© Skaistės Dirgėlienės nuotr.
TOMAS DIRGĖLA
To da rn ebu vo!
TOMAS DIRGĖLA – bene populiariausias lietuvių vaikų rašytojas, kurio knygos nuolat perleidžiamos ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos. Istorija tavo rankose – jau trisdešimt antroji T. Dirgėlos knyga!
O štai ir dar vienos vasaros atostogos Miestamiestyje! Vaikų rankose telefonai, tėvų veiduose – ramybė, bet...
TOMAS DIRGĖLA
Bet čia atostogas sugriauna ne prastas oras, ne pabrangę ledai ir net ne būtinų perskaityti knygų sąrašas, o pati tikriausia PASAULIO PABAIGA!
Pasaulio pabaigos byla Pasaulio pabaigos byla
Ar Domui, Tomui ir Upei pavyks visus išgelbėti? Kas yra šio chaoso kaltininkas? Ir ar tikrai tiek nedaug tereikia, kad šiandien ištiktų pasaulio pabaiga? Visus atsakymus rasi šios knygos puslapiuose! „Tai tiesa, atsiverčiau ir radau!“ Atsivertęs skaitytojas „Čia gali būti jūsų citata!“ Reklamos ekspertas
ISBN 978-609-466-684-1
9 786094 666841
DEVINTA KNYGA
NUO
NUO
8
8
IKI
IKI
12
12
METŲ
METŲ
TOMAS DIRGĖLA
Pasaulio pabaigos byla DEVINTA KNYGA
Iliustravo Rytis Daukantas
V ILNIU S
2022
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
© Tomas Dirgėla, 2022 © Rytis Daukantas, iliustracijos, 2022 © „Tyto alba“, 2022 ISBN 978-609-466-684-1
Turinys
Paskutinė mokslo metų diena...........................................9 Kukulaičio prašymas........................................................16 Mėmės kalba......................................................................24 Iki pasimatymo Bloxcrafte!.............................................30 Mokslo metų pabaigos išpardavimas............................36 Už!........................................................................................42 Bloxcraftas jau čia!............................................................49 G823–)W4ūė9ofijv..........................................................54 Sraigtasparnis už lango.....................................................61 O viduje pamatė................................................................66 Arbata su meru..................................................................72 Titas Paršelis ir įtartinas dėklas.......................................77 Kitas šios knygos skyrius..................................................82 Du šimtai eurų ir šokoladinis tortas..............................87
Bibliotekininkė Bronislava, kurią galima vadinti ir Brone...........................................93 Apklausa bibliotekoje.......................................................99 Gal čia... kokia klaida?................................................... 103 Kraujiniai vėdarai skalbimo mašinoje........................ 107 Naujas kabrioletas ir senas dviratis............................. 112 Visiškai mėmiški prisiminimai.................................... 119 Inspektoriaus Kukulaičio auklių agentūra................. 124 Visa tiesa apie mokyklų inspektorių........................... 130 Černiauskas. Zenonas Černiauskas............................ 135 Pasiruošimas pasalai...................................................... 142 Matas ir šachas! O gal atvirkščiai................................ 144 Mero Kazlausko moralas susigėdusiems tėvams...... 151
1. PA S K U T I N Ė M O K S L O METŲ DIENA
Tą rytą vaizdas prie Miestamiesčio miesto Miestiečių mokyklos buvo keistas. Net labai! Vaikai į mokyklą traukė pasipuošę plačiaaausiomis šypsenomis. Galėjai pamanyti, kad jų laukia kelionė į didžiausią pasaulyje atrakcionų parką! Ir ėjo ne įprastu lėtu tempu, kad tik kuo ilgiau nepasiektų mokyklos, o grįžimo namo greičiu – maždaug 67 km/val. Lygiai taip pat skubėjo ir mokytojai, jie beveik 9
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
bėgte skuodė mokyklos link, o kai kurie net pasišokinėdami, niūniuodami linksmas melodijas ar pasipuošę marškinėliais su užrašais
TA DIENA PAGALIAU ATĖJO!, AŠ LAIMINGIAUSIAS PASAULIO ŽMOGUS!,
MYLIU SAVO DARBĄ!, GIMĘS ATOSTOGAUTI.
