Turinys
1. Klausimas, išmušantis iš vėžių . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Kam reikalinga vaikystė?
2. Sugedęs telefonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 Apie sunkius tėvus
3. Gynybos nuo protėvių diena . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55 Suaugusiems vaikams: mamos manipuliatorės sutramdymas
4. Sielos vartai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77 Kaip kalbėti, kad pagaliau suprastų
5. Žuvies valstybės pasiuntinys . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 Svaigulys nuo blaivybės
6. Pusiausvyra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 159 Apie bausmes
7. Avansas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 193 Apie paskatinimą ir pagyrimą
8. Leonardas Pamušta Akis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 233 Apysaka apie tikrą vaiką
9. Uždraustas vaisius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 283 Apie lytinį auklėjimą
10. Sveikatos mokslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 315 Apie vaiko kūno ir dvasios sveikatą
11. Tikėti, kad viskas bus gerai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 345 Apie neįkainojamą nevisavertiškumo vertę
12. Pono Kaifo piniginė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 371 Apie narkomaniją ir narkomanijos grėsmę
13. Dangaus užteks visiems . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391
Apie skeletą spintoje, apie vaikus, kurie išeina patys
14. Supratingasis pasaulis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 435 Apie gyvenimą, šventę, nuobodulį ir laimę
kur ir kas? Knygos žemėlapis
Kodėl žmonės negimsta suaugusiaisiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 Suprasti vaikystę – suprasti žmogų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 Suaugusieji vaiko akimis . . . . . . . . . . . . . . . 24, 102, 188, 284, 436 Kaip atsakinėti į vaikiškus klausimus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29 Kaip tėvai ir vaikai negirdi vienas kito . . . . . . . . . . . . . . . . . 36, 95 Į kokį kampą statyti tėvus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36 Karšti, šalti ir jokie tėvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 Kokią įtaką vieni kitiems daro protėviai ir palikuonys . . . . . . . 48 Kaip tapti savarankiškam turint gniuždančią mamą, kaip tramdyti nuovoką praradusius tėvus . . . . . . . . . . . . . . 61 Kada ir kaip pradėti gyventi atskirai nuo tėvų . . . . . . . . . . . . . . 70 Kas yra įtaiga ir įtaigumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79, 85 Kam reikalingas nepatiklumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84 Kas yra protas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87 Kodėl vaikai neklauso . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87, 104, 169 Kodėl ir kam vaikai spyriojasi . . . . . . . . . . . . . . 89, 95, 97, 99, 104 Kaip atsiranda daugelis vaikiškų baimių . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90 Ką daryti, kad vaikas darytų tai, ką reikia . . . . . . . . . . 32, 92, 109 Kiek nereikalingų dalykų mes sakome ir darome . . . . . . . . . . . 99 Kada ir kaip reikalauti, o kada nusileisti arba siekti kompromiso . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 Kaip užuolankomis įveikti užsispyrimą . . . . . . . . . . . . . . . 34, 101 Kaip vaikai suserga psichologine alergija tėvams . . . . . . . . . . 104 Dideli vaikiško paklusnumo pavojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111 Kodėl tinkamas auklėjimas duoda netinkamus rezultatus . . . 116–158 Baisi automatinio tėvų elgesio žala . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163 Instrukcija: kaip sėkmingai išugdyti vaiką tinginiu, netikėliu, niekšu, bepročiu, silpnapročiu . . . . . . . . . . . . . . 169 Kaip drausti nežeminant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171
k as ir ku r ?
