Gyvenimo transerfingas 2

VIRS EL IS UDK 159.96 Ze42

ISBN 978-609-01-0235-0 © Зеланд В., текст, 2011 Visos teisės saugomos. © Vertimas į lietuvių kalbą, Stasys Gimbutis, 2011 © Leidykla „Alma littera“, 2011

Versta iš: Вадим Зеланд Апокрифический трансерфинг – 2, Эксмо, Москва, 2011

Turinys

Čia kažkas ne taip... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 Gyvasis maistas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Ketinimo energija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51 Sveikatos ketinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 Pagrindiniai energijos didinimo principai . . . . . . . . . 84 Atgauti sveikatą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85 Stadionas vonioje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 Žalingi įpročiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92 Gyvenimo medis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Tikrosios ligų priežastys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 103 Užmiršti tikrieji gydytojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110 Ketinimo generatorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118 Auros koregavimas ir apsauga . . . . . . . . . . . . . . . 129 Sisteminiai receptai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140 Mažai žinomi faktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163 Neišvengiami klausimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 169 Augalų ir jų produktų skiriamosios savybės . . . . . . 194 Asmeninis interviu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 231

Kūryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Asmeninis gyvenimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Požiūris į pasaulį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Požiūris į kritiką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Terminų žodynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Interneto adresai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

231 248 253 261 265 284 285

Gy vasis ma istas

„Štai jūs visus agituojate už žaliavalgystę, o pats maitinatės jūros produktais. Tai kaipgi idėja nežudyti gyvų būtybių?“ Aš nieko su savimi nekviečiu ir jau tuo labiau neagituoju, o tik teikiu informaciją. Taip pat nežygiuoju kokioje nors rikiuotėje, į koją su kuo nors arba paskui ką nors. Nepriskiriu savęs nei prie žaliavalgių, nei prie tų, kurie produktus sumaišo arba apdoroja, nei prie transerferių, nei prie dvasinių ieškotojų, nei prie mokytojų ir t. t., – prie nieko.

Aš savarankiškas. Turiu savo kelią. Jis unikalus. Mano. Ir jums visiems linkiu to paties. Suprantate?

Dėl idėjos nežudyti gyvų būtybių – jeigu ją suabsoliutinsime, tai galime ir badu mirti. O augalų jūs nepriskiriate prie gyvų būtybių? Juk morkos irgi „cypia“, kai jas pjaustai ant lentos. Net DNR molekulės rėkia prieš mirtį, kai jas čirškini, kaip įrodė rusų mokslininkas Piotras Gariajevas. Visa, kas natūralu mūsų aplinkoje, yra gyva ir turi sąmonę, net mineralai. Tik jų visų sąmoningumo

Gy va sis m a i s ta s

 11

lygis skiriasi. Žuvys ir paprasčiausi jūros gyvūnai stovi ant žemesnių sąmoningumo pakopų, palyginti su sausumos gyvūnais, todėl nepatiria tiek ir tokių kančių, kaip esantys ant aukštesnių laiptelių.

Jeigu dėl savo įsitikinimų jūs vis dėlto laikote neleistiną visų gyvų organizmų žudymą, tuomet išeitis – maitintis ne pačiais augalais, o tik vaisiais ir žalumynais. Šakniavaisių ir sėklų teks atsisakyti. Čia irgi yra sava prasmė ir sistema. Bet aš pats laikau tokią mitybą nevisaverte, bent jau pradiniame etape, kol organizmas persiorientuoja į gyvąjį maistą. O toks persiorientavimas gali trukti ne vienus metus, jei iki tol buvo ilgai maitinamasi negyvu maistu.

Iki šių eilučių parašymo aš jau atsisakiau gyvūninės kilmės maisto ir perėjau prie tik augalinės žaliavalgystės, ir esu labai patenkintas. Pirmieji įspūdžiai: labai gerai miegu, plaukai atrodo puikiai, kažkoks naujas ramaus pasitikėjimo jausmas, o dar – pirmapradžio natūralaus švarumo pojūtis. Nebėra jokių nemalonių kūno kvapų.

Priešingai, atsirado naujas, nepažįstamas, įdomus, malonus kūno kvapas, kuris dar veikia ir kaip afrodiziakas.

