LĖLIŲ TEATRAS Vilko pasakos
„Lėlių teatro“ rinkinys skirtas ne tik skaityti mėgstamas pasakas, bet ir
Parašė
jas vaidinti. Čia rasite lėles, dekoracijas, knygelę su trimis pasakomis, kurią
Oldřich Růžička ir Klára Kolčavová
galėsite naudoti kaip teatro sceną. Pasakėlės parašytos taip, kad patrauktų net
Iliustravo
pačių mažiausių klausytojų dėmesį. Prie kiekvienos pridėtas scenarijus. Tiesiog pastatykite dekoracijas, pasiruoškite lėles ir vaidinkite!
Mária Neradová
Vilko pasakos
RINKINYJE:
LĖ
L IŲ
TEAT
RAS
Raudonke
puraitė
Vilkas ir
o Vilk os k pasa
Ž AI S K T E AT R Ą
Trys parš
ožiukai
iukai
• knygelė su trimis pasakomis: RAUDONKEPURAITĖ VILKAS IR OŽIUKAI TRYS PARŠIUKAI • 5 dekoracijos • 9 dvipusės lėlė Išleido leidykla „Alma littera“, Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius Interneto svetainė: www.almalittera.lt Spausdinta Kinijoje
DĖMESIO! Netinka vaikams iki 36 mėn. Yra smulkių detalių, kuriomis galima užspringti.
Kartą...
o k l i V os k a s pa
...gyvenau AŠ, VILKAS. Raudonkepuraitė
Vilkas ir ožiukai
Trys paršiukai
Mėgstu pasakas.
Ypač mėgstu pasakas apie save. Ir man labai patinka pasaka Urrrr. apie Raudonkepuraitę...
is,
Skanumėl
krimst krimst.
Paseksiu tau tris pasakas.
i Taigi atsisėsk ir įdėmia
klausykis pirmosios...
Raudonkepuraitė Kartą gyveno maža mergaitė. Ji dažnai dėvėdavo raudoną apsiaustėlį su gobtuvu, todėl žmonės ją praminė Raudonkepuraite. Vieną dieną mergaitę pasikvietė mama, įdavė jai pintinę su vaišėmis ir tarė: – Netrukus bus močiutės vardadienis. Pintinėje yra pyrago ir butelis obuolių sulčių. Nunešk močiutei. Tik neišklysk iš kelio, neužtruk ir su niekuo nesišnekėk. Raudonkepuraitė iškeliavo.
Močiutės trobelė buvo už girios, todėl Raundonkepuraitė turėjo ją pereiti. Mergaitė puikiai žinojo kelią, ne kartą juo buvo ėjusi su mama, todėl nieko nebijojo. Staiga priešais išdygo vilkas. – Raudonkepuraite, ką turi savo pintinėje? – Pyrago ir butelį obuolių sulčių, juos nešu savo močiutei. Greitai bus jos vardadienis. – O kur gyvena tavo močiutė? – pasidomėjo vilkas. – Štai ten, už girios, trobelėje, netoli nuo... Tačiau vilkas nebesiklausė, nes viską, ko reikėjo, jau sužinojo. Jis nuskuodė tiesiai per girią, kad pirmas pasiektų močiutės trobelę.
– Močiute, kokios didelės tavo ausys! – Kad tave geriau girdėčiau. – Močiute, kokios didelės tavo akys! – Kad tave geriau matyčiau. – Močiute, kokie dideli tavo dantys! – Kad tave lengviau suėsčiau, – sušuko vilkas. Tada šoko iš lovos ir vienu ypu prarijo Raudonkepuraitę.
Vilkas pribėgo prie trobelės, pasibeldė ir švelniu balsu sušuko: – Močiute, tai aš, Raudonkepuraitė, atnešiau tau vaišių. – Įeik, anūkėle, durys neužrakintos. Vilkas įsmuko pro duris, užšoko ant lovos ir prarijo močiutę. Tada apsivilko jos naktinius marškinius, užsidėjo naktinę kepuraitę, akinius ir atsigulė į lovą. Greitai trobelę pasiekė ir Raudonkepuraitė. Ji įėjo pro praviras duris ir pašaukė: – Močiute, tai aš, Raudonkepuraitė, atnešiau tau vaišių. – Įeik, anūkėle, – sušuko vilkas, pakeitęs balsą. Dairydamasi Raudonkepuraitė priėjo prie lovos ir pastebėjo, kad močiutė atrodo šiek tiek keistokai...
scenos
lėlės
dekoracijos
Kas yra Raudonkepuraitė ir kur ji eina.
Raudonkepuraitė eina per girią pas močiutę. Ji sutinka vilką ir pasako, kur močiutė gyvena.
Vilkas atbėga prie močiutės trobelės, apgaule patenka į vidų ir ją praryja.
Raudonkepuraitė įeina į trobelę ir pamato lovoje gulintį vilką, apsimetusį močiute. Šis ją taip pat praryja.
Pro šalį eina medžiotojas, užsuka į vidų ir iškart susigaudo, kas atsitiko. Jis prapjauna vilkui pilvą.
Raudonkepuraitė ir močiutė iššoka iš pilvo. Močiutė, anūkėlė ir medžiotojas džiaugiasi laiminga pabaiga.
Pasakos apie Raudonkepuraitę scenarijus
Paskui vilkas krito ant lovos ir užknarkė, nukoręs galvą. Pro šalį ėjo medžiotojas. Pamanęs, kad močiutei labai šalta, užsuko į trobelę ir pamatė lovoje drybsantį vilką su išsipūtusiu pilvu. Kaipmat supratęs, kas atsitiko, medžiotojas išsitraukė peilį ir prapjovė vilkui pilvą. Iš jo iššoko močiutė su Raudonkepuraite! Visi trys labai džiaugėsi tokia laiminga pabaiga. Paskui valgė pyragą ir gėrė sultis. Raudonkepuraitė pažadėjo, kad niekuomet daugiau nekalbės su nepažįstamaisiais.