Liudas Mėmė tuo metu stovėjo savo kabinete prie lango ir apsikarstęs kaklą fotografavimo ir filmavimo kameromis be sustojimo fiksavo vaizdus. Taip Miestamiesčio miesto Miestiečių mokyklos direktorius elgėsi ne šiaip sau, o norėdamas šią medžiagą parodyti šalies televizijoms, nusiųsti į laikraščių redakcijas, naujienų portalus ir tiesiai į mokyklų inspektoriaus Kukulaičio elektroninio pašto dėžutę. – Kaip gražu, – sumurmėjo iki ausų išsišiepęs Mėmė, žvelgdamas pro fotoaparato akutę. – Kas 10
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
geriausias direktorius pasaulyje? Kieno mokytojai ir mokiniai į mokyklą traukia kaip į šventę? Kas čia pats geriausias mėmė? – Tu. – Taip, aš, – atsakė Mėmė, rodomuoju pirštu ir toliau spaudinėdamas fotoaparato mygtuką. – Didesnio mėmės ir būti negali. – Taip, taip, – direktorius ėmė linksėti, o tuo metu daromi kadrai išėjo kaip reikiant išsilieję. Dar keletą minučių Mėmė fotografavo ir filmavo, kol galiausiai jam kilo natūrali mintis: ar jis nuo vadovavimo mokyklai visai išprotėjo, kad dabar kalbasi su savimi? – Ne, to negali būti, – tarė bandydamas įtikinti save, jog su galva viskas gerai ir veikia ji puikiai. – Ko negali būti? – Kad kalbuosi su savimi, – atsakė Liudas, fiksuodamas paskutinius į darbą skubančius mokytojus – šie leidosi parašiutais, kuriuos puošė didžiuliai užrašai – AŠ MOKYTOJAS IR ESU KIETAS! bei MYLIU SAVO DARBĄ IR VASARĄ! 12
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
– Oi, Liudai. Ne veltui pritariau tau keliomis pastraipomis aukščiau, kad didesnio mėmės už tave negali būti... – Pritarei, nepritarei... Man neįdomu. Tavęs čia nėra, tu tik balsas galvoje. Turbūt taip jau nutinka mokyklų direktoriams, kurie viename darbe praleidžia keliolika metų... 13
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
Liudas Mėmė ir toliau spragsėjo fotoaparatu, fiksuodamas paskutinius vaikus ir mokytojus. – O kodėl tavo balsas galvoje skamba kaip mokyklų inspektoriaus Kukulaičio? – Nežinau, – Mėmė truktelėjo pečiais ir dalis nuotraukų vėl susiliejo. – Gal todėl, kad man jau nuo jo „važiuoja stogas“... – Hm, – atsikrenkštė balsas. – O jeigu jis būtų čia, pasakytum jam tą patį? – Kam? Kukulaičiui? – Nebefotografuodamas, o tik žiūrėdamas pro langą klausimu atsakė Liudas. – Mhm. – Nesakyčiau, – nusijuokė direktorius. – Antraip jau būčiau visiškas Mėmė! – Bet pasakei, – ramiai ištarė balsas. – Bet jis negirdėjo, – Mėmė klestelėjo į savo vietą ir darbo stalo stalčiuje ėmė ieškoti laido, sujungiančio fotoaparatą su kompiuteriu. – Girdėjau, – Mėmė vėl išgirdo balsą. – Ne, negirdėjai, – atsakė atitraukdamas kitą stalčių. 14
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
– Tikrai girdėjau, – balsas nenusileido. Mėmė nieko neatsakė – tik išsišiepė iki ausų pagaliau radęs, ko ieškojo, ir savo fotoaparatą sujungė su kompiuteriu. – Ne, negirdėjai, – pavėluotai ištarė Liudas ir nukreipė akis į ekraną. Bet periferiniu regėjimu pamatė, kad kitame nedidelio kabineto gale stovi... – ... – Mėmė negalėjo ištarti nė žodžio, tad įstengė išberti tik daugtaškį.