Manau, kad vėliau, organizmui apsivalant, iškils aikštėn ir kiti stebuklingi atradimai. Bet vėl kartoju: aš prie to ėjau po truputį, ne vienus metus, ir niekam nerekomenduoju staigių perėjimų. Žali jūros produktai – labai geras valgis pereinamuoju laikotarpiu. „Jūs rašėte, kad kiekvienas gyvas organizmas turi tarsi bateriją, kuri naudojama organizmui valyti ir t. t., kad mes ją iškrauname, maitindamiesi kaip

12 

Va dim Ze la nd

įprasta. Pasak jūsų, kai maitiniesi žaliais produktais, ši baterija nesilpsta, taip galima tausoti gyvybines jėgų atsargas ir visada būti žvaliam bei kupinam energijos. Bet juk tada žolėdžiai gyvūnai negaištų ir nesirgtų, juk taip? Net kombinuotaisiais pašarais nešeriami laukiniai gyvūnai gaišta, o savo gyvenimo pabaigoje nusilpsta.“ Naivus klausimas. Mes visi gyvenimo pabaigoje nusilpstame ir net mirštame – štai koks dalykas! Baterija, žinoma, naudojama, bet su gyvuoju maistu – kur kas lėčiau.

Lyginti žmogų su gyvūnu šiuo atveju nekorektiška. Žmonių virškinimo sistema, pagaliau ir visas organizmas kur kas tobulesni, tai pirma. Antra, daugelio gyvūnų gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė. Apribojimas užkoduotas genetiniu lygiu. Žmogus gali gyventi daugiau kaip šimtą metų. Kiek konkrečiai – įvairiais duomenimis, nuo šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų ar daugiau. Bet jau tikrai ne septyniasdešimt. „Jau kelerius metus galvojau apie tai, kad būtų gerai po truputį pereiti prie žaliavalgystės, bet kaip? Kur rasti jėgų? Kaip galima atsisakyti sumuštinių su sūriu? Knygoje „Realybės Lėmėjas“ perskaičiau skyrių apie žaliavalgystę ir nuo to laiko (jau pusmetį) maždaug 95 proc. mano raciono sudaro žalias maistas. Viskas pasidarė suprantama, o svarbiausia, taip įtikinama, kad dabar man lengviau būti žaliavalge negu sumuštinių

Gy va sis m a i s ta s

 13

valgytoja. Esu bulvių ir troškintų daržovių auka, šiaip jau salotos gerai, bet... žuvytės, grybukų irgi norisi. Ir kaip dėl balanso, kad nebūtų perlenkta lazda?“ Kai pereinate prie mitybos natūraliu augaliniu maistu, nepulkite į maksimalizmą. Būkite ypač atsargūs, jei pajusite didelį fizinį arba dvasinį diskomfortą. Aš nesu negailestingų eksperimentų su organizmu šalininkas. Viską reikia daryti po truputį ir saikingai. Jeigu nustojate vartoti gyvūninės kilmės produktus, būtinai įtraukite į racioną žiedadulkes arba bičių duoną, daigintas sėklas, taip pat jūros dumblius, kitaip rezultatas bus priešingas tam, kurio tikitės. Neskubėkite atsisakyti sūrio, silpnai sūdytų jūros žuvų ir minkštai virtų kiaušinių (o geriau žalių trynių), atsisveikinkite su jais tik tada, kai pajusite, kad galite apsieiti be jų.

Aš pats esu ir neištvėręs, ir traukęsis atgal, bet nieko, išskyrus nusivylimą, tai neatnešė. Kai kasdieniame valgiaraštyje tik gyvasis maistas, visame kūne juntamas švarumas ir energija. Ir lėkštės švarios, ir iš vidaus tu švarus, ir iš išorės, ir lengva, ir protas šviesus. Bet pakanka vėl paragauti negyvo maisto, ir pajunti pasibjaurėjimą, lyg būtum palietęs kažką nešvaraus ir tau reikia kuo greičiau nusiplauti rankas. O juk ne taip seniai aš pats, maišydavęs ir apdorodavęs produktus kaip ir visi, neįsivaizdavau savo gyvenimo be plačiai vartojamo ir įprasto maisto, o į visokias keistybes mitybos srityje žiūrėjau pašaipiai ir su pasibjaurėjimu. Bet dabar jau beveik nieko iš ankstesnių

14 

Va dim Ze la nd

produktų man nesinori, ir jums po kiek laiko taip pat nebesinorės. Neskubėkite. „Labai noriu pereiti prie žaliavalgystės, bet nežinau kaip. Parašykite, kokiose knygose galima perskaityti apie tai. Tik kad viskas būtų labai išsamiai ir nuo pat pradžios.“ Geriausias knygas, mano manymu, parašė Viktorija Butenko: „12 laiptelių į žaliavalgystę“ ir „Žalumynai gyvybei“. Jas galima rasti ir užsisakyti internete, pavyzdžiui, čia: http://www.ozon.ru/context/detail/id/4886494. Šios knygos tikrai padės ir daug ką paaiškins.