Vertingi nurodymai taikant bausmes . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 172 Kodėl vaikas prašosi bausmės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 174 Kas vaikui svarbiausia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175 Patikimas būdas įskiepyti pasidygėjimą darbu . . . . . . . . . . . . 176 Nurodymai taikant griežtas bausmes . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 176 Liaudiškas būdas užkirsti kelią narkomanijai . . . . . . . . . . . . . 177 Kada negalima bausti ir barti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 180, 183 Kaip bausti prasmingai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 182 Kaip kurti nuotaiką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 185 Ką daryti, jeigu vaikas elgiasi šiurkščiai ir akiplėšiškai . . . . . 186 Kaip vaikas įpranta prie pagyrų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 194 Povandeniniai rinkos psichologijos akmenys . . . . . . . . . . . . . 197 Kada nedera girti vaiko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 200 Ką ir kada galima ir dera girti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 203 Kaip girti už tai, ko nėra, kad atsirastų . . . . . . . . . . . . . . . 206, 210 Kaip dera girti mikčiojantį vaiką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 207 Ką daryti ir kalbėti, kai vaiką kamuoja įkyrūs įpročiai . . . . . 208 Derama taktika, kai vaikas naktimis šlapinasi . . . . . . . . . . . . . 208 Kaip elgtis, kai vaikas onanizuojasi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 208, 292 Kaip padėti įveikti vaikiškas baimes . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 208 Kas yra pagyrimas avansu? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 212, 214 Sveikinimas su pirmuoju dvejetu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 213 Dvi svarbiausios gydomojo paskatinimo akimirkos . . . . . . . . 213 Kodėl vaikas retkarčiais genda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 214 Kaip girti negiriant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 216 Kaip ir kam prašyti vaiko patarimo bei pagalbos . . . . . . . . . . 218 Pagyrimas kaip išgelbėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 219 Kaip nepervalgydinti pagyromis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 219 Kaip bendrauti su neįgaliais ir nepataisomais vaikais . . . 219, 346 Kaip elgtis su gabiais vaikais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 220 Ką daryti su per dideliais savimylomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 221 Meilės ir vertinimo nesuderinamumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 224 Kaip rasti prarastą bendrą kalbą su paaugliu . . . . . . . . . . . . . . 228 Kaip ir kam prisiminti savo vaikystę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 230
kur ir k as?
Kaip nedera meluoti apie meilę ir seksą . . . . . . . . . . . . . . 288–290 Kaip pažaboti pernelyg ankstyvą susidomėjimą seksu . . . . . . 292 Kokios lytinių represijų pasekmės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 296–298 Jeigu vaikas patyrė seksualinį pasikėsinimą . . . . . . . . . . . . . . . 299 Kaip elgtis, kai esi netradicinės orientacijos . . . . . . . . . . . . . . 300 Instrukcija, kaip nevartoti keiksmažodžių . . . . . . . . . . . . . . . . 303 Ką daryti, jeigu vaikas įsimylėjo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308 Mirtini nuobodulio pavojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 316, 440 Kaip nedera maitinti vaiko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 319–321 Jei mergaitė storulė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 323 Režimas be priespaudos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 325 Netrukdykite sveikti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 327 Vaikų darželis: kaip padėti vaikui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 329 Darželio ir ne darželio vaikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 336 Grūdinimo priesakai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 338 Ką daryti, jeigu vaikui sunku bendrauti . . . . . . . . . . . . . . 