Issuu

2 Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

Būti tėvais labai paprasta. Nėra priežasčių nuolat vaikščioti pas kitus suaugėlius klausti patarimo ar rengti sąmokslų, nes jie nepažįsta jūsų atžalos. Tai, kas nutinka tarp keturių sienų, tarp jų turi ir likti. Nesu sigundykit naujausia tėvystės knyga, parašyta specialisto ne vaiko, ir nieku gyvu neklausykit melagių savo draugų. Jei siekiate tapti gerais tėvais, daugiausia remkitės žodžiais, sklindančiais iš nuostabios jūsų vaikelio burnytės. Jei vaikas per mažas ir dar nemoka šnekėti, tiksliai atspėkit jo norą iš pirmo karto. Šiame skyriuje panagrinėsime kai ku riuos itin pavojingą įtaką darančius veiksnius.

Knygos Vienos ponios „Motinos tigrės karo himnas“

Ak, niekas rytą nesuteikia tokio malonumo kaip ką tik palaužta vaiko dvasia. Aš – kalbu – rimtai. Neseniai man į rankas pakliuvo siaubinga knyga „Motinos tigrės karo himnas“. Liovęsis verkti nudrožiau į artimiausią biblioteką ir pa merkiau joje esantį egzempliorių į greipfrutų sultis. Paskui kelis lapus suvalgiau, kad būtų perdirbti į šį tą tinkamesnio. Lengva atpažinti Tigrės vaikus parke. Užuot žaidę, šie mėgina apskaičiuoti, kaip čiuožynės nuolydžio kampas paveiks jų stipriai iš 37

krakmolytą Ralfo Loreno megztinį. Bet ką čia apgaudinėju: tie vaikai neina į parką, jie leidžia popietes mokymo centre. Nesiūlykit jiems sausainių, vakare jie turės svertis. Tėvai, kuriems smagu gadinti mažiesiems gyvenimo džiaugsmą, verčiau būtų įsigiję pliušinį žvėrelį, o ne tikrą žmonių vaiką. Jei „Motinos Tigrės karo himnas“ jus žavi, būkite geri, rūpestin gai sulankstykit vaiko drabužėlius, sukraukit juos į tvirtą lagaminą ir išsiųskit savo atžalą gyventi pas senelę. Nevarkit ir neįdėkit vaiz dajuostės „Jūsų mažasis skaito!“, nes vaikas turės apsčiai kitokios veiklos, mėgausis – kaip ten tas žodis? – VAIKYSTE. Kai jums atkris pareiga auginti vaiką, susiraskit naują darbą: kalėjimo prižiūrėtojo ar elektrošoko terapijos techniko. Iš kortelių su paveikslėliais ir žodžiais pasigaminkit papjė mašė ir pasidirbkit vaiką, kuris niekada jūsų ne nuvils. Jūs atleisti. Kito žmogaus „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“

„Prancūziukai niekada neverkia prie vakarienės stalo.“ Ir ko gi jiems verkti? Ar esat matę prancūzišką batoną? Jei kas nors man duotų kar do pavidalo duonos kepalą, aš irgi patenkintas tylėčiau. Žinot, nesu nusistatęs prieš Paryžiaus vaikus, tik noriu, kad jų tė vai liautųsi melavę. Man nerūpi, ar jūsų mažylis iš Zimbabvės ar iš Naujojo Džersio: visi vaikai restsykiais duoda garsų atsaką. Toks jau tas vaikų, kitaip tariant, išdykėlių, gyvenimas. Negi rimtai tvirtinat, kad vaikas, kuriam patiekiama pašteto (įsivaizduokite žemės riešutų sviestą, tik iš gyvūnų dalių ir taukų), neduos garsaus atsako? Kurgi ne. Tėvai, nesileiskit išmušami šio veikalo iš vėžių ir nemanykit, kad nerafinuotas elgesys yra labai blogai. Vaikų picerija Chuck E. Cheese galėtų tapti penkių žvaigždučių restoranu, jei žvaigždutės būtų dali jamos pagal lipnių paviršių plotą. Medžiaginės servetėlės yra toks pat 38

