VIRSELIS
Moteris su akordeonu ..juokinga, Žakai, šiandien sutikau moterį, kuri nežino, kas yra Pifas, mažas mielas prancūzų šuniukas geltonu pilveliu, sėdėdama šalia ji man prisipažino galvojanti apie „Marselietę“ ir Džo Daseną ..bet žinai, Žakai, aš jai tą atleidžiu – kai ji groja, vakaras tampa švelnus it aksomas, o kai jau baigia ir stojasi išeiti, man norisi kaip tam Pifui mėšlungiškai įsikibti į jos lengvą paltuką ir vilktis iš paskos ..į naktį ..kartais ir įsikimbu, ir velkuosi ..o ji nepajėgia manęs pavaryti
26
Muzikos mokytoja ..taip, Žakai, šiandien beveik susileidau ..žinau, kad stilistiškai tai ne pats geriausias žodis, bet kitaip pasakyti nemoku ..maža, žavinga vaikų darželio muzikos mokytoja, ji groja, vaikai dainuoja, vaikai šoka ..dailaus ir patrauklaus veiduko, rudų akių, šiek tiek per keturiasdešimt ..pirma pažintis, taurė šampano, tada antra, namuose vyras spokso televizorių, o ji tik slenkasi prie manęs vis arčiau ir arčiau ir žavisi mano pirštais, tikri pianisto pirštai ..o kai teiraujuosi, ar galiu jai dar ko nors pasiūlyti, ji nedvejodama atšauna – pasiūlyk save ..ne, Žakai, susileidau ne dėl to ..ir net ne dėl to, kad mašinoje ji elgėsi, tarsi teiktų meistriškas pamokas ..ir visai ne grojimo meno ..bet visai susileidau ..kai vežiau ją namo, ji paklausė, ar nenorėčiau pakviesti kokio savo draugo vakarui keturiese ..ji turinti seserį, truputį jaunesnę ..taip, ji jau bandžiusi, ir pojūčiai esą nepakartojami ..taip, ji buvusi ir su dviem vienu metu ..tik tarp jų negali būti konkurencijos ir svarbu geras sąskambis, išmintingai pamokė ji ..trys? ..ne, trys tikrai ne ..ir kol mes važiavom, ji tik dėstė vieną istoriją po kitos ..iš pradžių žavėjusis vyrais naktiniuose klubuose, bet galiausiai tie vienos nakties ryšiai pradėjo atsibosti ir ji perėjusi prie romaniukų ..kaip tik taip ji meiliai pasakė ..romaniukų ..taip galima vyrą pajusti artimiau ..apie vienus ji pasakojo su dideliu įkvėpimu, dėl kitų tik pasivaipė ..jauniausias? ..rodos, dvidešimt trejų ..bet tie dar žali, nieko nesupranta, visko reikalauja tik iš moters ..komentavo ji ..geriausi prasideda nuo trisdešimties ..o po keturiasdešimt penkerių ..pas mus jie jau praradę pajėgumą, bet užsieniečiai dar – ohoho! – sportiški ir žvitrūs ..taip, šen bei ten yra buvusi ..vienas kitas romaniukas pasitaikė, dėstė ji kuo rimčiausiai 27
..o ką sako vyras, paklausiau ..ji beviltiškai numojo ranka ..tinginys ir baisiai pavydus, tupi kaip šuo ant šieno kupetos, todėl tenka labai saugotis ..taip, Žakai, štai tokios tos muzikos mokytojos ..ir tai ne koks pramanas, tai gyvenimas! ..nepasitikėjimas savim, stengėsi paaiškinti ji, užklausta, kodėl ir nuo ko visa tai prasidėjo ..o aš žiūrėjau į jos veiduką, laikiau jos išpuoselėtą plaštaką ir prisiminiau ką tik išbandytą jos liekną puikiai prižiūrimą kūną, ir stebėjausi ..iš kur tas nepasitikėjimas savimi ir ar jis apskritai čia kuo dėtas?
