Istorija. Kurso santrauka istorijos egzaminui

Turinys Įvadas

Istorija. Istorijai giminiški mokslai................................9 Istoriniai laikotarpiai.................................................... 11

I. Senovė.......................................................... 13 Seniausios civilizacijos

Kas yra civilizacija........................................................ 14 Mesopotamijos civilizacijos........................................ 16 Egiptas............................................................................ 20 Rytų tautos..................................................................... 26 Hetitai......................................................................... 26 Žydai........................................................................... 27 Seniausia pasaulio monoteistinė religija – judaizmas............................................................... 30 Finikiečiai.................................................................. 31 Persai.......................................................................... 32 Senovės Graikijos civilizacija

Kretos ir Mikėnų civilizacijos..................................... 34 Tamsieji šimtmečiai...................................................... 36 Archajinis laikotarpis. Didžioji graikų kolonizacija................................................................ 37 Klasikinis laikotarpis.................................................... 41 Helenizmo laikotarpis.................................................. 44 Graikų teisės idėjos....................................................... 46 Graikų religija............................................................... 47 Graikų kultūros laimėjimai......................................... 48 Septyni pasaulio stebuklai........................................... 52 Senovės Romos civilizacija

Romos valstybės susikūrimas..................................... 54 Karalių epocha.............................................................. 55 Romos respublikos laikotarpis.................................... 55 Romos imperijos laikotarpis....................................... 59 Romos civilizacijos laimėjimai. Romėnų religija......................................................... 66 Romėnų teisė................................................................. 68 Antikos politinė filosofija............................................ 69 Senovės Graikijos ir Romos kultūros panašumai ir skirtumai............................................ 72 Krikščionybės atsiradimas ir tapsmas Romos valstybine religija......................................... 73 Baltai............................................................................... 76

Antika (svarbiausių įvykių lentelė)............................. 80 Antikos asmenybės....................................................... 83

II. VIDURAMŽIAI............................................ 85 Valstybių kūrimasis. Viduramžių Europos visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai

Viduramžių valstybių kūrimasis. Bizantija............... 87 Turkai osmanai............................................................. 90 Arabų kalifatas. Islamo atsiradimas........................... 91 Europos valstybių kūrimasis. Frankų imperija........................................................ 95 Šventoji Romos imperija ir Popiežiaus sritis............. 98 Kijevo Rusia................................................................. 100 Lenkija.......................................................................... 102 Normanų žygiai.......................................................... 104 Mongolų-totorių užkariavimų Europoje pradžia...................................................................... 104 Kitų valstybių kūrimasis ir tolesnė raida................. 106 Viduramžių Europos visuomenės ir politinės santvarkos bruožai.................................................. 107 Viduramžiai Europoje ir Lietuvoje........................... 111 Feodalizmo Europoje ir Lietuvoje panašumai ir skirtumai.......................................... 112 Feodalinis susiskaldymas ir centralizuotų valstybių kūrimasis................................................. 113 Vidurinių amžių švietimas, mokslas, menas ir žmogaus pasaulėžiūra......................................... 115 Krikščionybės plitimas viduramžių Europoje

Krikščionybės plitimas. Krikščionių bažnyčios skilimas.................................................................... 118 Bažnyčios ir vienuolynų vaidmuo viduramžiais............................................................ 123 Kryžiaus žygiai............................................................ 124 Judėjimas prieš Bažnyčią. Husitų karai.................... 128 Krikščionybės kelias į Lietuvą................................... 129 Lietuvos valstybė nuo susikūrimo iki Liublino unijos

Lietuvių žemės ir kaimynai. Lietuvių žemių konfederacija........................................................... 133 Lietuvos valstybės susikūrimas................................. 136 Lietuva Gedimino valdymo laikotarpiu.................. 139 Lietuva Algirdo ir Kęstučio valdymo laikotarpiu................................................................ 141

Krėvos sutartis. Lietuvos krikštas............................. 144 LDK dinastinės unijos su Lenkijos karalyste laikotarpiu................................................................ 145 Karų su ordinais epocha. Žalgirio mūšis................. 148 LDK po Vytauto Didžiojo mirties. Dinastinė unija su Lenkijos karalyste.................................... 151 LDK valstybės, visuomenės, ūkio, kultūros pokyčiai.................................................................... 155 Viduramžiai (svarbiausių įvykių lentelė)................. 159 Viduramžių asmenybės.............................................. 164

III. NAUJIEJI AMŽIAI.................................... 167 Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje

Kapitalizmo atsiradimas. Mokslo ir technikos laimėjimai................................................................ 168 Didieji geografiniai atradimai................................... 170 Renesansas. Humanizmas......................................... 174 Reformacija ir kontrreformacija Europoje.............. 177 Renesansas. Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje................................................................... 183 Vilniaus universitetas................................................. 189 Politinio gyvenimo ir ūkio pokyčiai. Valakų reforma........................................................ 190 Lietuvos Statutai.......................................................... 193 Apšvietos epocha ir jos idėjų nulemti politiniai ir visuomeniniai pokyčiai

Anglijos revoliucija..................................................... 195 Absoliutizmas Vakarų Europoje............................... 197 Apšvietos amžius. Šviečiamojo sąjūdžio (Apšvietos) idėjos................................................... 199 Rusija XVII–XVIII a. Petro I reformos.................... 204 Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas (Džordžas Vašingtonas)......................................... 207 Prancūzijos didžioji revoliucija................................. 210 Napoleono Bonaparto karai. Svarbiausi Napoleono epochos bruožai.................................. 213 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antroje pusėje–XVIII a.