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

beprotiškas reikalas kaip ir medžiaginis tualetinis popierius. Kai kurie dalykai turi būti vienkartiniai. Jei deramai elgsitės ir užsakysite šeimai picos, jums visai neprireiks tikrų lėkščių. Jei jau trokštate ramiai pavakarieniauti, kodėl išvis nusprendėt tu rėti vaikų? Nemėginkit savo vaikučio padaryti Prancūzų legiono gar bės nariu vien todėl, kad nesusitvarkot su savo pareigomis. Jeigu iš tiesų svajojat apie ką nors prancūziško, pradėkit ir baikit pokylį šoko ladiniais riestainėliais. Išvada: ši knyga kupina melo. Viena iš geriausių mano draugių gy vena Lione. Kartą per Kalėdų vakarienę ji prisiusiojo po stalu. Tai štai. Apsimetėlio gydytojo „Išspręskite savo vaiko miego problemas“

Daktaras Ferberis gyvena apleistoje daržinėje Beikersfilde, Kaliforni joje, kartu su 106 gyvatėmis. Vieną dieną jis nusprendė iškrėsti pokš tą: parašyti pašėlusiai juokingą knygą, kaip išmokyti vaikus išmiegoti visą naktį nepaisant svarbiausių jų poreikių. Deja, knyga pateko ne į tas rankas ir buvo išleista. Viso pasaulio tėvai, išsiilgę savo vakarinių laidų, pradėjo diegti siaubingas daktaro Ferberio idėjas. Nors metodas daugiausia taikomas mažiems kūdikėliams, jums gali kilti pagunda ir su savo vaiku išmėginti daktaro Ferberio „išsiver kimo taktiką“. Klausimas: ar kada nors pasidomėjot, ką vaikas išver kia? Ogi meilę. Jūsų vaikas išverkia meilę. Ir kol jūs kaip kvailiai stovit už durų, meilė srūva pro langą. „Išmokyti miegoti“ vaikai išauga daug bėdų turinčiais žmonėmis. Jie ne tik nevalgo nieko, kas pagaminta, bet ir išvis neturi protinių dan tų. Septyni iš aštuonių išsiverkusių kūdikių net būdami gimnazistai ne atskiria obuolio nuo apelsino. Jie negeba groti muzikos instrumentais. Mums čia šnekantis, daktaras Ferberis gyvena saugomas pareigū nų, nes jam grasina daugelis vaikų grupuočių. 39

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

Pediatrai Pediatras – tai gydytojas, sunkiai suprantantis, kur prasideda ir kur baigiasi jo darbas. Daugelis šių daktarų panašūs į Briusą Vilisą, o jų rankos stebėtinai šaltos. Šie žmonės dažnai prašo, kad vaikas „nusi rengtų iki vystyklų“ ir atsisėstų ant pergamentiniu popieriumi užtiesto stalo. Nė nemėginkite suprasti, kam to reikia. Pediatrai mėgins kimšti jums į galvą teorijas, kas geriausia jūsų vai kui. Kad ir ką jie sakytų, nemažinkit pieno kiekio ir NEPRATIN KIT vaiko laiku gultis. Jei pediatras aiškina, kad jūsų mažyliui reikia valgyti ne tik duoną, išbėkit iš kabineto. Pakeliui suklykite: „JŪS NIČ NIEKO NEIŠMANOT!“ ir pasistenkite ką nors sudaužyti. Pusę laiko, kurį praleidžiate savo vaiko gydytojo kabinete, jis kaž ką paišinėja į bloknotą, tai argi galima jį rimtai vertinti? Man patinka meniški žmonės, bet jei kviečiatės mane į svečius, bent jau pavaišinkit sultimis ir paruoškit užkandžių. Ar ne tiesą sakau? O jei pasitelkęs juodąją magiją gydytojas dar mėgina pasiklausyti jūsų vaiko širdies plakimo, viskas krypsta į blogąją pusę. Gydytojai labai domisi kitų žmonių ertmėmis, ypač akimis, nosimi ir burna. Tai nei gražu, nei juokinga. Pediatrai ragina dažnai lankytis pas juos. Leiskit tai spręsti pačiam vaikui. Dažniausia tai, ką jie daro, nekenksminga, tačiau turite būti budrūs dėl vakcinų. Vakcinos – tai tik badymas. Paprastai vaikų gydytojas pa sikviečia vieną iš savo gaujos narių, kad atliktų juodą darbą. Jei jums nepavyks sustabdyti puolimo, tapsite geriausiu atveju chuliganu, blo giausiu – bendrininku. Nei ledinukų, nei plastikinių žiedų iš parduo tuvės „už dolerį“, nei lipdukų neužtenka atsiprašyti už jūsų aplaidumą.

