43
Pirmas skyrius
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
Kad pamatytume duris, per kurias dabar rengiamės žengti, pažvel-
kime į čia mus atvedusį kelią. Norėtume iš anksto pasakyti, jog didžiausi mūsų laikų mokslo protai dešimtmečiais, o kai kuriais atvejais ir šimtmečiais pranašavo apie duris, kurias dabar regime priešais save. Tai yra aukso vartai, kurių ieškojo mokslas ir kurie amžiams pakeis sveikatos pasaulį. Tvirtinti, kad tai tik palyginimas, būtų pernelyg švelnu. Kaip aš (Benas) jau minėjau, pasinaudojęs sveikatos kodais mažiau kaip tris mėnesius, pasveikau nuo Lou Gehrigo ligos. Ši programa man paliko tokį įspūdį, kad visoje šalyje pradėjau skaityti paskaitas apie sveikatos kodą ir jo poveikį. Dėl to tapau ir vieninteliu medicinos daktaru populiariame DVD filme „Paslaptis“. Vienas iš dalykų, kurį dėstau, yra penkios gydymo eros, nes tai suteikia mums svarbų pagrindą, mėginant suvokti, kur mes esame šiame istorijos etape, ir paaiškina, kodėl sveikatos kodai negalėjo būti atrasti lig šiol.
44
Sveikatos kodas
Penkios gydymo eros Gydymo istoriją galima skirstyti į penkias pagrindines eras, apie kurias čia pakalbėsime. Pirmoji era buvo maldos era. Iki žmonės perprato mitybą ar kokį nors gydymo būdą, jie tegalėjo melstis. Gali pasirodyti keista, kad nuo to pradedame medicinos istoriją, bet pagalvokime apie žmogų pačioje pradžioje. Viskas, ką galėjo padaryti pirmieji žmonės, susidūrę su liga, tai kreiptis į dievybes išgydymo. Istorijoje apstu pasakojimų apie išgydymo tikslais naudotus stabus, religijos praktikas ir apeigas. Graikų mitologijoje svarbiausiu gydytoju buvo laikomas Apolonas, savo galias perdavęs sūnui Asklepijui, o šis ne tik apsaugodavo žmones nuo mirties, bet kai kuriuos net prikeldavo iš numirusiųjų. Šiaurės Peru moterys, vadinamos curanderos, vis dar atlieka gydymo apeigas. Jos meldžiasi, naudoja šventus daiktus, apiplauna pacientus šventu vandeniu ir šaukiasi dvasių, kad padėtų surasti ligos priežastį, apvalytų ir išgydytų juos. Šiandien daugybė kultūrų, religijų ir individų vieninteliu išgydymo šaltiniu vis dar laiko Dievą. Kai kurie žmonės ilgus metus tiki, kad maldos jėga glūdi pačioje maldoje, o kiti yra įsitikinę, kad jėgos šaltinis yra antgamtinė galingesnės jėgos intervencija. Pastaruoju metu daug mokslinių tyrimų patvirtino maldos veiksmingumą gydymo tikslais. Apie maldos galią gydant dr. Larry Dossey yra parašęs ne vieną knygą (Healing Words: The Power of Prayer in the Practice of Medicine; Miracles of Mind: Exploring Nonlocal Consciousness and Spiritual Healing; Reinventing Medicine: Beyond the Mind-Body to a New Era of Healing ir t. t.). Duko universitete (Horiganas, 1999) buvo atlikti tyrimai, pavadinti „Mantros studijų projektu“, ir nustatyta, kad angina sergantiems pacientams naudingiausias gydymas buvo malda. Žmonės amžių amžiais meldėsi, nes tikėjo aukštesne jėga. Kita teorija – kad išgydymas ateina iš tikėjimo pačiu išgijimu. Mokslas įrodė ir tai, kad pats tikėjimas yra itin galingas gydytojas.
