Issuu

EMOCIŠKAI ATSIRIBOJĘS PA AUG LYS

Jenny Anderson, Rebecca Winthrop

EMOCIŠKAI ATSIRIBOJĘS PA AUG LYS

Kaip padėti vaikams

lengviau mokytis, geriau jaustis

ir mėgautis gyvenimu

Iš anglų kalbos vertė

Aušra Maksimovienė

Vilnius, 2026

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Bibliografinė informacija pateikiama

Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

ISBN 978-609-444-617-7

Versta iš: Jenny Anderson, Rebecca Winthrop, THE DISENGAGED TEEN: Helping Kids Learn Better, Feel Better, and Live Better, New York: Crown Publishing Group, 2025

The Disengaged Teen

MŪSŲ VAIKAMS

Ellai, Tessai, Santi ir Nico

Niekada nenustokit tyrinėti – gyvenime, meilėje ir moksluose.

Turinys

Autorių žodis

9 Įvadas. Atsiribojimo krizė

I DALIS: Ketur I Įtr A u K t I e S Mo D e LIAI

1. Įtraukties galia: atskleidžiant kiek vieno vaiko gebėjimus 30

2. Keleivio modelis: tylus atsitraukimas

3. Tikslų siekėjo modelis: tobulumo pavojai

4. Maištautojo modelis: važiavimas atbulomis

5. Tyrinėtojo modelis: darbingas ir laimingas

II DALIS: Įtr A u K t I e S pr I e M on I ų r I n KI ny S

6. Navigacija tarp modelių: atrandant konstruktyvius dialogus

178

7. Atrandant kibirkštį: pagalba vaikui keleivio akimirkomis 197

8. Pusiausvyros išlaikymas: kaip paremti vaiką sėk mės akimirkomis

9. Nuo pasipriešinimo iki pažangos: kaip padėti vaikui išgyventi maištą

10. Tyrinėjimas: sėk mingas visą gyvenimą trunkantis mokymasis

Šaltiniai. Technologijų karų pabaiga: tik rosios įtraukties stiprinimas

Pažangos amžius: organizacijos, rodančios kelią

Padėkos

Išnašos.

Apie autores

Autorių žodis

Esame nuoširdžiai dėkingos visiems vaikams, tėvams, globėjams ir mokytojams, kurie su mumis dalinosi savo istorijomis. Kai kuriais atvejais, siekdamos išsaugoti jų privatumą, vardus ir pavardes pakeitėme.

ĮVADAS

Atsiribojimo krizė

Švietimo pasau lyje vadovaujamasi testais. Jais vertinama, ką vaikai žino, kokią pažangą jie daro ir kokią ugdymo įstaigą lankys. Tai panašu į trylikamečių rūšiavimą pagal „Šešių skrybėlių“ metodiką. Vienas dažniausiai naudojamų testų vertina ne tik, ką mokiniai žino, bet ir ar geba kritiškai mąstyti bei spręsti problemas. Šis testas, kas trejus metus atliekamas penkiolikmečiams bene aštuoniasdešimtyje pasau lio šalių, tapo savotišku akademiniu BVP: šalies švietimo sistemos efektyvumo stebėsena pasau liniu mastu. Tyrimas vadinamas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) ir nuo 2000 m. jį vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėt ros organizacija (EPBO).¹

Pradžioje buvo vertinami skaitymo ir matematikos gebėjimai, taip pat gamtos mokslų žinios, vėliau į testus įtraukti nauji įgūdžiai, tokie kaip kūrybinis mąstymas ar globalioji kompetencija.

Duomenys atskleidžia, kaip šalies mokiniai kaupia žinias, lavina požiūrį ir įgūdžius, o konkurenciniu požiūriu leidžia šiuos rezultatus palyginti su kitų šalių duomenimis.*

Beveik pusant ro dešimt mečio po pirmųjų rezultatų paskelbimo PISA balai išliko stabilūs. Žinių ekonomikai reikėjo gerai savo sritį išmanančių absolventų, o šalys išleido milijonus ugdymo sistemoms. Bet maždaug prieš dešimt metį įvyko kai kas

* Testą 2022 m. laikė 690 000 mokinių, o tai atitinka statistinę 29 milijonų gyventojų (ap)imtį.

