ĮŽANGA

Gerai įsižiūrėkite į planetą, besisukančią kosmose...

O dabar – į šalį Šiaurės pusrutulyje – Didžiąją Britaniją.

Arčiau, arčiau... į vakarus nuo Londono pamaty - site Bakingamšyro grafystę. Mažus miestelius ir vingiuojančius kaimo keliukus.

Jei galėtumėte sugrįžti atgal į septinto dešimtmečio vidurį, išvystumėte, kaip vienu iš tokių keliukų motociklu dumia jaunas vaikinukas su užrašų knygele ir rašikliu švarko kišenėje.

Terry Pratchett

Tai aš. Jaunesnysis „Bucks Free Press“ reporteris, gavęs užduotį nušviesti vietinius įvykius. Vyliausi, kad man nusišypsos laimė ir aš pateksiu į kaimo mugę – na, turbūt žinote, kas tai yra: vyrai, į kelnes kišantys šeškus, žmonės, gaudantys kibire varles, keisti sūriai, riedantys nuo kalvos žemyn...

Tai buvo linksmas laikas. Ir kaip tik tada, kažkuriuo metu, aš išmokau rašyti, skaitydamas knygas, kurias šūsnimis tempdavau iš bibliotekos namo. Taigi pats pradėjau kurti jauniesiems skaitytojams skirtas istorijas – kiekvieną savaitę jos buvo spausdinamos laikraštyje.

Daugelis tų istorijų pateko į šį rinkinį. Jose yra drakonų ir burtininkų, tarybos narių ir merų, nuotykius mėgstantis vėžlys ir ežero pabaisa, taip pat daugybė smailių skrybėlių ir vienas kitas stebuklingas burtažodis (keletas jų iš tikrųjų veikia taip, kaip ir turėtų veikti). Kai kurios iš tų ankstyvųjų istorijų

Drakonai Gri Van Ioje Pilyje

netgi įkvėpė mane parašyti savo pirmąjį romaną „Kilimų žmonės“ („The Carpet People“).

Taigi atsiverskite knygą ir skaitykite istorijas, kurias parašiau, būdamas paaugliu. Visos jos iš esmės liko tokios pačios, kokios išvydo dienos šviesą, nors suaugęs aš visgi šiek tiek pasikrapščiau prie kai kurių smulkių detalių – vienas kitas pataisymas, vienas kitas niuansas, nedidelė pastaba puslapio apačioje. Dariau tai todėl, kad mano jaunesnysis „aš“ dar nebuvo toks protingas, kokiu save laikė.

Tačiau tas naivus jaunas vaikinas ant motociklo ir jau suaugęs „aš“ su juoda skrybėle ir barzda yra tas pats asmuo. Mudu visada troškome vieno – rašyti žmonėms, kurie yra pernelyg seni, kad suprastų. Ir įsivaizduotų...

Terry’is Pratchettas

Viltšyras, 2014