UDK 633.8 Ob-12
TURINYS Įvadas 7
VALGOMI SENOVĖS DARŽELIŲ AUGALAI 8
Vaistinė kraujalakė 97
Vaistinė agurklė 11
Dvimetė nakviša 104
Storalapė bergenija 182
Daržinė balandūnė 14
Tamsioji plautė 107
Lenktagalvis česnakas 184
Laiškinis česnakas 16
Pavasarinė raktažolė 110
Plačialapis česnakas 186
Didysis debesylas 19
Paprastasis raudonėlis 113
Taurusis didramunis 189
Paprastasis diemedis 22
Miškinė sidabražolė 116
Valgomoji ybiškė 190
Paprastoji dumplūnė 24
Didžioji vilkpupė 118
Kvapioji garduoklė 193
Vaistinis isopas 26
Paprastoji žemuogė 121
Geltonasis gencijonas 194
Paprastoji katžolė 28
Valgomasis kiškiakopūstis 198
Pipirinė mėta 39
Balinis ajeras 127
Raudonoji monarda 202
Didžioji nasturtė 42
Skėtinis bėžis 130
Krūminė perilė 205
Kvapioji našlaitė 44
Paprastoji lūgnė 132
Vaistinė svilarožė 206
Trispalvė našlaitė 46
Paprastoji nendrė 134
Kvapusis šalavijas 208 Vaistinė verbena 212
Gvazdikinis serentis 52
DARŽOVĖS IR PRIESKONINIAI AUGALAI GĖLYNUOSE 136
Vaistinis smidras 55
Daržinė aguona 139
Blyškusis vilkdalgis 217
Vaistinis šalavijas 59
Kvapusis bazilikas 143
Darželinė žiomenė 219
Daugiametė saulutė 50
© Sigutis Obelevičius, 2013 © Irma Gineikienė, 2013 © Leidykla „Alma littera“, 2013
Pankolinė kinmėtė 197
Vaistinė medetka 35
Žalioji rūta 48
ISBN 978-609-01-0954-0
REČIAU AUGINAMOS VALGOMOS GĖLĖS 180
VALGOMOS VANDENS TELKINIŲ PUOŠMENOS 124
Tikroji levanda 31
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Paprastoji kraujažolė 101
Daržinis krokas 200
Paprastoji šantra 210 Geltonoji viendienė 214
Šluotelinis burnotis 146
IŠ MIŠKŲ IR PIEVŲ Į GĖLYNUS 62
Lapinis burokėlis 150
Rodyklė 220
Tuščialaiškis česnakas 153
Augalų rodyklė 232
Paprastoji bitkrėslė 65
Vaistinis čiobrelis 155
Iliustracijų sąrašas 233
Meškinis česnakas 69
Daržinis dašis 158
Tinklalapiai ir literatūra 234
Keturbriaunis čiobrelis 72
Kalninis dašis 160
Paprastasis čiobrelis 75
Sėjamoji juodgrūdė 162
Paprastoji garšva 78
Vaistinis kietis 164
Siauralapis gaurometis 81
Valgomasis krienas 167
Plačialapis gyslotis 85
Vaistinė melisa 171
Paprastoji gyvatžolė 88
Mėlynžiedė ožragė 175
Dygliuotoji kardažolė 90
Plačialapė pipirnė 177
Kartusis kietis 92
Tikroji saulėgrąža 178
Paprastasis kietis 94
5
Įvadas Pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be žolinių augalų, ypač gėlių. Baisu net pagalvoti, kokia būtų niūri Žemė be žiedų. Rodos, apie gėles ir kitus augalus žinome viską, vis dėlto tai neišsemiamas lobynas, jie dar slepia daug paslapčių. Dabar jau neišsiaiškinsime, kada ir kas pirmasis pradėjo auginti įvairius žolinius ir kitokius augalus. Kodėl žmonėms jie rūpi? Nustatyta, kad tarp mūsų ir augalų, ypač gėlių, užsimezgęs tam tikras ryšys. Jį žmonės jautė jau prieš tūkstantmečius. Štai prieš 4–5 tūkstančius metų senovės Egipte gėles