keisto. Daugelyje šalių skaitymo įgūdžius ir gamtos mokslų žinias atspindintys balai ėmė prastėti. 2018 metais pradėjo prastėti ir matematikos rezultatai. 2022 metais paskutiniojo PISA testo rezultatus apibūdinanti ant raštė buvo skambi: „Penkiolikmečių akademiniai rezultatai smarkiai smuko.“²

GRAFINĖ PISA BALŲ 2003–2022 METŲ LENTELĖ

Matematika Skaitymas Gamtos mokslai

Šaltinis: OECD (2023), PISA (2022) Results (Volume 1), The State of Learning and Eqiuity in Education

Šis balų sumažėjimas ne tik glumina, bet ir kelia nerimą.³ Jei šiandieninis švietimas yra pagrindinis šalies produktyvumo ir socia linės santalkos ateityje rodik lis, PISA tampa ankstyvuoju sig na lu ateities kartoms. Labiausiai išsilavinę šalies piliečiai yra darbingi ir produktyvūs. Kartu dirbdami jie gali spręsti sudėtingas problemas, kaip antai, visuotinis atšilimas, poliarizacija ar galingos naujosios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas. Mokslininkai gydo ligas ir pa leng vina diskomfortą, išmanūs verslininkai skatina inovacijas, o gerai parengti inžinieriai kuria gražius tiltus ir užtik rina, kad jie nesugriūtų. Jei paaug liai nebeturi akademinių žinių, kaip bendromis jėgomis padėsime žmo-

nėms gyventi sveikiau, laimingiau bei kūrybingiau kurti visavertį gyvenimą? Kaip nuolatinis BVP mažėjimas kelia nerimą, taip ir PISA rezultatų prastėjimas verčia kelti klausimą: „Kodėl jauni žmonės vis prasčiau mokosi?“

Pandemija padėtį tik rai pablogino. Vaikai praleido šokiruojamai didelę dalį mokslų. Ilgalaikė izoliacija turėjo didelių raidos pasek mių visiems, tačiau labiausiai nukentėjo tam tik rų marginalizuotų grupių jaunuoliai. Duomenys rodo, kad problema išryškėjo dar gerokai prieš 2020 m. kovą. Daugelis kaltina technologijas, atkreipdami dėmesį į išmaniuosius telefonus, atėmusius mūsų vaikų miegą, draugystes ir žinių troškimą.

Yra ir gilesnė, retai pripažįstama, tačiau nerimą kelianti priežastis: neįti kėtinai didelė dalis jaunimo nemato priežasties lankyti ugdymo įstaigą. To rezultatas – jie praranda motyvaciją mokytis ir palieka mokyk lą. JAV gyventojų surašymo duomenimis, tik vienas iš trijų mokinių yra įsitraukęs į mokymąsi.⁴ Technologijos šią problemą tik pagilina, tačiau nėra jos šaltinis.⁵ Vaikai stebi aplinkinį pasau lį – karus, socia linę neteisybę, klimato kaitą, dezinformaciją, technologijas, kurios gali rašyti istorijas ir padėti išgydyti sielvartą, – o tada stebisi, kodėl turi mokytis Pitagoro teoremą. Tai viso pasau lio problema. JAV mažiau nei 30 proc. 3–12 klasių mokinių teigia, kad tai, ko jie mokosi mokyk loje, yra susiję su jų gyvenimu už ugdymo įstaigos ribų. Čilėje tik 20 proc. mokinių ugdymo įstaigoje įgytas žinias laiko naudingomis.⁶

Nebestebina, kad daugelis paauglių nemėgsta mokyk los. Emociškai atsiribojusių 8–12 m. bei 12–18 m. paaug lių reiškinys nuo seno žinomas. Tačiau šiandien ugdymo įstaigą ir gyvenimą skiria praraja. Įsivaizduokite, kaip eilinė paaug lio diena atrodytų jūsų akimis. Devintą ryto atvykstate į darbą. Įsitaisote kabinete, išsitraukiate segtuvą ir pradedate dirbti prie projekto. Po keturiasdešimt penkių minučių suskamba skambutis, jūs susirenkate dokumentus ir išeinate į greta esantį kabinetą, kuriame išsitraukiate jau kitą segtuvą ir dirbate jau prie kito projekto. Viską

kartojate penkis ar šešis kartus per dieną. Kai kuriems projektams jums leidžiama naudotis kompiuteriu ir internetu. Tačiau įgyvendindami kitus projektus galite pasikliauti tik savo atmintimi ir paprastu pieštuku. Kaip jaustumėtės vakare? Kaip jaustumėtės dėl karjeros?*

