2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
2.1. Kiekviena pradžia eina kartu „Kiekviena diena yra mažas gyvenimas, kiekvienas pabudimas ir kėlimasis yra tarsi nedidelis gimimas, kiekvienas gaivus rytas – trumpa jaunystė“, – sako Artūras Šopenhaueris (Arthur Schopen
hauer). Pabudus prasideda naujas gyvenimas. Kas buvo vakar, išė jo visiems laikams, kas bus rytoj, yra fikcija. Negalima nė vienos sekundės grąžinti ir nė vienos sekundės gyventi ateityje. Durys į praeitį jau visiems laikams uždarytos, o į rytdieną dar užrakintos. Jei dūsausite dėl prarastų galimybių, nė žingsnio nežengsite pirmyn. Dabar yra tinkama akimirka, jei norite pakeisti savo gyvenimą. Bū kite nuoširdus: jau daug ką esate sau prižadėjęs, ar ne tiesa? O kiek iš tų pažadų tikrai įvykdėte? Gerai, kad nelenktyniaujama norint išaiš kinti, kas sudarys ilgesnį sumanymų sąrašą. Protingiau vienai dienai suplanuoti kokį nors darbą ir jį atlikti, negu turėti dešimt sumany mų ir nė vieno jų neįgyvendinti. Tai nebūtinai turi būti herojiški ke tinimai ar išsvajoti tikslai. Net ir noras rytoj ryte atsikelti penkiomis minutėmis anksčiau, kad šiek tiek pasportuotume, yra paprastas, bet reikšmingas tikslas. Svarbiausia, kad tai įmanoma padaryti. Dėl nepasiektų tikslų mus apima jausmas, kad esame nevykėliai, o tai tikrai nėra naudinga. Tad vienai dienai iškelkite sau tik vieną tiks lą – tokį, kurį tikrai tądien galite ir norite pasiekti. Kiekvienąkart, kai įvykdysite sumanymą, stiprės jūsų pasitikėjimas savimi. Dažnai pasakojama viena budizmo istorija apie tai, kaip svarbu gyventi čia ir dabar. Keletas mokinių nuėjo savo mokytojo paklausti, kodėl jis visuomet toks laimingas, patenkintas ir santūrus. Jie labai norėjo tapti tokie kaip jis. Mokytojas jiems pasakė: „Kai aš guliu, tai guliu, kai keliuosi, tai keliuosi. Kai einu, tai tik einu. Kai sėduosi, tai sėduosi. Kai valgau ir geriu, tada tik valgau ir geriu.“ Nustebę moki niai susižvalgė, nes tokio atsakymo visai nesuprato. Vienas iš jų su
24
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
kaupė drąsą ir vėl kreipėsi: „Mokytojau, mes viską darome kaip tu. Mes miegame, einame, valgome, geriame. Tačiau nesame laimingi. Tad kur slypi tavo paslaptis?“ Mokytojas dar kartą viską pakartojo. Mokiniai šiek tiek pasipiktino išgirdę tokį jo atsakymą ir jau norėjo eiti, bet mokytojas tada dar pridūrė: „Žinoma, jūs taip pat gulite ir taip pat einate. Jūs taip pat valgote ir taip pat geriate. Bet tuo metu, kai gulatės, jau galvojate apie kėlimąsi. Tuo metu, kai keliatės, jau mąstote, kur eisite, o kai einate, jau klausiate savęs, ką valgysite ir gersite. Taigi jūsų mintys visą laiką yra kitur, o ne ten, kur šiuo metu jūs patys esate. Bet juk gyvenate dabar. Įsigilinkite į dabarties akimirką ir galėsite būti tikrai laimingi bei patenkinti.“
trumpai drūtai
!
Apie ką teigiama mąstydamas nuo šiol pradėsiu savo dieną?
moty vacijos mokytojo patarimas
Jei tavo troškimas ką nors pakeisti savo gyvenime yra gana stiprus, tai dar šiandien rasi jėgų tai padaryti.