plačiai augindavo, jas dovanodavo, jomis puošdavosi, o prieš 3000 metų iki Kristaus senovės egiptiečiai dekoratyvinius ir kvapiuosius augalus naudodavo prieskoniams, aromatinėms medžiagoms gauti ir net balzamuodami mirusiuosius. Lietuvoje nuostabūs sodai ir parkai buvo žinomi dar Jogailos valdymo laikais. Nėra išlikusių rašytinių šaltinių, kaip atrodė lietuvių sodybos prieš 700 ar 1000 metų. Ar senovėje šalia sodybų augindavo gėlių? Greičiausiai taip, juk lietuvaitės miškuose ir pievose rasdavo gražiai žydinčių augalų, jų veikiausiai parsinešdavo ir pasodindavo šalia savo namelio. Lietuviai iki pat XX a. vidurio išlaikė tą ypatingą ryšį su gamta, žinojo laukinius augalus, jų savybes, senelės ir motinos iš kartos į kartą perduodavo žinias apie gamtą. Kaimų „daktarkos“ ir žiniuonės puikiai išmanė liaudies mediciną, sėkmingai gydė įvairiausias ligas. Dar ir dabar pašlijus sveikatai mūsų žmonės gydosi pačių surinktomis vaistažolėmis. Didelė dalis čia pateiktų augalų yra ne tik valgomi, bet ir turi vaistinių savybių. Knygoje aprašyta rūšių augalų, kuriuos vienaip ar kitaip galima naudoti virtuvėje. Vieni vartojami salotoms, kiti – kaip prieskoniai. Kai kurie augalai maistui būdavo renkami tik badmečiais, tačiau įdomumo dėlei jų galima paragauti ir gyvenant pertekliuje.
6
SVARBU! Į gydymąsi augalais nereikia žiūrėti taip – jeigu nepadės, tai ir nepakenks. Kai kurios jų medžiagos išties neturi šalutinio poveikio, tačiau daugelio šeimų, ypač notrelinių, salierinių, augalų cheminė sudėtis labai sudėtinga ir dalis tų medžiagų gali būti kenksmingos. Ypač pavojingi augalai, kaupiantys psichotropines medžiagas. Apskritai veikliosios vaistažolių medžiagos nėra visiškai nekaltos, todėl gydantis augalais geriau nerizikuoti ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
SENOVĖS DARŽELIŲ AUGALAI
7
Kvapioji našlaitė Viola odorata l.
Dovanojamos našlaitės reiškia nekaltybę ir neryžtingumą, taip pat – atsisveikinimą.
44
Kilusi iš Viduržemio jūros kraštų. Auga lapuočių miškų pakraščiuose, krūmingose kalvose, parkuose, panamėse. Lietuvoje pasitaiko sulaukėjusi, ypač parkuose, dvarvietėse, prie kapinių, lapuočių miškų pakraščiuose, krūmais apaugusiose kalvose. Tai daugiametis našlaitinių (Violaceae) šeimos žolinis augalas. Bestiebis, su storu, šakotu šakniastiebiu ir antžeminėmis, kartais ir požeminėmis palaipomis. Lapai sudaro skrotelę, plaukuotais lapkočiais, gausūs, plačiai kiaušiniški ar beveik apskriti, dantyti, paprastai kiek plaukuoti. Žiedai kvapūs, tamsiai violetiniai, rečiau – sodriai mėlyni, su kiek šviesesniu violetiniu pentinu. Žiedkočiai pūkuoti. Žydi vos tik sniegas nutirpsta ir saulė pašildo žemę. Vaisius – tribriaunė ar neryškiai šešiabriaunė, gausiai plaukuota, atsidaranti, bet sėklų neišbarstanti dėžutė.