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
45
Medicina tai atmetė ir net supeikė, vadindama „placebo efektu“. Vis dėlto tas efektas labai realus ir nepaisyti jo negalima. Neilgai trukus žmonės pastebėjo, kad sveikatai naudingi tam tikri lapai, šakelės, šaknys ar žievė. Taip mes pradėjome ilgą vaistažolių vartojimo istoriją. Dvidešimtojo amžiaus Vakarų civilizacijoje jos buvo trumpam užmirštos ir rečiau naudojamos. Tačiau dabar galingai sugrįžta. Bet kurioje gatvėje pamatysite kokią nors vaistažolių ar maisto papildų parduotuvę. Kai neseniai keliavome po pasaulį skaitydami paskaitas, visur sutikdavome žmonių, kalbančių apie vitaminų, mineralų ir vaistažolių alternatyvas. Šis sugrįžimas dar išskirtinesnis dėl to, kad ne atsilikę tamsuoliai, o itin išsilavinę intelektualai priėjo prie tų pačių išvadų apie vaistažoles ir maisto papildus, kurios buvo žinomos šimtmečiais. Kinijoje vaistažolės vartojamos nuo neatmenamų laikų – kiek tik siekia rašytinė istorija. Vakarų civilizacija, remdamasi kinų medicina, mėgino sukoncentruoti tam tikras augalinio maisto dalis. Taip išaugo milžiniška vitaminų ir mitybos papildų pramonė. Knygų lentynos pilnos šiuolaikinių aprašymų apie stebuklingas augalų galias. Maisto parduotuvėse šimtai produktų, kurie labai naudingi žmonėms beveik nuo bet kokios ligos. Tačiau visa tai staiga stoja. Pasaulinė sveikatos organizacija išleido naują įstatymą, vadinamą KODEKSU, kuris ribos vitaminų, mineralų, amino rūgščių bei eterinių aliejų kiekius iki tokio lygio, kad jie nebeturės gydomojo poveikio, kurį mes patyrėme dešimtmečiais. Viskas, kas viršys šį lygį, turės būti išrašyta gydytojo ir perkama itin didele kaina. Galite pamanyti, kad kalbu apie kažką, kas vyks ateity, bet kiekviena vyriausybė, ratifikavusi WHO sutartį, jau pavaldi tam įstatymui. Net tokios šalys kaip JAV, turinčios itin stiprias konstitucijas, tampa pavaldžios šiam įstatymui, nes sutarties įstatymas aukštesnis už konstitucinį įstatymą. KODEKSAS, priimtas 2005 metų
46
Sveikatos kodas
birželį Romoje, patvirtino vaistų industrijos standartus, Kodekso vedamajame dokumente vadinamus „Vitaminų ir mineralų direktyvomis“. Jis jau įsigaliojo Vokietijoje, kur didesnes vitaminų dozes galima įsigyti tik pagal gydytojo receptą. Spėju, jog daugelis vyriausybių imsis tvarkyti šią pramonę iš lėto, kad nekiltų visuomenės nepasitenkinimo. Manau, bus išbandytas „varlės vandeny“ metodas. Tai ypač neramina pagalvojus apie kur kas didesnį farmacinių vaistų pavojų – ypač parduodamų be recepto, – juos, galiojant KODEKSUI, įsigyti bus daug lengviau negu vitaminus. Galima tik nusistebėti, kodėl vyriausybės išleidžia tokį įstatymą, pagal kurį neįmanoma teisėtai įsigyti vitaminų, mineralų ir maistingųjų medžiagų, bet kuris leidžia be apribojimų prekiauti kur kas nuodingesniais medikamentais. Farmacijos pramonei jokios naudos iš to, kad kažkas pasveiksta; bet jai naudinga, kai kažkas gydosi simptomus mėnuo po mėnesio, metai po metų. Tai veda į kitą medicinos erą – vaistų / chemikalų erą. Kodėl vadinu juos chemikalais? Tiesiog dėl to, kad tokie jie yra. Štai kaip sukuriama daugelis vaistų. Pirmiausia surandama kuo nors naudinga vaistažolė. Po to mėginama išskaidyti ją ir išsiaiškinti „aktyviąsias“ sudedamąsias dalis. Visa tai dar nepatentuojama. O atminkite, kol nėra išskirtinumo, nėra ir naudos. Taigi tolesnis žingsnis vaistų gaminimo procese yra pakeisti aktyviąsias sudedamąsias dalis taip, kad jos nebūtų natūralios. Ir štai turime chemikalą. Galite pamanyti, kad tai ne taip jau blogai, bet supraskite: organinės kūno sistemos gali priimti tik organines medžiagas. Taigi turime medžiagą, vaistą, kurio organizmas nepajėgia suskaidyti. Tai vadinama toksinu. Egzistuoja ištisa toksinų gamybos pramonė, nors galėtume naudoti natūralias organines medžiagas, kurios veikia kūno fiziologiją kur kas veiksmingiau, ir visus natūralius komponentus, kurie yra pirminės organinės medžiagos
