LITERATŪRA dr. Asta Gustaitienė Živilė Meškėlienė Eglė Nachajienė Vaiva Truskauskienė
2 DALIS
6
Iki šių dienų lietuviai gieda kompozitoriaus Česlovo Sasnausko giesmę „Kur bėga Šešupė“ pagal Maironio žodžius. Maironis šį tekstą iš pradžių buvo pavadinęs „Tautiška daina“.
Ką reiškia priklausyti tautai?
1. KAI EINI SU LIETUVA
Kaip išsiaiškinti temos tiriamąjį klausimą?
Maironis
Kur bėga Šešupė
KLAUSIMAI Prisimink Lietuvõs istoriją (žr. laiko juostą, p. 150–153). Kiek kartų lietuvių tautai teko kovoti už laisvę, patirti skriaudų, pažeminimų? Bet ji išliko. Kaip manai, kuo lietuviai buvo stiprūs? Ar jie yra stiprūs ir šiandien? Iš ko taip sprendi? 1. Perskaityk skirtingų istorinių laikotarpių žymių žmonių mintis apie tautą. Kokios tautos vertybės išryškinamos? 2. Kuri mintis apie tautą tau patiko labiausiai, tave nustebino? Kodėl? 3. Kokių klausimų tau kyla perskaičius tekstus? 4. Palygink mintis, pasakytas Letuvai sunkiais laikais ir dabar, atkūrus nepriklausomybę. Ar galima teigti, kad kurti tautą, rūpintis jos tvirtumu reikia visada? Kodėl?
gentims teltautà – 1. įvairioms dariusi žmonių kiantis istoriškai susi ti bendrą žemę, bendruomenė, turin ominį ir kultūrinį kalbą, istoriją, ekon šalis, kraštas. gyvenimą. 2. žemė, t) nas (www.lkz.l
Lietuvių kalbos žody
Marytė Kontrimaitė
Mano vaikystės tėvynė Poemos ištrauka
Tėvyne, Tavęs nepamiršom, tuo ilgesiu mes gyvenom, iš Tavęs tolimos sėmėm vilties ir stiprybės dirbti dorai, gyventi dorai, išlaukti, ištverti ir grįžti.
Tautinio judėjimo veikėjas Jonas Basanavičius Kaip kiekvienas žmogus, venimo atsimindamas visą savo gy os, bėgį, atsižiūrėdamas atgali buvęs mato ir numano, kas jis yra kių savo ypair kuomi tapęs, supranta, ko ne kitoks, taip tybių dėlei jis tapęs toks, o ) turėtų atminti ir visa mūsų giminė (tauta rį yra gyvenusi ir pažinti praėjusį laiką, ku visus laimingus ant šios Lietuvõs žemės, ir , kurie šiokiu ir nelaimingus atsitikimus giminę tokią, ar tokiu būdu padarė mūsų vedė ją tiems kokią šiandien regime, ir pa name. vargams, kuriuose mes gyve
10
Rask reikšminiùs kláusimo žodžiùs.
Eilėraščio ištrauka
Ką reiškia priklausyti tautai?
Kur bėga Šešùpė, kur Nẽmunas teka, Tai mūsų tėvynė, graži Lietuvà; Čia broliai artojai lietuviškai šneka, Čia skamba po kaimus Birutės daina. s! Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausia Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!
Išsiaiškink, ko klausiama, kokio atsakymo tikimasi. Ką reiškia ...? Tokia klausimo pradžia įspėja, kad atsakydamas turėsi paaiškinti žodį tauta. Tikimasi, kad pasakysi, kas yra tauta. Išsiaiškink reikšmnių žõdžių prasmę: pateik ją atskleidžiančių žodžių.