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

Draugai ir šeima Aplink apstu geranorių žmonių, norinčių jums patarti dėl auklėjimo. Jei nesiūlo įtaisyti sandėliuke daugiau lentynų užkandžiams, nurašy kite juos: tai bepročiai. Suaugusieji mėgsta regzti pinkles. Dažniausios jų temos: kaip žūtbūt išmokyti kūdikį išmiegoti visą naktį; kaip taisyklėmis palaužti vaiko dvasią; kaip priversti mažylį viską valgyti. Jei kas nors bando griauti tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, ge riausia niuktelėti jam į veidą. Stipriai įremkite delną į nosį: galva lošte lės, žmogus apstulbs. Iškart pastebėsit, kad liovėsi bambėjęs. Pasisekė! Galbūt toks atsakas pasirodys kraštutinis, bet juk reikia ginti savo šei mą! Taip, kaip gina Lajemas Nisonas. Tikiuosi, jūs tam ryšitės. Vaikas irgi tikisi. Mylėkite giminaičius, tik atminkit, kad nė vienas iš jų nėra jums toks artimas kaip jūsų vaikas, taigi būkit ištikimi svarbiausiam šeimos nariui. Jei negebantys nutylėti klaikių savo idėjų žmonės ir toliau įkyri jūsų šeimai, galbūt vertėtų apsitverti namus elektrine tvora. Draugus, manančius, kad jūsų vaikas per didelis miegoti tėvų lovoje, pasikvies kit pyrago ir sulčių. Kai jie prieis prie namų ir bus nukrėsti srovės, prieikit artyn ir sušukit: TAIP JUMS IR REIKIA! Kai kitą kartą draugė parke ims be paliovos suokti, kaip nuosta busis jos vaikelis mėgsta salotas, nesumanykit bėgti į ūkininkų turgų. Būkite stiprūs. Pažvelkit jai į akis ir padeklamuokit: „Melagis melavo, per tiltą važiavo.“

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

Nepažįstamieji Nepažįstami žmonės nuolat kupini minčių, kaip auginti pirmą kar tą matomą vaiką. Jie mėgsta paplepėti su tėvais apie tai, ką vilki jų brangiausiasis, kokio ilgio jo plaukai ir ar jam derėtų (o gal nederėtų?) mūvėti kelnes. Nors šiems suaugusiems žmonėms neturėtų stigti viso kiausių rūpesčių, jie niekada neatsisako stabtelėti ir užteršti oro savo balsu. Su tokiais nebūtina elgtis gražiai. Rėžkit, kas užeis ant seilės. Toliau pateikiu atsakymus nepažįstamiesiems, nedraugiškai reiš kiantiems nuomonę apie pasakiškąjį jūsų mažylį. 1. Jie kalba: „Jūsų vaikas valgo netinkamą maistą.“ Jūs atsakote: „Jums iš burnos dvokia aštuonkojų bezdalais.“ 2. Jie klausia: „Kodėl jūsų vaikas laksto kaip padūkęs?“ J ūs atrėžiate: „Nes jis myli gyvenimą. Eikit išgerti praskiesto padažo.“ 3. Jie piktinasi: „Jūsų kūdikis triukšmauja bibliotekoje.“ J ūs atsakote: Taip, ir dar prisiusiojo prie knygų stendo. Čia nuobodu. Mes išeiname.“ Dabar mokėsit apginti savo vaiką. Pasitaikius tinkamai progai bū tinai pakiškit koją. Atminkite: jūs ir jūsų vaikas esat šaunuoliai. Su žmonėmis, kurie tai neigia, reikia griežtai ir greitai susidoroti. Jei panaudosit karatė, nufilmuokit tai ir įkelkite į YouTube.

