šio momento pra neogenu — Žemės istorijos epocha. Ji vadinama uja nešantis“. išvertus į lietuvių kalbą reikštų „na metų ir baigėsi Neogenas truko apie 20 milijonų ečio pradžia. prieš 2,5 milijono metų sulig ledynm
Žemynų pasiskirstymas neogeno laikotarpiu
Klimatas žole˙ džiams
Tad kas naujo įvyko neogeno per iodu? Pavyzdžiui, pasikeitė klimatas. Neogen o laikotarpiu darėsi vis sausiau ir šalčiau. Šiaurės ir Pietų ašigaliuose netgi susidarė led as. Todėl nukrito jūros lygis. Tropikų miškų, anksčiau augusių bemaž visose sausumos teritorijose, buvo galima aptikti tik prie ekv atoriaus. Užtat plytėjo didžiuliai žole apaugę plotai, nors pirmosios žolės atsirado dar kre idos periodu. Tačiau anuomet jos neturėjo didelės reikšmės. Neogeno laikotarpiu dau gumoje žemės vietovių žolė tapo vienu sva rbiausių maisto šaltinių. Daugelis gyvūnų prisitaikė prie šio naujo maisto. Išsivystė rūš ys, kurios bandomis traukdavo per žolių ste pes, pavyzdžiui, antilopės, arkliai arba galvija i.
Kaip keite˙ si žemynai
iu¿ ir žinduoliu¿ Naujos paukšc˘ šys ru¯
ir augmenija jau Tiek neogeno periodo gyvūnija, tiek šiandien pasitaiturėjo panašumų su kai kuriomis dar keletas keistų priekančiomis rūšimis. Nors dar buvo irė, tačiau daugelis šistorinių gyvūnų, kurie vėliau išm artiniai. Visų pirma jų jau atrodė labai panašiai kaip dab duolių rūšių. Mažišsivystė daug naujų paukščių ir žin geno pradžioje, daug prieš 23 milijonus metų, taigi neo žionės, artimiautaip pat gyveno pirmosios žmogbežd i jo protėviai. si žmogaus giminaičiai ir tiesioginia
TRIASAS
JURA
KREIDOS PERIODAS
250–201 mln. metų
201–145 mln. metų
145–66 mln. metų
250 mln. metų
225
200
175
150
Neogeno laikotarpiu žemynai gal utinai išsidėstė taip, kaip atrodo šiandien. Antai jau paleogeno periodu Afrika pria rtėjo prie Europos. Suspaudus Žemės plutą, susiformavo Alpių kalnai. Neogen o periodu Afrika dar truputį pasislinko prie Europos ir Azijos, o prie Viduržem io jūros atsirado sąsmauka tarp trijų žemynų. Baigiantis neogenui, maždaug prieš 4,5 milijono metų, susidarė ir sausum os tiltas tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos. Tad gyvūnai vėl galėjo migruoti iš vie no žemyno į kitą. Kurį laiką tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos netgi būta sąsmauko s, kuri šiandien neegzistuoja.
PALEOGENAS
NEOGENAS
66–23 mln. metų
23–2,5 mln. metų
KVARTERAS nuo 2,5 mln. metų
125
100
75
50
25
0
118
Neogenas
Neogenas
a j i n e h c u a kr
Ma
119
Daug priešu¿
imas daiktas, ų ir krūmų lapus. Bet ėdė ir žolę. Gal dži me ti inio ska iu ubl stra ėjo gal Makrauchenijos erikos laukai — inami didžiuliai žole apaugę Pietų Am vad taip — e poj Pam is. dom ban jos keliavo kščius? Jie vis dar imeni fororakinius, arba siaubo, pau pris Ar šų. prie g dau ojo tyk da aišku, visa paleogeno laikotarpiu. laikais, tik buvo dar didesni negu o avim gyv jų eni uch kra ma ir vo egzista jaguaru ir ilgais it kardas ilus, sterblinė hiena, didumo sulig sm laco Thy ir ojo dži me us dži ir alė Aug sumos tiltas, į pastarąją atkeliavo dar sau rė ida sus os erik Am tų Pie ir s dantimis. Kai tarp Šiaurė žinsi ateity. kardadantis tigras, su kuriuo susipa
TRUMPAI
Kiškiu¿ gudrybe˙ s
Kada?
Prieš 9 mln. — 11 tūkst. metų
Kur?
Atvirose miškais ir žole apaugusiose vietovėse
Fosilijos?
Radiniai Pietų Amerikoje
Ilgis?
Apie 3 metrus
Maistas?