SENOVĖS DARŽELIŲ AUGALAI
Vaistams galima naudoti visas augalo dalis, ypač žiedus ir šaknis. Žolė renkama, kai našlaitės žydi, šakniastiebiai – ankstyvą pavasarį arba rudenį. Kvapiųjų našlaičių preparatai padeda atsikosėti, skatina prakaituoti ir išsiskirti tulžį, mažina temperatūrą, pasižymi diuretinėmis, priešuždegiminėmis, nuskausminamosiomis, netgi vėžį gydančiomis savybėmis. Kosulys: stiklinę šviežių žiedų užpilkite stikline karšto vandens. Po paros nukoškite, užvirkite ir vėl parą šiuo skysčiu užpylę laikykite stiklinę žiedų. Nukoškite ir sumaišykite su medumi (1 : 1). Sirupą gerkite po šaukštelį kelis kartus per dieną.
Dauginimas: pasisėja pati ir gausiai plinta palaipomis. Vaisiai subręsta gegužę–birželį.
Vėžio ląstelių vystymosi stabdymas: 1 a. š. džiovintų lapų užplikykite 200 ml vandens ir po 10 min. nukoškite. Gerkite po 3 stiklines per dieną.
Augimo vieta: galima sodinti pusiau paunksnėje ir po lapuočiais medžiais, tik svarbu, kad pavasariais gautų pakankamai šviesos.
Šaknyse ir šakniastiebiuose yra eterinių aliejų, flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių. Žolėje yra saponinų, lapuose – eterinių aliejų, steroidų, vitamino C, karoteno, flavonoidų. Žieduose yra organinių rūgščių, eterinių aliejų, saponinų, riebiųjų ir fenolkarboninių rūgščių. Sėklose gausu aliejaus.
Prakaituoti, šlapimą išsiskirti skatinantis, karščiavimą mažinantis, atsikosėjimą lengvinantis, kvėpavimo organų ligoms, kokliušui, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligei, podagrai, reumatui gydyti tinkantis užpilas: 10 g smulkintos žolės su šaknimis užplikykite 0,5 l vandens. Po 2 val. gerkite po 2 v. š. 3–4 kartus per dieną. Užpilu skalaukite gerklę, kai sergate gripu ar angina.
Dirvožemis: labiausiai tinka vandeniui laidus, drėgnokas, tačiau neužmirkstantis ir trąšus. Ligos: pažeidžia mozaikos virusai, miltligė, rūdys. Kur tinka auginti: ypač po medžių laja kaip kiliminį augalą. Gražiai atrodo moliniuose vazonuose balkonuose ar ant lauko palangės. Veislės: išvesta pilnavidurių, baltažiedžių ir rausvažiedžių, kaip antai ‘White Czar’, ‘Rosina’, ‘Queen Charlotte’, ‘L’Arne’ (‘Lianne’), ‘John Roddenbury’, ‘Czar’, ‘Deloris’, ‘Duchesse de Parme’, ‘Fair Oaks’. ‘Kionigin Charlotte’ tamsiai violetiniais žiedais žydi ne tik pavasarį, bet ir rugsėjį.
45
Prieskoniams tinka jauni malonaus kvapo lapai ir žiedpumpuriai, renkami ankstyvą pavasarį. Kvapiosios našlaitės žaliuoja ir po sniegu, tad net žiemą jomis galima skaninti salotas. Žiemą iš džiovintų lapų ir žiedų galima išvirti kvapios arbatos. Žiedais dažomi saldumynai, cukraus sirupe mirkytais žiedais puošiami desertai. Smulkinti lapai, žiedai ir žiedpumpuriai tinka salotoms, mišrainėms gardinti. Seni lapai ir žiedpumpuriai sriubas sutirština ir pakvėpina.
! Kvapiąsias našlaites vartoti reikia atsargiai, nes jose yra nuodingų medžiagų. Perdozavus gali pasidaryti bloga, paleisti vidurius.