2.2. Dieną pradėkite šypsodamasis Kad ir kaip praleidote naktį, ar gerai, ar blogai miegojote, ar, kaip sakoma, ne ta koja išlipote iš lovos, vis tiek kiekvieną rytą žiūrėda mas į veidrodį pasveikinkite save šypsena. Smegenys tuoj pat rea guoja ir išskiria puikios savijautos hormonų. Iš karto pasijusite daug geriau. Kuo dažniau ir ilgiau šypsomės, tuo labiau atsipalaiduojame. 25
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
Nieko nuostabaus: rimto veido dirba 65 raumenys, o šypsena suak tyvina tik 10. Neverta pervargti. Jau vien lūpų kampučių kilstelė jimas sveikatina. Pasijuokus vos vieną minutę kūnas atsipalaiduoja 45 minutėms. „Juoko ekspertai“ (šypsotės? Išties yra mokslininkų, kurie profesionaliai tiria juoką kaip nepaprastą reiškinį) pataria kas dien juoktis mažiausiai 15 minučių. Juokiantis suaktyvinama imu ninė sistema ir pasigamina naujų antikūnų, saugančių organizmą nuo virusų. Taigi juokas žmogų teigiamai veikia mažiausiai trejopai: stiprina jo atsparumą, mažina įtampą, o juokiantis išskiriami hor monai teikia laimės. Kas į gyvenimą žvelgia linksmai, tas užtektinai randa progų bent vieną kartą daugiau pasijuokti. Todėl aš juokiuosi ir lietingomis dienomis, nes žinau, kad vis tiek lis, net jei dėl to ir piktinčiausi. Lietui mano pyktis nė motais. Pastebėjau, kad viskas sekasi šiek tiek lengviau, kai lietų ir kitus nemalonius dalykus pri imu šypsodamasis. „Šypsokis ir pasaulis nusišypsos tau.“ Apsišvietę mūsų laikmečio žmonės šia patarle veikiausiai nelabai tiki. Daugeliui sunku įsivaiz duoti, kad bendravimo dėsniai galėtų būti tokie paprasti. Jei ir jūs priklausote tiems abejojantiesiems, patariu atostogas leisti kalnuose. Kai būsite visiškai vienas, garsiai sušukite keletą sakinių, kaip antai: „Tu esi kvailys!“ arba „Tu esi nevykėlis!“, arba „Tau nepavyks to padaryti!“ Neverta nė klausti, kaip atsilieps aidas... Tačiau tokį pra timą reikėtų atlikti, kad lengviau suvoktumėte, jog ką išsiunčiate, tą ir gaunate, ir visai nesvarbu, ar jums tai patinka, ar ne. Jei no rite bendrauti su maloniais žmonėmis, pats būkite jiems malonus. Šypsokitės ir atoveikio nereikės ilgai laukti. Žinoma, aido pratimas veikia ir priešingai, tik pasakykite: „Aš viską padarysiu kuo geriausiai!“, „Aš myliu save!“, „Šiandien mano geriausia diena!“
26
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
!
trumpai drūtai
Kiek kartų aš šiandien jau juokiausi?
moty vacijos mokytojo patarimas
Juokas yra trumpiausias kelias, sujungiantis du žmones.