Aš pats nemanau, kad reikia laikytis griežtų taisyklių pereinant prie žaliavalgystės. Kiekvienas turi pats nusistatyti šias taisykles. Galiu tik įspėti, kad kuo griežtesni ir reiklesni būsite sau, tuo blogiau jums viskas seksis. Jei save versite ir prievartausite pagal principą „reikia“, ateis akimirka, kai standi šerdis lūš, ir jūs grįšite prie senų įpročių. Čia geriausias principas – laipsniškumas. „Lyg ir pavyksta ištverti, bet įpročio jėga kartais stumia į restoraną, o ten viskas skanu. Kaip jūs kovojote su šituo noru nueiti ir „žmoniškai“ pavalgyti?“ Priešingai, restorane man dabar viskas labai neskanu.

Tiesa, tokia realybė susiklostė ne iš karto. Bet aš savęs neprievartavau ir „neatsisakydavau deserto“. Aš veikiau vie-

Gy va sis m a i s ta s

 15

nų produktų išstūmimo kitais metodu. Neatsisakydavau vienų, bet pereidavau prie kitų. Kai jūs pradėsite laipsnišką perėjimą prie gyvojo maisto, jūsų organizmas ne tik prašys – aikštingai reikalaus ko nors skanaus iš ankstesnio raciono. Ne todėl, kad jam katastrofiškai trūksta dešros ar keptų bulvių, o todėl, kad negyvas maistas sukelia labai stiprią narkotinę priklausomybę. Jūs to nežinojote?

Visi mūsų planetos gyventojai yra maistoholikai. Kai prasideda abstinencijos laikotarpis, su organizmu reikia elgtis kaip su kvailu vaiku – protingai jį pergudrauti. Kaip tai daroma?

Pavyzdžiui, kam valgyti dešrą, nežinia iš ko, kaip ir kieno pagamintą, ar ne geriau pakeisti ją natūraliu kumpiu, į kurį žiūrint bent jau matyti, kad jis yra iš mėsos?

Organizmas tai supras ir sutiks. Gerai, šiandien valgome kumpį. Bet kitą dieną ar, tarkime, po savaitės pakiškite jam idėją, kad virta naminė veršiena nė kiek ne blogiau nei kumpis ir jau tikrai kur kas lengviau virškinama ir mažiau kenksminga nei kepta mėsa. Organizmas sutiks ir su tuo. Išvirkite veršieną, o pabaigoje, likus kelioms minutėms, į sultinį įdėkite kopūstų ir morkų su svogūnais bei prieskoniais – puikus valgis! Jau kur kas geriau nei greitmaistis ar riebi kiauliena. Vėliau, praėjus kiek laiko, pakišame naują idėją: juk prie mėsos gerai tinka tik švieži žalumynai, be to, jie dar ir labai naudingi, tad kodėl jais nepakeitus virtų daržovių? Organizmui ši idėja patinka, jis jau pradeda jausti malonumą, jam netgi darosi įdomu maitinti save naudingu maistu, juk jis ir jaučiasi geriau.

Skrudintos bulvytės lyg ir skanios, tik kažkaip sunku po

16 

Va dim Ze la nd

jų, ypač jei kokakola užsigersi. Tad ar ne geriau paruošti bulves garpuodyje, jų neskutant ir neužsigeriant visokiais bizalais? Labai gerai! Organizmui kartais dar norisi keptų bulvių, bet dar šiek tiek įtaigos, ir jis jau pripranta prie naudingo maisto, o kenksmingą pamažu užmiršta. Jam jau pradeda patikti atskiroji mityba, kai nemaišai tų pačių bulvių su mėsa. Juk rezultatai akivaizdūs: ir nereikalingas svoris kažkur dingo, ir energijos daugiau atsirado. O sykį jūs ruošiatės į gamtą. Kaip čia apsieisi be šašlykų? Na, niekaip, išties. Tiek to. Tiktai jūs ir čia švelniai bei diplomatiškai „auklėjate“ savo organizmą – vietoj įprastos kiaulienos ar avienos (fe, kokie bjaurūs žodžiai) kepate upėtakį ar lašišą. Pasirodo, tai nė kiek ne blogiau negu mėsa! Ne, netgi geriau, – džiaugiasi organizmas. Jam mėsos daugiau ir nebereikia. Aplink tiek visokiausių skanių žuvies patiekalų – na, stačiai liežuvį gali praryti! O vėliau, vieną kartą paskaičius Zelandą (pageidautina tuščiu skrandžiu), organizmas užsidega idėja: o gal paskanauti žalių krevečių ar kalmarų? O silpnai sūdytos jūros žuvys su prieskoniais – nejau ne valgis? Ir vėl praregėjimas – pasirodo, nėra jokio reikalo jūros produktus ruošti ant ugnies – žali jie kur kas skanesni ir lengviau virškinami! Štai taip tęsiame ir toliau. Atkreipkite dėmesį, į ką orientuojamas ketinimas: ne į vienų produktų atsisakymą, bet į jų pakeitimą ir išstūmimą kitais. Tai du labai skirtingi dalykai! Jūs neprievartaujate savęs, bet po truputį transformuojate savo įsitikinimus ir pomėgius. Norisi saldumynų? Maloniai prašom, tik kodėl būtinai su cukrumi?