K VA P I OJ I N A Š L A I T Ė
Vaistinis smidras Asparagus officinalis l.
Paplitęs Skandinavijoje, Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje auginamas darželiuose ir daržuose, yra sulaukėjusių. Tai daugiametis smidrinių (Asparagaceae) šeimos dažniausiai dvinamis žolinis augalas. Šakniastiebis storas, su mėsingomis požeminėmis ataugomis. 54
Stiebas stačias, tvirtas, plonas, lygus, maždaug nuo vidurio šakotas, plikas, 0,6–2,5 m aukščio. Lapai mažų plėviškų žvynelių pavidalo su kietu pentinu pagrinde. Žiedai smulkūs, žalsvai gelsvi, ant nusvirusių žiedkočių po 1–2 išsidėstę lapų pažastyse. Žydi birželį–liepą, kartais rugpjūtį. Vaisius – rutuliška, rusvai raudona uoga. Sėklos juodos, ovalios. Dauginimas: dauginama 3–7 metus daigiomis sėklomis arba šakniastiebiniais auginiais. Sėklos dygsta ilgai. Šaknias-
SENOVĖS DARŽELIŲ AUGALAI
tiebiais dauginama anksti pavasarį, kol augalai neatžėlę. Maistui vartojami jauni, nepažaliavę ūgliai, pjaunami gegužės pradžioje. Iš vieno kero gaunama apie 10–15 ūglių. Augimo vieta: geriausiai auga iš visų pusių saulės apšviestoje vietoje, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį. Vienoje vietoje gali augti daug metų. Dirvožemis: gali augti bet kokiame dirvožemyje – tiek kalkingame, tiek rūgščiame, išskyrus užmirkstantį. Labiausiai tinka giliai įdirbta, humusinga, neutralios reakcijos žemė. Tręšimas: reikia gausiai tręšti organinėmis trąšomis. Kur tinka auginti: tvoros kampe, pasienyje, ties prieangiu. Galima papuošti apskritų lysvelių vidurį.
! Smidrų žolėje ir uogose yra nuodingų medžiagų. Žolė gali sukelti dermatitą.
VA I S T I N I S S M I D R A S
55
Gydymui renkami smidrų šakniastiebiai su šaknimis, žolė, etioliuoti ūgliai ir uogos. Šakniastiebiai su šaknimis vaistams ruošiami rudenį arba ankstyvą pavasarį: nuplaunami šaltu vandeniu, apvytinami ore ir džiovinami sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Sausai laikomi medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose. Tinka vartoti dvejus metus. Žolė džiovinama ir laikoma taip pat kaip šakniastiebiai, tinka vartoti 1 metus. Vaisiai vartojami švieži. Nustatyta, kad asparaginas (arba smidrų ekstraktas) stiprina širdies darbą, mažina kraujospūdį, plečia periferines kraujagysles, skatina išsiskirti šlapimą. Smidrų preparatai pasižymi nuskausminamosiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Šakniastiebių ir jaunų ūglių nuoviras vartojamas skaudant širdį, sergant pielonefritu, cistitu, uretritu, šlapimo pūslės akmenlige, prostatos išvešėjimu, išbėrus odą, šlapimui varyti. Šviežios smidrų šaknys ir šakniastiebiai laisvina vidurius. Jauni ūgliai ypač tinka diabetikams. Šakniastiebių nuoviro pavilgais gydomos pūlinės odos ligos.
Podagra: 1 dalį šviežių smidrų ūglių sulčių sumaišykite su 2 dalimis cukraus. Sirupą gerkite po 2–4 a. š. kelis kartus per dieną.