Liublino unija.............................................................. 220 LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Naujas valstybės ir visuomenės modelis........................... 223 LDK valdant Steponui Batorui. Karas dėl Livonijos................................................................... 225

5

Lietuva Vazų dinastijos laikais. Karai su Švedija ir Rusija........................................................................ 228 Abiejų Tautų Respublika Saksų dinastijos laikais........................................................................ 232 XVII–XVIII a. demografinė krizė. Ūkiniai pokyčiai...................................................... 235 Kultūros, švietimo ir mokslo raida XVII–XVIII a.......................................................... 237 ATR žlugimas.............................................................. 241 Lietuva Rusijos imperijos valdžioje

6

Lietuvos prijungimas prie Rusijos imperijos. Užnemunės likimas................................................ 246 Žydų gyvenimas Europoje ir Lietuvoje.................... 248 Lietuva per Prancūzijos–Rusijos karą...................... 251 Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės raida.......................................................................... 252 Rusijos carų politika ir priešinimasis jai. 1831– 1832 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje............. 254 Baudžiavos panaikinimas Rusijoje ir Lietuvoje...... 255 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje...... 257 Lietuva spaudos draudimo laikotarpiu.................... 259 Mažoji Lietuva. Tautinis ir kultūrinis judėjimas.................................................................. 263 Lietuvos politinių partijų kūrimasis. Didysis Vilniaus Seimas......................................... 266 Lietuvos mokslas ir kultūra XIX a. pab.– XX a. pr.................................................................... 268 Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai

Pramonės perversmas. Mokslo ir technikos naujovės................................................................... 270 Svarbiausių XIX a. politinių teorijų esmė................ 275 Liberalizmas................................................................ 276 Konservatizmas........................................................... 280 Socializmas.................................................................. 282 Politinis spektras......................................................... 285 Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai sąjūdžiai Europoje, Osmanų, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijose............................................... 287 JAV pilietinis karas..................................................... 290 Suvienytos Italijos valstybės susikūrimas................ 293 Suvienytos Vokietijos valstybės susikūrimas.......... 296 Kolonializmas....................................................... 298

Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai

Pokyčiai Europoje ir pasaulyje iki Pirmojo pasaulinio karo........................................................ 300 Pirmasis pasaulinis karas........................................... 302 Vasario revoliucija. Spalio ginkluotas perversmas............................................................... 306 Paryžiaus taikos konferencija. Versalio taika: politiniai ir teritoriniai pokyčiai Europoje.......... 309 Tautų Sąjungos įkūrimas........................................... 311 Lietuva kaizerinės Vokietijos okupacijos metais....................................................................... 312 Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje......................................................... 313 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktai.......................................................................... 313 Naujieji amžiai (svarbiausių įvykių lentelė)............ 316 Naujųjų amžių asmenybės......................................... 322

IV. NAUJAUSIEJI LAIKAI.............................. 329 Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų

Pirmojo pasaulinio karo poveikis pasaulio politinio žemėlapio kaitai...................................... 330 Pirmojo pasaulinio karo įtaka visuomenės kaitai......................................................................... 332 Pilietinis karas Rusijoje.............................................. 333 Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje. Josifas Stalinas......................................................... 337 Valstybės po Pirmojo pasaulinio karo..................... 342 Visuomenės gyvenimas demokratijos ir autoritarinio režimo sąlygomis............................. 345 Totalitarizmo ir autoritarizmo bruožai.................... 346 Komunizmo ir fašizmo panašumai ir skirtumai.............................................................. 347 Fašizmas Italijoje. Benitas Musolinis....................... 347 Didžioji ekonominė krizė.......................................... 349 Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią Vokietijoje. Adolfas Hitleris.................................. 351 Pilietinis karas Ispanijoje........................................... 354 Lietuvos valstybės kūrimasis. Kovos už nepriklausomybę.................................................... 356 Steigiamasis Seimas ir jo reformos........................... 362 Lietuva parlamentinio valdymo laikotarpiu........... 364 Lietuva autoritarinio valdymo laikotarpiu.............. 367 1922, 1928 ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijos ir jų skirtumai.......................................................... 369

Lietuvos Respublikos prezidentai ir jų nuveikti darbai........................................................ 370 Socialinė, ekonominė ir kultūrinė Lietuvos raida.......................................................................... 373 Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai

Tarptautinių santykių komplikavimasis XX a. 4 d-mečio antroje pusėje........................................ 374 Lietuvos tarptautinė padėtis 4 d-mečio pabaigoje.................................................................. 377 Antrojo pasaulinio karo priežastys.......................... 378 SSRS ir Vokietijos sutartys ir slaptieji protokolai. Hitlerio ir Stalino planai........................................ 378 Antrojo pasaulinio karo Europoje pradžia. Įvykiai Lietuvoje...................................................... 380 Antrasis pasaulinis karas Europoje ir Lietuvoje................................................................... 383 Antrojo pasaulinio karo nusikaltimai. Holokaustas............................................................. 391 Antrojo pasaulinio karo padariniai.......................... 394 Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija (1940). Lietuvos nepriklausomybės praradimas.............. 395 SSRS politika ir lietuvių tautos priešinimasis sovietizacijai............................................................ 399 Lietuva nacių okupacijos metais (1941–1944)........ 401 Teritoriniai pokyčiai Europoje po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų..................................... 405 Politiniai pokyčiai Europoje po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų..................................... 408 Antrojo pasaulinio karo poveikis valstybėms ir visuomenei............................................................... 408 Vakarų Europos gyventojų socialinės struktūros pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo.................... 409 Pasaulis ir Lietuva šaltojo karo metais