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
47
ar augalų dalys. Pavyzdžiui, vienas iš perkamiausių vaistų istorijoje vadinamas valiumu. Jis išgaunamas iš valerijono šaknies. Ši šaknis – vienas iš geriausių raminamųjų ir nerimą slopinančių vaistų. Ir istorijoje nėra nė vieno atvejo, kad žmogui būtų išsivysčiusi priklausomybė valerijono šakniai. Tačiau jokia bendrovė negali užpatentuoti valerijono šaknies. Ji auga natūraliai, gamtoje. O valerijono šaknies susintetinimas, siekiant sukurti galingesnį ir patentuojamą vaistą, baigėsi tuo, kad visame pasaulyje ėmė steigtis priklausomybės nuo valiumo klinikos. Tęsdami kelionę, pažvelkime į chirurgiją. Chirurgiją žmonija pasitelkdavo šimtmečiais. Tačiau iki anestezijos atradimo ji buvo labai primityvi. Iki tol gydytojai galėjo atlikti tik tai, ką ligonis galėjo iškęsti, laikomas būrio žmonių. Kaip bendras anestetikas kartais buvo naudojamas alkoholis. Operacijos tikslas ir vertė buvo pašalinti tai, kas kelia pavojų gyvybei. Pavyzdžiui, jei kam nors koja imdavo gangrenuoti, chirurgas liepdavo tą žmogų laikyti, paimdavo pjūklą ir nupjaudavo koją. Prideginama buvo ugnimi. Iki šiuolaikinių chirurginių technikų, savaime suprantama, nuėjome ilgą kelią. Dabar chirurgija pasitelkiama ne tik gyvybei pavojingose situacijose, bet ir, galima sakyti, lengvabūdiškai, kaip antai klestinti kosmetinės chirurgijos pramonė. Nors statistika rodo, kad daugybė operacijų atliekamos nesant būtino reikalo, gydant traumas chirurgija yra didžiulė dovana civilizacijai, išgelbėjusi nesuskaičiuojamai daug gyvybių. Galutinė riba Ir štai priėjome tai, ko jūs laukėte, – aukso duris. Ką pranašavo didžiausi mūsų laikų protai, pradedant nuo Alberto Einšteino, dabar yra atrasta, įvertinta ir prieinama plačiajai visuomenei. Šia tema kalbėjo daugelis kitų didžių mokslininkų, bet paliksime tai antrajai pa-
48
Sveikatos kodas
slapčiai, kurią atskleisime vėliau. Pradėsiu pacituodamas vieną iš tų didžiųjų protų: „Ateities medicina bus pagrįsta organizmo energijos valdymu.“ – Profesorius Williamas Tilleris, Stanfordo universitetas Tas tiesa – energija yra galutinė riba. Ji yra tobuliausia gydymo forma. Medicina keletą metų domėjosi tuo ir netgi nenorom buvo įtraukta, ir tai neišvengiamai atėjo. Mes visada žinojome, kad saulės šviesa turi gydomąjį poveikį. Madam Curie sulig radžio ir rentgeno spindulių atradimu padėjo mums įžengti į šią erą. Ji atskleidė, kokia žalinga gali būti energija. Apie tai, kas yra „energija“ ir kokia be galo kenksminga ar gydomoji ji gali būti, sužinosite tolesniuose skyriuose. Be to, suprasite, kodėl ji yra sveikatos ir gydymo ateitis. Anapus simptomų komplekso Tai, kaip šiandien diagnozuojamos ir gydomos kone visos sveikatos problemos, vadinama „simptomų kompleksu“. Simptomų kompleksas naudojamas ne tik tradicinėje medicinoje, bet ir alternatyviojoje sveikatos priežiūroje, ir jis buvo naudojamas šimtus metų. Simptomų komplekso veikimo būdas atitinka jo pavadinimą. Gydytojas ar sveikatos priežiūros specialistas, problemų sprendėjas, psichologas ar padėjėjas užsirašo visus žmogaus simptomus. Po to pažiūri į kokią nors knygą, brėžinį arba remiasi savo patirtimi ir pagal konkrečią simptomų kombinaciją nustato labiausiai tikėtiną problemą. Nustatę problemą – tai vadinama diagnoze, – jie pereina prie gydymo. Iškeliamas klausimas: „Koks geriausias būdas išspręsti tą problemą, taikant standartinę praktiką?“ Gydymą dažniausia nulemia gydytojo metodologija. Tradicinės medicinos gydytojai imasi