Kodėl ne su medumi? Jūsų motyvacija – maitintis vis ne-

Gy va sis m a i s ta s

 17

kenksmingesniu maistu, kuris neužteršia, bet, priešingai, išvalo organizmą. Pavyzdžiui, košės. Jos naudingos? Ne – tai mitas. Jos užteršia organizmą? Taip. Jūs to nežinojote?

Tuomet turite domėtis produktais, kurie išvalo organizmą ir maitina jį viskuo, kas būtina.

Knygoje „Realybės Lėmėjas“ jau buvo pasakojama, kuo galima pakeisti įprastines košes ir makaronus. Daiginti ankštiniai – pupelės, spindulinės pupuolės, sėjamieji avinžirniai, pupos, lęšiai – ne tik naudingiau, bet ir skaniau.

Be to, jie puikiai išvalo organizmą. O apsivalant nubyrės ir švytuoklių kabliukai – nereikalingi pomėgiai. Organizmas jau pats užsigeis gyvojo maisto, jo nereikės nei įkalbinėti, nei versti.

Svarbiausia – teisingai orientuoti savo dėmesio vektorių: ne į kenksmingų produktų atsisakymą, o į naudingų paiešką. Čia kaip žalingas įprotis – kai jūs su juo kovojate, jums nieko neišeina. Kova su veidrodžiu arba švytuokle visada baigiasi pralaimėjimu. O kai jums didžiai parūpsta kokie nors priešingi dalykai – sveikata, gera fizinė forma, energija, – įprotis išnyksta savaime. Suprantate, kas vyksta? Jūs atitraukiate dėmesį nuo veidrodžio ir perorientuojate jį į naują tikslą.

Lygiai taip pat ir valgis. Jus turi traukti jau pats perėjimo prie vis švaresnės mitybos procesas. Jus dabar domina ne tiek kažkurių vienų produktų žala, kiek nauda, kurios galima gauti iš kitų. Juk to verta siekti. Jūs jau nedegraduojate, kaip visi aplinkiniai, o tobulėjate – jų pavydui ir savo malonumui. Nors šiandien jūsų racione dar yra dalis negyvo maisto, bet jo vis mažėja, jūsų organizmas kasdien

18 

Va dim Ze la nd

vis labiau apsivalo ir atjaunėja, ir jums suteikiama tai, ko neturi kiti, – energija, aiškumas, sąmoningumas, laisvė. „Kodėl negalima iškart pereiti prie žaliavalgystės?“ Galima, jeigu labai norisi. Tik reikia žinoti, kad staigus perėjimas turi labai nemalonių padarinių. Prasideda krizė: virškinimas sutrinka, paūmėja senos ligos arba iš kažkur atsiranda naujų, svoris staigiai krinta, galimi galvos ir dantų skausmai, irzlumas, nervingumas, bloga savijauta ir net depresija. Visiems skirtingai. Žinoma, laikui bėgant viskas sunormalės. Bet būtent krizės laikotarpis, kai, užuot sulaukus pagerėjimo, viskas tik pablogėja, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės neištveria ir grįžta prie negyvo maisto. Krizės laikotarpis gali trukti gana ilgai, gal net kelerius metus. Nepriklausomybė lengvai įveikiama, kai visos organizmo funkcijos yra normalios. Bet jei abstinenciją lydi dar ir bloga savijauta, susilaikyti labai sunku. Štai ką rašo Viktorija Butenko: „Visi 132 vėžininkai, kuriuos sutikau Sveikatos institute, pasijuto geriau, perėję prie žalių produktų dietos. Jie visi nusprendė tapti žaliavalgiais, nes jų navikai sumažėjo. Daugelis jų spėjo įstoti į koledžą arba ėmė ieškoti naujo darbo. Bet kai jie grįžo namo ir susidūrė su pagundomis, kai atėjo Kalėdos arba gimimo diena, jie nebeįstengė laikytis žalių produktų dietos. Jie visi mirė. Jie paliko našlaičiais savo vaikus ir mylimuosius tik todėl, kad negalė-

Gy va sis m a i s ta s

 19

jo priešintis savo priklausomybei nuo virto valgio.