SSRS pokariniu laikotarpiu iki pertvarkos.............. 410 Stalinizmo laikotarpis............................................ 410 SSRS „atšilimo“ laikotarpiu................................... 412 SSRS stagnacijos laikotarpiu................................. 414 Šaltojo karo laikotarpis. Komunistinių režimų susikūrimas Rytų Europos šalyse.......................... 416 Svarbiausi šaltojo karo įvykiai................................... 422 Kolonijinės sistemos suirimas................................... 424 Rytų ir Vakarų dialogas.............................................. 425 SSRS ir JAV vaidmuo pokario pasaulyje.................. 426 Europos kapitalistinio ir socialistinio ūkių raidos ypatumai po Antrojo pasaulinio karo........................................................................... 427

Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių valstybių raidos skirtumai..................................... 428 Antroji sovietinė Lietuvos okupacija (1944/1945) ir sovietizacija................................... 429 Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų saugojimas Lietuvoje, pasipriešinimas sovietiniam režimui................................................ 431 Mokslo ir technikos pažanga.................................... 434 XX a. stebuklai............................................................ 436 Tarptautinės organizacijos......................................... 437 Jungtinės Tautos...................................................... 437 Žmogaus ir piliečio teisės...................................... 442 NATO ir Lietuva..................................................... 443 Europos Taryba. Lietuvos įstojimas į ET............. 448 Varšuvos sutarties organizacija............................. 452 Europos ekonominės bendrijos tapsmas Europos Sąjunga..................................................... 452 JT, ET ir ES skirtumai............................................. 462 Pasaulis ir Lietuva XX–XXI a. sandūroje

„Perestroika“ SSRS. Tarptautinių santykių pokyčiai.................................................................... 463 SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Rusijoje ir Europoje................................................ 465 Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Balkanuose ir Kaukaze................................................................ 468 Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos................................................................ 473 Svarbiausios šiandienos pasaulio problemos.......... 474 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis................................ 476 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.................... 477 Atsikūrusios Lietuvos Respublikos raidos ypatumai.................................................................. 479 Dabartinės politinės, ekonominės ir visuomenės raidos problemos............................... 480 Lietuvos Respublikos prezidentai ir jų veikla......... 481 Naujausieji laikai (svarbiausių įvykių lentelė)......... 484 Naujausiųjų laikų asmenybės.................................... 494 Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas

Valstybė........................................................................ 498 Demokratija ir diktatūra............................................ 505 Valdžia.......................................................................... 508 Parlamentas................................................................. 509 Politinės partijos ir jų vaidmuo................................ 511

7

8

Partinės sistemos........................................................ 513 Politinės partijos ir politinės organizacijos Lietuvos Respublikoje............................................ 515 Interesų grupės............................................................ 519 Politinių partijų ir interesų grupių skirtumai......... 521 Pliuralizmas ir korporatyvizmas.............................. 521 Pilietybė....................................................................... 523 Pilietybė Lietuvoje...................................................... 524 Valdžios ir piliečių konfliktai.................................... 528 Teisėtumas (legitimumas)......................................... 530 Rinkimai. Rinkimų sistemos..................................... 531 Rinkimų Lietuvos Respublikoje tvarka ir funkcijos................................................................... 534 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tvarka.......... 535 LR Seimas.................................................................... 537 Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai............. 541 Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai.......... 542 Lietuvos Respublikos Vyriausybė............................. 544 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.......... 546 Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra............. 548 Biurokratija.................................................................. 550 Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai................................................................... 552 Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jos istorinis kelias

Konstitucija – pagrindinis įstatymas........................ 554 1791 m. Gegužės trečiosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės Konstitucija – pirmoji Konstitucija Europoje................................................................... 556 Trys Laikinosios Konstitucijos.................................. 557 1918 m. Laikinoji Konstitucija – Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai.............................................. 557 1919 m. Laikinoji Konstitucija – Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai...................... 557 1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija.......................................................... 558 1922 m. Konstitucija.................................................. 559 1928 m. Konstitucija.................................................. 560 1938 m. Konstitucija.................................................. 561 1940 m. Konstitucija.................................................. 562 1978 m. Konstitucija.................................................. 563 1992 m. Konstitucija.................................................. 564

PRIEDAI

1. Atėnų demokratijos struktūra V a....................... 566 2. Romos respublikos valdymo struktūra................ 567 3. Romos imperijos valdymo struktūra................... 568 4. Kaip keitėsi valstybių statusas............................... 569 5. Architektūros stiliai Europoje ir Lietuvoje.......... 576

Asmenybių rodyklė.................................................... 581 Sąvokų rodyklė............................................................ 584 Literatūros sąrašas...................................................... 594 Iliustracijų šaltiniai..................................................... 596

Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų P i r m o j o pa s au l i n i o k a r o p o v e i k i s pa s au l i o p o l i t i n i o ž e m ė l a p i o k a i ta i Europa iki Pirmojo pasaulinio karo • XIX a. Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokie­ tijoje, XIX a. pabaigoje Rusijoje, Italijoje, Skandi­ navijos šalyse vyko pramonės perversmas. • Imperializmo laikotarpiu (1870–1914) didžiosios

330

Europa iki Pirmojo pasaulinio karo

Europos valstybės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, Vokietija, Italija ir kt.) kolonizavo beveik visą pasaulį. • 1878 m. europiečiai kontroliavo 2/3, o XX a. pra­ džioje 4/5 pasaulio.