Tėvai suvokia, kad kažkas negerai. Kai vaiko paklausia, kaip sekėsi mokyk loje, gauna nuspėjamą ir be jokių emocijų ištartą „Gerai“. Veikiausiai todėl, kad nesuprantame, kaip turėtume tokiu atveju elgtis, ar pakankamai ilgai tokį atsakymą girdime, viską ignoruojame. Tapome nejautrūs. Nebesugebame įžvelgti, kad tai jau tapo krize. Jaunuoliai, trokštantys mokytis ir tobulėti, mokyk lą dažniausiai sieja su apatija ir stresu. Įstrigę pastatuose, kur jaučiasi lyg kalėjimuose (paaug lių žodžiais, ne mūsų), emociškai išsenka dėl keisto konkurencijos nulemto spaudimo ir nepakankamos stimuliacijos, todėl patiria nusivylimą, kuris kursto prasmės kasdieniame gyvenime trūkumą. Tai katastrofa vaikų psichinei sveikatai. Blogai šalims, kurioms reikia išsilavinusių piliečių. Taip pat blogai šeimoms, kurios stengiasi užauginti vaikus, gebančius adaptuotis XXI amžiuje.

Dabar vaikams labiau nei bet kada reikia daugiau mokytis. Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tobulėja ir visi sutinka, kad pokyčiai vyks svaiginamai greitai. Nenuspėjamumas yra naujas standartas. Niekas tiksliai nežino, kokie pokyčiai laukia darbo vietų ir visuomenės. Kas gali labiausiai apsaugoti ir geriausiai paruošti mūsų vaikus? Britų profesorė ir dirbtinio intelekto ekspertė Rouzė Lakin (Rose Luckin) sako tiesiai šviesiai: „Priverskite juos gerai mokytis.“ Vienintelis dalykas, galintis vaikus apsaugoti nuo staigių pokyčių ir suteikti jiems pasitikėjimo judėti į priekį, yra gebėjimas mokytis ir prisitaikyti. Gebantys greitai orientuotis mokiniai nėra stiprūs, jie yra lankstūs. Tuo tarpu, kai mums labiausiai reikia, kad jie dėtų visas pastangas, jie elgiasi

* Istoriją apie įsivaizduojamą biurą įkvėpė Charles Handy knyga „The Age of Unreason“ (Harvard Business School Press, 1989 m.).

priešingai. Pernelyg daug jaunuolių jaučiasi bejėgiai ir netekę vilties, nors turėtų jaustis nenugalimi.

Nė vienas vaikas nenori būti pašalintas. Mokydamiesi vaikai deda visas pastangas, o kai jiems nesiseka – pasidaro per leng va ar per sunku, turi psichinės sveikatos problemų ar yra neuroskirtingi, neužmezga ryšio su mokytoju, patiria patyčias ar diskriminaciją, nemano, kad jų vertybės dera su aplinkinių, – tuomet reaguoja savaip. Emociškai atsiriboja. O kai tai tampa jų pačių tapatybe, vaikų potencia las ir galimybės sumažėja. Taip yra prarandama daugybė progų mokytis: apie disciplinas ir įgūdžius, save ir aplinkinius. Didelė dauguma pralaimi žaidimą, kurio nenori žaisti,

Kaip praėjo diena?

Nieko nesupratau per biologijos pamoką, dailės mokytoja nesąžininga, o klasiokas elgėsi bjauriai…

Puikiai.

todėl jaučiasi pikti, liūdni ar nerimastingi. Kita dalis, laiminčiųjų, jaučiasi nuolat pavargę, nes žaidimas niekaip nesibaigia.

Su tuo susidūrę daugelis tėvų taip pat jaučiasi bejėgiai. Jūs nesate mokytojai, nedalyvaujate pamokose ir nuolat būnate užsiėmę.