Ir tai skaudi tiesa. Aš pažinojau šiuos žmones. Aš juos mokiau daiginti grūdus. Aš kalbėjausi su jų giminėmis. Juos visus palaikė jų šeimos. Bet priklausomybė nuo virto valgio nugalėjo, ir jie mirė.

Prisimenu Sindę iš Mičigano. Ji dirbo mokytoja.

Jos trys sūnūs jai sakė: „Mama, mes tau spausime sultis. Valgyk tik žalią maistą ir gyvenk.“ Sindės vyras jai kalbėjo: „Neatsisakyk žaliavalgystės, mes visi tave palaikysime.“ Bet ji neįstengė, ir jos vėžys grįžo. Ji mirė. Štai jums dar vienas įrodymas, kad virtas valgis yra priklausomybė. Šios istorijos rodo, kad priklausomybė nuo virto valgio stipresnė už mirties baimę. Stipresnė už bet kokios ligos baimę, stipresnė už kančias ir skausmą. Vienintelis būdas įveikti mūsų priklausomybę nuo virto valgio – suvokti šią priklausomybę ir tą faktą, kad virtas valgis kontroliuoja mūsų gyvenimą, taip pat taikyti „12 laiptelių“ programą.“ Verta iškart pereiti prie žaliavalgystės, jei sergate tokia liga, kad medicina nusiplovė rankas, arba jei jūsų motyvacija labai stipri. Nors ji būtina ir pirmuoju atveju. Reikia iš tikrųjų labai panorėti. Kitaip visi jūsų geri norai greitai išblės. Todėl aš ir rekomenduoju aplinkinį, bet patikimą kelią, – palengva jodamas toliau nujosi.

Pa gr i n d in ia i en ergij o s d id in im o p r inc i pa i

 103

žiavimo transportu – tai dovana jūsų kūnui. Judėjimas turi teikti malonumą. Jeigu taip nėra, vadinasi, kūnas kaip reikiant prikimštas šiukšlių.

Nepamirškite, kad patys savaime judesiai neturi jokios reikšmės. Reikšmę turi tik jūsų dėmesio koncentravimas į tai, kaip raumenys įsitempia ir atsipalaiduoja. Per pertraukas tarp pratimų bus pravartu sutelkti dėmesį į centrinius energinius srautus. Einant arba bėgant nebūtina stebėti raumenis, bet naudinga kartais paleisti centrinius energinius fontanus.

Naudinga kabėti ant skersinio, jeigu yra tokia galimybė.

Galima įsirengti skersinį namie. Pakibę ant jo, maskatuokitės pirmyn ir atgal, į šalis ir ratu. Atlikdami šį pratimą, koncentruokite dėmesį į krintantį energinį srautą. Slanksteliai tuo metu stengiasi grįžti į savo normalią padėtį.

Jeigu skausmai nepraeina, vadinasi, jūs smarkiai apleidote savo stuburą. Teks eiti pas osteopatą arba manualinį terapeutą, kad jis grąžintų slankstelius į vietą. Nors tai ne pro šalį kiekvienam žmogui, kuriam kada nors skaudėjo nugarą. Terapeutas ras nukrypimų nuo normos net iš esmės sveiko žmogaus stubure. Sveikas stuburas – labai retas reiškinys.

Tikrosios ligų priežastys

Jums tenka per gyvenimą tempti su savimi kūną, kuriame jūs įsikūrėte. Jei juo nesirūpinate, laikui bėgant jis užsikemša kaip santechnika, ir čia nepadės nei dietos, nei

104 

Va dim Zela nd

meditacijos. Daugelis kūno priežiūrą supranta tik paviršutiniškai. Vien tik reguliariai praustis, valyti dantis ir daryti fizinius pratimus nepakanka. Iki gyvenimo pabaigos žmogaus kūne susikaupia dešimtys kilogramų įvairių šiukšlių. Tai akmenys virškinimo organuose, neorganinių druskų nuosėdos, riebalai, gleivės ir kiti nešvarumai. Visa tai išvertus ant stalo, atsirastų didelė šlykšti krūva. Telieka stebėtis, kaip apskritai galima gyventi su visu tuo.