P i r m o j o pa s au l i n i o k a r o p o v e i k i s pa s au l i o p o l i t i n i o ž e m ė l a p i o k a i ta i

• 1867 m. įkurta dualistinė Austrijos-Vengrijos imperija (Austrija ir Vengrija buvo savarankiškos valstybės, bet turėjo vieną monarchą (Pranciškų Juozapą), ben­ dras Užsienio reikalų, Karo ir Finansų ministerijas). • 1871 m. susivienijusi Vokietija tapo imperija (II Reichas, imperatorius – Vilhelmas I). • 1882 m. sudaryta politinė karinė Trilypė (Vo­ kietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos) sąjunga. • 1898 m. įvyko Fašodo krizė –Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos konfliktas dėl viešpatavimo Afrikoje. • 1905 ir 1911 m. kilo Maroko krizė – Prancūzijos ir Vokietijos konfliktai dėl įsigalėjimo Maroke. Prancūzams užsitikrinus Didžiosios Britanijos pa­ ramą Vokietija patyrė nesėkmę, ir Marokas tapo Prancūzijos protektoratu.

• 1907 m. sudaryta politinė karinė Antantės (Di­ džiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos) sąjunga. • 1912–1913 m. vyko Balkanų karai (tarp Bulgarijos, Graikijos, Juodkalnijos, Serbijos, Turkijos; vėliau tarp Rumunijos ir Turkijos). Europa po Pirmojo pasaulinio karo Pirmojo pasaulinio karo veiksmai vyko visoje Eu­ ropoje. Sudarius Versalio taikos sutartį (1919) pasikeitė Europos sienos. Po Pirmojo pasaulinio karo žlugo imperijos: • Vokietijos; • Austrijos-Vengrijos; • Osmanų (imperijos suirimas ir kartu naujos Turkijos sienos nustatymas buvo įteisintas 1923 m.);

331

Teritoriniai pokyčiai po Pirmojo pasaulinio karo

Pa s au l i s i r L i e t u va ta r p d v i e j ų pa s au l i n i ų k a r ų

• Rusijos; susikūrė (atsikūrė) nepriklausomos valstybės: • Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čeko­ slo­vakija, Austrija, Vengrija, Jugoslavija; išsiplėtė kai kurių valstybių teritorija: • Lenkija gavo Didžiąją Lenkiją ir Pamarį (Dancigo koridorių) (1) – priėjimą prie Baltijos jūros; • Gdanskas (Dancigas) (2) – tapo laisvuoju miestu (priklausė Tautų Sąjungai); • pagal plebiscitą Lenkija gavo dalį Aukštutinės Silezijos (3); • Lenkijai ir Čekoslovakijai padalytas Tešenas (Cešynas) (4); • Belgijai atiteko Eipeno (Epeno) ir Malmedi apy­ gardos (5, 6); • Italijai atiteko dalis Tirolio Alpių (14); • Rumunija prisijungė Rusijos valdytą Besarabiją (7);

Vokietija neteko • Elzaso ir Lotaringijos (teritorijos sugrąžintos Prancūzijai) (8); • Šlėzvigo ir Holšteino (teritorijos sugrąžintos Danijai) (9); • Saro srities (10) – ji atiduota valdyti 15 metų Tautų Sąjungai. Pagal plebiscitą (1935) atiteko Vokietijai; •K laipėdos krašto (11). Klaipėdos kraštas Versalio sutartimi atskirtas nuo Vokietijos ir pavestas val­ dyti Prancūzijai. Po 1923 m. sukilimo prijung­ tas prie Lietuvos. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybės pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai; • visų kolonijų (jos atiteko Tautų Sąjungai); Reino sritis (12) paskelbta demilitarizuota zona (A. Hitleris 1936 m. įvedė kariuomenę ir sulaužė Versalio sutartį); Rytų Prūsija (13) priskirta Vokietijai.

332 P i r m o j o pa s au l i n i o k a r o į ta k a v i s u o m e n ė s k a i ta i Europa • Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje kilus revoliuci­ joms subyrėjo didžiosios Rytų Europos tautas val­ džiusios Austrijos-Vengrijos, Vokietijos, Rusijos imperijos. • Iš Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos impe­ rijų išsivadavo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Austrija, Jugo­ slavija. • Įkurta Tautų Sąjunga (1919–1946). • Susikūrusiose ir atsikūrusiose Rytų ir Vidurio Euro­ pos valstybėse iš pradžių buvo įvesta demokratija. Ją vėliau pakeitė diktatūrinis valdymas – autorita­ rizmas arba totalitarizmas (išskyrus Čekoslovakiją ir Suomiją). • Atsirado pirmoji totalitarinė valstybė – bolševikinė Sovietų Rusija (1917 m. pab.). • 1922 m. gruodžio 30 d., prievarta prisijungus Baltarusiją, Ukrainą, Gruziją, Azerbaidžaną, Ar­ mė­niją, įkurta Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS). • Italijoje į valdžią atėjęs B. Musolinis (1922–1943) įtvirtino totalitarinį režimą.