Uogose yra krakmolo, baltymų, cukrų, fizamino, kapsingino, organinių rūgščių (gintaro, chelidono), alkaloidų pėdsakų. Sėklose – vanile kvepiančio džiūstančiojo aliejaus, kurio jodo skaičius – 137. Smidrų
Pielonefritas, cistitas: sumaišykite 7 dalis paprastųjų raudonėlių žolės, po 5 dalis petražolių lapų ir takažolių žolės, 4 dalis vakarinių tujų ūglių, po 3 dalis paprastųjų jonažolių žolės ir sėmenų, po 2 dalis pipirinių mėtų lapų, beržų pumpurų ir smidrų šakniastiebių, 1 dalį eukaliptų lapų. 6 v. š. mišinio užplikykite litru vandens, 15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, po 40–50 min. nukoškite. Gerkite po stiklinę 4–5 kartus per dieną. Po 2–3 sav. pertraukos gerkite po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną. Impotencija: 1 kg jaunų ūglių sulčių užpilkite 1,5 kg cukraus. Vandens vonelėje kaitinkite, kol sutirštės. Sirupą laikykite šaldytuve ir vartokite po 5 v. š. ryte ir vakare. • 5 uogas užplikykite stikline vandens termose. Po 6–8 val. nukoškite. Gerkite po šaukštą 3–4 kartus per dieną.
ūgliuose nemažai augalinių baltymų, angliavandenių, kalcio, kalio, fosforo, magnio, geležies druskų, vitaminų A, C, PP, B1, B2, asparagino. Šakniastiebiuose ir šaknyse gausu skaidulinių medžiagų, baltymų, riebalų, aminorūgščių, angliavandenių, pantoteno ir folio rūgščių, vitaminų C, B1, B2, PP, E, K, karotenoidų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kt.).
Reumatas, sąnarių skausmai, bėrimai: 6 v. š. šviežių ūglių, šakniastiebių ir šaknų mišinio užplikykite 0,5 l vandens. 2 val. laikykite šiltai ir nukoškite. Gerkite po 2 v. š. 4 kartus per dieną.
SENOVĖS DARŽELIŲ AUGALAI
patariama surišti į ryšulėlius ir palaikyti šaldytuve. Smidrus galima patiekti su olandišku padažu arba alyvuogių aliejumi ir parmidžano drožlėmis. Mėgstama juos apvynioti šoninės juostelėmis ir apkepti. Smidrai su lašinukais: smulkiai supjaustykite 50 g lašinukų, nedidelį svogūną, sutarkuokite morką, 2–3 cm gabaliukais supjaustykite 300 g smidrų. Įberkite juodųjų pipirų, druskos, įmeskite lauro lapelį. Viską pakepinkite. Įpilkite vandens ir dar kiek patroškinkite.
Smidrų salotos: išvirkite ir 2 cm gabaliukais supjaustykite 100 g smidrų, supjaustykite virtą morką ir 3 virtas bulves, marinuotą agurką. Viską sumaišykite su 3 v. š. konservuotų žirnelių, 3 v. š. grietinės, pasūdykite. Kalifornietiška smidrų sriuba: nupjaukite 0,5 kg smidrų viršūnėles ir patroškinkite truputyje vandens. Likusius smidrus išvirkite sūdytame vandenyje ir pertrinkite per sietą. Į šią masę įberkite cukraus, įdėkite 2 v. š. sviesto ir troškintas viršūnėles. Viską dar kartą užvirkite ir nukaiskite. 1 v. š. grietinėlės išmaišykite su 2 tryniais, sumaišykite su 2 v. š. citrinos sulčių ir trupučiu druskos. Supilkite į sriubą. Prieš patiekdami į sriubą įberkite šaukštą tarkuoto ananaso. Kepti smidrai su kiaušiniais: supjaustykite 300 g virtų smidrų, juos suberkite į riebalais išteptą keptuvą ir užpilkite 2 kiaušinių su 0,5 stikl. grietinės, druska plakiniu ir kepkite orkaitėje 10–15 min. Valgykite karštus.