2.3. „Don’t worry, be happy“ Ar jums girdėti tokie žodžiai: „Tau nepavyks to padaryti...“? Jie nuo vaikystės lydi mus per gyvenimą. Tik ir girdėjome, kad dar esame per maži, dar ne daug ką išmanome arba esame paiki ir t. t. Todėl nereikia stebėtis, kad dauguma žmonių bijo būti drąsūs ir gyvalioja, tiesiogine šio žodžio prasme, nepatirdami jokių laimėjimų. Jeigu jūs irgi esate iš tų žmonių, kurie kasdien tiki, kad laimėjimai yra laimės dalykas, visai nesusijęs su tinkamu požiūriu, tai labai klystate. Tik tada, kai ką nors darote, galite savo gyvenimą negrįžtamai pasukti teigiama linkme. Daugelis žmonių šiandien dažniau laimės ieško ne užsiimdami kokia nors veikla, o būdami pasyvūs vartotojai, nors taip ją rasti sunku. Biblijoje skaitome: „...jei nepersigalvosite ir netapsite kaip vaikai.“ Suaugę pamirštame vaiko būties lengvumą ir tampame nuo daug ko priklausomi, o tai mus sargdina. Kada dar, jei ne dabar, reikėtų elgtis taip, tarsi vėl būtume vaikai, kad žais mingai užsiimdami kokia nors veikla rastume tai, kas mums tikrai svarbu ir teikia malonumą. Nes malonumas yra vartai, už kurių patiriama laisvė ir tuo pat metu daugybė laimės akimirkų. Šiandien mes įpratę, kad viskas, kas teikia malonumą, vyksta savaitgaliais, o darbo dienomis nutaisę rimtą veidą privalome atlikti savo pareigas. Kas taip elgiasi, negali mėgautis gyvenimu. Universiteto koledže, 27
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
Londone, atlikti tyrimai parodė, kad laimingų žmonių organizme daugiau yra tokiai būsenai būtinų svarbiausių hormonų negu tų, kurie per gyvenimą eina ne itin teigiamai nusiteikę. Maža to, lai mingųjų sveikesnė širdis ir kraujagyslių sistema, jie mažiau rizikuoja susirgti diabetu. Nuspręskite, kad šiandien bus jūsų laiminga diena. Jūsų sveikata padėkos jums už tai. Vienas kaubojus sėdėjo su savo sūnumi stovyklavietėje prie lau žo. Užsisvajoję jie žiūrėjo į žvaigždėtą dangų, liepsna spragsėjo, toli toli garsiai kaukė kojotai. Po valandėlės tėvas savo sūnui tarė: „Ar tu žinai, kaip aš tam tikromis dienomis jaučiuosi? Taip, tarsi du kojotai be perstojo grumtųsi mano širdyje. Vienas iš jų yra piktas, kerštin gas, puolus ir klastingas. Antrasis, priešingai, yra malonus, švelnus, ramus ir užjautus.“ Sūnus paklausė: „Kuris iš jų laimi kovą dėl tavo širdies?“ – „Tasai, kurį aš šeriu“, – atsakė tėvas ir išgėrė savo kavą.
!
trumpai drūtai
Kokias teigiamas mintis puoselėju šiandien?
moty vacijos mokytojo patarimas
Laimė lydi darbštuolį.
2.4. Taip atsikratysiu blogos nuotaikos „Klounas privalo juoktis net tada, kai jam norisi verkti, ir žiūro vai nemato, kad rieda ašara“, – tai žodžiai iš Katjos Ėbštein (Katja Ebstein) dainos „Teatras“. Klounas yra visada gerai nusiteikusio, laimingo ir besijuokiančio žmogaus simbolis. Tačiau iš tikrųjų tai 28
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
tėra vaidyba. Realiame gyvenime nerasime visuomet laimingo žmo gaus. Nuotaikos kaita yra tokia kasdienybė kaip prausimasis rytais. Tam būna tūkstančiai priežasčių. Baimė prieš lemiamą pokalbį arba egzaminą gali mūsų jausmus sujaukti lygiai taip pat kaip ir nauji išbandymai. Gyvenimas yra keitimasis. Tik tas, kas keičiasi, gali to bulėti. Niekam nekiltų mintis kavą plikytis pastovėjusiu vandeniu. Tik tekantis vanduo yra šviežias. Pokyčiai užtikrina mūsų išgyve nimą. Dabar, kai skaitote šitas eilutes, žūsta milijardai jūsų kūno ląstelių, bet jos akimirksniu pakeičiamos naujomis. Todėl žmogus gali išgyventi iki žilos senatvės. Žinoma, prie to prisideda ir pasikei tusios gyvenimo sąlygos. Jei žmonės praėjusio šimtmečio pabaigo je būtų paskelbę techninės pažangos pabaigą, šiandien neturėtume mobiliojo telefono. Deja, yra žmonių, kurie nenori pasikeitimų: jie pageidautų, kad viskas liktų taip, kaip yra tuo metu. Taip mąstė ir JAV patentų tarnybos vadovas K. H. Duelis (C. H. Duell). Jis 1899 m. pareiškė: „Viskas, ką įmanoma išrasti, jau išrasta.