346–349 Kaip elgtis, jeigu diagnozė yra baisi . . . . . . . . . . . . . . . . . 348–352 Žodis nevykėliui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 354 Nelaimė kaip laimės įrankis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 356 Ar daunai turi vilties? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 359 Kaip elgtis su protiškai atsilikusiu vaiku . . . . . . . . . . . . . . . . . . 361 Ką daryti įtarus prasidedant narkomaniją . . . . . . . . . . . . . . . . 372 Kaip užkirsti kelią narkomanijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 376–383 Ką daryti prasidėjus narkomanijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 386–390 Kaip drauge paversti gyvenimą ir mokymąsi įdomiais . . . . . 444 Kaip vaiką krečia tėvų karai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 451
Klausimas, išmušantis iš vėžių
1
Kam rei
ka
a vaik ng
li
ė? yst
Kvailių tarp vaikų ne daugiau nei tarp suaugusiųjų. Janušas Korčakas
Klausimas, išmušantis iš vėžių
N
11
e visi turi vaikų, bet visi turi ar turėjo tėvus, vienaip ar kitaip turėjo… Ne visiems lemta suaugti, bet kiekvienas gimęs buvo ir vienaip ar kitaip lieka vaikas… Pradėjau rašyti šią knygą kaip psichologijos vadovėlį tėvams ir iš pradžių pavadinau „Nestandartiniu vaiku“. Vaikų darželis – čia pat prieš mano langus – gyveno triukšmingą savo gyvenimą mano kambaryje. Aš, vos kilstelėjęs galvą, matydavau juos kurtinamai čiauškančius, klegančius, pergalingai klykaujančius, rūpestingai ar nevykusiai aprengtus. Nuo audringų jų balsų pliūpsnių man galva svaiginamai praskaidrėdavo; bet vos tik, lyg stojus štiliui, viskas nutildavo, ausis iškart atsidurdavo pereinamame skersgatvio karste, ir jau nebebūdavo išsigelbėjimo nuo riebaus komunalinio buto triukšmo… Pavasariška gyvenimo mūša, klegantis nepavaldumas, įkūnytas atotrūkis tarp norų ir tikrovės… Bėgo praktikos metai, gyvenimo metai… Knyga lyg žmogus augo ir keitėsi išlikdama savimi, ir jau prieš trečiąjį leidimą (rusų kalba jų šeši, šis septintas) supratau, kad tai knyga ir vaikams apie tėvus. Nestandartinio vaiko susilaukusiose šeimose užaugę vaikai, tapę tėvais, o tėvus pavertę senelėmis ir seneliais, į šią knygą jau žvelgė kaip į dvigubą mokymo priemonę. O kai kurie toliau pažengę namų psichologai ją skaitė jau nuo 8–9 metų ir naudojosi išsijuosę. Jie pagaliau ir pasiūlė man tinkamiausią apibendrinamą pavadinimą: Na žinoma, KAIP AUKLĖTI TĖVUS! Ir vištai, ir kiaušiniui. Įprasta frazė „auklėju vaiką“ panagrinėjus yra nevykusi: auklėjamas vaikas visą laiką slepiasi po laiko uždanga, o auklėjimo tikslas – paversti jį suaugusiu, paversti tėčiu arba mama!
1 Skyrius
12
Dabar gyvenu toliau nuo centro, miegamajame rajone. Pašonėje didelis parkas. Čia atveda pasivaikščioti aplinkinių darželių vaikus. Štai ir vėl – nespėjau prisėsti ant suoliuko ir pasisveikinti su pavasariška žeme, miško aikštelėje tarsi pabiro šurmulys ir klegesys, kasytės, pėdkelnės, rausvėjantys veidukai, snargliuotos nosytės…
„Į karą! – Marinka! – Eik sau, Igoriocha! – Tam taraam!“ „Rikiuotis poromis! Tuoj pat keliausit iš miško! Morozovai, tave reikia ypatingai kviesti? Kur tavo pora? Dar viena pastaba, ir visi eisit iš miško!“
Morozovą įstumia į rikiuotę. Dar vienas riksmas, nenoromis lygiuojamasi, viskas nutyla. Ir kažkur veda juos pro žaliai pasipudravusius beržus, pro pirmųjų pienių pliūpsnius, pro mane… Bandau įsižiūrėti į veidus: mergaičių piktai rimti, jos žino – kažkas kaltas; berniukų kvailokai rūstūs… Žvelgiu į auklėtoją – kiek pasiglamžiusio veido bruožai malonūs; turbūt pati jauna mama; tarp antakių – bukas bemiegės nakties skausmas: taip, kažkas kaltas prieš ją dar nuo vakar vakaro, žvelgia ji sužeistu žvilgsniu štai tų didžiulių pilkų gyvenamųjų masyvų pusėn… Saulei leidžiantis šie namai, žiūrint iš čia, primena aukštakrosnes, kuriose lydomi būties šlakai. Kažkur ten tikriausiai gyvena ir ji, ir viename iš narvelių išsilydė jos nuotaika… Paskutinės poros berniūkštis, matyt, kažką pajuto, išsiblaškęs atsiskyrė ir priėjo prie manęs. – Dėde, o kas čia? Kailis? – Šalikas. – O jis minkštas? – Minkštas.
