Issuu

Renata Bernotienė Lina Virozerovienė

s užduotys Lietuvių kalbo 3 klasei

Pratimai Patarimai otys Kūrybinės uždu Žodžių žaidimai

tai Įgarsinti diktan

TURINYS Į va da s

Garsai ir raidės 6 1. Kaip tariame ir žymime garsus?

Sakinys. Sakinio dalys 35 11. Ką sakinio veikėjas veikia?

Mišrieji dvigarsiai 9 2. Kaip sudarome mišriuosius dvigarsius?

Kalbos dalys. Veiksmažodis 12. Veiksmas + žodis = v

Raidė i – tai balsė, tai minkštumo ženklas 12 3. Kada i yra balsė, o kada minkštumo ženklas?

Esamojo laiko veiksmažodžių rašyba 41 13. Ką aš veikiu? Ką tu veiki? Ką mes veikiame? Ką jūs veikiate?..

Giminiški žodžiai. Reikšminės žodžio dalys 15 4. Kokios žodžio dalys sudaro žodį?

Giminiški žodžiai. Šaknis 18 5. Kokie žodžiai yra giminiški?

Galūnė 20 6. Kuri žodžio dalis kinta?

Priesaga 23 7. Kaip ir kur segame priesagą?

Priešdėlis 26 8. Kaip priešdėlis keičia žodžio reikšmę?

Sudurtiniai žodžiai. Dviejų žodžių draugystė 9. Kaip žodžiai draugauja?

Sakinio intonacija ir skyrybos ženklai. Pokalbis 31 10. Ką bendra turi sakinio skyrybos ženklai ir intonacija?

38 ?

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių rašyba 46 14. Ką aš veikiau? Ką tu veikei? Ką mes veikėme? Ką jūs veikėte kartą anksčiau?

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių rašyba 50 15. Ką dažnai veikdavo seneliai vaikystėje? Ką veikdavai tu, kai dar nesimokei mokykloje? Būsimojo laiko veiksmažodžių rašyba 16. Kas bus rytoj? Ką mes veiksime?

Prieveiksmių, kurie atsako į klausimą kaip?, rašyba 56 17. Kaip tau sekasi skaityti ir rašyti?

Daiktavardžiai ir būdvardžiai. Jų derinimas 59 18. Kas pasakys: kokia ji? koks jis? 19. Kartojimas

P r i e d a S 66 Sudėtingesnių užduočių atsakymai ir diktantų tekstai

Sukurk gyvūno aprašymą. Pasirink, kurį gyvūną aprašysi: voverę ar kiškį.

1 2 3

PATA R I M A I Aprašyk, kaip gyvūnas atrodo, kur jis gyvena, kuo maitinasi. Informacijos ieškok enciklopedijose, internete.

Parašyk įgarsintą diktantą ir atlik užduotis.

 Pasitikrink, kaip tau pavyko parašyti diktantą.  Rask ir nurašyk penkis žodžius, kuriuose i yra minkštumo ženklas, ir penkis žodžius,

kuriuose i yra balsė. i yra minkštumo ženklas: i yra balsė:

Ž a

I M A S

„Koks tai žodis?“

Žodžiuose pasiklydo raidės. Padėk joms rasti savo vietas. IČPUA, SLASIŪ, OISŽD, RTEKASČIO, SDĖSLI, ČKAIUASK, APIRSIP, IAŪČ.

Sukurk pasakojimą, kuriam tiktų viena ar kita pabaiga. ... Gimtadienio šventė buvo nuostabi! Ilgai prisiminsiu šaunius pokštus ir linksmybes. ...Man pavyko! Pyragas tiesiog tobulas! Pavaišinsiu šeimą ir draugus.  Sugalvok pasakojimui pavadinimą. Pavartok jame žodžių su priešdėliais.

Ž a

I M A S

„Priešdėliai“

Žaidimui reikės kortelių su priešdėliais:

išį-

už-

at-

są-

Žaidžiama grupėmis po penkis žaidėjus. Išrenkamas žaidimo vedėjas. Kortelės su priešdėliais užverčiamos ir kiekviena grupė išsitraukia po kortelę. Žaidimo vedėjas nurodo, kiek laiko skiriama užduočiai (pavyzdžiui, 2 minutės). Stengiamasi prisiminti ar sudaryti ir užrašyti kuo daugiau žodžių su išsitrauktu priešdėliu. Sutartam laikui pasibaigus kiekviena grupė savo žodžių sąrašą pristato kitoms grupėms. Žaidimas tęsiamas, keičiamasi priešdėliais, ieškoma naujų žodžių.