“ Mes žinome, kad jis buvo neteisus. Tai, kad mes šiandien taip gerai gy vename, yra dinamiško, nuolat besikeičiančio proceso rezultatas. Be šito proceso pasaulis atrodytų daug blogiau. Vis dėlto visi daugiau ar mažiau bijome pokyčių, nors ir žinome, kad jie yra teigiami. La bai svarbu priimti iššūkį, rimtai pažvelgti į savo rūpesčius ir baimes, užuot stengusis viską užgniaužti. Jei rūpesčius slopiname, pamažu virstame katilu, kuriame kaupiasi garai, o jo dangtis tvirtai priverž tas. Kada nors slėgis taps toks stiprus, kad katilas sprogs. Negalima leisti, kad taip atsitiktų. Pradėjus protingai veikti galima pasiprie šinti rūpesčių ir baimių poveikiui. Neretai stipriausiai veikia patys paprasčiausi dalykai. Jei ir jūs dėl kokių nors priežasčių dažnai esate nuliūdęs – eikite į šviesą! Natūralia šviesa mėgaukitės, kai tik turite galimybę. Jei jaučiatės suglebęs, nusikamavęs ir pavargęs, reikėtų daug judėti gryname ore net ir tuomet, kai lauke nėra itin smagu. Prisiminkite: nėra blogo oro – yra tik netinkamai parinkti drabužiai! 29
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
Net ir niūriomis žiemos dienomis saulė pro storus debesis išspindu liuoja iki 1500 liuksų šviesos. Bute vidutinis šviesos stiprumas siekia vos 500 liuksų. Vis daugiau mokslininkų skelbia, kad judėjimas yra geriausias būdas pajusti lengvumą ir pradėti teigiamai žiūrėti į gy venimą. JAV Diuko universiteto mokslininkai tirdami nustatė, kad reguliari mankšta yra geriausia priemonė norint atsikratyti niūrių minčių. Kas iki šiol vakarus leido prie televizoriaus gurkšnodamas alų ir triaukšdamas bulvių traškučius, retai kada pajus poreikį ką nors keisti. Tokiems aš mielai patariu įsigyti šunį. Keturkojis drau gas privers judėti bent jau tada, kai ateis laikas jį vesti pasivaikščioti, ir šeimininkas niekaip negalės išsisukti. Naminiai gyvūnai padeda atsikratyti įtampos. Kaip parodė tyrimas, kuriame dalyvavo NASA darbuotojai, tuo metu visai to neplanuodamas žmogus net pasirū pina savo kūnu: kaip tik vaikščiodamas su šunimi jis nė nejusdamas dailina savo figūrą. Šunų šeimininkai lieknesni ir sveikesni už netu rinčius keturkojo draugo. Jei negalite laikyti šuns, nes per mažas butas, išbandykite šiau rietišką pasivaikščiojimą . Tai tarsi naujas burtažodis ugdantiems ištvermę, norintiems trykšti sveikata ir didžiuotis puikia figūra. Jis padeda mesti svorį, gerina aprūpinimą krauju, stiprina širdį, krau jotakos sistemą ir organizmo atsparumą. Joks kitas sportas nesu aktyvina tiek daug raumenų. Važiuojant dviračiu mankštinami 35 procentai visų raumenų, bėgiojant – dukart daugiau, o šiaurietiško pasivaikščiojimo šalininkai judina net 90 procentų raumenų – tai yra net 700! Šia sporto šaka rekomenduojama užsiimti ne tik dėl to, kad ji itin veiksminga, bet ir dėl to, kad ji paprasta bei greitai pajun tami rezultatai. Šiaurietiškas pasivaikščiojimas per trumpiausią laiką neliejant devinto prakaito kūnui suteikia puikiausią formą. Šiaurietiškas pasivaikščiojimas (angl. Nordic Walking) yra greitas vaikščiojimas su specialiomis lazdomis (red. past.).