Filosofas Leon id
as Donskis
Tapatybė – trap i svajonė apie pan su kuriais nori ta ašumą į tuos, patintis, ir sykiu apie savo unikal skirtumus nuo jų ius . Ar yra šalių, į kurias norėtum nukeliauti? Kuo nuo jų skiriasi Lietuvà? Kuo ji savita, graži? Su kokių tautų žmonėmis tau malonu bendrauti? Kokios užsienio žvaigždės tave žavi? O kuo ypatingas tu, kiti lietuviai? Koks žmogus tau yra lietuvio pavyzdys? Kodėl į jį norėtum lygiuotis?
2013 metų nacionalinio
Kaip turėjo jaustis žmogus, niekinamas ir baudžiamas dėl to, kad yra lietuvis? Kaip, kokiais būdais jis galėjo išsaugoti lietuvybę būdamas už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvõs?
Istorija
Branginti
Priklausyti tautai – tai branginti šalies istoriją, ..., ... .
diktanto ištrauka
Mielas Mykolai. jau želia žolynai ir Turbūt pas jus ten, A rijoje, õj sniegą drebia lyg sprogsta pumpurai. O Lietuv ys šiaušiasi, piktžoiš gausybės rago, niūrus šiaur te pamokos, popiet džiauja. Klausi, ką veikiu. Ry u. Šiuosyk ant mano taisau mokinių darbus, skaita s knyga, nutariau jos stalo Justino Marcinkevičiau ištraukėlę nusiųsti ir tau: ten, kur prasideda „Žinau, kur baigiasi ateitis: i, kultūrai, kalbai. abejingumas tautos istorija paukštis, čia išdžiūsta Čia nukrenta skrendantis ri tik į savo kėdę ir į tekanti upė. Žmogus čia žiū d paukštis jau nukrisavo pilvą. Jis net nežino, ka ramu ir gera. Taip, to, kad upė jau išdžiūvo. Jam iuteriui.” kaip gera mašinai ar komp
Priklausyti Kaip elgtis? Ką daryti? Kaip jaustis? Kur gyventi?
Pasirink įdomiausius arba svarbiausius žodžius ir remdamasis jais suformuluok tiriamojo klausimo hipotèzę (spėjamą atsakymą):
Vytautas V. Landsbergis
Senelio laiškas
Tauta Kas ją sudaro? Iš ko ji atpažįstama?
UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS 1.
Remdamiesi ir pamokos tekstais paaiškinkite, ką reiškia priklausyti tautai.
2.
Kokią matome ateities Letuvą? Ką būtina išsaugoti ateičiai? Pasakyk savo nuomonę ir ją pagrįsk.
3. Per kitas šios temos pamokas tyrinėk, kaip į klausimą „Ką reiškia priklausyti tautai?“ atsakoma lietuvių literatūroje. Kokią Letuvą aprašo lietuvių rašytojai? Atsakymus užrašyk „Atradimų rate“ (p. 76).
11
Ką reiškė būti knygos nešėju praeityje ir ką tai reiškia dabar?
6. KNYGOS NEŠĖJAI KLAUSIMAI
Daugelis tautų švenčia Motinos dieną, Tėvo dieną, Mokytojų dieną ir pan. Knygnešių dieną švenčia tik lietuviai. Kodėl?
Lietuvių patarlė teigia: „Jei nori laisvės, mokėk jai tarnauti.“ Ar pritartum šiai minčiai? Kodėl? Kaip susijusios laisvė ir lietuviška knyga? Ką žinai apie spaudos draudimo laikotarpį Lietuvojè? Atsakydamas remkis laiko juosta (p. 152153). 1. Kas moko Kaziuką skaityti? Kaip manai, kodėl? Pasidomėk, kas ir kaip mokė vaikus skaityti Lietuvojè spaudos draudimo metais. 2. Kaip kaimo žmonės vertino nemokančius skaityti kaimynus? 3. Apie kokius žmones kalba Kalvaitis? Kas rūpinosi lietuviškų knygų spausdinimu ir gabenimu? Prisimink, ką sužinojai penktoje klasėje apie Motiejaus Valančiaus veiklą.
