Skip to main content

Emocijos: kaip jos lemia mūsų sėkmes ir nesėkmes

Page 1

TURINYS

1 SKYRIUS

Ateitis priklauso emocijoms 9

2 SKYRIUS

Sveikata

Mažiau jaudinkitės dėl darbo:

kodėl atsipalaidavimas padarys jus sveikesnį

3 SKYRIUS

Motyvacija

Ieškokite įkvėpimo. Kodėl jūs įstrigę ir kaip pajudėti 55

4 SKYRIUS

Sprendimų priėmimas

Emocijos yra lygties dalis: kodėl geri sprendimai

priklauso nuo emocijų analizės

5 SKYRIUS

Komandos

Pirmiausia – psichologinis saugumas:

kodėl klausimas „kaip?“ yra svarbesnis

už klausimą „kas?“

6 SKYRIUS

Komunikacija

Jūsų jausmai nėra faktai: kodėl neturėtumėte

tapti emocionalūs dėl savo emocijų

7 SKYRIUS

Kultūra

Iš jūsų kaskadomis liejasi emocinė kultūra:

kodėl maži veiksmai gali daug ką pakeisti

8 SKYRIUS

Lyderystė

Atviraukite apdairiai:

kodėl svarbu, ką atskleidžiate

25

85

113

143

181

213


Išvados

239

Naujos emocijų darbe taisyklės

243

Daugiau šaltinių apie emocijas

247

Emocinių bruožų vertinimo testas

255

Padėkos

261

Nuorodos

265

301

Apie autores


DIEN A BIUR E ŠITA DAINA

SKAMBA JAU

DVI SAVAITES

LEISKITE

ĮSITERPTI

SUSIERZI NI M AS

SAVAITGALIS

NU

Ė UK EN M BE AS AR D

NEV

#

DAR TAIP TOLI

I LT I S

SIVYLIMA

S

BE PERTRAUKOS

PRAS TA I VA L D OMA S ĮT Ū Ž IS

AP

NEBE NDRA DARB IAUJ I?

V I LT I S

DŽ

P

YK

TIS

BENDRYSTĖS

IA

IJA

KODĖ L TU NIEK ADA

EI DA LĮ TU PR ISI ĖM BĖ S! AT SA KO MY

G DA U N T IS PER OJA IZ U L A AN

AT

A L K IS

JAUSMAS

U

PAV

Y DA

S

GS MAS

MANE

KAIP MAN TAPT I GERE SNIA M?

M

AS

KU R DA R

GA LĖ ČIAU TI? PATO BU LĖ

BA

IM

ID

PA S

M

AS

I

JA

ID

Ž

I

A

VI

NERIMAS

PA TI

MANĘS NEPAKVIETĖ Į VAKARĖLĮ

TARNYBOJE!

DIDE LI S PA S I T E N K IN

EM

PAAUKŠTINO

Ė

STRESAS

VIE

VĖ N AT

ATĖJAU

POKALBIO


1 SKYRIUS

Ateitis priklauso emocijoms


2008

metais, po aštuonerių metų pertraukos grįžęs vado­ vauti „Starbucks“ kompanijai, Howardas Schultzas verkė. Ne vienumoje verkė – pasislėpęs tualeto kabinoje ar užsiraki­ nęs direktoriaus kabinete, – o visos kompanijos akivaizdoje. Dienos apyvarta mažėjo dviženkliais skaičiais. Vadovaujant dviem ankstesniems generaliniams direktoriams iki Schultzo kom­ panija augo kaip ant mielių, bet, smogus 2007 metų recesijai, sudre­ bėjo paskubomis statytos imperijos pamatai. Dar gerokai iki sugrįžimo Schultzas praleido daug naktų lovoje įsistebeilijęs į lubas ir nerimaudamas dėl to, ką pasakys pirmąją die­ ną kaip kompanijos generalinis direktorius. Jis labai norėjo dešimtis tūkstančių darbuotojų patikinti, kad jų gyvenimai ir šeimos nėra at­ sidūrę ant rizikos slenksčio. Sustiprinti žmonių pasitikėjimą nebuvo tik jo strateginis ėjimas, jis jautėsi asmeniškai atsakingas už žmonių, dirbančių „Starbucks“, gerovę. Schultzas užaugo nepasiturinčioje šei­ moje ir matė savo tėvus sunkiai suduriančius galą su galu, žinojo, kad turėti darbą jiems buvo labai svarbu. Užlipęs ant pakylos, jis suprato, kad jo darbuotojams reikėjo pa­ matyti žmogaus, kurį jie tikėjo išspręsiant jų problemas, pažeidžia­ mumą. Tiesą sakant, Schultzą stipriai paveikė, kas atsitiko jų verslui, kol jam nevadovavo, ir darbuotojai turėjo teisę tai žinoti. Schultzas nusprendė nusiimti kaukę, kurią nedaugelis darbuotojų – ir dar ma­ žiau generalinių direktorių – nusiima matant bendradarbiams. Jis nusprendė būti neformalus ir leido ašaroms ristis skruostais. Kartais gali atrodyti, kad verkiant norima manipuliuoti arba tai daroma sąmoningai. Tačiau Schultzui užteko emocinio intelekto suderinti šią pažeidžiamą akimirką su padrąsinančiais tolesniais veiksmais: jis pristatė savo sugrįžimo planą ir pakvietė darbuotojus