Lapai ir žolė
Lama su straubliu ir raganosio odo kaip Juokinga, ar ne? Makrauchenija atr rūnas. Ji įvairių dabar gyvenančių gyvūnų miš ėjimas — turi dramblio straublį, jos kūno sud os — kaip kaip kupranugario, o tripirštės koj jui Ričardui raganosių. Šiaip ar taip, anglui tyrė sių visų Ovenui (1804–1892), vienam garsiau iausiai prilaikų paleontologų, šis gyvūnas lab uchenija, minė lamą, todėl ir pavadino jį makra makraukas reiškia „ilgakaklė lama“. Tačiau dabartines chenija buvo kur kas didesnė už o, o aukšlamas. Ji galėjo būti iki 3 metrų ilgi tro. Taigi tis ties nugara siekė apie 1,80 me
IEŠKOK! Ko reikėjo Argentavis magnificens, kad galėtų pakilti į dausas?
Kaip galėjo makrauchenijos išsigelbėt i nuo šių grobuonių? Tik greitai sprukdamos. Fosilijos liudija, kad makrauchenijų blauzd iniai pėdų sąnariai buvo stiprūs. Bėgdamos jos tikriausiai sugebėdavo staiga pakeisti kryptį. Tai vadinama bėgimu zigzagais. Tą žinai, be jok ios abejonės, apie kiškius, kurie meistriškai bėga zigzagais. Plėšrūnams, kurie to taip ger ai nemoka, labai sunku vytis zigzagais sprunk ančius žvėris. Tuomet jie dažniausiai pasiten kina silpnu, senu arba visai jaunu gyvūnu.
kojomis
vyro ūgio. gyvūnas buvo maždaug suaugusio ja priklauŠiandien žinoma, kad makraucheni , žinduolių sė Pietų Amerikos kanopiniams izoliuotoje grupei, kuri pirmiausia išsivystė išstūmė iš Pietų Amerikoje. Pamažu šią grupę mauką keŠiaurės Amerikos per Panamos sąs a išnykusia. liaujančios rūšys ir nūnai ji laikom ūnais šiek Taigi panašumų su dabartiniais gyv bet artima tiek gali būti dėl gyvenimo būdo, Lygiai taip giminystė jų nesieja. Ar prisimeni? o sandapat yra ir dėl ichtiozaurų bei žuvų kūn ros panašumo.
Neogenas
Makrauchenija
Neogenas
9 mln. — 11 tūkst. metų
23 mln. metų
20 mln. metų
10 mln. metų
2 mln. metų
130
Kvarteras Tau turbūt jau ir galva svaigsta nuo visų tų Žemės istorijos epochų? Dabar jau viskas, nes kvarteras yra paskutinė epocha, su kuria susipažinsi. Ji tęsiasi iki šių dienų. Epocha prasidėjo prieš 2,5 milijono metų. Tada įvyko du lemtingi dalykai. Pirma, pasidarė taip šalta, kad tiek Šiaurės, tiek Pietų ašigaliuose susidarė storas ledo sluoksnis, kuris net vasarą neištirpdavo. Todėl kvarteras dar vadinamas ledynmečio laikotarpiu. „Palaukite, —
Pirmieji žmone˙ s
Žemynų pasiskirstymas kvartero laikotarpiu
galbūt dabar pasakysi, — bet juk šiandien gyvename ne ledynmečiu!“ Taip, tačiau nepaisant to, vis dar tęsiasi ledynmečio laikotarpis. Būtent šis reikalas kelia šiek tiek keblumų. Ledynmečio laikotarpis reiškia, kad kažkur Žemėje yra niekada neištirpstančio ledo. Taip yra ir šiandien. Šiaurės poliuje, Pietų poliuje, aukštose viršukalnėse ir ledynuose yra daugybė „amžino ledo“. Tokio ledynmečio laikotarpiu nuolat kaitaliojasi šilti
Kvartero pradžioje dar kai kas įvyko: išsivystė pirmieji žmonės. Iš kur jie staiga atsirado? Be abejo, jau žinai, kad žmonės ir dabartinės beždžionės kilo iš bendrų protėvių. Paskutinis bendras šimpanzių ir žmonių protėvis gyveno apytikriai prieš 6 milijonus metų. Kaip po to vystėsi žmogus? Kituose puslapiuose tavęs laukia pažintis su skraidančiaisiais ir jūrų ropliais bei visais kitais gyvūnais.
ir šalti periodai. Nūnai gyvename šiltuoju periodu. Tačiau kvartere būta ir keturių šaltųjų periodų, kurie taip pat vadinami ledynmečiais, arba glacialais. Paskutinysis prasidėjo maždaug prieš 110 tūkstančių metų ir baigėsi prieš 10 tūkstančių metų.
Didele˙ s permainos
Žmonių protėviai pradėjo vaikščioti išimtinai dviem kojomis ir ilgainiui darėsi vis protingesni. Tokios žmogbeždžionės, kaip antai šimpanzės, oran-
TRIASAS
JURA
KREIDOS PERIODAS
250–201 mln. metų
201–145 mln. metų
145–66 mln. metų
250 mln. metų
225
200
175
150
131 gutanai ir gorilos, sugeba, pavyzdžiui, susikalbėti ženklų kalba arba pasinaudoti įrankiais. Bet prieš kokius 2,6 milijono metų, kvartero laikotarpio pradžioje, žmonių protėviai ne tik ėmė naudotis įrankiais, bet ir patys juos gaminosi.