56
Maistui vartojami iš storo šakniastiebio išaugantys etioliuoti ūgliai. Yra ir žaliųjų smidrų. Smidrai storai užpilami pjuvenomis, vėliau pjaunamos baltos ar žalsvos ūglių viršūnės, skoniu primenančios žaliuosius žirnelius. Smidrai verdami stati, kad drūtgalius semtų vanduo, o viršūnėles šutintų garai. Jie neturi būti pervirti, antraip prarastų skonį, išvaizdą, naudą. Ir baltieji, ir žalieji smidrai geriausiai tinka su sviestu, kiaušiniais ir alyvuogių aliejumi, olandišku ar garstyčių padažu, ančiuviais, žieminiais svogūnais. Nupjautus ūglius
Smidrai su kiaušiniais: 200 g plautų ūglių išvirkite, apvoliokite džiūvėsėliuose ir pakepinkite svieste. Paskui užpilkite 2 plaktais kiaušiniais ir baikite kepti.
Šalti smidrai su padažu: sūdytame vandenyje apvirkite 0,5 kg valytų smidrų. Smulkiai supjaustykite po šaukštą petražolių ir svogūnų laiškų, 1 svogūną, kietai virtą ir sukapotą kiaušinį. Sumaišykite su 1 v. š. acto, 3 v. š. aliejaus ir 0,5 a. š. garstyčių. Padažą sumaišykite su ataušusiais smidrais. Pagardinkite juodaisiais pipirais ir pasūdykite.
Omletas su smidrais: 350 g smidrų nuplaukite, supjaustykite ir plonai paskleiskite kepimo skardoje, apšlakstykite 2 v. š. alyvuogių aliejaus, apibarstykite 1 a. š. jūrų druskos, trupučiu maltų juodųjų pipirų ir iki 210 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje kepkite 15 min. Turi apskrusti galiukai. Keptuvėje pamažu išlydykite 2 v. š. sviesto ir supilkite 3 kiaušinių su 1,5 v. š. pieno, druska ir juodaisiais pipirais plakinį. Kepkite nustatę nedidelę kaitrą, visą laiką maišykite. Iškepusi kiaušinienė turi būti minkšta. Iškepusius smidrus išdėliokite į lėkštes ir uždėkite kiaušinienės.
Smidrai su sviestu ir peletrūnais: 500 g smidrų nupjaustykite sumedėjusius galus, suriškite vienodo dydžio ryšulėliais ir sudėkite į didelį troškintuvą su verdančiu vandeniu. Uždengę troškinkite 6–8 min., kad smidrai suminkštėtų, bet būtų dar gana tvirti. Nusunkite ir atrištus smidrus sudėkite į 4 pašildytas lėkštes. Išsukite 50 g sviesto su 2 v. š. smulkintų peletrūnų, 1 v. š. smulkintų petražolių, tarkuota citrinos žievele, 1 v. š. citrinos sulčių, truputį pašildykite ir užpilkite ant smidrų, pasūdykite, apibarstykite juodaisiais pipirais. Lazanija su lašiša ir smidrais: 3 l sūdyto vandens 10–12 min. pavirkite 8 lazanijos lakštus, kad suminkštėtų. 0,5 kg smidrų sudėkite į verdančius makaronus ir pavirkite 3 min. Smidrus nusunkite ir perliekite šaltu vandeniu. Išimkite makaronus ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Vidutinio dydžio dubenyje sumaišykite 200 g varškės, 2 v. š. česnakų laiškų, 2 v. š. pieno, smulkintą skiltelę česnako, 1,5 v. š. krapų, 1 v. š. citrinos sulčių, 0,5 a. š. kvapiųjų pipirų. Ant kiekvieno lazanijos lakšto plonai užtepkite 2 v. š. varškės mišinio, 170 g plonai pjaustytos rūkytos lašišos. Ant vienos lakštų pusės padėkite po 3 smidrus palikdami išsikišusias viršūnes, suvyniokite ir suriškite česnakų laiškais. Smidrai su krevetėmis: išvirkite 300 g smidrų. 1 v. š. kvietinių miltų pakepinkite 1 v. š. sviesto ir atskieskite smidrų nuoviru, supilkite 0,5 stikl. grietinės, suberkite 0,5 v. š. cukraus, pasūdykite ir išmaišykite. Į padažą sudėkite smidrus, 50 g lukštentų krevečių ir užvirkite. Valgykite šiltus. Dietinė smidrų sriuba: gabaliukais supjaustykite 300 g smidrų. Juos suberkite į 6 stiklines verdančio sultinio. Baigiančią virti sriubą pagardinkite su druska ištrintais 2 kiaušinių tryniais.