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

Išimtis: seneliai Seneliais, kitaip nei giminaičiais, pediatrais, knygomis ar nepažįs tamaisiais, visada galima kliautis: jie apie kūdikius sako tik tiesą. Iš vaiko senelių turėtumėte mokytis ir mokytis, ypač kai kalbama apie drausmę ir skanėstus. Diduma senelių laikosi itin nuosaikios politikos „jokių bausmių“. O sausainius ir pyragus jie kaip džinai paverčia ne šventiniu, o kasdieniu valgiu. Dėl įdomumo pamėginkit ir jūs. Myliu savo tėvus, bet senelius užvis labiau. Jie moka elgtis su žmo gumi. Vaikas turi kuo daugiau laiko praleisti su senele ir seneliu, kad pasijustų kaip reikiant mylimas. Jūs vis iš naujo įrodote turį dar tiek daug ko išmokti. Niekada, kartoju, NIEKADA nenuteikinėkit senelių prieš vaiką iš galvotomis paikomis istorijomis. Seneliams jos neįdomios, be to, jie jus kiaurai permato. Viena iš ypatingų senelių savybių yra ištobulintas gebėjimas aiškin ti problemišką elgesį. Dauguma tėvų greiti kaltinti, o seneliai žino, kas dedasi anūko širdelėje. Štai jums pavyzdžiai. Pikta motina: „Mano vaikas mušasi.“ Įprastinis nemokšiškas atsakymas: „Ar bandei griežtai nubausti?“ Senelė: „Tavo vaikutis išbadėjęs. Pamėgink duoti spurgų.“ Nusivylęs tėvas: „Mano mažylė vis lipa iš lovos.“ Įprastinis nemokšiškas atsakymas: „Ar bandei griežtai nubausti?“ Senelis: „Duok jai dviratuką.“

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

Dirgli mama: „Mano vaikas be paliovos laužo brangius daiktus.“ Įprastinis nemokšiškas atsakymas: „Kuo garsiau šauk NE!“ Senelė: „Tavo vaikas ir yra brangiausias daiktas. Žiūrėk, kas svarbiau.“ Be priežasties įniršęs tėtis: „Mano sūnus naudoja siusiojimą kaip ginklą.“ Įprastinis nemokšiškas atsakymas: „Sudegink visus žaislus!“ Senelis: „Kaip juokinga!“ Jei tik kils gyvenimiškų klausimų, drąsiai skambinkite ar rašykite seneliams elektroninius laiškus. Niekada nebūkite tikri, kad elgiatės teisingai. Būdami nuolankūs daug išmoksite iš vaiko senelių. Senelės ir se neliai yra tobulesnis mamų ir tėčių variantas. Ko gero, sunku su tuo susitaikyti, bet nieko nepadarysi. Galite tik atverti širdį ir protą, leisti į juos srūti išminčiai, kad ši išstumtų kvailybes.

Senelės Senelės yra niekada nesmerkiančios mamos. Neišgirsite, kad senelė kaltintų savo mieląjį anūkėlį dėl galvos skausmo, su juo minėtas mažy lis niekaip nesusijęs. Senelės nėra pamišusios dėl siusiojimo ant puo duko, jos žino, kad tai įvyks tada, kada įvyks, o gal ir niekada. Be to, jos supranta, jog bjaurus elgesys laikytinas ženklu, kad vaikas stokoja vitaminų, esančių tik šviežiuose sausainiuose. Paprašykit, kad senelė jus išmokytų mylėti vaiką. Dauguma senelių nemokamai arba nebran giai mielai ves jums psichoterapijos seansus keliskart per savaitę.

