Sekmadienis Ka-ka-rie-kuuu! – Miegaliau, kelkis, laikas lipti iš lovos! – Aarrkąką? – Sakiau, kad jau rytas ir laikas keltis. Rytas? Ar tėvai pamiršo, kad zombiai saulėje dega? – Mama, nejuokinga, bandau užmigti. – Ką čia vadini mama? – Ką?!! Kad tave velniai! Tai nebuvo košmaras. Iš tikrųjų apsikeitėme vietomis su Stivu!
3
ZOMBIO DIENORAŠTIS. Nuotykiai „Minecraft“ pasaulyje
O dabar šis kaimietis anksti ryte stengiasi mane ištempti iš lovos ir priversti dieną eiti į lauką. Geriau nesipriešinsiu, kad nieko neįtartų.
– Ei... a... pone Kaimieti. Kas geresnio... a... tavo kaimietiškame gyvenime? – paklausiau. – Kas tau atsitiko, Stivai? Gal tau įkando zombis? – Che che... Labai juokinga... Che che. – Po galais, šiandien labai keistai elgiesi, – pasakė jis.
Visiškai nemoku vaidinti. Bet reikia kuo greičiau išmokti, nes kelias ateinančias savaites, kol ateis pilnatis, turėsiu elgtis kaip Stivas. Tada Pelkių ragana, kuri
4
ZOMBIO DIENORAŠTIS. Nuotykiai „Minecraft“ pasaulyje
moka gražinti mane ir Stivą į savo kūnus, grįš namo.
Tik reikia prisiminti, ką man sakė Stivas. Atrodo, kad norėdamas pritapti turiu laikytis įprastos taisyklės. – Žmonės paprasti, – sakė jis. – Jei elgsies taip, kaip visi, puikiai prisitaikysi. Taigi, ką Stivas veikia visą dieną? Pažiūrėkim... Žinau, kad jam patinka kasinėti, farminti ir kumščiuoti medžius. Darydamas tuos tris dalykus tikriausiai puikiai pritapsiu. Bet kaip reikės šito išmokti? Niekada nesu tuo užsiėmęs!
Staiga į kambarį įspindo saulė.
5
ZOMBIO DIENORAŠTIS. Nuotykiai „Minecraft“ pasaulyje
Iš pradžių išsigandau, nes pamaniau, kad oda pradės čirškėti kaip bekonas. Paskui supratau, kad būti Stivu visai neblogai. Daugiau nebereikia bijoti dienos šviesos! Taigi, pirmasis dalykas, kurį padariau, – išėjau į plyną lauką pasimėgauti saule. Ji labai maloniai šildė mano veidą ir kūną, bet buvo kiek per ryški. Prieš mane plytėjo laukai, medžiai ir ežeras...
Ežeras! Supratau, kad galiu šokti į vandenį ir plaukti! Dažniausiai Zombiai vengia vandens kaip maro. Bet dabar galiu lipti į vandenį kaip paprastas žmogus.
6
ZOMBIO DIENORAŠTIS. Nuotykiai „Minecraft“ pasaulyje
Taigi nubėgau prie ežero. Užlipau į didžiulį medį ir... TTTEEEEEEKKKŠŠŠTTT!
Tik ten išbuvau labai neilgai. Kažkodėl maniau, kad žmonės gali kvėpuoti po vandeniu... Che che.
Vėliau tą vakarą nuėjau į mūsų įprastą vietą susitikti su Stivu. Negalėjau patikėti savo akimis! Praėjo tik viena diena, o Stivas jau buvo puikus zombis. – Kaip praėjo pirmoji gyvenimo zombio kailyje diena? – paklausiau jo.
7
ZOMBIO DIENORAŠTIS. Nuotykiai „Minecraft“ pasaulyje
– O, brol, zombiai gyvena labai kietai! – atsakė Stivas. – Galėčiau prie to priprasti. – Tikrai? Maniau, kad būti zombiu užknisa. – Na, iš pradžių smirdėjo, bet atrodo, kad jau pripratau, – atsakė Stivas.
8
ZOMBIO DIENORAŠTIS. Nuotykiai „Minecraft“ pasaulyje
– O kaip tau sekasi? Patinka gyventi mano nuobodųjį gyvenimą? Jau sutikai tuos išprotėjusius kaimiečius? – Aha, kaip ten atsidūrei? – paklausiau. – Maniau, kad gyveni su savo tėvais. – Nepatikėsi, bet nežinau, iš kur esu, – atsakė Stivas. – Su kaimiečiais gyvenau visą gyvenimą. Niekada nesu matęs savo tėvų. – Neklausei kaimiečių, iš kur atsiradai? – paklausiau Stivo. – Klausiau, – atsakė jis. – Jie atsakė, kad vieną dieną pabudau jų lovoje. Nė nenumano, iš kur atsiradau. – Oho. – Palauk, dar daug kas tau pasirodys keista. – Pavyzdžiui, kas? – Pamatysi, – atsakė Stivas.
9