28
Neištikimybė ..kažkur matytas fragmentas ..ji parėjo maždaug vakarienės metu, vyras jau buvo pavalgęs ir prieš eidamas miegoti pylėsi į stiklinę sulčių ..labai negrabiai ..stiklinė išslydo ir pažiro šukėmis ant plytelėmis išklotų virtuvės grindų ..leisk, leisk, aš sušluostysiu, grįžusi žmona staiga griebėsi skuduro ..ji niekada to nedarydavo, niekada netarnaudavo vyrui ..ir išsidavė ..kartą viena moteris manęs klausė, ar vyras jaučia neištikimybę, ar įmanoma tai pajusti ..ir žinai, Žakai, tikrai įmanoma ..taip, aišku, galima susitvarkyti plaukus, galima išsivėdinti svetimo vyro kvepalus ir nerodyti akių, bet kaltės jausmo neišvėdinsi ..jis tarsi juodas šešėlis, persekioja net žodžius ..jis padaro žmogų pažeidžiamą, ir kai šis tylėdamas stengiasi pasitaisyti, tai dažniausiai vis tiek nebebūna savimi, pasikeičia jo įprastinė laikysena, kasdienis elgesys ..visai kaip paslydęs automobilis, kuris mėtosi iš vienos kelio pusės į kitą ..ir žinai, dažniausiai po pirmo neištikimybės karto moterys prisipažįsta ..jos paprasčiausiai nebeįstengia susivaldyti ..paklausi, Žakai, kam to reikia? ..ne, nereikia, mano patarimas visada buvo toks: jei jau nusprendei apgaudinėti, tai mokėk laikyti liežuvį už dantų ir nuryti savo kaltės jausmą – net ir tada, kai darosi bloga ir norisi vemti ..nes tokio garbingo prisipažinimo, patikėk manim, niekam nereikia, nes jis iš tiesų nėra ir negali būti garbingas
29
Svajonė apie baltus patalus ..nusižiūrėta istorija ..vienas vyras turėjo svajonę ..bent kartą pasivartyti ir išsimiegoti baltuose pataluose ..nors vieną vienintelę naktį, nors pusę dienos, bet baltut baltutėliuose ..tai kainavo lygiai aštuonis frankus, ir šią svajonę galėjai įgyvendinti visai čia pat – uosto pakraščio viešbutyje ..ir kaskart, kai jis kokiam uosto keleiviui ištraukdavo iš kišenės pinigų kapšą, svajingai pakeldavo akis aukštyn ir įsižiūrėdavo į šio svajonių viešbučio langus ..ir laimingas atsidusdavo ..ir šįsyk ..jam iš susijaudinimo drebėjo rankos, tuoj tuoj svajonė išsipildys ..jis turėjo visus dešimt frankų ir tarsi pakerėtas, pagarbiai nulenkęs galvą jis patraukė į viešbutį ..teko truputį palaukti, kokį pusvalanduką, kol sutvarkys kambarius ..viešbučio barmenė vyrui maloniai pasiūlė romo ..frankas už stiklinę ..jis pažvangino monetas ir susimąstė ..tegu bus dvi ..visgi ..tokia diena ..juk dar lieka lygiai aštuoni frankai ..ak, gražieji baltieji patalai, jis spinduliavo, jo svajonė, rodos, jau buvo pradėjusi pildytis ..ak, svajonė, fantazavo jis ir atsitokėjo tik tuomet, kai priešais jį stovėjo dešimt tuščių romo stiklinių ..jis dar akimirką patrypčiojo, pasirausė po tuščias kišenes, tada sunkiai atsiduso ir, pamojęs atsisveikinimui, nunarinęs galvą, nusliūkino namo ..į uosto dokus, į savo lentinę būdą, į savo migį, išklotą šiaudais ir riebaluotais skudurais ..ir jo svajonė buvo tokia begalinė kaip pasaulyje romas ..taip, Žakai, tai tas pats vyras iš tavo „Miglotos pakrantės“, 1936 ..sakyk, Žakai, argi tai sąžininga? ..vieni gimsta ir visą gyvenimą kas naktį miega baltuose pataluose, o kitiems, štai, belieka svajoti ir nertis iš kailio, kad galbūt, kada nors ši svajonė išsipildytų 105