Blyneliai su smidrais: tešlą maišykite kaip miltiniams blynams, tik vietoje cukraus berkite druskos. Įdėkite smulkintų pomidorų, plonais griežinėliais pjaustytų pievagrybių, kapotų krapų ir saują svogūnų laiškų. Iškepkite blynelius. Gerai nuskustus smidrus 15–20 min. pavirkite 1,5 l sūdyto vandens. Nusunkite, ataušusį vandenį supilkite į pailgą indą, įpilkite vynuogių ar balzaminio acto, 5 v. š. aliejaus, pasūdykite, įdėkite svogūniukų ir į rūgštoką marinatą pamerkite smidrus. Po 1 val. ant blynelių padėkite kumpio bryzelių, ant jų smidrus ir suvyniokite. Smidrai su virtu kiaulienos kumpiu ir bulvėmis: nuskuskite ryšulėlį smidrų ir 10–12 min. pavirkite sūdytame vandenyje su trupučiu cukraus. Smidrus išgriebkite, užpilkite alyvuogių aliejumi, apibarstykite parmezanu. Valgykite su bryzeliais pjaustyto virto kumpio ir virtomis bulvėmis, apibarstytomis petražolėmis. Silkių suktinukai su smidrais: 15 min. garinkite saują smidrų, nupjaukite viršutinę jų dalį. Galite apkepinti svieste. 800 g pievagrybių supjaustykite ir pakepinkite aliejuje kartu su 2 skiltelėmis česnako, pasūdykite. Apatines smidrų dalis sumalkite ir įkrėskite 2 v. š. grietinės. Silkės filė įdarykite maltais smidrais, susukite, į vidų įkiškite smidrų, sutvirtinkite sumuštinių pagaliukais. Valgykite su likusiais grybais ir baltuoju vynu. Tešloje apkepti smidrai: sumaišykite 1 kg kvietinių miltų, po 1 a. š. druskos ir juodųjų pipirų, 2 a. š. tarkuotos citrinos žievelės ir stiklinę alaus. Į tešlą merkite smidrus (400 g) ir kepkite įkaitusiame aliejuje. Smidrus sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalai. Valgykite su padažu, pagamintu iš majonezo, citrinos sulčių ir citrinos žievelės.
VA I S T I N I S S M I D R A S
57
Daržinis krokas
Vaistinei žaliavai renkamos žiedų purkos. Surinktos greitai išdžiovinamos 45–50 °C temperatūroje ir sandariuose induose laikomos sausai, tamsiai. Žaliava turi būti kartoko skonio ir malonaus kvapo. Krokai vartojami nuo konvulsinio kosulio. Jų duodama vaikams nuo spazmų. Purkomis kartais malšinami traukuliai, reumato, podagros sukelti skausmai, odos uždegimai, gydomos širdies, skrandžio ir žarnyno ligos. Krokų purkų preparatai pasižymi antiseptinėmis, šlapimą išsiskirti skatinančiomis savybėmis. Purkų nuoviro pavilgais gydomos uždegiminės akių ligos, pūliuojančios žaizdos.
Croccus sativus l.
Dovanojami pavasariniai krokai reiškia linksmybes, malonumus arba „man reikia laiko apsispręsti“.