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
49
operacijų, medikamentų ir panašių dalykų. Alternatyvios sveikatos priežiūros specialistai pasitelkia vaistažoles, mineralus ir vitaminus – bet ne tam, kad „gydytų“ ligą, o kad palaikytų optimalią sveikatą. Psichologai ir terapijų specialistai moko ir skatina kitaip žiūrėti į problemą ir naudoti tam tikrus elgesio būdus arba tiesiog palaiko geru žodžiu. Taigi simptomų kompleksas iš esmės apima tris etapus: 1. Simptomų išdėstymą. 2. Diagnozavimą pagal išdėstytus simptomus, remiantis patirtimi, mokykla ar kokia nors knyga. 3. Tiesioginę intervenciją, terapiją ar ligos gydymą, remiantis diagnoze. Kiekviename iš šių trijų etapų esama gausybės galimybių. Kai kalbate apie sveikatos problemas, turite galvoje fizinę ir psichinę sveikatą. Kitos problemos – bendravimo, karjeros ir geriausių pasiekimų (kaip antai sporte, laimėjimuose, bendravime ir prekyboje). Kiekviena šių sričių turi skirtingas galimybes, atsižvelgiant į tai, kokias problemas jūs sprendžiate ir kokia yra gydytojo metodologija. Kitaip tariant, šis procesas gali tapti itin komplikuotas ir net prieštaringas, nes skirtingi ekspertai nesutaria dėl diagnozės, juolab dėl reikalingos intervencijos, terapijos ar gydymo. Jei norite susidaryti įspūdį, kaip gali varginti ši situacija, interneto paieškos sistemoje įveskite bet kokį sveikatos sutrikimą. Nesvarbu ką – ligą, psichinės sveikatos būklę, galvos skausmus, – ką tik norite. Tikriausiai rasite daug įdomios informacijos, bet kartu ir gausybę nesutarimų – ne tik dėl to, kas sukelia šią problemą, bet ypač dėl to, kaip ją spręsti. Gali būti, kad liksite šiek tiek nusivylęs, nes suprasite, kaip nesutaria ekspertai. Tad jeigu nesutaria ekspertai, kaip nuspręsti eiliniam žmogui, turinčiam problemą, ko geriausia imtis, kad neiššvaistytų daug laiko ir pinigų arba, blogiau-
50
Sveikatos kodas
siu atveju, neprarastų gyvybės dėl to, kad priėmė sau netinkamą sprendimą? Šiek tiek pakalbėkime apie laiko ir pinigų sąnaudas. Tarkime, jūs pasigilinote į internetinę informaciją ir radote dešimt skirtingų pasiūlymų, kaip spręsti jūsų problemą. Tarkime, išbandėte šešis iš jų, kol pagaliau radote tą, kuris jums tiko labiausiai. Tokiu atveju jūs tikriausiai sugaišote daug laiko ir išleidote nemažai pinigų pirmiesiems penkiems, kurie jūsų problemos išspręsti nepadėjo. Argi nebūtų nuostabu, jei visų problemų priežastis būtų viena? Jei visos problemos kiltų dėl vienos priežasties, jūs paprasčiausiai imtumėtės jos ir išspręstumėte savo problemą, kad ir kokia ji būtų. Tai turėtų keletą privalumų. Jums nereikėtų gaišti laiko ir švaistyti pinigų, nes spręstumėte tik vieną klausimą! Jei egzistuoja vienintelė visų problemų priežastis, vadinasi, ji yra ir jūsų problemų šaltinis, tad galite būti tikras, kad pašalinus tą šaltinį ateis pagerėjimas visose srityse. Galima pasakyti netgi taip: „Jei pašalinsiu tą šaltinį, žinau, kad tai bus geriausias mano problemos sprendimas.“ Jūs galėtumėte būti ramus, nes žinotumėte, kad darote tai, kas geriausia, – imatės šaltinio. Jūs galėtumėte būti ramus, nes žinotumėte, kad beveik neabejotinai sutaupote daug pinigų. Jūs galėtumėte būti ramus, nes žinotumėte, kad sutaupote daug brangaus laiko ir energijos, nes galite eiti tiesiai prie to šaltinio. Paskutinė priežastis gali būti pati svarbiausia. Jei būtų vienas visų problemų šaltinis ir jeigu jūs turėtumėte dešimt problemų, galėtumėte išspręsti jas visas vienu metu, nes visos jos kyla iš to paties vieno šaltinio. Jei panaikintumėte tą vienintelį šaltinį, išspręstumėte visas dešimt sunkiausių problemų, kurios neleidžia jums gyventi taip, kaip norite, bendrauti taip, kaip norite, džiaugtis ramybe, klestėjimu ir trokštama sėkme. Užuot sprendę jas senoviškai – po vieną, panaudodami simptomų kompleksą ir skirtingas intervencijas kiekvienos