Organizmo ištekliai didžiuliai, bet ne begaliniai. Pavyzdžiui, vandentiekio vamzdis iš išorės gali atrodyti visai neblogai. Bet laikui bėgant viduje susikaupia storas nuosėdų sluoksnis, tad lieka tik siauras tarpelis. Tokį vamzdį dažyti iš išorės jau beprasmiška – jis tiesiog išmetamas ir pakeičiamas nauju. Žmogaus organizme – ta pati istorija, tik žmogus tiesiog miršta. Kaip širdis gali būti sveika ir atlaikyti ankstesnius krūvius, jeigu ant kraujagyslių sienelių – storas nuosėdų sluoksnis, o kepenys nebegali valyti kraujo?

Jaunystės sveikatos priežastis tik viena – organų ištekliai dar toli gražu nesunaudoti. Kai ištekliai eina į pabaigą, organas pradeda dirbti iš paskutiniųjų, galuodamasis.

Organas, kurio ištekliai sunaudoti, atima energiją iš kitų organų. Susidaro tiesioginiai ir netiesioginiai patologiniai ryšiai. Pavyzdžiui, nukamuotos kepenys nebegali valyti kraujo taip, kaip anksčiau. Kiekvieno suaugusio žmogaus kepenys tiesiog prismaigstytos akmenų. Todėl kraujagyslės užsikemša, didėja krūvis širdžiai ir t. t. Energiniame lygmenyje nesveikos kepenys atima energiją iš aplinkinių organų, o tai gali sukelti kitas ligas. Išteklių sunaudojimo priežastis – paprasčiausias organizmo užteršimas. Todėl šios bėdos sprendimas taip pat paprastas – valymas.

Pa gr i n d in ia i en ergij o s d id in im o p r inc i pa i

 105

Yra daug gerų knygų ir metodikų, kaip valyti organizmą natūraliais būdais, t. y. be vaistų ir chirurginio įsikišimo. Jei panorėsite, jūs jų rasite. Stačiai stebėtina, kiek žmonių miršta arba gulasi po chirurgo peiliu, nežinodami, kad visas bėdas lengvai galima išspręsti natūraliais organizmo valymo būdais.

Išbandę natūralaus valymo metodus, jūs apstulbsite dėl to, kaip staigiai jūsų savijauta pagerėjo. Pavyzdžiui, išvalius kepenis, juntamas nepaprastas lengvumas ir jėgų antplūdis – tarytum kūnas būtų nusimetęs sunkią naštą.

Energija perėjo į aukštesnę pakopą. Atsilaisvino didelė atsarga. Po kelių dienų lengvumo pojūtis darosi įprastas, bet tai nereiškia, kad energija sumažėjo. Tiesiog pasiektas energijos lygis tapo įprasta norma. Dėl tos pačios priežasties pakilnojus sunkumus daiktai atrodo lengvesni nei paprastai. Šit ir po valymo kūnas kelias dienas džiaugiasi palengvėjimu, o paskui pripranta. Sveikata ir energija šiaip jau paprastai nejuntamos. Tai liga nuolat primena apie save, nes ji nėra normali būsena.

Po valymo svarbiausia – vėl neteršti savo organizmo.

Jis užsiteršia dėl netinkamos mitybos. Beveik visas ligas, tiesiogiai ar netiesiogiai, sukelia netinkama mityba. Net užkrečiamosios ligos įsimeta tik į užterštą ir nusilpusį organizmą, kur yra palanki terpė infekcijai vystytis. Yra ir paveldimų ligų. Bet genetinis polinkis – tai dar ne ligos garantija.

Neketinu jūsų atversti į kitą tikėjimą – tai nedėkingas darbas. Juk jūsų sveikata reikalinga tik jums, o ne man.

Galbūt asmeniškai jūs nieko naujo čia sau nerasite. Bet dauguma žmonių kasdien šiurkščiai pažeidinėja elemen-

106 

Va dim Zela nd

tarias mitybos normas, o vėliau skundžiasi sveikata. Reikia arba nepažeidinėti taisyklių, arba daryti tai sąmoningai.

Pastaruoju atveju reikia bent jau žinoti, kokios taisyklės pažeidžiamos. Nejau neapmaudu mirti dėl neišmanymo?

Vis dėlto dauguma žmonių nelabai jaudinasi dėl nešvarumų savo organizme. Šitaip yra todėl, kad akys nemato, kiek jų guli kūno viduje ir kaip jie kaupiasi. Galima pateikti daugybę pavyzdžių, kaip į organizmą patenka šiukšlės. Štai tik kai kurie iš jų.

Kepant aliejuje susidaro nuodingųjų medžiagų, todėl geriausia kepti su lydytu sviestu be augalinių priedų. Aukšta temperatūra apdorojant produktus, kuriuose yra daug krakmolo, susidaro nuodinga medžiaga, sukelianti vėžį, – tai informacija traškučių ir keptų bulvių mėgėjams.