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

Seneliai Seneliai garsėja ramybe ir teigiamu požiūriu į pasaulį. „Didelio čia daikto“ yra senelių mantra. Jie supranta, kad neverta nervintis dėl menkniekių. Jei suvoksit, kad klykiate, despotiškai baudžiate vaiką ar kad įprastinis mažylio elgesys jus erzina, laikas paskambinti seneliui ir keisti požiūrį. Toliau pateikiami pasakojimai atskleis, kaip galima pataisyti santy kius su vaiku, jei tik žiūrėsi į pasaulį senelės arba senelio akimis. Vienos mamos pasakojimas: Viskas prasidėjo rytą. Mano dvimetė pažadino mane penktą valandą ir pareikalavo vaflių. Šaldytų vaflių nebeturėjome, todėl pasiūliau košės. Dukrelė suspigo: „Ne!“ ir atmetė dar penkis mano pasiūlymus. Stengiausi nesinervinti. Galop mažoji aprimo, suvalgė tris kąsnius obuolio ir du sūrius sausainiukus. Sunkiai leidosi aprengiama, nes nejaučia poreikio vilkėti drabužius. Net suprakaitavau, kol mažytes jos kojytes įgrūdau į kelnes, o rankytes – į marškinėlius. Nusprendžiau nusivesti į parką, kad išlietų energiją. Mergaitė kurį laiką gražiai žaidė, bet paskui pamatė, kad visos sūpuoklės užimtos, ir pasiuto. Nusprendžiau, jog metas keliauti namo. Dar net ne pietūs, o aš jau pervargusi. Tas pats rytas senelės akimis: Pabudau pusę keturių ir ėmiau nekantriai laukti, kol atsikels mano brangioji anūkėlė. Pusę valandos žiūrėjau į jos veidelį, galop ji pramerkė nuostabiąsias akeles ir nusišypsojo man angeliška šypsena. Kelias minutes sėdėjome apsikabinusios, aš deklamavau jai skirtą savos kūrybos eilėraštį „Mano gyvenimo angelas“. Paklausiau, ko norėtų pusryčiams. Vaflių. Mano mažylei viskas turi 45

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

būti geriausia, taigi sumaišiau, ką turėjau – ji netgi padėjo plakti (kokia gabi)! Po gardžių pusryčių patraukėme į parką. Ji nenorėjo vilktis įprastų drabužių, todėl keliavome su pižamomis. Manau, anūkėlė bus drabužių dizainerė, nes originaliai mąsto. Padariau septyniolika smėlio pilies, kurią pastatė ši pradedančioji architektė, nuotraukų iš įvairių pusių. Prieš išeidama ji panoro pasisupti. Deja, sūpuokles buvo užgrobę savanaudžiai mažesni vaikai. Skubiai ir griežtai pasišnekėjau su vieno iš jų mama, ir mano aukselis gavo pasisupti. Po pusvalandžio mudvi paržygiavome namo. Ko gero, tai buvo šauniausia diena mano gyvenime. Matot? Tai kaltas kūdikis ar jūsų požiūris? Pereikime prie senelių ir tėčių. Tėtis aimanuoja: Praeitą savaitę nusivedėme savo dvimetį į vestuves. Viskas prasidėjo gerai, bet per ceremoniją išlaikyti vaiką ramų yra tas pats, kas nuskusti beždžionę. Jis tiesiog nenustygo vietoje. Prieš pat jaunikiui ir nuotakai sakant priesaiką, sušuko: „Čia smirda bezdalais!“ Man buvo gėda. Nepadėjo nė mūsų atsineštos trys spalvinimo knygos, žaislai ir užkandžiai. Sūnus jais nesidomėjo, tik akimis varstė svečius mums už nugaros. Iki baigiantis apeigoms sumaitinau jam beveik visą pakelį kramtomosios gumos. Kažkur prapuolė batai. Puota praėjo ne ką geriau. Jis visai atsisakė valgyti, bet kažkaip įsisuko į vestuvinius keksiukus, kol šie dar nebuvo patiekti. Nenorėčiau dar kartą to patirti. Senelio požiūris: Ir vėl vestuvės. Vienintelis dalykas, padėjęs jas ištverti, buvo šaunuolis mano anūkėlis. Per ceremoniją jis vis linksmino mane smagiais gimnastikos pratimais. O vienu metu sušuko: „Čia smir46