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
51
problemos atveju, – galite susidoroti su jomis visomis iš karto. Taigi būtų didžiulis privalumas turėti tik vieną visų sveikatos problemų šaltinį. Ką gi, pasiruoškite džiūgauti, nes daugelis sveikatos specialistų sutinka, kad iš tikrųjų egzistuoja vienintelis beveik visų sveikatos problemų šaltinis. Tai mūsų pirmoji paslaptis! Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis Grįžkime prie mūsų pavyzdžio apie informacijos, kaip išspręsti kokią nors sveikatos problemą, paieškas internete. Prisimenate mūsų susierzinimą dėl ekspertų nesutarimo, kaip spręsti tą problemą? Ką gi, vienintelis dalykas, dėl kurio sutaria bemaž visi, yra tai, kad beveik visus sveikatos sutrikimus sukelia viena problema – STRESAS! Per pastaruosius 10–15 metų tai tapo tokia visuotine nuomone, kad tam viešai pritarė net Jungtinių Valstijų federalinė vyriausybė. Kaip jau minėjome, Ligų kontrolės centrai Atlantoje konstatuoja, kad 90 procentų visų sveikatos problemų yra susijusios su stresu. Tačiau dr. Bruce’as Liptonas 1998 metais Stanfordo universiteto medicinos mokyklos išleistame tyrime su Ligų kontrolės centrais nesutinka. Remdamasis savo laboratoriniais tyrimais, dr. Liptonas mano, kad su stresu yra susiję daugiau kaip 95 procentai visų ligų ir negalių. Ši tema nuolat gvildenama žiniasklaidoje. The New York Times sveikatos vedamajame pažymima, kad „stresą gali sukelti bet kokia situacija ar mintis, kuri priverčia jus susierzinti, supykti ar sunerimti. Tai, kas sukelia stresą vienam žmogui, nebūtinai sukelia kitam“. 2004 metų rugsėjį Newsweek viršelį ir pagrindinę žurnalo temą paskyrė „naujajam proto ir kūno mokslui“. Buvo publikuoti straipsniai:
52
Sveikatos kodas
„Atleidimas ir sveikata“, „Stresas ir nevaisingumas“, „Širdies ligų priežastys“ bei kiti. Prie „atleidimo ir sveikatos“ idėjos mes dar grįšime. Kitas garsus naujienų žurnalas Times savo viršelyje aukštą kraujospūdį pavadino „slaptu žudiku“, kuris darosi nevaldomas. Aukšto kraujospūdžio priežastimi ne kartą buvo įvardytas stresas. Turiu daugybę medžiagos, įrodančios, kad stresas sukelia ligas. Vienas 2004 metų gegužės 30 dienos USA Today straipsnis, pavadintas „Suvaldyk stresą, suvaldysi ligą“, cituoja Harvardo, Arizonos valstybinio universiteto, Šiaurės Karolinos universiteto, Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto, Mičigano technologijos universiteto, Amerikos medicinos asociacijos, Tulano universiteto, Indianos universiteto vėžio centro ir Sveikatos bei paslaugų padalinio šaltinius. Kitos studijos yra iš Mayo klinikos, Vanderbilto universiteto, Jeilio streso centro, Harvardo medicinos mokyklos, Ligų kontrolės centrų, Andersono vėžio centro, Nacionalinės mokslo akademijos, Bostono universiteto – sąrašas vis tęsiasi ir pasipildo kas savaitę, nes atliekami vis nauji tyrimai. Tad ką gi visa tai reiškia? Tai reiškia, kad pirmas klausimas, kurį turėtume užduoti sau, remdamiesi naujausiais tyrimais, yra toks: „Koks stresas tai sukelia ir kaip galėčiau jį įveikti?“ Prieš atsakydami į šį klausimą, turime atsakyti į kitą: „Kas gi yra stresas organizme?“ Streso fiziologija Kas yra stresas? Gal gauti paštu tam tikrą sąskaitą? Susibarti su kaimynu? Netikėtai pakrypę reikalai darbe? Rūpesčiai dėl savo sveikatos? Taip, visa tai gali sukelti stresą. Tačiau esama esminio skirtumo tarp aplinkybių sukeltų sunkumų, kuriuos mes paprastai laikome stresu, ir fiziologinio streso, kuris baigiasi ligomis ir negaliomis.