Verdant rabarbarus, rūgštynes ir špinatus, oksalo rūgštis pereina į neorganinę formą ir nusėda organizme kristalų pavidalu. Tai sukelia reumatizmą ir inkstų ligas.

Duonkepės mielės, esančios kepiniuose, stelbia žarnyno mikroflorą. Didžiąją dalį maisto virškinimo darbo atlieka bakterijos. Kiekvienos gyvos būtybės žarnyne yra savita mikroflora, ją lemia susiklostęs mitybos racionas. Štai kodėl karvė gali misti tik žole, o liūtas tik mėsa. Po truputį galima pereiti prie kito raciono, tuomet mikrofloros tipas keičiasi. Mielės gožia natūralią mikroflorą, maistas blogai pasisavinamas ir užteršia organizmą.

Virintame arba pasterizuotame karvės piene nėra nieko naudingo. Apskritai didelė klaida – laikyti pieną naudingu. Tai kūdikių maistas. Atsimenate kvailą šūkį: „Gerkite, vaikai, pienelį – būsite sveikučiai!“ Paaugę vaikai sveiki ne

Pa gr i n d in ia i en ergij o s d id in im o p r inc i pa i

 107

dėl to, o nepaisant to. Suaugusio žmogaus organizmas jau negali visavertiškai suvirškinti pieno. Pavyzdžiui, karvės piene yra daug kazeino – medžiagos ragams, kanopoms ir plaukams formuoti. Iš kazeino gaminami medžio klijai. Kaupdamasis organizme, kazeinas sukelia klijuojamąjį efektą ir daro gyvą bei judrią plazmą klampią. Ožkos piene kazeino esama kur kas mažiau nei karvės. Bet kai pieną geria suaugusieji – tai anomalija, nukrypimas nuo gamtos normos.

Virtas maistas gali tik palaikyti gyvybę. Virtame ir konservuotame maiste beveik visos naudingos medžiagos virsta neorganinėmis, negyvomis. Organinės medžiagos skiriasi nuo neorganinių kvantiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, organinį kalcį organizmas pasisavina, o neorganinio ne, taip pat ir su visais kitais mikroelementais. Organizmas nespėja šalinti visų neorganinių druskų ir tiesiog sukaišioja jas, kur tiktai įmanoma, kad tik gyvybei negrėstų tiesioginis pavojus. Bet be galo ilgai taip tęstis negali.

Jeigu jūs valgote termiškai apdorotą maistą, tai bent jau negaminkite kelioms dienoms, kad vėliau nereikėtų šildyti ir vėl valgyti. Kiekvieną kartą, kai maistas šildomas, jis darosi vis negyvesnis. Sykį buvo atliktas toks eksperimentas. Vienai žiurkių grupei buvo duodama vien ką tik pagaminto maisto, o kitai kasdien buvo šildomas senas.

Tai šit, antroji grupė išgaišo po dviejų savaičių. Dar labiau sukrečiantis pavyzdys – su žmonėmis. Tarybiniais laikais kai kuriose Rusijos srityse kolūkiečiai buvo įpratę daryti taip: rytą jie visai dienai išeidavo į laukus, o grįždavo tik vakare, ir jeigu namuose nieko nelikdavo, jie iš ryto pasta-

108 

Va dim Zela nd

tydavo katiliuką su koše ir barščiais į įkaitusią krosnį, kad atėjus viskas iškart būtų karšta. Ten, kur buvo taip įprasta, žmonės gyvendavo labai neilgai ir anksti mirdavo dėl nesuprantamų priežasčių. Dabar jums aišku kodėl?

Dar vienas svarbus momentas. Daugelis produktų virškinami skirtingai ir todėl nesiderina vienas su kitu.

O jeigu nesuderinami produktai suverčiami į vieną krūvą skrandyje, jie pradeda tiesiog rūgti ir pūti, išskirdami kenksmingas medžiagas ir teršdami organizmą. Pavyzdžiui, saldumynų arba vaisių desertas po pietų – tai lėta savižudybė. O dėl įpročio po valgio gerti nuplaunamos skrandžio sultys, maistas blogai ir ilgai virškinamas. Maistą galima užgerti dviem trimis gurkšniais, bet gerti reikėtų praėjus nors pusantros dviem valandoms po valgio.

Nutunkama todėl, kad virtas ir konservuotas maistas blogai pasisavinamas, ir organizmas negauna pakankamai reikalingų vitaminų bei mikroelementų: virtame maiste jų labai maža. Organizmas, stengdamasis kompensuoti reikalingų medžiagų stygių, vis prašo ir prašo valgyti. Šiurkščių pažeidimų sąrašą galima tęsti. Tokiu atveju įprasta skandalingu tonu sušukti: „Ką tada valgyti, jeigu viskas kenksminga?“ Šitaip kalba švytuoklės. Taip, jos įsigavo į visas žmonių gyvenimo sritis. Švytuoklės sukūrė netinkamos mitybos stereotipus ir gins juos iš visų jėgų.