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

da bezdalais!“ (taip ir buvo). Vos susiturėjau nenusijuokęs. Tas vaikas toli eis. Tėvų įduoto „veiklos krepšelio“ mums neprireikė. Berniukas pernelyg protingas, kad spalvintų paprastas spalvinimo knygeles. Mums už nugaros sėdėję keistuoliai tapo tikra pramoga. Baigiantis šešių valandų trukmės ceremonijai mes pasidalijome pakelį gumos ir nusiavėme batus, kad būtų patogiau. Dėkui mano berniukėliui, puota irgi praėjo puikiai. Maistas buvo klaikus, tad pažadėjau vėliau nupirkti jam picos. Maestro rado, kur laikomi keksiukai, ir nukniaukė mums po vieną. Koks dėmesingumas! Pasakiška diena. Turbūt dabar pasiryšite atsiprašyti savo vaiko, kad buvote tokie siaubingi. Paprašykite, kad seneliai jus pamokytų: • nusiraminti; • atrasti tikrąsias netinkamo vaikų elgesio priežastis; • leisti įvykiams tekėti sava vaga; • sušvelninti bausmių politiką; • pasijuokti iš keblios padėties; • atsisakyti taisyklių; • paversti šventinį maistą kasdieniu; • rimčiau atsižvelgti į kūdikio prašymus; • kiekvieną akimirką įžvelgti savo vaiko grožį, nekaltumą, gebėji mus ir genialumą; • atsikratyti piktos veido išraiškos; • pakeisti nusivylimo kupiną žvilgsnį nuostabos žvilgsniu; • nedaryti iš musės dramblio. Kurį laiką turėjęs reikalų su tėvais supratau, koks didelis jų ego. Jei jums sunku prisiversti paprašyti senelių pagalbos, pasinaudokite šiuo laišku. Tiesiog užpildykite tarpus ir išsiųskite jį. 47

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

Brangieji ___________ (įrašykite vaiko vardą) seneli ir senele, iki šiol mano ausys buvo užakusios. Nežinau, kodėl jaučiausi toks išpuikęs. Ir kuo gi taip didžiavausi? Ką tokio svarbaus nuveikiau? Kažkodėl buvau įsitikinęs, kad valdau padėtį, nors taip toli gražu nėra. Esmė ta, kad dėl daugelio savo bėdų kaltinau ________ (įrašykite kūdikio vardą). Psichiatrai šitai vadina perkėlimu, ir aš visą gyvenimą tai dariau. Tiesiog profesionaliai išmokau mažam nuostabiam ir gabiam vaikeliui užkrauti atsakomybę už savo emocijų protrūkius. Nuolat viską išpučiu, niekada nieko neužmirštu. Šiandien rašau jums todėl, kad man reikia pagalbos. Matau, suprantate, koks įstabus, ypatingas, nepakartojamas ir pagirtinas yra _________ (įrašykite vaiko vardą). Norėčiau į jį žvelgti jūsų akimis. Ar sutiktumėt mane mokyti? Galėčiau atsilyginti. Pamokas rengtume šešis septynis kartus per savaitę. Pinigai ne bėda, nes aš išties noriu tapti geresnis, nebebūti toks pamišęs tėvas. Prašyčiau kuo greičiau pranešti, ar skirsite man laiko. Ačiū, išminčiai, kad priimsite mane į mokinius. Su meile __________ (įrašykite savo vardą)

Senelių apkabinimo anatomija Senelių apkabinimai stebuklingi. Jei senelių apkabinimas būtų mais tas, jis prilygtų zefyrams, aplietiems šokoladiniu padažu, pavoliotiems cukraus vatoje ir švelniai pašildytiems vienaragio alsavimu. Mokslas įrodė, kad šie apkabinimai gydo „popas“, kai nėra pleistro. Tėveliai, jei dirbsite netausodami jėgų ir pereisit visus penkis toliau aprašomus etapus, išmoksite senelių apkabinimo. Jei esate pasiryžę tobulinti šį meną, jūsų vaikas bus labai laimingas. 48

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

1. Išmeskit iš galvos visus reikalus. Jūs nieko neprivalote daryti. 2. Tikėkit, kad jūsų mažylis yra tobula būtybė be jokių trūkumų. 3. Nesistenkit apkabinti vaiko. Pritūpkit ir išskėskite rankas. Nusi šypsokit kaip per Kalėdas. 4. Vaiką įtrauks jūsų magnetinis laukas. Leiskite savo džiaugsmui stiprėti. 5. Štai jūs ir apsikabinote. Stipriai prisiglauskit ir giliai traukite vaikučio plaukų kvapą, švelniai spusčiodami ir glėbesčiuodami kūnelį.