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
53
Fiziologinis stresas, paprastai tariant, yra pusiausvyros sutrikimas mūsų nervų sistemoje. Centrinę nervų sistemą galima palyginti su automobiliu. Jei ištisai spausite greičio pedalą, galiausiai į ką nors atsitrenksite. Automobilis gerai važiuoja tik tada, kai greičio pedalas ir stabdžiai veikia harmoningai. Tą patį galima pasakyti ir apie centrinę nervų sistemą. Ši sistema turi dvi dalis, kaip automobilis turi greičio pedalą ir stabdžius. Greičio pedalas gali simbolizuoti simpatinę nervų sistemą (pagreitina), o parasimpatinė nervų sistema veikia panašiai kaip stabdžiai (sulėtina). Testas, kuriuo tradicinėje medicinoje matuojamas fiziologinis stresas, vadinamas Širdies ritmo kintamumu. Jis parodo pusiausvyrą arba jos stoką šioje sistemoje. Apie šį testą pakalbėsime vėliau. Didesnioji nervų sistemos dalis vadinama autonomine nervų sistema (ANS). „Autonominė“ reiškia „automatinė“, nes mums nereikia apie tai galvoti. Ji veikia automatiškai. Iš tiesų 99,99 procentus visko, kas vyksta organizme kiekvieną akimirksnį, valdo autonominė nervų sistema. Kas sekundę mūsų smegenis pasiekia apie penkis trilijonus informacijos bitų. Tačiau mūsų žinios sudaro tik apie dešimt tūkstančių bitų. Pavyzdžiui, kai valgote priešpiečius, juk negalvojate apie maistą savo plonosiose žarnose. Jums nereikia galvoti apie tai, kaip jis juda žarnynu. Nereikia galvoti apie amilazės išsiskyrimą, kad būtų suskaidytas proteinas, arba apie lipazę, kuri skaido riebalus. Nereikia galvoti apie insulino kiekio padidinimą, kad būtų susidorota su cukraus pertekliumi. Nereikia galvoti apie tai, kaip jūsų inkstai atsikrato natrio pertekliaus, kai valgote per sūriai. Negalvojate apie tai, kaip jūsų kepenys pašalina toksinus – daržovėse esančius pesticidus, ar apie imuninę sistemą, kovojančią su bakterijomis, kurios patenka į organizmą su maistu. Sąrašą būtų galima tęsti, bet jūs tikriausiai supratote. Beveik viskas, kas vyksta jūsų organizme, įskaitant plaukų augimą, vyksta automatiškai. Apie tai galvoti nereikia. Ir argi tai ne
54
Sveikatos kodas
nuostabu? Dienoje neužtektų valandų, jei reikėtų nuolat galvoti apie visus tuos vykstančius procesus! Svarbiausia – pusiausvyra ANS sudaro dvi dalys, ir vėlgi – svarbiausia pusiausvyra. Parasimpatinė nervų sistema (PNS) atsakinga už augimą, sveikimą ir išsilaikymą. Ji apima daugelį automatinių dalykų, apie kuriuos ką tik kalbėjome. Simpatinė nervų sistema (SNS) naudojama kur kas rečiau, tačiau turi didžiulį vaidmenį sveikatai. SNS mes vadiname „kovok arba bėk“ sistema. Ji – kaip pavojaus signalas. Ji skirta gelbėti mūsų gyvybę bet kuriuo momentu, panašiai kaip važiuojant automobiliu greitkelyje: jūs dažniausiai spaudžiate greičio pedalą, bet kiekvieną akimirksnį stabdžiai gali išgelbėti jūsų gyvybę. Kai kovojame arba bėgame, vyksta daug dalykų. Visiškai pasikeičia kraujo cirkuliacija. Jis nebeplūsta į skrandį, kad būtų virškinamas maistas. Jis nebeteka į priekinę smegenų žievę, skatindamas kūrybiškai mąstyti. Jis nebeplūsta į inkstus ir kepenis. Didžiausia kraujo dalis dabar keliauja į raumenis, nes jūsų kūnas mano, jog dabar teks sunkiau kovoti ar greičiau bėgti, nes iškilo pavojus jūsų gyvybei. Taigi jums nebereikia žarnyne virškinti maisto ar šalinti iš kepenų toksinus, subalansuoti inkstuose elektrolitus ar kūrybiškai mąstyti. Mat jeigu neišgyvensite per likusias kelias minutes, visa tai bus nebesvarbu. Ir vėlgi – tai vyksta automatiškai. Lemiamas streso lygis ląstelėse Nors šie pokyčiai turi išgelbėti jūsų gyvybę, ilgai palaikomi nuolatinio streso jie gali pakenkti organams, ypač tiesiogiai paveikdami imuninę sistemą. Tai vyksta organų lygyje. Bet pakalbėkime mi-