• Totalitarizmas įsigali ir Vokietijoje; jį įvedė į valdžią iškilęs A. Hitleris (1933–1945). • Autoritarinis valdymas įsitvirtina ir kai kuriose Europos valstybėse (Vengrijoje, Bulgarijoje, Alba­ nijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Jugo­ slavijoje, Austrijoje, Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Rumunijoje). • Po Pirmojo pasaulinio karo Europos šalių ūkį apė­ mė sąstingis, atsirado daug bedarbių. • Atsiranda „prarastosios kartos“ visuomenė (žmo­ nės nusivylę gyvenimo realybe; idealizuojamas ka­ ras, už teisingą ir šviesią ateitį kovojęs kareivis). Lietuva •P irmasis pasaulinis karas ( 1914–1918) ir 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje sudarė palankias prie­ laidas siekti Lietuvos nepriklausomybės. • Stengtasi pasinaudoti Rusijos ir Vokietijos priešta­ ravimais. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje įvyko Lietuvių konferencija (dalyvavo 222 delegatai). Pasisakyta už nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis. Išrinkta dvidešimties narių Krašto Taryba (vėliau pasivadino Lietuvos Taryba).

P i r m o j o pa s au l i n i o k a r o į ta k a v i s u o m e n ė s k a i ta i

• 1917 m. gruodžio 11 d. paskelbtas aktas, kuriuo buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, nutraukti valstybiniai santykiai su Rusija ir Lenkija. Kartu buvo pasisakyta už am­ žinus, tvirtus sąjunginius ryšius su Vokietija. • 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė naują dokumentą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Juo buvo skelbiama, kad atkuriama ne­ priklausoma demokratiniu pagrindu sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi ir kad atsi­ sakoma visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Pirmininkavo J. Basanavičius, dokumentą pasirašė 20 Tarybos narių. • 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba pasivadino Lietuvos Valstybės Taryba. • Po Bresto taikos pasirašymo (1918 m. kovo 3 d.) į Lietuvą ėmė grįžti per Pirmąjį pasaulinį karą į už­ sienį pasitraukę lietuviai. • 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybą priėmė pir­ mąją konstituciją – Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. • 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvoje rinkimų teisė su­ teikta moterims. • 1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Augus­tino Voldemaro. Baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.

• 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas pa­ sirašė pirmąjį įsakymą – dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo. • 1919 m. pradžioje–1920 m. vyko Nepriklausomybės kovos (su bolševikais, bermontininkais, lenkais). • 1919 m. balandžio 4 d. įsteigta prezidento institu­ cija. Pirmuoju prezidentu tapo Antanas Smetona. • Pirmosios valstybės, pripažinusios Lietuvą de jure: Vokietija (1918 03 23), Sovietų Rusija (1920 07 12). • 1922 m. balandžio 3 d. priimtas Žemės, 1922 m. rugpjūčio 16 d. – pinigų reformos (įvestas litas) įstatymai. • 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą. • 1922–1926 m.: Lietuva – parlamentinė respublika. Seime Lietuvos Respublikos prezidentu išrink­ tas A. Stulginskis (1922 m. gruodžio 21 d.). • 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės perversmas. Įvedamas autoritarinis A. Smetonos reži­ mas. • 1931 m. Lietuvoje pasireiškė pasaulinės ekonomi­ nės krizės požymiai. • 1934 m. Lietuva, Latvija, Estija sudarė Baltijos an­ tantę. • 1 939 m. kovo 22 d. pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis. Klaipėdos kraštas perduotas hitlerinei Vokietijai.

Pilietinis karas Rusijoje 1917 m. Rusijos ekonominė ir politinė padėtis • Pirmasis pasaulinis karas atnešė daug nelaimių: šeimos neteko maitintojų, miestui trūko duonos, didėjo nepasitenkinimas užsitęsusiu karu. • Kariuomenėje pašlijo drausmė. • Šalyje įsigalėjo anarchija. • Valdžios siekė bolševikai. Tai sukėlė pilietinį karą. Proletariato diktatūros kūrimas. 1918 m. vasaris • Valdžios prievartos įrankis – visos Rusijos ypatingo­ ji komisija, tikslas – įtvirtinti diktatūrą. Atšau­kiamas mirties bausmės panaikinimas, draudžiami streikai, leidžiama suimti žmogų ir jį be teismo sušaudyti.

• 1918 m. RSFSR konstitucijoje įteisinama politinė nelygybė (dvasininkai ir asmenys, turintys nors vieną samdinį, netenka rinkimų teisės). • Steigiamos priverčiamojo darbo stovyklos sukilė­ liams, nepaklusniems valstiečiams ir asmenims, at­ sisakiusiems tarnauti Raudonojoje armijoje. Pilietinis karas Rusijoje (1918–1920) Pilietinio karo pradžia – 1918 m. gegužės mėn. Bolševikai kovoja su baltųjų pajėgomis. Jie pranašesni, nes po ginkluoto Spalio perversmo kontroliuoja gele­ žinkelio tinklą ir gali permesti ginkluotąsias pajėgas. Karas manevrinio pobūdžio, dalyvauja nedaug karių, kariuomenė išblaškyta milžiniškoje teritorijoje.