Seneliai ir nauji kūdikėliai Visi turi ydų, deja, seneliai irgi ne išimtis. Senelių ir vaiko tarpusa vio santykių kliūtis yra naujas kūdikėlis. Atsiradęs namie naujagimis mano turintis teisę į visus gerus dalykus: į orą, į mamą, į tėtį ir, deja, į senelius. Jei sutinkat, kad jis klysta, esat teisūs. Seneliai, jei skaitot šią knygą, nesileiskit apsvaiginami šviežio kūdikėlio kvapo. Kartais dainos remiksas gali skambėti įdomiai, bet niekada nepri lygs originalui. „Meilės užteks visiems.“ Senele, tai netiesa. Jei norit, kad svarbiausiam jūsų anūkui nieko netrūktų, reikia visą meilę skirti jam. Vaikui nėra baisesnio dalyko, nei matyti senelius laikant kitą vai ką. Nesipratinkite to daryti. Atsiradus naujam kūdikėliui, neturite būti su juo šiurkštūs, tik lai kykitės saugaus atstumo. Nežiūrėkit jam į akis, ypač jei šalia yra jūsų anūkas. Mamai ir tėčiui pasakojant apie mažesnįjį, garsiai niūniuokite. Štai ir pasiruošėt patirti naujagimio apokalipsę. Nemanykit, kad jums to neprireiks.

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

Mėgstamiausia anūkėlių ir senelių veikla Anūkai su seneliais ne visada daro tik tai, kam pritaria tėvai. Vis dėl to neskubėkite jų smerkti. Štai ką mažieji labiausiai mėgsta daryti su seneliais. 1. Lankytis sparčiojo maitinimo restoranuose. Tyčia vengiu žodžių junginio „greitasis maistas“, nes jis turi neigiamą pras mę. Prancūziškos gruzdintos bulvytės – tai Motinos Gamtos duotos daržovės. Pasistenkite tai prisiminti, kai po pietų su seneliu vaikas grįš pradvisęs rapsų aliejumi. 2. Šėlti žaislų parduotuvėse. „Mano vaikas turi ganėtinai žais lų.“ Ar tai tiesa? Galėčiau paklausti, kieno požiūriu? Pavy das yra pavojingas jausmas. Jūsų vaikas turės daugybę žaislų, kai... Juokauju, tai neįmanoma. 3. Rodytis visuomenėje. Seneliai vežiojasi anūkėlį po visą miestą ir rodo savo draugams. Kiekvienoje stotelėje patiekia ma keptų, o dar geriau – šaldytų gardėsių. 4. Daryti, kas šauna į galvą. Kada pastarąjį kartą teiravotės vai ko, ką jis norėtų veikti, ir iš tiesų tai darėt? Jei esate seneliai, tai buvo praeitą savaitę. Galbūt kaip pašėlę lakstėte iš zoo logijos sodo į kino teatrą, iš kino teatro į žaidimų centrą, iš žaidimų centro į ledainę, ir galiausiai užkirtot picos. Jei grįžęs namo vaikas nepastovi ant kojų ar vemia, žinokit, buvo smagi diena. Trumpai pasišnekėjau su abiem tėvais, senele ir seneliu. Perpasa kosiu pokalbius, kad suprastumėte, su kokiais rūpesčiais šiandien su siduria vaikai. Pokalbiai ne visada vyksta pagal planą, bet, tikiuosi, jie suteiks vertingų įžvalgų. 50

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

Pokalbis su mama Aš: „Ir kas gi tau negerai?“ Mama: „Man viskas gerai, o tu nekalbėk su manim tokiu tonu. Smirdi kakučiu. Pakakojai?“ Aš: „Valgyti. Turime ko nors skanaus?“ Mama: „Ką tik valgei. Ar ne tu kažkur padėjai mano mobiliojo kroviklį?“ Aš: „Jis saugioje vietoje, pasistenk jį užmiršti. Valgyti. Duok ko nors skanaus.“ Mama: „Ne.“ (Pertraukėlė) Aš: „Džiaugiuosi, kad prisidėjai.“ Mama: „Pasiėmei žemės riešutų sviesto?“ Aš: „Ne... kodėl klausi?“ Mama: „Tavo ranka vis dar stiklainyje.“ (Vėluoju į kitą susitikimą, todėl turiu staiga nutraukti pokalbį.)