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
55
nutėlę apie tai, kas vyksta ląstelių lygyje. Turiu vieną gerą draugę, mitybos ir natūropatinės medicinos profesorę. Ji niekaip nesuprato, kodėl daugeliui žmonių nepagerėja ir jie nepasveiksta, kai ji skiria jiems reikiamas maistingąsias medžiagas, vitaminus ir mineralus. Tik nepamanykite ko nors neteisingai – ji skirdavo pacientams jiems reikalingus papildus. Ji – puiki gydytoja, tačiau nesuprato streso poveikio ląstelių lygmenyje. Laivyne, kai užpuolamas koks nors laivas, sustoja visa išlaikymo, taisymo ar įprastinė veikla. Net įgula nemiega ir nevalgo, o turi „užimti kovinę padėtį“. Kai įsijungia pavojaus signalas (SNS), mūsų ląstelės sustabdo savo normalų augimą, sveikimą ir funkcionavimą. Kodėl? Šis signalas įsijungia tik pavojaus atveju, ir visi šie procesai gali kelias minutes palaukti, kol mes bėgame arba kovojame, kad išgelbėtume savo gyvybę. Ląstelės tiesiog užsidaro, kaip laivo liukai atakos metu. Niekas negali nei į jas patekti, nei iš jų išeiti. Juk nepamatysite, kaip koks nors laivelis priplaukia prie karinio laivo mūšio metu, kad aprūpintų jį maistu ar išgabentų šiukšles. Taip pat streso metu ir mūsų ląstelės negauna maistingųjų medžiagų, deguonies, mineralų, pagrindinių riebalų rūgščių ir pan. ir nešalina šalutinių produktų bei toksinų. Sustoja viskas, išskyrus tai, kas būtina išgyvenimui. Dėl to ląstelėje susidaro toksinė aplinka, kuri neleidžia jai augti ir sveikti. Dr. Bruce’as Liptonas teigia, kad būtent taip mes perimame genetines ligas bei negalias. Kita vertus, tas pats tyrimas, atliktas Stanforde, parodė, kad atviros, augančios ir gydančios ląstelės tiesiog nepasiduoda ligoms. Norėčiau pakartoti tai darsyk, nes tai svarbiausias teiginys, kurį per ilgą laiką esu girdėjęs medicinos srityje: „Auganti ir gydanti ląstelė nepasiduoda ligoms.“ Čia ir visa esmė! Taigi bėgti arba kovoti yra būtina reakcija, siekiant išgelbėti savo gyvybę iškilus pavojui, tačiau tokioje būsenoje likti ilgą laiką nevalia. Visa problema ir yra ta, kad dažnas iš mūsų bėgame arba kovojame
56
Sveikatos kodas
nuolatos. Tokia situacija lemia neišvengiamą rezultatą. Ilgainiui kažkas sugenda, ir tai pasireiškia kaip simptomas. Kai tokių simptomų atsiranda daugiau, vadiname tai liga. Liga – tai tiesiog silpnos grandies lūžis, esant spaudimui, kuris vadinamas stresu. Kiek pilna jūsų statinė? Medicinos daktarė Doris Rapp daugelio laikoma geriausia alergologe pasaulyje. Ji parašiusi nemažai knygų, ypač apie alergijas ir vaikus. Dr. Rapp yra sukūrusi teoriją, kurią ji pavadino „streso statine“. Pagal šią teoriją visi mes turime vidinę statinę, tai yra tam tikrą streso kiekį, su kuriuo galime susidoroti dar iki tol, kol kas nors sutrinka. Kol mūsų statinė nepilna, mes galime patirti savo gyvenime ar organizme naujus stresorius ir veiksmingai juos įveikti, kad jie nepadarytų mums blogos įtakos. Tačiau kai statinė persipildo, silpniausia vieta lūžta. Pasigirdus pavojaus signalui, smegenys siunčia imuninei sistemai žinią per ląsteles, kurios yra tiesiogiai susijusios su nervų galūnėlėmis. Jos vadinamos dendritais. Kai studijavau medicinos mokykloje, mums aiškino, jog tai imuninės ląstelės. Iš tiesų taip ir yra. Vėliau į jas pretenzijas pareiškė neurologai, nes jos išskiria nervinių impulsų perdavėjus – tuos pačius, kuriuos naudoja nervų ląstelės. Tad dabar jos vadinamos „nervinėmis imuninėmis ląstelėmis“, nes tiesa yra ir viena, ir kita. Jos yra mūsų nervų sistemos dalis ir tiesioginė grandis su imunine sistema. Jų siunčiama žinia: „Užsidaryk“, „Stok“. Imuninės sistemos sustabdymas Kodėl smegenys siunčia tokią žinią imuninei sistemai? Ką gi, pagalvokite. Koks SNS tikslas? Išgelbėti mūsų gyvybę. O imuninės sistemos? Koks jos tikslas? Kovoti su bakterijomis, virusais, grybeliais,