333

Pa s au l i s i r L i e t u va ta r p d v i e j ų pa s au l i n i ų k a r ų

334

Karo eiga • 1918 m. kovo mėn. Murmanske išlaipinamas Antantės karinis desantas, o balandžio mėn. Vladivostoke išsilaipina Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenė. • 1918 m. gegužės mėn. prasideda Čekoslovakų korpuso maištas. Kontrrevoliucinės jėgos užima dalį Sibiro, Uralo, Pavolgio. • 1918 m. lapkričio mėn. Odesoje, Chersone, Sevastopolyje išsilaipina Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos desantas. • 1919 m. kovo mėn. iš rytų, Sibiro, bolševikus puola Aleksandro Kolčiako vadovaujama baltųjų kariuomenė. Ją ginklais remia užsienio valstybės. A. Kolčiakas užima Uralą, priartėja prie Volgos. Bolševikai, įvedę armijoje griežtą drausmę, puo­ limą atremia, o A. Kolčiaką 1920 m. sušaudo. • 1919 m. vasarą į puolimą pietuose, Ukrainoje, pereina generolas Antonas Denikinas. Jo va­ dovaujami daliniai užima dalį Ukrainos, Kurską, Oriolą. Rudenį bolševikai puolimą sustabdo. • 1919 m. vasarą iš vakarų, Estijos, bolševikus puola Nikolajaus Judeničiaus pajėgos. • 1919 m. pabaigoje–1920 m. pradžioje Raudonoji armija užima Donbasą, Kijevą, Rostovą, ir taip iš­ plečia tarybų valdžios kontroliuojamas teritorijas. • 1920 m. Rusijos pietuose, Kryme, bolševikai kovoja su Lenkija ir generolo P. Vrangelio va­ dovaujama baltųjų kariuomene. P. Vrangelis su­ triuškinamas. • 1921 m. pasirašoma Rygos sutartis (pagal ją vakarų Ukraina ir vakarų Baltarusija atiten­ ka Lenkijai). Baltųjų pajėgos išstumiamos iš Krymo. 1920 m. pilietinis karas baigiasi bolševikų pergale. Karo pasekmės • Baltieji pralaimėjo. Bolševikams pavyko išlaikyti valdžią savo rankose. Įsigali bolševikų diktatūra. • Pilietinis karas sustabdė šalies ekonominę raidą. Pramonėje kilo suirutė. Nualintas žemės ūkis. • Šalyje kilo badas, prasidėjo valstiečių maištai, darbininkų streikai. • Per 1918–1920 m. pilietinį karą Rusija neteko apie 12 milijonų gyventojų.

Sąvokos Baltagvardiečiai – taip bolševikų vadinamos visos karinės formuotės, kovojusios prieš jų diktatūrą per pilietinį karą Rusijoje (1918–1922). Terminas susijęs su tradicine simbo­ lika: balta spalva – tai senosios santvarkos šalininkai, rau­ dona – komunistinės revoliucijos sekėjai. Baltagvardiečiams priklausė skirtingų politinių ir idėjinių įsitikinimų asmenys, vienijami bendros kovos su bolševizmu. Čeka (santr. iš rus. Črezvyčainaja komisija), ČK, VČK – Rusijos ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija, sa­ botažu ir spekuliacija – pirmoji Sovietų Rusijos politinė policija. Įkurta 1917 m. bolševikų valdžiai ginti. Pirmasis pirmininkas – F. Dzeržinskis. Po F. Kaplan pasikėsinimo į V. Leniną, kai buvo imtasi vadinamojo raudonojo teroro: Čeka gavo teisę be teismo naikinti (šaudyti) visus tikrus arba tariamus valdžios priešus. 1922 m. Čeka buvo reorga­ nizuota į GPU. Čekoslovakų korpuso maištas – korpuso, suformuoto 1917 m. iš čekų ir slovakų, tarnavusių Austrijos-Vengrijos kariuomenėje ir patekusių į Rusijos nelaisvę (apie 45 tūkst. žmonių), ginkluota kova su sovietų valdžia 1918 m. gegužę– rugpjūtį Pavolgyje, Urale ir Sibire. GPU (santr. iš rus. Gosudarstvennoje političeskoje upravlenije) – Valstybinė politinė valdyba, sovietų politinė policija, veikusi 1922–1934 m., įkurta vietoj Čeka, 1922 m. reorgani­ zuota į OGPU (rus. Objedinionnoje, t. y. Jungtinė GPU). Jai iki 1926 m. vadovavo F. Dzeržinskis, nuo 1926 m. – Viačeslavas Menžinskis. 1934 m. buvo prijungta prie NKVD. Intervencija (lot. interventio – įsikišimas) – 1. įsikišimas į ką nors; darymas kam nors įtakos norint pasiekti kokį nors tikslą; 2. teisės pažeidimas – vienos ar kelių valstybių įsi­ kišimas (ginkluotas, ekonominis, politinis) į kitų valstybių vidaus reikalus arba į jų ryšius su trečiosiomis valstybėmis; 3. ekonominis valstybės kišimasis į ekonomiką, ekonominių procesų reguliavimas. Karinis komunizmas – 1918–1921 m. Sovietų Rusijos ekonominė politika per pilietinį karą (1918–1920). Suvisuomenintos visos gamybos priemonės, įvesta visuotinė darbo prievolė. Tikslas – aprūpinti bolševikų kariuomenę ir miesto gyventojus maisto produktais, įmones – žaliavomis. Pinigai neteko vertės. Prekes ir maisto produktus skirstė valstybė. Iš valstiečių prievarta buvo atimamos maisto atsar­ gos paliekant jų tik šeimai išmaitinti ir javų sėjai. 1921 m., po KP X suvažiavimo, karinio komunizmo politika buvo pakeista NEP’o politika. Kontrrevoliucija (pranc.) – kova prieš revoliuciją; siekimas grąžinti ikirevoliucinę tvarką.

