Niekur nieko niekad a Rankomis neliesk, Šiukštu niekur nesi velk Ir išdaigų nekrėsk. Lįsti niekur nevalia – Nei namie, nei gatv ėj. Stok į kampą ir stov ėk Iki pat senatvės.
siklydot, Jeigu gatvėj pa namai, Nebežinot, kur tiek Savo adreso vis am. Neišduokit niek giau – Elkitės išmintin venu Pasakykit: „Gy is po palme Su beždžionėm li.” Saloje, labai to s gudrus, Jeigu vaikas bu aus – Tuoj visus apm gą gavęs, Tokią puikią pro s. Žemę apkeliau
o dar nešok ą g n la o r Kas p amos, m į g r a s t e Čiupęs li parašiuto o li o u ž a r Tam g eduos. n a d a k ie Niekas n paukštis g ly i a is j Ir neskris minios, s io s u b e t Virš nus ėje kojos Ir ligonin ipsuos. g u s e n m Ja
Jei visa šeima a tėjot Prie upelio pailsė t, Netrukdykit ma mai, tėčiui Saulėje ramiai g ulėt. Netriukšmaukit ir nešaukit, Tėvams ramybę duokit. Tyliai briskit į up elį Ir priburbuliuok it.
smagu a d a s i v Vaikui inėti. t š p a r i rūpi, Nosį k s baisiausia m udėti. s n O kitie e t a, lobiai patink Kokie e n i t iūrė Kam ž ežiūri, rn Tegu i nekiša s e i s o n enda. l e Savo n ų mūs Ir prie
Jeigu jus m ama pričiu po, Kai plušėjo t išsijuosę , Pavyzdžiu i, dažais t epliojot Ant naujų tapetų, Pasakykit jai, kad ru ošėt Staigmeną mamyčių dienai, O paveiks las šis vad inas: „Mamytės portretas!”
svetimi, Jeigu spokso o neimk. Nieko svetim užsimerkia Gal tegu jie k palaukia? ie k rų u d ž u Ar nereikia – O savų bijot eišduos. Savas savo n , bet paimk Nors ne tavo s išdalink. Ir saviškiam
alykų d ų l i a k, da kv usinė a l k Nieka e n avęs i s s t a ai vis P m y k tsa lesni. i a v Nes a k r ūt da b i kvaili l i a a G m i klaus i, Jeigu kiojas iųjų – u s e j s Galvo uaugu . s k ė i in uojas Klaus m a k jie Tegul
žiūrėk, Ne spektaklį – O į bufetą eik žių Pyragėlių gard k gali. Prisikimšk kie g pliauskos ly i ia in a ld a s Ten ukrauti, Ant lėkščių s kokteiliai Ten ir pieno kti. Šviežiai supla u Į teatrą geria šyk – Bilietų nepra Tegu į bufetą Perka išsyk. o Iš teatro nam žiugia, Širdimi eik d ėjant Smagiai šokin s pilve. Sumuštiniam
Jeigu merga ite tu Patyči gimei, as kęs k visų Tegu k , as nor i Ir tam stumd o po už k asų. Bet vi eną d ieną, Atkerš kai už ysi tu augsi, j iems. „Išgra užkit, – pasa Žmon kysi, – a tikra jūsų i nebū siu!”