30
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
Maža to, judėjimas yra „spartus smegenų įkroviklis“. Šią išvadą, atlikęs vieną iš savo mokslinių tyrimų, padarė garsus kardiologas profesorius daktaras Vildoras Holmanas (Wildor Hollmann) iš Kel no kraujotakos ir sporto medicinos instituto. Profesorius pakvie tė keletą žmonių dalyvauti tiriant sugebėjimą mąstyti. Jų smegenų veikla buvo ištirta prieš pradedant tyrimą. Paskui šie žmonės ketu ris mėnesius turėjo tris kartus per savaitę sportuoti, tiksliau, greitai vaikščioti. Tyrimo pabaigoje vėl buvo ištirtas jų smegenų veiklos pajėgumas. Rezultatai nelauktai nustebino. Smegenų veikla pagerė jo 50 procentų. Paaiškinimas: besimankštinančių žmonių smegenys gauna 100 procentų daugiau deguonies už nejudriųjų. Dėl judėjimo smegenyse auga naujų ląstelių ir taip galvoje sustiprinamas nervinių ląstelių tinklas, vadinamasis „duomenų greitkelis“. Tyrimas parodė, kad daugėja kapiliarų ir smegenys geriau aprūpinamos krauju, be to, smegenų kraujagyslėse nyksta riebalinės nuosėdos. 30–60 mi nučių mankšta tris kartus per savaitę užtikrina geriausią duomenų perdavimą ir smegenys tampa darbingesnės. Retai būna, kad daug metų nesportuojantis žmogus išdrįsta pra dėti kažką nauja, nežinoma. Tačiau nenorintys susirgti širdies ligo mis, depresija ar aukštu kraujospūdžiu turi judėti. Neužtenka tik pradėti – privalu tęsti. Todėl būtina savo valią tol ugdyti, kol visos naujovės įauga į kraują. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad vei kla tampa įpročiu, kai žmogus ją kartoja 21 dieną iš eilės. Dar labai svarbu kasdien užsirašyti savo pažangą ir jausmus. Taip ir pasąmonė greičiausiai dalyvaus šiame kūrimo procese. Kuo labiau į savo pla nus įtrauksite pasąmonę, tuo ji bus stipresnė jūsų pagalbininkė.
!
trumpai drūtai
Kokį teigiamą savo pasikeitimą šiandien pastebėjau?
31
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
moty vacijos mokytojo patarimas
Visai nedaug tereikia, kad jaustumei džiaugsmą, o kas yra džiugus – tas karalius.
2.5. Motyvacijos galia „Atlaisvinkite ringą šeštam raundui!“ – taip sakoma šeštąkart į ekra nus grįžusio jau beveik legenda tapusio Sylvesterio Stalonės (Syl vester Stallone) filme „Rokis Balboa“. 60-metis aktorius dar kartą norėjo tai patirti. Sulaukęs tokio amžiaus, kai dauguma žmonių jau pamažu ruošiasi išeiti į pensiją, jis dar kartą paspartino gyve nimo tempą. Treniravosi it apsėstas, nes užsibrėžė tikslą vėl kovo ti ringe – šįsyk gal jau paskutinį kartą. Tie, kas susipažinę su šio nepaprasto aktoriaus biografija, žino, kokia stipri jo valia. Kukliai pradėjęs Sylvesteris Stalonė sugebėjo išgarsėti visame pasaulyje. Kar jeros pradžioje visai neatrodė, kad taip bus. Nė vienas prodiuseris nesusidomėjo pirmojo „Rokio“ scenarijumi, kurį parašė pats Stalo nė. Garsūs filmų kūrėjai atmetė pasiūlymą, nes Stalonė norėjo pats vaidinti pagrindinį vaidmenį. Filmų kūrėjai net nežiūrėjo į jo ištre niruotą kūną. Jiems atrodė, kad Stalonė šiam vaidmeniui netinka, nes nėra itin aukštas. Be to, jo veidas buvo šiek tiek perkreiptas dėl vieno raumens paralyžiaus. Filmų kūrėjams atrodė, kad toks veidas visai netinka kino ekranui. Stalonė neatsisakė savo troškimo pačiam stovėti prieš kamerą, nors jam labai reikėjo pinigų. Kitas žmogus jau būtų nusileidęs ir sudaręs sutartį blogesnėmis sąlygomis arba visai atsisakęs savo sumanymo, bet ne Sylvesteris Stalonė. Jis kovojo ir pagaliau rado filmo kūrėją. Po pirmo filmo buvo dar penki. Tokią sėkmę buvo įmanoma pasiekti tik todėl, kad Stalonė prieš akis turė jo aiškų tikslą – jis norėjo šio filmo. Kiekvienas neigiamas atsakymas 32