– Kai mokot, tai mokot, o paskui reikia taip padėti, kad kokioj nerastų. Šalniuvienė iš karto nesuprato, ką Kalvaitis norėjo pasakyti. Ji klausiamai į svečią pažiūrėjo. – Matau, užmiršot, – palingavo galva Kalvaitis, – kad mūs knygos draudžiamos. – Kaip draudžiamos? Kas draudžia? Ar skaityti draudžia? – lyg Kalvaitį bardama, pradėjo nekantriu balsu šeimininkė. Tuo tarpu įėjo į kambarį Šalnius. – Ar girdėjai, kad draudžia skaityt mokyti? Elementoriaus negalima laikyti ant stalo! – toliau karščiavosi Šalniuvienė. <...> – Tuojau po 1863 m. sukilimo – dar jūs Kaziuko nebuvo – pradėjo leisti rusiškomis raidėmis maldaknyges, kalendorius. Kai pamatė, kad rusiškų raidžių geruoju neprisiimam, tai uždraudė šiapus sienos spausdinti knygas mums priprastomis raidė-
4. Spaudos draudimo metu Prsijoje spausdintose lietuviškose knygose nurodyti ankstesni leidimo metai (iki 1864 m. ) ir Vlniaus spaustuvė. Kaip manai, kodėl?
mis – esą, kai senųjų knygų pristigs, tai ims skaityti rusiškąsias... <...> Tada atsirado pas mus žmonių, kurie sumanė lietuviškas knygas spausdintis Pr suose ir iš tenai gabentis. | 3 | – Kad aš tokių nesu matęs, – įterpė savo žodį Šalnius. – Gal ir matei, bet nepažinai. Iki šiol daugiausia knygų spausdino V lniuje... Nepamenu, kaip ta spaustuvė vadinosi. Tai dabar ir ant prūsinių rašo, kad V lniuj spausdintos... | 4 | Parodykit Kaziuko elementorių. Kalvaičiui padavė abėcėlę. – Taip, tai prūsinis elementorius. Jį kontrabandininkas1 kuris bus pargabenęs. – Na, tai ir toliau turės gabenti, – tarė Šalnius. – Taigi, kad dabar už knygų gabenimą smarkiai baus. Girdėsi, ką sekmadienį kunigas paskelbs. Klebonui jau atsiųstas valdžios raštas ir liepta iš sakyklos paskelbti. Man vargonininkas sakė. – Be elementorių, be maldaknygių, na, ir be kalendorių vis tiek neapsieisim, iš Pr sų gabensimės! – griežtu balsu pasakė Šalnius. – Jokios bausmės nepadės! | 5 |
5. Kaip supratai paskutinius Šalniaus žodžius? Kodėl žmonės nebijo jokių bausmių?
Pranas Mašiotas
Abėcėlė draudžiama Apsakymo ištraukos
Nuo pat rudens ieškojo ji [motina] abėcėlės, bet tik dabar gavo, ir tai jau padėvėtą, nusipirkti. Iki ganiavos1 pradžios buvo dar geras mėnuo, tai Kaziuką galėjo kiek pramokyt skaityti, ypač kad jis pats to norėjo. Jis negalėjo nenorėt išmokti skaityt, nes jei dar buvo tik piemenukas, tai turėjo užaugti vyras, o vyras kaipgi melsis be knygų? Juk nejuokins žmonių, kaip ta kaimynų Agota. Ji vieno žodžio nemokėjo perskaityti, o nešiodavosi maldaknyges ir jas bažnyčioje vartydavo. Kelis kartus maldininkai, klūpoję greta, gavo matyti, kaip, pasiėmusi atbulas knygas, galva lingavo, lyg skaitydama, o iš tikrųjų iš atminties poterius kalbėjo. | 2 | – Nagi dar kartą paslebizuok2, – paragino Šalniuvienė savo mokinį. Bet vaikas, padėjęs elementorių ant stalo, jau stiebėsi prie lango. 30
– Ką gi tenai, Kaziuk, matai? – tada paklausė motina. – Matau, Kalvaitis ateina. – Tai bėk tėčiui pasakyk – turbūt kokį reikalą tur. <...> Tik Kalvaitis, atsisėdęs prie stalo, ne apie savo reikalą pradėjo kalbėti, o tuojau siekė vaiko abėcėlės. – O tą kam čionai laikot? – tarė jis. – Ką? – paklausė Šalniuvienė, nesupratus, ko svečias nori. – Gi štai elementorių. – Kaziuką skaityti mokau. 1
Ganiava – metas, kai laukuose ganomi gyvuliai.