Pirmoji paslaptis: Yra vienas visų ligų ir negalių šaltinis
57
gydyti ir naikinti mutavusias (vėžines) ląsteles. Ar visa tai turi įvykti per 5 minutes? Žinoma, ne. Be to, imuninė sistema sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Atminkite: mes visą energiją ir išteklius per kelias minutes išnaudojame vieninteliam tikslui – išgelbėti savo gyvybę! Taigi viskas, kas nebūtina, tas kelias minutes sustoja. Ką gi, gerai, jei mūsų imuninė sistema nekovoja su bakterijomis ar grybeliais 5 minutes, ir gerai, jei maistas nevirškinamas tik 5 minutes. Visa problema šiandien yra ta, kad gyvename nuolatinėje kovoje arba bėgime. Keliaudami po pasaulį ir atlikinėdami širdies ritmo kintamumo testą, pastebėjome stulbinantį ir svarbų reiškinį. Atlikdami šiuos testus, turėjome kiekvienam žmogui užduoti vieną klausimą: „Ar šiandien patyrėte stresą?“ Maždaug 50 procentų atsakydavo „taip“ ir maždaug 50 procentų – „ne“. Ištyrus juos ŠRK testu, paaiškėjo, kad iš 50 procentų atsakiusiųjų, kurie nepatyrė streso, daugiau kaip 90 procentų patiria fiziologinį stresą – tokį, kuris gali sukelti ligas ir negalias. Kurią dieną mačiau ant automobilio galinio buferio lipduką su užrašu: „Jei kažką turi, tai atvežė sunkvežimis“. O, aš nekenčiu sunkvežimių! Didžiuliai sunkvežimiai greitkelyje man atrodo labai grėsmingi. Jie priverčia mane „bėgti arba kovoti“. Manau, visus tuos krovinius būtų galima gabenti geležinkeliu. Vis dėlto turiu pripažinti, kad viskas, ką turiu savo namuose, atkeliavo sunkvežimiu – įskaitant patį mano namą! Aš užsisakiau jį gamykloje, jis buvo atgabentas man sunkvežimiu ir pastatytas į nurodytą vietą. Jeigu jūs turite sveikatos problemą, ji kilo iš fiziologinio streso, kaip ir visos sveikatos problemos visais laikais. Neseniai mums paskambino toks ponas, lankęs vieną iš mūsų seminarų. Jis norėjo pranešti, jog išgirdęs šią informaciją seminare, grįžo namo ir ėmė domėtis internete apie stresą. Jis rado daugiau kaip 67 milijonus tinklalapių, kuriuose buvo bent pavartotas žodis
58
Sveikatos kodas
„stresas“. Jei peržvelgsite tuos tinklalapius, labai tikėtina, kad sužinosite viena: jei turite sveikatos problemą, ją sukėlė stresas. Jei tai tiesa, kiekvieną kartą susirgę sloga, kiekvieną kartą, kai ką nors skauda, arba kai daktaras paskelbia siaubingą diagnozę – „vėžys“, kitaip sakant, kad ir kas nutiktų bloga jūsų sveikatai, turėtumėte užduoti sau klausimą: „Koks stresas man tai sukėlė ir kaip galėčiau jį pašalinti?“ Tad kodėl mes nekeliame tokio klausimo? Mat lig šiol neturime nuoseklaus, patikimo ir pripažinto būdo kovoti su stresu. Tai, kas tinka kai kuriems žmonėms ir kai kurioms problemoms, netinka kitiems žmonėms ir kitoms problemoms. Ir taip yra dėl to, kad trūkta vienos dėlionės detalės. Tai trečioji paslaptis, prie kurios netrukus ir pereisime. Jūsų streso valdymo centras Stresas valdomas centrinėje nervų sistemoje. Ypač fiziologinis stresas kyla pogumburio-hipofizės-antinksčių ašyje. Pogumburis ir hipofizė vienu metu buvo laikomi pagrindinėmis liaukomis. Iš tikrųjų hipofizė išskiria į kraują hormonus. Pogumburis pasitarnauja visoms smegenims kaip pagrindinis perdirbimo mechanizmas. Jis susijęs su visa limbine sistema – emociniais smegenų centrais. Nervais jis susijęs su visomis smegenų dalimis, o su likusia jūsų kūno dalimi susisiekia hormonais, kuriuos jis gamina ir išskiria per hipofizę. Štai trumpas kai kurių pogumburio kontroliuojamų funkcijų sąrašas: 1. Arterinis kraujo spaudimas; 2. Kūno temperatūra; 3. Vandens kiekio organizme reguliavimas troškuliu ir inkstų funkcija; 4. Gimdos susitraukinėjimai; 5. Krūtų pieno išsiskyrimas; 6. Emociniai impulsai;