Tačiau taip, kaip išreiškiate paramą savo vaikams mezgant draugystes, per sporto varžybas ar atrandant savo profesinį kelią, taip pat galite išmokyti geriau mokytis, netapdami gamtos mokslų, matematikos ar ang lų kalbos mokytojais. Reikalingos priemonės yra nuodugniai ištirtos, paslėptos sudėtinguose akademiniuose vadovėliuose ir išsamiuose neuromoksliniuose straipsniuose.

Pastaruosius trejus metus skyrėme tam, kad išskaidytume viską į paprastas strategijas, kurias galėsite naudoti automobilyje, per vakarienę ar tuomet, kai vaikas koneveikia namų darbus.

Esminė sėkmingo mokymosi sąlyga yra mokinių įtrauktis –tai savotiška vieša švietimo paslaptis.

Įtrauktis – tai ne tik ryžtas ar valios stiprybė, bet ir sudėtinga emocijų, minčių bei elgsenos sąveika, sužadinanti gilų, nuoširdų susidomėjimą mus supančiu pasau liu. Kai vaikai įsitraukia į mokslus, jie būna kupini energijos, o ne pervargę. Taip jie tampa iniciaty viais mokiniais. Jie užduoda klausimus, ieško pagalbos, gina savo interesus ir mokosi išsikelti tikslus – pavyzdžiui, sukurti vaizdo įrašą arba parašyti istorinę pjesę. Pastebi, ar pirmauja, ar atsilieka, ir dėl to visapusiškai stengiasi. Tampa atsparūs, į iššūkius žvelgia kaip į galimybę tobulėti, o sunkumus ir abejones priima kaip natūralią mokymosi proceso dalį. Atkakliai stengiasi įveikti kliūtis, nes žino, kad mokytis yra sunku, bet pastangos atsiperka. Ieško šaltinių, kad pagilintų savo supratimą ir kūrybingai susietų mokymąsi su savo gyvenimu. Šios smalsios būtybės gali erzinti nesibaigiančiais klausimais. Bet tokie klausimai padeda vystytis smegenų neuroninėms jungtims, kad jie galėtų pasiekti ilgalaikės sėk mės.

Smalsūs mokiniai išsiskiria savivoka ir vidine motyvacija. Jie žengia per pasau lį pasitikėdami savimi, nes ne tik pateisina išo-

rinius lūkesčius, bet taip pat išsikelia tikslus ir juos įgyvendina.

Jie suvokia, kada privalu pasigilinti labiau, o kada tiesiog pakanka įvykdyti užduotį. Abiem atvejais pasiekia daugiau ir jaučiasi laimingi.

Gal tai ir skamba kaip mitas, tačiau taip nėra. Esti apstu įrodymų, kad mokinių įtrauktis lemia daugybę dalykų, kurių nei išsigalvojame, nei perdedame jų poveikį⁷:

• Aukštesni įvertinimai

• Aukštesni pasiekimai

• Aukštesni testų rezultatai

• Aukštesni akademiniai siekiai

• Aukštesni mokyk lą baigiančiųjų skaičiai

• Didesnis pasitenkinimas gyvenimu

• Akivaizdžiai prosocialus elgesys

• Didesnis stojamumas į aukštąsias mokyk las

• Mažesnis iškritusiųjų iš studijų skaičius

• Mažesnis depresijos lygis

• Mažiau minčių ir veiksmų, susijusių su savižudybe

• Mažesnis pikt naudžiavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis

• Mažiau nusikaltimų ir elgesio problemų

Kitaip tariant, emociškai neatsiriboję vaikai geriau mokosi, pasiekia aukštesnių rezultatų, jaučiasi geriau ir labiau mėgaujasi gyvenimu.

Kad ir kaip būtų, apie emocinę įtrauktį vis dar retai kalbama tėvų ir mokytojų susirinkimuose, mokyk lų tarybų posėdžių ar net naciona linių švietimo įstaigų vadovų konferencijų metu. Įtrauktis – keblus dalykas ir priklauso nuo daugelio veiksnių: tėvų, mokytojų, bendraamžių, mokyk lų kultūros, elgesio normų. Daugelio emocinio atsiribojimo sig na lų galima nepastebėti. Sunku spręsti nematomą problemą.