Nesveikos mitybos švytuoklės – tai principai ir stereotipai, palyginti neseniai susiformavę įvairių tautų virtuvėse. Švytuoklės neturi tikslo užteršti žmogaus organizmą.

Juk dar yra ir sveikos mitybos švytuoklių. Visų švytuoklių tikslas – išlikti ir sutelkti kuo daugiau šalininkų. O tam rei-

Pa gr i n d in ia i en ergij o s d id in im o p r inc i pa i

 109

kia padaryti kuo geresnį įspūdį ir iškoneveikti kitus. Todėl mėsos mėgėjas jums pateiks tokių pat svarių argumentų savo naudai kaip ir vegetaras. Aš jums dėstau sveikos mitybos švytuoklių argumentus, o jūsų reikalas – rinktis.

Dauguma žmonių yra kibiame oficialiosios medicinos švytuoklių ir susiklosčiusių receptų produktams ruošti švytuoklių voratinklyje. Šios švytuoklės netgi bendradarbiauja viena su kita, nes receptai ir mitybos sampratos sukelia visas žinomas ligas, vadinasi, didina medicinos įstaigų klientų skaičių. Abi šios švytuoklės iš esmės yra destruktyvios. Tatai pasireiškia visaip diskredituojant ir persekiojant bet kokius jų kanonų pažeidimus. Pavyzdžių galima pateikti labai daug – jie akivaizdūs.

Pavyzdžiui, akmenys inkstuose, tulžies pūslėje ir kepenyse susidaro dėl netinkamos mitybos. Ką siūlo oficialioji medicina? Operaciją arba tabletes, kurios dar labiau užteršia organizmą. Sunkiais atvejais, kai jau prieita riba, medicina gali uždrausti pacientui vartoti kai kuriuos produktus, bet apie visos mitybos sistemos keitimą paprastai nekalbama. Tokiu būdu farmakologijos švytuoklė paremiama, nesveikos mitybos švytuoklė tik truputį pabarama, o žmonės dėl to gulasi po chirurgo skalpeliu ir darosi visiškai priklausomi nuo medicinos švytuoklės.

O juk daugelio operacijų ir beprasmiškų mirčių buvo galima išvengti. Tie patys akmenys, ir bet kokio dydžio, lengvai ir neskausmingai smulkinami ir šalinami iš organizmo įprastais netradicinės medicinos metodais, grindžiamais žolių, daržovių ir vaisių vartojimu. Bet tokie organizmo valymo metodai skelbiami prieštaraujančiais mokslui

110 

Va dim Zela nd

ir plačiai netaikomi, nes netradicinės medicinos švytuoklė labai silpna, palyginti su oficialiosios medicinos švytuokle.

O pažiūrėkite, kokios audringos veiklos ėmėsi nesveikos mitybos švytuoklės. Toks siaubingas mitalas kaip picos, mėsainiai, dešrainiai, traškučiai atsirado visai neseniai ir išplito visame pasaulyje. Beveik visur viešpatauja rafinuoti receptai, sudaryti iš nesuderinamų produktų, kurie ryjami pasibaisėtina nesveika seka. Visi skanių, bet nesveikų vaišių atributai yra labai prašmatnūs, pradedant nuo viliojančios reklamos ir baigiant restorano ritualais. Iš nesveikų, bet skanių patiekalų daromas kultas. O tie, kurie laikosi sveikos mitybos principų, skelbiami geriausiu atveju keistuoliais, o blogiausiu – pavojingais puspročiais. Iš tikrųjų sveika mityba anaiptol nėra neskani mityba. Švytuoklės moka įvilioti į savo tinklus. Ši haliucinacija labai klampi, ir tik nedaugeliui žmonių pavyksta jos atsikratyti ir pamatyti visą tos padėties, kurioje jie anksčiau buvo, siaubą. Žinote, kaip voras paralyžiuoja auką savo nuodais: ji dar gyva, bet negali priešintis. Maždaug taip pat veikia ir švytuoklės, tik jos dar narkotizuoja kaip vampyrai, ir todėl aukoms atrodo, kad jos patiria malonumą ir apskritai gali savarankiškai rinktis bei veikti.

Užmiršti tikrieji gydytojai

Šiuolaikinės medicinos ir mitybos švytuoklės per kelis dešimtmečius išplėtė audringą veiklą, nustumdamos į antrą