Madmuazelė italė ..pamenu, kad ji visada pasisveikindama sakydavo „čiau“ – taip šelmiškai ir dirbtinai ištęsdama tą žodį tarsi ištisą sakinį, o aš sau tyliai ją vadinau madmuazele itale ..pamenu, kad ji beveik visada dėvėdavo plonas permatomas palaidines ir baltus apatinius ..vieną modelį aš net labai gerai atsimenu ..jo faktūra buvo kaip tų plastikinių plėvelių su oro pūslelėmis, į kurias pakuojama buitinė technika ir kurias taip mėgsta pliauškinti maži vaikai ..kartą net norėjau pasisiūlyti pūsleles papliauškinti ant jos krūtinės, bet tokį paiką pokštą visgi pasilaikiau sau ..be to, jos krūtys manęs absoliučiai nedomino ..ir pamenu, Žakai, kad aš jos net truputį nekenčiau ..ji buvo mano draugo panelė ..jie išsiskyrė, ir žinai, kodėl? ..kai jis pirmą kartą jai atnešė gėlių, ji svaigo dėl kažkokio kito, kuris buvo pasiturintis, aukšto ūgio, stipriomis gražiomis rankomis, bet vedęs ir toli ..kai jie pietavo, valgė tiramisu ir gėrė brangų vyną, ji švelniai pasakojo, kad ją sužavėjo vyriškis, kuriam priklauso vilų rajonas Sardinijoj ..o kai mano draugas jai įteikė sunkiai uždirbtą auksinę apyrankę, ji puolė virkauti, kad tas romantiškos veido išraiškos žavingai šokantis italas, kuriam ji atsidavė Naujųjų metų naktį, jau net neatsako į laiškus ..bet ne ..ne todėl jie išsiskyrė ..mano draugas klausėsi jos rypavimų ir ilgesingai laukė, kol pagaliau ateis jo eilė, kol ji galiausiai jį pastebės ..ir jo meilė atleido viską, nes jis, matote, neturėjo nei namo Sardinijoj, nei puikaus kūno sudėjimo, nei romantiškos veido 115
išraiškos ..bet juk buvo toks supratingas ir visada rasdavo laiko jai išklausyti ir parašyti ..o ir ji niekada jo nepavarė, ateidavo, vos tik prireikdavo išsipasakoti ..ir jis buvo tikroji jos meilė, ne akimirkos silpnybė, kaip tie kiti, bent jau taip jis bandė įteigti man ir sau ..bet kartą jos istorijoj nebeliko nei gražaus kūno sudėjimo, nei vilų, nei prabangių daiktų, liko tik kažkoks niekuo neišsiskiriantis vaikinas pilkai mėlynomis akimis iš šešto tramvajaus, su kuriuo bučiuodamasi ji išvydo spalvotus drugelius pačiam viduržiemy ..ir vėl tai buvo kitas, vėl ne mano draugas ..jie išsiskyrė, ir žinai, kodėl? ..nes jam nebeliko kuo save apgaudinėti, kuo ją pateisinti, kad išsirinko kitą ..ir ne aš, o tas pats vaikinas pilkai mėlynomis akimis jam galiausiai išklojo, kad laimė visai ne Sardinijoj ..ak, madmuazelė italė ..vis apie ją pagalvoju, ir žinai, Žakai, aš vis dar jos truputį nekenčiu ..ne, Žakai, jai nieko neprikiši, tik ji niekad nesugebėjo atsisakyti mano draugo viltingai patiekiamo tiramisu ..o jis tikėjosi ne tik draugystės, ir ji tai puikiausiai nujautė ..bet neatsidėkodama kimšo tą jo prakeiktą tiramisu
116
K alių laik ai ..šiuo metu madingos kalės, taip, Žakai, tu teisingai išgirdai, laikai keičiasi ..aplink mus visur pilna kalių ..štai vakar knygyne vartau ką tik išėjusią kažkokio jauno autoriaus knygą ..apsakymas „Išvesk kalę pasivaikščioti“ ..nepirkau ..šiandien atsiverčiu laikraštį ..o čia – kažkokios mergiščios paveikslas „Portretas su kale“ ..kažkokia madam rankose laiko šuniuką, iššiepusį kruvinus ryklio dantis ..akivaizdu – arba tai kalė, arba kalė yra pati madam, taip irgi gali būti ..o gal kalė yra pati dailininkė, neatmestina ir tokia galimybė ..taip, „kalė“ skamba talpiai ir itin moderniai, provokuojamai ..ir jokių šunelių, šuniukų, šunyčių, šunų patinėlių ar patelių ..pats pagalvok, ir kaipgi skambėtų – „Portretas su piktu šunimi“ ..kažkaip senamadiškai, prėskai, dievaži ..bet galbūt, Žakai, manoji Patti irgi yra kalė, galbūt kaip tik todėl aš prie jos taip prisirišęs ..juk aš irgi gyvenu šiais laikais ..šiais kalių laikais
120