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
skatino jį nenuleisti rankų, ieškoti, išsilaikyti ir turėti kantrybės. To pat moko ir japonų patarlė: „Neprarasti kantrybės tada, kai viskas atrodo beviltiška, ir yra kantrybė.“
Be kantrybės, dar labai svarbu tinkamas nusiteikimas. Tik tada, kai ką nors įsivaizduojame, galime tai pasiekti. Kaip ką nors pa siektume, jei neįstengtume to net įsivaizduoti? Tik tada, kai aiškiai suvoksime, ką norime turėti, rasime priemonių ir būdų tai pada ryti. Mokslininkai mums aiškina, koks svarbus tinkamas požiūris ir su juo susijęs tikėjimas, kad tai įmanoma atlikti. „Viskas nulemiama galvoje, – teigia neurobiologas profesorius daktaras Ge raldas Hiuteris (Gerald Hüther) iš Getingeno universiteto. – Jei smegenys gauna ypač stiprią motyvaciją, kiekvienas iš mūsų geba pasiekti asmeninį darbingumo rekordą.“ Niekas mūsų smegenims nesuteikia didesnės motyvacijos kurti naujų idėjų ir kūrybiškai mąstyti kaip smalsumas ir noras patirti naujų įspūdžių bei įvykių. Smalsumas yra godus troškimas sužinoti ką nors nauja. Sakoma, kad Albertas Einšteinas (Albert Einstein) vieną kartą pareiškė: „Aš neturiu jokio išskirtinio talento, aš tik aistringai smalsus.“ Esu įsi tikinęs, kad tai aiškus savo sugebėjimų menkinimas, bet vis dėlto teiginys yra teisingas. Einšteinas, jeigu jis būtų buvęs tik itin in teligentiškas, bet per mažai smalsus, niekada nebūtų galėjęs atlikti tokių naujoviškų tyrimų. Aš jau pirma sakiau, kad mūsų gyvenimas yra nuolatinis vyks mas. Sustojimas yra žingsnis atgal. Tik tas, kas ryžtingai eina pir myn, vis labiau artėja prie tikslo. Kuo atviriau, tuo geriau: svarbu atsisakyti senų pažiūrų ir pri pažinti laikmečio dvasią. Geras mano pažįstamas norėjo dirbti ligonių slaugytoju. Tačiau tėvai jį ragino pirmiausia įgyti prak tišką specialybę, tokią, kad gyvenime turėtų ką nors užtikrinta. Vyras galiausiai tapo raidžių rinkėju spaustuvėje. Tai buvo prieš 30 metų. Šiandien šios specialybės jau nebėra. Niekas nenustebs 33
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
išgirdęs, kad mano pažįstamas dabar dirba ligonių slaugytoju. Kaip rodo šis pavyzdys iš mano aplinkos, daugelį žmonių tarsi supančiojęs laiko jų pačių supratimas apie saugumą. Jie mieliau lieka stovėti, užuot drąsiai ir ryžtingai ėję toliau. Gyvenimas yra dinamiškas procesas. Panta rei („viskas teka“), – teigė Heraklitas daugiau kaip prieš 2000 metų. Stovėjimas yra artėjanti mirtis: tai aiškiai rodo ir mano pavyzdys iš darbo rinkos pokyčių. Todėl taip svarbu sau kelti vis naujų tikslų, būti smalsiam ir netrukdomai pasiduoti savo troškimui patirti ką nors nauja. Dar kartą pacituo siu profesorių daktarą Hiuterį: „Kai išdrįstame imtis to, kas mus jaudina, skatiname smegenis prisitaikyti, mes jas tarsi praplečiame suaktyvindami naujus nervinių ląstelių ryšius.