15
2. KUKUL AIČIO PRAŠYMAS
Miestamiesčio direktorius pažaliavo, tada pabalo, paskui priminė šaltibarščius ir toliau keitė spalvas būtent tokia tvarka. – Bee... Bee... – Tu ir toliau iš manęs šaipaisi, mm? – griežtai paklausė mokyklų inspektorius Kukulaitis. – Bee... Beet kaip čia dabar... T... Taip. Juokingai atsitiko, ką? – Liudas Mėmė ėmė kvailai kikenti. Kukulaitis jau norėjo kažką sakyti, bet apsigal16
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
vojo ir tik suraukęs antakius stebėjo kikenantį savo pavaldinį, kurio juokas jau ėmė priminti isteriją. Kodėl? Nes mokyklos direktorius juokdamasis voliojosi ant grindų po visą kabinetą pirmyn atgal. Paskui juokėsi šokinėdamas ant vienos kojos ir sukdamasis ratu. Galiausiai Liudas Mėmė užsilipo ant savo darbo stalo ir nušokęs nuo jo po kabinetą ėmė vartytis kūliais.
17
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
Kukulaitis stovėjo prie pravertų kabineto durų ir nežinojo, ką daryti. Per savo ilgą mokyklų inspektoriaus karjerą jis buvo matęs visko, bet tokį vaizdą regėjo pirmą kartą. Netrukus suraukti Kukulaičio antakiai išsilygino ir veidą nušvietė šypsena. – Po galais, išties, kodėl gi nepasidžiaugus paskutine mokslo metų diena, a? Ir mokyklų inspektorius ėmė juoktis, vartytis ant grindų, šokinėti nuo kėdės, suktis ratu, kol... Kol galiausiai pastebėjo, kad kabinete liko vienas, mat direktorius, radęs tinkamą progą, kūlversčiais išriedėjo iš kabineto. – Inspektoriau Kukulaiti? – Liudas Mėmė įkišo galvą į kabinetą. – Ar... Ar aš netrukdau? Gal man užeiti vėliau? – paklausė gaudydamas kvapą po savo ką tik įvykusio pasirodymo. Ir įėjo į kabinetą vaidindamas, kad prieš tai jo čia nė nebuvo! Kukulaitis sutrikęs stryktelėjo ant dviejų kojų (nes prieš tai keturiomis vaidino arklį) ir nusibraukęs prakaitą nuo kaktos pasitaisė švarką. 18
d oma s ir toma s. pa s aulio pa ba igos by l a
– Nesupratau? – pakėlė antakius Kukulaitis. – Gal trukdau? Nežinau, ką jūs čia darėte, bet... – Liudai, gana kvailioti! – griežtai subarė inspektorius. – Gerai, gerai, nebekvailiokite, surimtėkime, – sutiko Mėmė.
19
© Skaistės Dirgėlienės nuotr.
TOMAS DIRGĖLA
To da rn ebu vo!
TOMAS DIRGĖLA – bene populiariausias lietuvių vaikų rašytojas, kurio knygos nuolat perleidžiamos ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos. Istorija tavo rankose – jau trisdešimt antroji T. Dirgėlos knyga!
O štai ir dar vienos vasaros atostogos Miestamiestyje! Vaikų rankose telefonai, tėvų veiduose – ramybė, bet...
TOMAS DIRGĖLA
Bet čia atostogas sugriauna ne prastas oras, ne pabrangę ledai ir net ne būtinų perskaityti knygų sąrašas, o pati tikriausia PASAULIO PABAIGA!
Pasaulio pabaigos byla Pasaulio pabaigos byla
Ar Domui, Tomui ir Upei pavyks visus išgelbėti? Kas yra šio chaoso kaltininkas? Ir ar tikrai tiek nedaug tereikia, kad šiandien ištiktų pasaulio pabaiga? Visus atsakymus rasi šios knygos puslapiuose! „Tai tiesa, atsiverčiau ir radau!“ Atsivertęs skaitytojas „Čia gali būti jūsų citata!“ Reklamos ekspertas
ISBN 978-609-466-684-1
9 786094 666841
DEVINTA KNYGA
NUO
NUO
8
8
IKI
IKI
12
12
METŲ
METŲ