Pilietinis karas Rusijoje

Bolševikų pergalės priežastys • Kontrrevoliucinės jėgos neturėjo aiš­ kios programos, nebuvo vieningos. • Bolševikai turėjo patrauklią progra­ mą ir sugebėjo mobilizuoti ekonomi­ nius resursus. • Bolševikai sugebėjo sukurti profesi­ onalią Rau­donąją armiją įvesdami griež­tą drausmę. • Bolševikai kontroliavo pagrindinius Ru­si­jos miestus Peterburgą ir Mas­ kvą, o baltieji buvo įsitvirtinę provin­ cijoje. • Raudonieji skelbėsi giną valstiečių ir darbininkų teises, baltieji – turtingų­ jų interesus. • Raudonieji skelbė tautų apsisprendimo principą (pripažino, kad pavergtos carinės Rusijos tautos turi teisę į ne­pri­klausomybę), o baltieji norėjo atkurti buvusią carinę imperi­ ją – teritoriją, kuri buvo iki Pirmojo pasaulinio karo. Bolševikus rėmė Ru­ si­jos pakraščiuose gyvenančios tau­ tos, kurios siekė atsiskirti nuo Rus­i­ jos ir gauti nepriklausomybę. Karinio komunizmo politika (1918–1921) Svarbiausias požymis – maisto pro­ duktų nusavinimas iš valstiečių. Už­ drausta pirkti, parduoti, nuomoti že­mę. Tikslas – pajungti ekonomiką karo tiks­ lams. Pradėta taikyti 1918 m. viduryje. • Uždrausta privati prekyba maisto produktais ir vartojimo prekėmis. Įvestas apmokėjimas už darbą lygia­ vos principu, mokama maisto pro­ duktais. Dekretu numatyta palikti valstiečiams produktų tik maistui. • Panaikintas mokestis už komunali­ nes paslaugas, transportą, spaudą. • Nacionalizuoti fabrikai, vidutinės ir smul­kiosios įmonės, bankai. Sukurta cen­tra­lizuo­ta gamybos valdymo ir pa­

Kronštato sukilimas – Kronštato (tvirtovė Kotlino saloje prie Peterburgo) įgulos ir Baltijos laivyno jūreivių sukilimas 1921 m. vasario 28 d.–kovo 18 d. prieš bolševikų valdžią. Sukilimui vadovavo eserai ir menševikai. Tikslas – nuversti bolševikų diktatūrą, atkurti demokratinę respubliką. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas, bet privertė bolševikus pereiti nuo karinio komunizmo prie NEP’o. Nacionalizacija (pranc.) – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių) suvalstybinimas; Lietuvoje nacionalizacija buvo įvykdyta, kai 1940 m. kraštą okupavo SSRS. Pilietinis karas ir karinė intervencija Rusijoje – bolševikų, užgro­ busių valdžią per Spalio perversmą, ir jų priešininkų ginkluota kova 1918–1920 m. Rusijos buvusios sąjungininkės, Antantės šalys, mėgino ginklu padėti baltiesiems ir okupavo dalį Rusijos imperijos teritorijos. Kai kurias vietoves buvo užėmusios ir Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Turkijos armijos. Proletariato diktatūra – neribota diktatūrinė valdžia komunistinėse valstybėse. Proletariato diktatūros idėją sukūrė K. Marksas ir F. Engelsas, o išplėtojo ir įgyvendino V. Leninas. Proletariato diktatūros paskirtis – įveikti nuverstos buržuazijos pasipriešinimą ir sukurti socializmą. Proletariato diktatūra yra demokratijos priešingybė. Raudonoji gvardija – Rusijos Spalio perversmininkų ginkluoti bū­ riai, veikę 1917–1918 metais. 1918 m. pavadinti Raudonąja armija, 1946 m. – Sovietine armija. Sovietizacija – sovietinės valdžios ir tvarkos įvedimo procesas, parem­ tas 1917 m. balandžio mėn. V. Lenino paskelbtu šūkiu „Visa valdžia so­ vietams!“ Sovietizacijos eiga: 1) bolševikų partijos diktatūros įvedimas; 2) visapusiškas valdžios centralizavimas ir pavaldumo partinei diktatū­ rai įvedimas; 3) represijų taikymas kitaminčiams; 4) visuotinė cenzūra; 5) finansų, pramonės, prekybos, žemės ūkio ir kitokios nuosavybės su­ valstybinimas (visuotinė nacionalizacija); 6) ekonomikos planavimas. Spalio ginkluotas perversmas, Spalio socialistinė revoliucija – Rusijoje bolševikų įvykdytas valdžios užgrobimas 1917 m. lapkričio 6–7 d. (pagal senąjį kalendorių spalio 24–25 d.). V. Lenino vadovau­ jamas bolševikų Centro komitetas 1917 spalio 23 d. nusprendė ginklu nuversti valdžią. Prieš sukilimą pasisakė G. Zinovjevas ir L. Kamenevas. Lapkričio 6 d. ginkluoti bolševikų būriai be pasipriešinimo užėmė strateginius Petrogrado objektus, lapkričio 8 d. naktį – Žiemos rūmus. Laikinosios vyriausybės nariai buvo suimti, sudaryta V. Lenino vado­ vaujama bolševikų vyriausybė. 1918 m. kovo 10 d. Rusijos sostinė perkelta iš Petrogrado į Maskvą. Teroras (lot. terror – baimė, siaubas) – socialinių ir politinių priešininkų slopinimo politika, palaikoma smurto, prievartos priemonėmis. Rusijoje 1918–1920 m. vykdytas raudonasis teroras – sušaudyta tūkstančiai žmo­ nių, tarp jų ir caras Nikolajus II su šeima. 1922 m. rengti dvasininkų teismai, socialistų revoliucionierių (eserų) partijos narių procesas. Tais pačiais metais 150 mokslininkų, Maskvos, Peterburgo universitetų pro­ fesorių, atsidūrė tremtyje.