12 |

E M OCI JOS

išsakyti savo mintis. Tą mėnesį Schultzas sulaukė daugiau nei penkių tūkstančių elektroninių laiškų, kuriuose žmonės išreiškė dėkingumą, lavinos. Iki 2010 metų sėkmė sugrįžo – „Starbucks“ akcijų kaina buvo didesnė nei kada nors anksčiau. Daugelis gerokai nuvertiname emocinių poreikių, kuriuos at­ sinešame į darbovietę, dydį ir apimtį. Emocinė dinamika veikia ne tik vadovo ir darbuotojo santykį, bet ir mūsų motyvaciją, sveikatą, bendravimą, sprendimų priėmimą ir t. t. Vis dėlto daugelis iš mūsų nekreipiame dėmesio į tas emocijas. Kodėl taip yra, kad kai galvo­ jame apie profesionalumą, tuoj pat prisistato mintis, kad turėtume užgniaužti viską, ką jaučiame? Šią knygą parašė dvi draugės, kurioms teko suvokti, kartais skaus­ mingai, kaip svarbu pripažinti emocijų darbe svarbą. Kai mes1 gavo­ me pirmąjį darbą, galvojome, kad profesionalai nepatiria nesėkmių, be reikalo nesijaudina ir jau tikrai neturi jausmų. Tačiau greitai su­ pratome, kad toks požiūris neatitinka tikrovės ir kliudo mums patirti pasitenkinimą ir pagaliau – sėkmę.

JŪS VISADA PATIRSITE EMOCIJŲ, TAD L AIKAS

MOKYTIS JAS VALDYTI PRIIMTI

1 Pastaba apie „mes“: šią knygą parašė dvi autorės. Daugiausia knygoje kalbama daugiskaitos pirmuoju asmeniu, išskyrus tada, kai pasakojame kiekviena apie save – tokiu atveju pereiname prie vienaskaitos pirmojo asmens ir pažymime, jog skyrelį parašė Liz arba Mollie.


At e itis p rik l aus o e m o c i j o m s

| 13

Liz, būdama jauna analitikė verslo konsultavimo firmoje, manė ga­ vusi darbą, kurio visada norėjo. Bet leisdama ilgus vakarus akis įbedusi į ekraną ir skaitydama raštiškus žmonių parodymus fluorescencinių lempų apšviestame biure, ji darėsi vis depresyvesnė ir neramesnė. Galų gale Liz išėjo iš to darbo, neturėdama jokio atsarginio plano. Ji įsidar­ bino „Starbucks“, kad galėtų apmokėti sąskaitas, ir pradėjo domėtis, kodėl tapo tokia nelaiminga ir kaip galėtų pataisyti sau nuotaiką. MES GALVOJOME, KAD DARBAS BUS