Jei sudėsi ..man reikia tiek nedaug ..tik kas rytą matyti ją užsimiegojusią ir patiekti jai į lovą labiausiai įkvepiančią dieną, tik lietingomis laisvadienių popietėmis susisupti į didžiulius megztinius ir sodo verandoje prie balto stalo gurkšnoti žaliąją arbatą, ir dar vakarais pajusti, kaip jos pavargusių akių blakstienos prisiliečia prie mano skruosto ..man reikia tiek nedaug ..aš tik noriu prie jos priprasti ..ir prie jos mažosios princesės ..taip, Žakai, aš puikiai žinau, jei sudėsi rytus, popietes, vakarus ir naktis, tai išeis kasdienybė, ir aš puikiai žinau, kad ji paprastai ..būna lyg pelkė, kuri nepasotinamai siurbia savin viską, net mūsų akių tviskėjimą ..ir žinai, Žakai, ta pelkė vis dėlto nėra visagalė, ji ryja mus po vieną, o prieš du ji yra bejėgė ..man reikia tiek nedaug ..aš tik noriu, kad šitoj pelkėj mes niekada nepaleistume vienas kito rankos
124
Apie žmones ir vilkus ..žinai, Žakai, man niekaip iš galvos neišeina neseniai laikraštyje perskaityta žinutė, kad trečdalis visų mūsų vaikų auga nepilnose šeimose, spėju, jog daugiausia su motina ..ir tu man pasakyk, kaip gali šitie vaikai neišaugti rūsčiais individualistais, kurie galvoja tik apie save ..iš ko jiems imti pavyzdį, kaip vyrui ir moteriai ilgai ir darniai išbūti drauge?! ..štai vilkų šeimose vilkiukai sparčiai išmoksta, kaip suurgzti ir kaip kitam lyžtelti ausį, ir jiems geriausias pavyzdys – ištikima tėvų pora ..taip, Žakai, mes, žmonės, esam galingesni už vilkus, mes turim sudėtingus kompasus, telefonus, lėktuvus, ir mes žinom, kad pasaulis yra platesnis nei miškas ar vienas miestas, kuriame gyvenam ..bet kokia nauda iš tos galios, jei net vilkai pranašesni už mus, nes jie moka būti drauge
125
Kerštas ..vyrams patinka mušti moteris ..taip, Žakai, tuo jau nieko nebenustebinsi ..pamenu, kartą viena moteris, pasakodama apie savo santykius su vyru, man pasakė maždaug taip – buvo laikas, kai gyvenom gerai, na, porą kartų gavau mėlynę po akim, bet iš esmės viskas buvo gerai ..matai, Žakai, mėlynė po akim, o gerai ..ir nėmaž nesistebėk, nes vėliau, kai nebebūdavo gerai, jis vos ne kasdien pririšdavo ją už rankų prie lovos galvūgalio plastikiniais maišeliais, kurių galima gauti nemokamai kiekviename prekybos centre, vieną maišelį apvyniodavo jai aplink kaklą ir tada ją paimdavo ..kuo labiau jai skaudėdavo, tuo didesnį malonumą jis jausdavo ..ir sugebėdavo atskirti vaidybą nuo tikrovės, ir jei riksmai nebūdavo tikri, jis suverždavo maišelį ant kaklo ..kartais ji prarasdavo sąmonę, tada seksas nepasisekdavo ir netrukus tekdavo viską pradėti iš naujo ..tad, matai, Žakai, mėlynė po akim dar ne taip ir blogai ..taip, vyrams patinka mušti moteris ir jie muša, jeigu moteris nespėja laiku iš rūsio atnešti stiklainio agurkų užkandai prie baltosios, muša, jei ši paprieštarauja, muša ir tam, kad apskritai nesumanytų prieštarauti ..ir, žinai, nė kiek neabejoju, kad esama moterų, kurios jau nuo vaikystės yra taip pripratusios prie tokio tėvo ar patėvio elgesio, kad bet kurį vyrą, nesugebantį uždrožti, vadina ištižėliu ..mėlynė po akim ne tik gerai, tai netgi privalomas bendro gyvenimo žymuo ..nes kitaip sutarimui galas
153
..bet atsimenu ir kitos moters pasakojimą ..taigi, kartą jai pasipiršo vienas vyras, ji sutiko, ir netrukus abu jau ruošėsi vestuvėms ..parašyti dailūs kvietimai, pasamdyti vedėjai ir apmokėta už svečių namus, jaunasis susijaudinęs švaistosi į kairę ir į dešinę, nuotakai pasiūta nuostabiai puošni suknelė, sukviesti brangūs muzikantai, o vestuvių rytą abiejų laukia prabangus limuzinas ..bet ..tą akimirką, kai jai reikėjo duoti priesaiką, ji prie visų svečių visiškai ramiu balsu paklausė jaunikio – ar atsimeni tą kartą, kai tu man trenkei? ..nebūsiu aš tavo žmona, nebūsiu, nė už ką ..gali mušti kitas, manęs – niekada! ..štai taip, Žakai ..užgniaužusi nuoskaudą šios keršto akimirkos ji laukė ištisus mėnesius ..ir žinai, tada aš jos pasakojimu nepatikėjau, bet dabar?! ..ar aš apskritai žinau, kas yra kerštas?
154