Undinių rifas. Ciklo Paslaptinga Karalystė 4-oji knyga

Žinutė mokykloje

– Esu labai išalkusi! – pareiškė Džasmina Smit. Ji rado savo drauges Elę Makdonald ir Samer Hamond, jau laukiančias prie įprastinio staliuko pilnoje mokyklos valgykloje.

– Užėmėme tau vietą, – nusišypsojo Samer. – Kur buvai?

9

Undinių rifas

– Užmiršau klasėje savo plaukų lankelį, – atsakė Džasmina.

Mokykloje buvo privaloma vilkėti uniformą: baltą palaidinukę, tamsiai mėlyną megztinį ir nuobodžiai pilkas kelnes arba sijoną, tačiau Džasmina nuolat stengdavosi pagyvinti šį niūrų derinį kokia nors smulkmena.

Dažniausiai ji į ilgus tamsius plaukus įsismeigdavo spalvotų segtukų ar šukučių. Šiandien ji dėvėjo ryškiai rožinį lankelį, derantį su kuprinės spalva.

Traukdama iš kuprinės priešpiečių dėžutę, Džasmina dar šį tą pastebėjo. Kuprinės 10

Žinutė mokykloje

gilumoje buvo matyti pažįstamas ryškus švytėjimas...

– Stebuklinga dėžutė! – sukuždėjo mergaitė.

– Ką? – susijaudinusi aiktelėjo Elė ir vos neapvertė savo gėrimo stiklinės.

Stebuklinga dėžutė nė karto nebuvo atsiuntusi žinutės mokykloje!

Iš pirmo žvilgsnio ji atrodė kaip graži medinė papuošalų dėžutė. Jos šonai buvo padabinti įmantriais fėjų ir vienaragių raižiniais, dangtelyje įtaisytas veidrodėlis, papuoštas šešiais skaidriais akmenukais. Iš tikrųjų ji priklausė karaliui Linksmuoliui, Paslaptingos karalystės valdovui, bet jau kuris laikas dėžutę paeiliui saugodavo trys draugės.

Paslaptinga karalystė – nuostabi stebuklų kupina šalis. Joje gyvena 11

Undinių rifas

vienaragiai, undinės, fėjos ir elfai, bet šį kraštą ištiko didžiulė bėda. Karalystės gyventojai valdovu išsirinko karalių Linksmuolį, o ne jo piktąją seserį karalienę Pagiežą. Ši taip užsirūstino, kad pačiose gražiausiose karalystės vietose paslėpė šešis užkerėtus žaibus.

Karalienė Pagieža troško sunaikinti bet kokį grožį ir paversti visus tokiais liūdnais nelaimėliais, kokia buvo ji pati.

Karalius Linksmuolis sukūrė stebuklingą dėžutę tikėdamasis, kad ji suras pagalbą. Taip dėžutė pateko į rankas trims mergaitėms, kurios vienintelės gali išgelbėti karalystę – Džasminai, Samer ir Elei. Draugės jau padėjo karaliui ir jo pagalbininkei fėjai Triksebelei sunaikinti tris siaubingus Pagiežos siųstus žaibus. Atrodo, dabar joms teks rasti dar vieną.

12

Žinutė mokykloje

– Priešpiečius baigsime valgyti sugrįžusios, – tarė Elė, ir visos pasileido į mergaičių tualetą.

Kol draugės viešėdavo Paslaptingoje karalystėje, Žemėje laikas sustodavo, tad niekas nepastebėdavo, kad mergaitės pradingsta. Tačiau jeigu jos staiga išnyktų viduryje valgyklos, tikrai kas nors pastebėtų!

Mergaitės užvėrė kabinos duris ir įsispoksojo į dėžutę.

– Tuoj išvysime mįslę, – sukuždėjo Samer.

Draugės nekantriai laukė, kol dėžutės dangtelyje išryškės žodžiai: O kito žaibo netoli ieškok – Kur tyras ir gilus vanduo.

Pažvelk: linguoja jūroje lopšys Ir nardo ten džiugiai ne vien žuvis!* * Eiliuotus tekstus vertė Justinas Kubilius.

13

Undinių rifas

Elė lėtai perskaitė eilėraštį.

– Ką tai galėtų reikšti?

Džasmina susiraukė.

– Na, jūros dugnas kartais vadinamas jūros lopšiu...

Stebuklinga dėžutė vėl sušvito, dangtelis pats atsivėrė – viduje buvo matyti šeši maži skyreliai. Trys jau

Žinutė mokykloje

buvo pilni. Juose gulėjo Paslaptingos karalystės gyventojų įteiktos nuostabios dovanos: stebuklingas karalystės žemėlapis su kruopščiai sužymėtomis vietomis, sidabrinis vienaragio ragas, leidžiantis susikalbėti su gyvūnais, ir žvilgantis kristalas – jo turėtojas galėjo trumpam pakeisti orus.

– Galbūt žemėlapis padės įminti mįslę, – tarė Džasmina. Ji atsargiai išėmė jį iš dėžutės ir išlankstė.

Mergaitės tarsi iš paukščio skrydžio matė visą Paslaptingos karalystės plotą.

– Pažvelkit, – paragino Džasmina, rodydama į žydrą jūrą. Bangos švelniai skalavo krantą, vandenyje nardė spalvotos žuvys, o ant uolos sėdėjo labai graži mergaitė ir šukavosi plaukus.

Draugėms besigėrint tuo vaizdu, mergaitė nuo uolos paniro į žėrintį 15

Undinių rifas

vandenį. Išvydusi, kad vietoj kojų toji būtybė turi žvilgančią uodegą, Džasmina aiktelėjo.

– Ar matėte? – paklausė ji draugių. Šios susijaudinusios linktelėjo. – Tai buvo undinė!

Samer išplėtė akis.

– Štai apie ką kalbama mįslėje: „Ir nardo ten džiugiai ne vien žuvis!“ Mūsų pagalbos reikia undinėms!

Jos vėl palinko prie žemėlapio pažiūrėti, kaip undinė nuneria į jūros gelmes. Toje vietoje buvo pažymėtas povandeninis miestas. Elė kilstelėjo žemėlapį ir perskaitė pavadinimą: – Undinių rifas. Tikriausiai ten ir vyksime.

Džasmina ir Samer pritarė draugei.

Visos trys kaipmat pirštais prispaudė stebuklingos dėžutės brangakmenius.

16

Žinutė mokykloje

Samer nusišypsojo ir garsiai ištarė mįslės įminimą: – Undinių rifas. Žali akmenėliai sužibo, dėžutės veidrodis ryškiai sutvisko, ant kabinos sienų pasirodė šokantys šešėliai.

Blykstelėjo auksinė šviesa – sukdamasi ore tarsi balerina atsirado Triksebelė!