“ Profesorius dakta ras Hiuteris patikina, kad toks elgesys apdovanojamas: smegenys reaguoja – išskiria hormonų. Visai nesvarbu, iš kur jūs kilęs ir ką iki šiol esate patyręs. Svarbu tik tai, kad esate pasiryžęs priimti išbandymus ir norite įveikti sun kumus. Taip nusiteikus visuomet bus tik lengviau. Šiuo klausimu garsus amerikiečių vadybininkas Normanas R. Ogustinas (Norman R. Augustine) pasakė: „Svarbiausia yra motyvacija. Sporto atstovai ją dar kartais prilygina „dvasios tvirtybei“. Kaip kitaip galėtume paaiškinti netikėtumus, kai viena komanda pelnytai nugali varžovus, bet po kelių savaičių pralaimi blogiausiai sezono komandai? Beveik visuomet motyvacija įveikia nepaprastą talentą.“
„Mąstykite teigiamai“ – tai svarbiausia metafizikos mintis. La bai gaila, kad ji jau tokia nuvalkiota, jog daugelis ją atmeta kaip banalią ezoterinę nesąmonę. Tai gali būti suprantama ir pateisi nama, nes šį teiginį garsiai rėkiantys save „ekspertais“ vadinantys asmenys vis dar žada stebuklų. Taip sakyti itin mėgsta įvairiau si apsišaukėliai, patys save vadinantys guru ir stebuklingai neva gydantys kitus. Tokį tikėjimą stebuklais aš atmetu, nes pokyčiai niekuomet neateina iš išorės. Tik tas, kas pats nori būti kitoks 34
2 skyrius • Geriausia dienos pradžia
iš vidaus, galės ką nors pakeisti. Todėl esu įsitikinęs, kad tik tei giamai mąstantys pajėgs susiformuoti geresnį požiūrį į gyvenimą. Dabar norėčiau labai aiškiai apibrėžti, kaip aš tai suprantu. Teigia mas mąstymas neturi nieko bendra su „ojojoj, kaip mes mylime vienas kitą“ mąstymu. Mes patys taip mąstydami užkertame kelią rūpesčiams arba galime atsikratyti jų naštos. Įsivaizduokite, kad važiuojate dviračiu miško keliuku. Staiga priešais pamatote alaus butelio duženas. Jei teigiamą mąstymą supratote visiškai netei singai, toliau minate pedalus ir sąmoningai važiuojate per šukes tvirtai tikėdamas, kad padangoms nieko neatsitiks. Nuvažiavęs du metrus jau esate priverstas galvoti kitaip. Padanga pradurta. Tai jūsų elgesys yra netinkamas, o ne teigiamas mąstymas. Ki taip sakant, tada, kai pamatėte artėjant bėdą, reikėjo tinkamai į ją reaguoti. Galėjote apvažiuoti duženas arba nulipęs nuo dvira čio jas pašalinti nuo keliuko. (Kiti važiuojantys dviratininkai jums padėkotų.) Visada svarbiausia pasielgti tinkamai. Taigi teigiamas mąstymas yra ne kas kita, kaip drąsa spręsti problemą arba priimti iššūkį ir tada ramiai dirbti ieškant sprendimo būdų. Išeitį tikrai rasite, nes jūsų smegenys būdamos ramios sugeba kur kas produk tyviau dirbti. Teigiamas mąstymas taip pat užkerta kelią niūrioms mintims, pavyzdžiui: „Na žinoma, kaip tik man tai turėjo atsitik ti!“ arba „Tūkstantis žmonių sėdi futbolo stadione. Kam pataikys kamuolys į galvą? Man!“ Jei galime sutarti, kad teigiamas mąsty mas yra ne kas kita, kaip pastangos kuo geriau įveikti kasdienius sunkumus, jau daug pasiekėme. Toks požiūris jums padės pasiekti ir kitų tikslų. Jei prieš akis turite aiškų tikslą, viziją, kuri jums yra kaip vidinis troškimų vaizdas, tai teigiamai mąstydamas jį pa sieksite daug lengviau ir greičiau. Smegenų tyrėjas Hiuteris sako: „Noras dirbti turint tikslą ką nors pasiekti kyla smegenų atpildo sau centre, kur nervinės ląstelės išskiria laimės jausmą sukeliantį dopaminą, skatinantį mus veikti.“
35