Klausimas, išmušantis iš vėžių
13
– Tikrai minkštas. Imkit vitaminą, – įbruka man į ranką geltoną žirnelį ir bėgte, o iš ten jau riksmas…
Gyvenimas iš netyčių, arba kam reikalinga vaikystė
T ie pirmieji metai, tie keli vystyklų mėnesiai virsta amžiny-
be. Taip bus visada: maudyti, skalbti, vystyti, naktį keltis, ligos, dermatitai, buteliukai – ir taip be galo! Bet štai: atsistojo ir nužingsniavo, nužingsniavo… „Gu, agu“, – prakalbo! Šie pirmieji 5–7 metai, regis, niekada nesibaigs: mažas, vis dar mažas, visai kvailas, juokingas, nuostabus, bjaurus, o kiek reikia nervų, kiek kantrybės… Vaikų darželis… Jis visada eis į vaikų darželį. Ikimokyklinukas… Jis visada bus tik naivus ikimokyklinukas. Ir serga, vėl serga… Mokykliniai metai iš pradžių taip pat be galo lėti: pirmieji, antrieji, tretieji… septintieji… Vis tiek mažas, vis tiek kvailas ir žioplas, bejėgis, nesupranta… Ir staiga žiūri iš viršaus žemyn, kalba protiškai pranašesniojo tonu. Beatodairiškas gyvenimo spurtas, nesuvokiamas pagreitis. Staiga, viskas staiga! Spėjame senti, bet nespėjame bręsti. Kas gi mums įteigė šią vaikišką mintį, kad galima spėti pasirengti gyvenimui? Kodėl mes negimstame iškart suaugusiaisiais? Iš amžinybės į amžinybę. Kas įvyksta per visą gyvenimą, gerai matyti sugretinus. Per devynis mėnesius įsčiose spėjame nueiti raidos kelią, prilygstantį milijardams evoliucijos metų. Metų skirtumas tarp naujagimio ir 1 metų vaiko yra milžiniškas, atrodo, kad šios būtybės yra mažų mažiausiai iš skirtin-
1 Skyrius
14
gų epochų. Dvimetis ir metinukas taip pat dar skirtingi, sunku įsivaizduoti, kad tai beveik bendraamžiai… Dvimetis ir trimetis jau kur kas artimesni, tačiau vienas vis dar pusbeždžionėlė, o kitas jau panėšėja į pirmykštį laukinį žmogų. Toks pats beveik nepastebimas skirtumas išryškėja tarp ketverių ir penkerių, penkerių ir šešerių, tada tarp šešerių ir septynerių arba septynerių ir aštuonerių metų vaikų, bet greitai išsilygina, o paskui vėl pastebimas tarp 13–17 metų berniukų, 11–15 metų mergaičių, ir visiškai jo nelieka maždaug sulaukus dvidešimties. Dešimties metų skirtumas. 0 ir 10, 1 ir 11 – skirtingos visatos, kito palyginimo neparinksi. 10 ir 20 – skirtingos planetos. 20 ir 30 – skirtingos šalys. 30 ir 40 – jau kaimynai, nors vienas gali manyti kitą esant už horizonto. 40 ir 50 vyrai beveik bendraamžiai, tarp moterų nusidriekia klimakterinis laikotarpis. 