2
Slebizuoti – skaityti skiemenimis; sunkiai skaityti.
Rask informacijos apie knygnešius įvairiuose šaltiniuose. Gali apsilankyti interneto svetainėje „Paminklai Lietuvõs knygnešiams ir daraktoriams2“ (www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/), perskaityti pasirinktus Prano Mašioto knygos „Kai knygas draudė“ apsakymus ir kt. Pasirenk papasakoti apie knygnešio dalią pagal šį planą: 1. Gyvenimo sąlygos. 2. Gresiantys pavojai. 3. Būdingos charakterio savybės (ar bet kas galėjo būti knygnešiu). 4. Pasiaukojimo reikšmė.
Jurgis Bielinis
Magdalena Bank
aitė
Kazimieras Ūdra
1
Kontrabandininkas – žmogus, slapta per valstybės sieną gabenantis prekes; čia taip vadinami knygnešiai.
2
Daraktorius (senoji svetimybė) – kaimo mokytojas.
31
Beatričė Mazini (Beatrice Masini) Miško vaikai
Mokinys, nešantis kuprinėje vadovėlius
Romano ištraukos
Būrelis vaikų, kurie neturi tėvų, pabėga iš stovyklos ir klaidžioja miške. Jie užaugę be prisiminimų, nieko nežino apie pasaulį, net nepažįsta gyvūnų ir augalų. Viską bando sužinoti iš vienintelės, svarbiausios jų gyvenime, pasakų knygos. – Nuo šiandien, – pasakė Tomas traukdamas knygą iš kuprinės ir keldamas ją prieš šviesą, – tu nebesi netikėlis Kranakas. Tu – Knygos Nešėjas. Turi laikyti ją prie savęs, niekur jos nepalikti, saugoti nuo lietaus ir dulkių, niekam neleisti liesti. Tu neši brangiausią mūsų turtą ir būsi už jį atsakingas. Tampi svarbus, brangus kaip tas nešamas turtas. Supratai? <...> Tada jis [Kranakas] atsistodavo ir pamosuodavo brangiuoju turtu it kokiu trofėjumi, visiems juokiantis ir plojant. – Tegyvuoja Kranakas, nešantis knygą ir niekada jos nepamirštantis!
Lietuviška spauda buvo draudžiama 1864–1904 m. Tačiau žmonės kovojo už laisvę skaityti lietuviškai. Caro valdžiai uždarius lietuviškas mokyklas lietuviai ėmė kurti slaptąsias mokyklas, kuriose darãktoriai (tų mokyklų mokytojai) mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti. Vaikai mokėsi iš slapta atgabentų maldaknygių, laikraščių, knygų. Daraktoriai jų gaudavo iš knygnešių, o šie, slėpdamiesi nuo žandarų, atgabendavo iš Prsijos. Vaniuose vyskupas Motiejus Valančius buvo įkūręs knygnešių draugiją. Per knygnešį Jurgį Bielinį jis perdavė į Prsiją (Mãžąją Letuvą) pinigų lietuviškoms knygoms spausdinti ir organizavo slaptą spaudos gabenimą į Letuvą.