Sudurtiniai žodžiai. Dviejų žodžių draugystė

9. Kaip žodžiai draugauja?

Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū. Pav y z d ž i u i : tvarkaraštis, sulčiaspaudė, saulėlydis, žvakigalis, darbymetis, galvosūkis, vidudienis, galvūgalis. Jungiamosios balsės e nėra, tarp sudurtinių žodžių dėmenų rašoma tik ia.

Perskaityk tekstą ir atlik užduotis. Ir iškeliavo arklys Dominykas toliau į vakarus. Rugiagėlių kvapas vis stiprėjo, stiprėjo, ir galų gale Dominykas išvydo didžiulę nuostabią rugiagėlių pievą. O tos pievos pakraštyje jis pamatė begemotuką Nikodemą, kuris stovėjo kaip įbestas pagalys ir, matyt, šios pievos grožio sužavėtas, negalėjo ištarti nė žodžio. Gal ir norėtų pasakyti, tarkim, – „kokia graži pieva, kaip man čia gera žaisti“, bet kas iš to, kai nori, o negali... Vytautas V. Landsbergis

Į kokį klausimą atsako kiekvienas pateikiamas žodis? Parašyk. Rodykle nurodyk praeityje, kas vyksta dabar dabar, kas vyks ateityje ateityje. kiekvieno veiksmo laiką: kas vyko praeityje

dabartis

praeitis

ateitis

Gyvena – ką veikia? Prisimenu –

Nusiaubė –

Suvažiavo –

Yra –

Dirbsite –

Sekdavo –

Reikia – 3

Sakysite –

Dainuosime –

Perskaityk eiliuotos pasakos ištrauką. Martynas Vainilaitis

Bruknelė Užkūrė Saulutė Auksinę ugnelę – Prižadino žalią Kemsynų Bruknelę. Žydėjo Bruknelė – Švytėjo giraitė. Pamatė Dzingutis – Ūsus pasiraitė. Parinko Bruknelei Gražiausius žodžius – Sukluso paukšteliai Pro šilo medžius.

Bruknė

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių rašyba

15. Ką dažnai veikdavo seneliai vaikystėje?

Ką veikdavai tu, kai dar nesimokei mokykloje?

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai reiškia veiksmą, kuris dažnai pasikartodavo praeityje. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiuose prieš priesagą -dav- kai kurie priebalsiai supanašėja. Tai reiškia, kad garsą girdime vieną, o raidę (priebalsę) rašyti turime kitą. Jei abejojame, kurią priebalsę rašyti, žodį turime pakeisti taip, kad neaiškus priebalsis būtų prieš balsį (nešdavo – nešė, sukdavo – suko).

Perskaityk tekstą ir atlik užduotis. Mano senelis mėgsta pasakoti apie savo vaikystę... „Tais laikais retas vaikas, gimęs ir augęs Žemaitijoje, turėjome batus. Visi avėdavome medinėmis klumpėmis. Su jomis ir bėgiodavome, ir čiuožinėdavome.“ Pasak senelio, tokių puikių žiemos sporto priemonių, kaip yra dabar, anais laikais nebuvo. Daug ką, net ir pačiūžas, tada gamindavosi patys! Nulupdavo nuo kibiro lanką, dėdavo ant didelio akmens ir plaktuku ištiesindavo. Išmatuodavo klumpę, kokio ilgio reikės metalinio strypo. Tada iš pliauskos išdroždavo laivelio formos medžio gabalą ir jo priekyje šone, taip pat ir galinėje dalyje pragręždavo po skylę. Per šitas angas perverdavo virvutes, kuriomis ledžingą (taip vadinosi ta greitaeigė priemonė) stipriai pritvirtindavo prie klumpės pado. Bet tik tuomet, kai prie laivelio pritaisydavo ištiesintą kibiro lanko strypą. Čia jau gana nelengvas uždavinys – tekdavo prašyti tėtės ar senelio pagalbos...  Ką seniau kaime žmonės avėdavo?