50–60 – jau neaišku, kas už ką vyresnis. Jaunesnis gali pasirodyti septyniasdešimtmetis. Nors startuojame skirtingu laiku, mes pasivejame vienas kitą. Skrydis iš amžinybės į amžinybę. Šiame kelyje mes tampame būtybėmis, panašiomis į ankstesnes save mažiau nei drugeliai į lėliukes, nei medžiai į sėklas. Persikūnijimai, kurių neaprėpia atmintis, neįsisąmonina sąmonė… Tas paslaptingas „kažkas“, keičiantis pavidalus, yra žmogiškoji siela – visas „aš“… Mokslas nori įrodyti, kad nežinia kelintos kartos mano prosenelis meldėsi medžiams – galiu patikėti, nes ir pats vaikystėje savo paslaptis patikėdavau pažįstamoms pušims. Mokslas spėja, kad jis buvo dar ir žmogėdra, bet štai tuo nesinori tikėti. Sunku įsivaizduoti, jog prosenelė gyveno me-
Klausimas, išmušantis iš vėžių
15
džiuose ir turėjo ilgą plaukuotą uodegą, o prosenelis buvo jūrų žuvis ir kvėpavo žiaunomis… Kam reikalinga vaikystė? Didysis žygis į Nežinia kodėl yra Didysis sugrįžimas. Gyvenimas, lyg bangų mūša, vis ritasi atgal, į pradžią, kartojasi, bet kitaip… Gėlės, pumpurai ir sėklos – pirminiai šaltiniai. Gyvenimas vis užgimsta, gyvenimas nepaliaujamai prasideda. Pasaulis turi vaikystę, nes Žemė sukasi aplink Saulę, nes yra metų laikai, potvyniai, atoslūgiai. Vaikystė viską atkartos, tik kitaip. Kiekvienoje sėklelėje, kiekviename kiaušinėlyje slypi Evoliucijos knyga. Kai tarsi žaibo iškrovos akimirką viena prie kitos veržiasi dvi žmogiškosios būtybės pusės – išgyventi, įvykti, – kartojasi ta pati pirmoji visatos gyvybės užsimezgimo akimirka, kartojasi, bet kitaip… Apie Didįjį sugrįžimą mums pasakoja ir dailininko teptukas, ir rimas, ir muzika; apie Didįjį sugrįžimą – visos meilės dainos. Retas kuris suvokia, kad kaskart užmigdamas grįžta į ankstyvąją kūdikystę ir dar ankstesnius laikus – į embriono stadiją, už gimimo ribos. Raumenų trūkčiojimas ir akių judesiai mums sapnuojant, biosrovių kaita miegant – tai ne kas kita, kaip tos paslaptingos mankštos įsčiose tąsa, kurią motina jaučia kaip judesius. Grįžimas į tą šventai bejėgišką būseną, kai dar buvome artimesni augalams nei gyvūnams… Nuovargis, ligos, traumos – visos gyvenimo krizės, ir fizinės, ir dvasinės, grąžina mus prie mūsų šaknų… Laikų jungimasis – didžiulis gyvenimo stebuklas. Kas buvo vakar, įgyja šiandienį pavidalą, sẽna tampa jauniausia. Lytinės ląstelės – praeities centras, ateities centras.
1 Skyrius
16
Išėjimas iš motinos įsčių evoliuciškai prilygsta mūsų protėvių išėjimui iš jūros į sausumą; kiekvienas naujagimis – pirmasis žemiškosios oro eros atradėjas, ikikosminis pionierius. Praeity milijardas metų – ir štai pirmasis riksmas… Kiek aš jūsų mačiau? Kiek jūsų stengiausi suprasti, bandžiau gydyti? Su keliais susidraugavau? Seniai nebesuskaičiuoju… Kartais atrodo, kad visą gyvenimą padedu tik vienam vieninteliam vaikui su nesuskaičiuojama daugybe veidų. Galbūt tai tik aš pats?