32
Knygnešys
Kokias knygas, kam ir kodėl nešu? AŠ KNYGOS NEŠĖJAS Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės iliustracija
– Tegyvuoja Kranakas, ožių priėdęs Nešėjas! Jis šypsodavosi ir net nebeatrodydavo toks bjaurus. – Štai ji! – sakydavo iškėlęs knygą lyg žibintą. – Atsargiau, ji ir taip tuoj sudriks. – Kuo greičiau duok ją Tomui! Tada jie pasinerdavo į pasaką...
Žmogus, dovanojantis knygą
Iš italų kalbos vertė Ieva Mažeikaitė
Už lietuviško žodžio saugojimą daraktorius ir knygnešius žandarai persekiojo ir baudė. Caro valdžia susekė 223 slaptąsias lietuviškas mokyklas, bet jų buvo gerokai daugiau. Sugauti knygnešiai ir daraktoriai buvo tremiami iš Lietuvõs. Pasidžiaũk iškovota spaudos laisve ir prisimink svarbias datas: gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena; kovo 16 d. – Knygnešių diena (tą dieną 1846 m. gimė garsiausias knygnešys Jurgis Bielinis).
Romano „Miško vaikai“ veikėjas Leidyklų, knygynų, bibliotekų darbuotojas
UŽ DU OT YS IR ĮSIV ERT INI MA S
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Nežinoma, kad dar kokiai tautai būtų buvę uždrausta savo kalba skaityti maldaknyges, laikraščius ir knygas, mokyti vaikus skaityti ir rašyti. UNESCO, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, rūpinasi išsaugoti išskirtinės pasaulinės reikšmės vertybes. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kernav s archeologinė vietovė, Ku šių nerijà, V lniaus istorinis centras, Strùvės geodezinis lankas, sutartinės, Dainų ir šokių švenčių tradicija, kryždirbystė ir kryžių simbolika. Daugiau žr. www.unesco.lt/leidyba.
1. Remdamasis keliais šaltiniais sud aryk pasakojimo planą ir papasakok apie spaudo s draudimą Lietuvojè. 2.
Pažiūrėkite režisieriaus Jono Trukano filmo „Knygnešys“ (filmasknygnesys.lt /) pradžią (iki 5:30 min.). Kuo knygnešiai skyrėsi nuo kontrabandininkų? Kodėl buvo nelengv a ryžtis tapti knygnešiu? Padiskutuokite. 3. Parašyk laišką kuriam nors knygne šiui. Pasamprotauk, kuo reikšminga jo, kaip kny gnešio, veikla. Papasakok, kas ir kam šiandien neša, dovanoja knygas (žr. ).
33
Koks eilėraštis gali tapti himnu ir džiuginti visus Lietuvõs žmones?
7–8. VIENYBĖS DŽIAUGSMAS KLAUSIMAI Vincas Kudirka su bendraminčiais slapta leido laikraštį „Varpas“. Pirmame laikraščio numeryje buvo išspausdintas eilėraštis „Varpas“ – kreipimasis į skaitytojus: „Tai skambink, „Varpe“! tegul gaudims tavo / Išilgai, skersai eina per Letuvą! / Budink ir šauki graudžiu balsu savo, / O tas šaukimas perniek tenežūva! / Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...“ Ką daryti ragino Kudirka? Papasakok, ką žinai apie tautinį atgimimą. Remkis laiko juosta (p. 152153) ir atlanka „Pasiaukojusieji lietuviškam žodžiui“ (p. 28–29).
3. Kaip manai, kodėl stiprybės turėtume semtis iš praeities? 4. Ko linkima Lietuvõs vaikams? 5. Kaip supranti pasakymą „Tegul saulė Lietuvõj / Tamsumas prašalina“? 6. Ką mes turime vieningai daryti dėl Lietuvõs?
1. Eilėraščio pavadinime vartojamas žodis tautiška. Prisimink pirmą šios temos pamoką. Kas yra tautiškumas? Kokios tautos vertybės galėtų būti minimos Kudirkos „Tautiškoje giesmėje“?