Manoma, kad kilęs iš Mažosios Azijos kalnynų, kiti botanikai teigia, kad iš Pietų Europos. Lietuvoje nedažnas. Tai daugiametis vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gumbasvogūnis žolinis augalas. Gumbasvogūniai iki 3 cm skersmens, pailgai apvalūs, kiek suploti, apgaubti sausų rudų lukštų. 200
Žiedų apyžiedis blyškiai violetinės spalvos, suaugę vainiklapiai sudaro ilgą, cilindrišką vamzdelį. Žiedai stamboki, šviesiai ar tamsiai violetiniai, gysloti, su didele, labai išsikišusia, ilgesne už kuokelius purka. Ryškiai raudonai oranžinės purkos 3–3,5 cm ilgio. Didžiulė purka ir yra rūšies skiriamasis požymis. Žiedynstiebiai su žiedais 10–30 cm aukščio. Lapai linijiški, siauri, išaugę iš požeminio stiebo. Jie išauga augalams peržydėjus arba baigiant žydėti. Vaisiai – savaime atsidarančios ir sėklas pamažu išbarstančios dėžutės. Dauginimas: dauginami gausiais gumbasvogūniais. Jie sodinami rugpjūčio
R E Č I A U A U G I N A M O S VA LG O M O S G Ė L Ė S
Purkose yra dažinių medžiagų, karotenoidų, eterinio ir riebiojo aliejų, cukraus, azotinių ir mineralinių medžiagų (kalio, fosforo ir kt.), glikozidų, alkaloidų, šiek tiek vitaminų (tiamino, riboflavino), karčiųjų ir kitų bioaktyviųjų medžiagų.
Bronchitas: 1 v. š. žaliavos užplikykite stikline vandens. Kai atauš, nukoškite. Gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgydami.
pabaigoje–rugsėjo pradžioje 6–10 cm gylyje paliekant 12–15 cm tarpus vienas nuo kito. Iškasti gumbasvogūniai 5–10 dienų apdžiovinami sausoje, vėjo perpučiamoje vietoje ar saulėje, sudedami į dėžutes ir vėsioje, sausoje patalpoje laikomi iki sodinimo. Augimo vieta: saulėta. Vienoje vietoje auginami 3–4 metus. Dirvožemis: lengvas, humusingas, gerai įdirbtas, vidutinio drėgnumo, bet neįmirkstantis. Tręšimas: prieš sodinimą reikėtų patręšti perpuvusiu mėšlu ar kompostu, mineralinėmis azoto, kalio ir fosforo trąšomis. Rūšys ir veislės: labiau paplitęs pavasarinis krokas (C. vernus), žydintis vos nutirpus sniegui, dažniausiai kovą. Gana dažnas puošnusis krokas (C. speciosus). Šios rūšies krokų purkos taip pat tinkamos prieskoniams. Kur tinka auginti: darželiuose, alpina riumuose, prie namų ir visuomeniniuose gėlynuose. Krokus galima sodinti vejose.
!
Šafranas – maltos džiovintos daržinių krokų purkos. Šafranai yra džiovintos daržinių krokų purkos. Jos renkamos tik žiedams išsiskleidus ir tuoj pat džiovinamos silpnai kaitinant. Paskui sudedamos į skardines ir užlituojama, kad nepakliūtų oro. Šafranai yra labai kartaus skonio, todėl į maistą jų dedama itin mažai. Jie nemaišomi su jokiais kitais prieskoniais. Šafranai naudojami kaip augaliniai dažai (1 g purkų geltonai nudažo 100 l vandens) kompotams, kepiniams, pudingams, sviestui, sūriui, likeriams dažyti ir kvėpinti. Jų dedama į šviežius padažus, marinatus, sultinius, mėsos ir daržovių, paukštienos ir žuvų valgius.
Krokai yra šiek tiek nuodingi. Net ir purkose yra nuodingų medžiagų, todėl nerekomenduojama vartoti nėščiosioms.
DARŽINIS KROKAS
201