Pokalbis su senele Aš: „Sveika, brangioji močiute.“ Senelė: „Myliu tave, mažutėli.“ Aš: „Ir aš tave myliu.“ Senelė: „Atrodai sulysęs. Ar jie tave maitina?“ Aš: „Ne, nemaitina.“ Senelė: „Vargšas mano angelėli.“ Aš: „Tai jau taip.“ Senelė: „Gal nori sausainių?“ Aš: „Taip, močiutėle.“ Senelė: „Kokių tau iškepti, mielasis?“ (Aš šypsausi.) 51

Ką kalba mažylis, kai dar nekalba

Senelė: „Su šokolado gabaliukais?“ Aš: „Močiute, tu taip gerai mane pažįsti. Užsuk kada tik panorėsi, mes būsime namie. Ne parke.“ Senelė: „Vargšas mano angelėli.“ Aš: „Tai jau taip.“ Senelė: „Ar turi žaislų?“ Aš: „Nieko gero. O ką?“ Senelė: „Aš tau pripirkau visą maišą!“ Aš: „Negali būti! Aš to nevertas!“ Senelė: „Kas tau taip sakė?“ Aš: „Spėk.“ (Senelė purto galvą.)

Pokalbis su tėčiu Aš: „Labas, tėti!“ Tėtis: „Gal pasakysi, kur mano piniginė?“ (Aš juokiuosi.) Tėtis: „Kur ją padėjai?“ Aš: „Kodėl tu toks didelis?“ Tėtis: „Man reikia žinoti.“ Aš: „Gal tu pusiau milžinas?“ Tėtis: „Nejuokinga.“ Aš: „Tu toks plaukuotas. Kaip jaustis turint šitiek plaukų?“ Tėtis: „Paskutinį kartą klausiu.“ Aš: „Kas bus tada?“ (Tėtis veria mane žvilgsniu.) Aš: „Norėčiau sulčių.“ Tėtis: „Turime vandens.“ Aš: „Nuostabu. Norėčiau sulčių.“ Tėtis: „Įpilti vandens?“ 52

Klausyti širdies: nepaisyti aplinkinių

Aš: „PRAŠYČIAU SULČIŲ.“ Tėtis: „Gali atsigerti vandens.“ (Turbūt tą akimirką netenku sąmonės – nieko nebeprisimenu.)

Pokalbis su seneliu Aš: „Labas, seneli.“ Senelis: „Sveikutis, išdykėli! Kas tau ant veido? Valgei losjono?“ Aš: „Taip. Ar tada, kai tu gimei, dar nebuvo ugnies? Kiek tau metų?“ Senelis: „Tiek daug, kad net nesuskaičiuosi. Kur tavo drabužiai?“ Aš: „Nusivilkau.“ Senelis: „Galima gyventi ir be jų.“ Aš: „Šiandien papuoliau į bėdą.“ Senelis: „Kas atsitiko?“ Aš: „Neturiu supratimo.“ Senelis: „Dažniausiai šitaip būna.“ (Paskui jis ištraukia dolerį man iš ausies, ir mudu pasidalijame dėžutę mėtinių šokoladukų.) Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį į pokalbių toną. Išsikelkit naują tikslą – mylėti ne kaip tėvai, o kaip seneliai. Namų darbas: rašykit dienoraštį, kaip iš tėvų virstate seneliais. Jei šešias savaites rimtai studijuodami nepasikeisite, pakvieskit atsikraustyti tikruosius senelę ir senelį.

Mielasis Sąžiningas Vaike, kai ruošiu vakarienę, mano dvimetis vis prašo šio bei to paragauti, bet kai pagaminu patiekalą, net nenori imti į burną. Kur čia šuo pakastas? – Besikasančioji Galvą iš Meino valstijos Miela Besikasančioji, tavo receptuose. – Su šilčiausiais linkėjimais S. V.