KŪRYBA

PIETŲ PERTRAUKA

DARBAS YRA KŪRYBA

E. L AIŠKŲ RAŠYMAS

ŠNEKUČIAVIMASIS

SU BENDRADARBIAIS DOKUMENTŲ

PILDYMAS

POSĖDŽIAI

KAVINIŲ IEŠKOJIMAS PER

UŽSTRIGĘS

SPAUSDINTUVAS

PIETŲ

PERTRAUKA

„GOOGLE“ PAIEŠKĄ


14 |

E M OCI JOS

Tuo tarpu Mollie dirbo stresą keliantį startuolio produkto va­ dovės darbą. Pabudusi vieną rytą, ji pajuto, kad plotelis virš dešinės akies yra visiškai nutirpęs. Šis pojūtis nepraėjo ir po keleto dienų, todėl Mollie nuėjo pas gydytoją. Diagnozė? Nerimas. Nutirpimas atsirado dėl įtampos Mollie pečiuose ir kakle. Tą akimirką Mollie suprato, kad jai reikalingas kitoks darbas. Ji norėjo dirbti biure, kur jai nereikėtų dideliais gurkšniais ryti baimės, nerimo ir nusivylimo, kol šie sukels jai fizinį skausmą. Tačiau Mollie negalėjo tuoj pat palikti tos darbovietės, o susirasti naują darbą jai užtruko šešis mėnesius. Kol ieškojo, ji ėmė skaityti apie emocijas, kultūrą ir darbo aplinką, nes žinojo, kaip jaučiasi žmogus, įstri­ gęs nesveikoje darbo aplinkoje. Liz darė tą patį. Mūsų tikslas buvo geriau suprasti savo jausmus: kada jie yra naudingi, o kada – tik triukšmas. Ar galime juos formuoti taip, kad kitaip pažiūrėtume į darbą? Spėjame, kad jūs atsivertėte šią knygą, nes ieškote atsakymų į panašius klausimus. Mūsų draugystės istorija prasidėjo 2014 metais, kai bendras drau­ gas suorganizavo mums neromantišką aklą pasimatymą. Ryšys tarp mūsų atsirado akimirksniu: abi esame introvertės, abi turime aštrų humoro jausmą, abiem reikia miego kaukių geram nakties poilsiui ir mums patinka imtis kūrybiškų projektų. Tuo metu abi jau dirbome Niujorke. Liz nusprendė išsikraustyti iš Vakarų pakrantės ir pradėti dirbti „Genius“, (tuo metu jaunoje) muzikos ir skaitmeninės žinia­ sklaidos kompanijoje, o Mollie studijavo universitete. Kai susipažinome, mūsų domėjimasis galybe būdų, kuriais emo­ cijos daro poveikį darbui, atvedė prie to, kad pradėjome kartu rašyti iliustruotus straipsnius šia tema. Tačiau greitai suklupome: iki tol nie­ kada nedirbome kartu, o tai vedė prie nesusikalbėjimo. Mollie atrodė, kad Liz per daug dėmesio skiria detalėms, kurių niekas nepastebės, o Liz manė, kad Mollie per daug skuba. Mūsų elektroniniuose laiš­ kuose atsirado vis daugiau įtampos, ir netrukus pradėjome atidėlioti bendrus projektus. Vildamosi išgelbėti savo asmeninius ir darbinius santykius, sutarėme susitikti vakarienės ir viską aptarti akis į akį.


At e itis p rik l aus o e m o c i j o m s

| 15

Buvo sunku! Nė viena nenorėjome nieko pasakyti, baimindamosi, kad kita pasijus dėl to prastai. Bet mūsų skirtumai buvo gilesni nei mūsų nesibaigiantis ginčas „kava ar arbata“ ir reikėjo juos iškelti į šviesą. Kad tai padarytume, turėjome įveikti instinktyvų norą apsimesti, kad jausmai nesvarbu. BENDRAVIMO BŪDAS? LIZ

VIZUALUS

ŽODINIS

MOLLIE

E. L AIŠKAI? LIZ

JŲ NEPAKENČIA

JIE LABAI PATINKA

MOLLIE

PRODUKT Y VIAUSIAS METAS? LIZ

7 VAL.

MOLLIE

ŽOLELIŲ ARBATA

MOLLIE

20 VAL.

GĖRIMAS? LIZ

JUODA KAVA

Jei tuo metu nebūtume domėjusios emocijų darbe tema, tikriau­ siai nebūtume teikusios tiek reikšmės savo jausmams – ir būtume niekada nepastebėjusios, kad kūrybinis darbas komandoje mums visuomet geriausiai sekasi tada, kai iš pradžių užsiauginame pasiti­ kėjimą. Tačiau kai pradėjome kreipti į tai dėmesį, pamatėme, kaip stipriai emocijos veikia kiekvieną mūsų bendradarbiavimo etapą ir apskritai profesinį gyvenimą, kaip antai sprendimų priėmimą ir dar­ buotojo bei vadovo bendravimą. Ateityje darbe bus svarbios emocijos. Sudėtingiausioms mūsų profesinėms interakcijoms nėra gatavo scenarijaus. Išgirdę frazę „emocijos darbe“, turbūt pagalvojate, jog bus kalbama apie svarbius


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Emocijos: kaip jos lemia mūsų sėkmes ir nesėkmes by knygos.lt - Issuu