 Kaip pasigamindavo pačiūžas? Rask ir užrašyk tuos sakinius.

 Kaip manai, kodėl daug ką žmonės seniau gamindavosi patys?  Išrašyk būtojo dažninio laiko veiksmažodžius. Tekste jų yra 14.

Perskaityk senelio atsiminimus. Įrašyk praleistas raides. Paaiškink, kodėl įrašei tą, o ne kitą, raidę. s ar z? k ar g? p ar b? Kai ledžinga prie klumpės pritaisyta, nedel davome ją išbandyti. Abiem kojom šlubuodami (juk viena koja 3–4 centimetrais trumpesnė!) lė davome per sniegą ledo link, šo davome ant jo ledžinguota koja ir fjūūūūūū!.. Tik vėjas ausyse švil davo. Per kelias sekundes atsira davome prie kito kranto. Greitai pašoki, jei negriuvai, tai apsisuki ir vėl fjūūūūūū!.. Atgal pas rėkiančius iš džiau smo vaikus. Ir taip daugybę kartų pirmyn, atgal, pirmyn, atgal... Kol vaikai mokydavosi to stebuklingo čiuožimo, vietoje fjūūūūū! išeidavo – fju – šlept, fju – šliupt, fju – ajai, fju – šlumšt... Dažnokai susižei davome, bet dėl tokių niekų ašarų niekas neliedavo. Mokslo procesas kartus, bet vaisiai – saldūs... Pa v y z dž iui: nedelsdavome, nes nedelsė.

Įrašyk praleistas prieveiksmių raides. Pagalvok, kaip tu dabar jautiesi, ir apibrauk atitinkamą prieveiksmį. ger , keist , nuostab , žval , Puik , neblog , neram , lab ram , šaun .

Ž a

I M A S

„Kaip kas veikia?“

Gali žaisti du ir daugiau žaidėjų. Išrenkamas žaidimo vedėjas. Paruošiama daug kortelių (15–20) su prieveiksmiais, atsakančiais į klausimą kaip? Ant kiekvienos kortelės užrašoma po vieną prieveiksmį. Dalyviai išsitraukia po tris korteles. Vedėjas pateikia žaidėjams įvairių klausimų, pavyzdžiui: „Kaip paukščiai skraido?“, „Kaip sportininkas bėga?“, „Kaip dygsta žolė?“. Žaidėjas turi pasirinkti vieną iš trijų atsakymų ir parodyti judesiais. Kiti turi atspėti prieveiksmį.

Daiktavardžiai ir būdvardžiai. Jų derinimas

18. Kas pasakys: kokia ji? koks jis?

Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto vardą. Daiktavardžiai atsako į klausimus kas?, ko?, kam?, ką?, kuo?, kur? (kame?) – yra kaitomi linksniais. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais. Yra du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita. Kai kalbame apie vieną daiktą, vartojame vienaskaitą (obuolys), kai kalbame apie daugiau nei vieną daiktą – daugiskaitą (obuoliai). Daiktavardžių būna moteriškosios arba vyriškosios giminės (vyšnia – mot. g., vyturys – vyr. g.). Būdvardis yra kalbos dalis, kuri reiškia būdą, ypatybę. Būdvardžiai atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi, linksniu (klausimu). Pav yz d ž i ui : šviesi saulė, šviesią saulę, ... 1

Perskaityk tekstą ir atlik užduotis. Senelei nusprendėm padovanoti didžiulę knygą – šeimos metraštį, į kurį priklijavom įdomių fotografijų, prirašėm eiliuotų sveikinimų ir linksmų nuotykių iš mūsų gyvenimo. Neužmiršom ir popierinės juostelės su užrašu „Aš čia skaitau“, nes mūsų senelė niekad nelanksto knygos puslapių. Mamai tėtis padarė labai linksmą jos „atvaizdą“ – Varnelę Lakštingalėlę, šiek tiek panašią į pelėdą. Mama atpažino save iš akių, dryžuotos prijuostės ir raudonų kojinių, kurias mūvėdavo namie. Kazys Saja