I rankininkai
¿
Jie taip suskaldydavo kietesniais akmenimis kitus, kad šie įgaudavo aštrias briaunas. Tuomet jos pagelbėdavo kitur: apdorojant kaulus, elnio ragus arba medieną ir gaminant įrankius arba papuošalus. Tam, kad ką nors panašaus sumanytum, reikia ir nemažai proto turėti. Todėl, tyrėjų akimis, tai buvo jau ne beždžionės, o kuo tikriausi žmonės. Pir-
mieji žmonės gyveno Afrikoje. Maždaug prieš 1,8 milijono metų jie paplito jau ir likusiame pasaulyje. Tyrėjai mano, kad pirmieji žmonės Europoje gyveno prieš kokius 600 tūkstančių metų, iš jų išsivystė neandertaliečiai. Šiuolaikinis žmogus, kuriam ir mes priklausome, atsirado apytikriai tik prieš 200 tūkstančių metų taip pat Afrikoje ir tuomet iš ten pasklido po visą pasaulį. Vis dėlto tai truko ilgai — Australijoje ir Amerikoje dabartiniai žmonės apsigyveno veikiausiai tik prieš 60 tūkstančių metų.
PALEOGENAS
NEOGENAS
66–23 mln. metų
23–2,5 mln. metų
KVARTERAS nuo 2,5 mln. metų
125
100
75
50
25
0
150
Kvarteras
Kvarteras
s y k is lo
n i v r U TRUMPAI Kada?
Prieš 400–30 tūkst. metų
Kur?
Miškuose
Fosilijos?
Radiniai Europoje
Ilgis?
Apie 3,5 metro
Maistas?
Visaėdis gyvūnas
151
Bendras kapas
ms kėlė milAr didelį pavojų pirmykščiams žmonė ir žmonės karžiniškas urvinis lokys? Galų gale juk urvą jie galėjo tais naudojosi urvais. Ar įeidami į blogai nebuvo. tikėtis susidurti su lokiu? Ne, taip urvuose. Ten Urvinis lokys apskritai nė negyveno o tik žiemos kaip ir dabartinis lokys įsirengdav kai gyvavo urguolį. Per daugelį tūkstantmečių, žiemos miegu, viniai lokiai, daugybė jų, užmigusių buvo rasta urnugaišdavo. Todėl tiek daug kaulų laikė iškastiniai vuose. Taip pat urvuose geriau išsi tis! kaulai. Štai ir visa urvinių lokių paslap
IEŠKOK! Kur gyveno šis pavojingas plėšrūnas?
Žmogus ir lokys
Paslaptingas kaulas
ių patinai kartais drichas nio į Europą. Suaugę lok Fry s ana Joh ius tor pas tais me 1 177 i daugiau nei 1,5 aptik- gali siekti 3 metrų ilgį ir būt Esperis aprašė įvairių gyvūnų kaulus, jo, kad kaulai urve. metro aukščio. Tačiau paaiškė tus viename Frankonijos Šveicarijos Vėlauso dar stambesniems lokiams. prik s oja nėt tyri tos gam as ring Esperis buvo aist ir Švabiliau kituose Frankonijos Šveicarijos lų kau šių iš ie kur kai kad , etė ir bemat sum g tūksjos Alpių urvuose buvo rasta dar dau priję alė neg žio dyd dėl iau tač buvo lokio, žvėrys tančių šių milžiniškų lokių kaulų. Šie esą tai kad jo, spė Jis iui. lok m aja rud klausyti . vy- buvo pakrikštyti urviniais lokiais pot i dyt luk atp lai, kau s ško me ios baltos
Beje, ne visi pirmykščiai žmonės gyv eno urvuose, kai kurie statė lapines arba odines palapines. Urvuose jie būtų greitai uždusę nuo dūmų, tikriausiai dėl to jie pirmenybę teikė įėjimams į urv us arba uždangoms. Dar ir šiandien ant urvų sienų aptinkama medžiotų žvėrių, taip pat lokių piešinių. Bet veikiausiai žmonės ir baikštus lokys daugiausia vengė vienas kito. Beje, urvinis lokys taip pat kaip ir rudasis buvo visaėdis, retai kada užpuld avo didelius žvėris, maitinosi pirmiausia vaisiais, riešutais, grybais, šaknimis, kiau šiniais, žuvimis ir smulkiais gyvūnais.
Kvarteras
Urvinis lokys 400–30 tūkst. metų
2,5 mln. metų
2 mln. metų
1 mln. metų
500 tūkst. metų
0