Kas yra himnas?
Marijonas Mikutavičius Trys milijonai Dainos ištrauka
Hmnas – iškilminga giesmė, giedama per įvairias šventes ir apeigas.
Galbūt per daug ir per ilgai mes kariavom, Galbūt per ilgai kartojom žodį šlovė“ (jė jė, jė jė). ” Gal kartais per daug iš kitų reikalavom Ir kartais per tyliai mes norėjom nugalėt.
Oficialiai įteisinti trys valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas. Lietuvõs himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Pirmą kartą šis kūrinys buvo išspausdintas 1898 m. laikraštyje „Varpas“. Nors oficialiai „Tautiška giesmė“ nebuvo pripažinta valstybės hmnu, žmonės šį kūrinį giedodavo kaip hmną. Sovietinės okupacijos metais „Tautiška giesmė“ buvo draudžiama. Lietuviai ją giedodavo slapta. Viešai ir drąsiai ji suskambėjo tik per Sąjūdžio mitingus. 1988 m. lapkričio 18 d. „Tautiška giesmė“ buvo paskelbta oficialiu Lietuvõs Respùblikos himnu.
Bet ir aš ten buvau, Laimingas pergalės dainas dainavau, Iškėlęs du pirštus į dangų laikiau, Nes nugalėtojų jau niekas neteis, Į juos akmens nepaleis. Viskas buvo seniai – Tu per ilgai, per ramiai gyvenai, Bet mano gyvas kraujas vėl atsigaus, Kaip atsigauna žolė po gero lietaus.
Pagal Reginą Koženiauskienę
2. Kaip kreipiamasi į Letuvą? Kodėl?
Hmnai
relginiai (šlovinamas Dievas, šventieji)
Vincas Kudirka
Tautiška giesmė Lietuvõs himnas
is (1898)
L etuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme, | 2 | Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia. | 3 | Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei. | 4 | Tegul saulė Lietuvõj Tamsumas prašalina, Ir šviesa, ir tiesa Mūs žingsnius telydi. | 5 | Tegul meilė Lietuvõs Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvõs Vienybė težydi! 34
valstýbės (Lietuvõs himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“)
|1| „Varpo“ antraštinis puslap
Vincas Kudirka „Tauti šką giesmę“ sąmoningai kūrė kaip himną. Įsiklausyk : ir žodžiai, ir muzika de ra, skamba iškilmingai, įkvepia vienytis.
Galime tik įsivaizduoti, kaip priespaudos laikais žmones stiprino „Tautiška giesmė“. Štai kaip rašytoja Žemaitė laikraštyje „Vakaro žinios“ (1907) aprašo įspūdžius, patirtus giedant himną „Kanklių vakare“: „Būrys lietuvaičių užtraukė sutartinę, visas kambarys, kaip vienas žmogus, stojo stati, nes pragydo tautišką lietuvišką himną. Himno gaida sujudino ir sugraudino širdį, atsiminei neseniai pergyventą laiką, kuomet žmogus baimėje, patyliais šnibždėjo: „L etuva, Tėvyne mūsų“. Sykiu džiaugsmas šildė širdį, jog jau iškovojome nors tiek liuosybės1, kad galima tuos žodžius viešai ir balsu dainuoti.“
pasauliẽtiniai
tautniai (Maironio „Kur bėga Šešùpė“...) tam tikrų žmonių grupių (Lietuvojè populiarūs krepšinio sirgalių himnai)
vietovių, organizacijų (Koks tavo mokyklos himnas?)
UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS 1. „Tautiškos giesmės“ mintis užrašyk kaip patarimus. 2.
Palyginkite tautos himną ir krepšinio sirgalių himną. Parašykite du jų panašumus ir vieną skirtumą.
3. Išmok deklamuoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. 1
Liuosybė (senoji svetimybė) – laisvė.
35