335

Pa s au l i s i r L i e t u va ta r p d v i e j ų pa s au l i n i ų k a r ų

skirstymo sistema. 1918 m. įvesta visuotinė darbo prievolė. • Materialinėms vertybėms šaly­ je skirstyti įkurta Aukščiausioji liau­dies ūkio taryba (ALŪT).

336

Pasekmės • Sumažėjo prekių apyvarta, pini­ gai neteko vertės. Ūkio padėtis tapo katastrofiška. • Valstiečiai sumažino pasėlių plo­ tus, nusmuko žemės ūkis. • Valstiečiai nuskurdo, 1921 m. prasidėjo badas Pavolgyje (iš ba­ do mirė apie 5 mln. žmonių). • Prasidėjo pramonės krizė: nevei­ kė pramonės įmonės, trūko ža­ liavų ir darbo jėgos. • Streikavo Peterburgo, Maskvos ir kitų miestų darbininkai, jūreiviai (1921 m. Kronštato jūreivių su­ kilimas). Reikšmė Karinio komunizmo politika pa­ dėjo sukaupti ekonominių resursų kovai su baltagvardiečiais ir laimė­ ti pergalę pilietiniame kare.

Asmenybės Antonas Denikinas (1872–1947) – Rusijos karinis vei­ kėjas. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Vienas iš rusų baltagvardiečių vadų per 1918–1920 m. Rusijos pilietinį karą, vadovavo Pietvakarių frontui. Po 1917 m. Spalio ginkluoto perversmo pasitraukė į Dono kazokų gyvenvietę, čia iš kadrinių kariškių suformavo sava­ norių armiją. 1919 m. vasarą jo vadovaujama armija (150 tūkst.) pradėjo žygį į Maskvą, bet 1919 m. spalį Raudonosios armijos buvo sumušta. 1920 m. emigravo į Turkiją. Feliksas Dzeržinskis (Dzierżyński; 1877–1926) – len­ kų revoliucionierius, Rusijos ir SSRS valstybės veikėjas. Kilęs iš smulkiųjų lenkų bajorų. Caro valdžios keliskart teistas ir kalintas. Iš socialdemokratų perėjo į bolševikus. Vienas 1917 m. Spalio ginkluoto perversmo organiza­ torių. Sovietų represinės organizacijos Čeka įkūrėjas ir vadovas. Raudonojo teroro vykdytojas per Rusijos pilie­ tinį karą. Buvo žiaurus. 1924–1926 m. Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos (ALŪT) pirmininkas. Aleksandras Kolčiakas (1874–1920) – rusų admirolas, vienas garsiausių bal­ tagvardiečių vadų, kovojusių su bolševikais. 1918 m. pabaigoje Omske pasi­ skelbė vyriausiuoju Rusijos valdytoju, Sibire įvedė karinę diktatūrą. 1919 m. pavasarį jo vadovaujama armija (apie 400 tūkst.) puolė bolševikus siekdama sunaikinti bolševizmą ir atkurti „nedalomą Rusijos imperiją“, tačiau 1919 m. vasarą patyrė pralaimėjimą. 1920 m. sušaudytas Irkutske. Piotras Vrangelis (1878–1928) – vienas bal­ tagvardiečių karo vadų. Generolas. 1904– 1905 m. dalyvavo Rusijos–Japonijos, taip pat Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1918 m. pab. kariavo su bolševikais. 1920 m. pradžio­ je iš A. Denikino perėmė vadovavimą rusų Baltajai gvardijai. 1920 m. jo armija pralai­ mėjo Kryme. Su armijos likučiais pasitraukė į Turkiją. Mirė Briuselyje.