PIRMAS SKYRIUS
Rūpesčiai, Velsas ir mojantis katinas Pirmadienio vakaras Džiaugsmu mes netveriam visi, Kokia palaima, koks smagumas. Dukrytė gimė jums šiandien Ir josios koks mielumas!
Nuoširdžiausi sveikinimai nuo Dženės ir šeimos. X
1
Neįsivaizduoju, kas jie tokie. Kūdikis jau gavo šešiolika atvirukų. Aš per gimtadienį gavau keturiais mažiau. Štai kas juose rašoma: Vienuolika su užrašu „Jums gimė mergaitė!“ (Žinom.) Trys su užrašu „Mergaitė!“ (Irgi žinom.) Vienas su užrašu „Kūdikėlis!“ (Matyt, atviruką pirko iš anksto.) Ir vienas su užrašu „Jums gimė berniukas!“ (Nuo tetulės Odrės. Jai ne visi namie.) Negaliu patikėti, kad mama padėjo ir atviruką apie berniuką. Sako, juokinga. O aš manau, kad visus tik klaidina. Negana to, mažylė dar net vardo neturi. Jai jau keturios dienos. Močiutė sako, kad turim dvi savaites. Be to, būti be vardo neteisėta. Mudvi su močiute jau kaip reikiant nerimaujame. Bandžiau paaiškinti mamai ir tėčiui, kad juos
2
suims policija, jei greit nesugalvos vardo, bet jie abu pastaruoju metu labai įsitempę. Tėtis sako, kad jiems trūksta miego, nes kūdikėlis vis pabunda naktimis. Tikriausiai nerimauja dėl savo vardo. Jie turbūt nė nesusimąstė, kad ji sapnuoja košmarus: ateina į mokyklą, ir visi į ją kreipiasi „mergaite“. Jai užėjus į klasę visi šūkalos: „Mergaitė! Mergaitė!“ (arba „berniukas!“, jei klasėje bus tetulė Odrė). O ji nė negalės pasiguosti tėvams, mat jie sėdės už grotų, nes nedavė savo vaikui vardo. Beje, duoti vardą man kažkaip sugebėjo. Prieš vienuolika metų jie nusprendė pavadinti mane... palaukit... kokia intriga... Emilė. Rimtai. Suprasčiau, jei būčiau aštuntas jų vaikas ir jau būtų visai išsisėmę. Bet sugalvoti tokį vardą pirmagimei – fantazijos jokios! Mano mokykloje yra šešios Emilės: Emilė S. (aš), Emilė G., Emilė C., didžioji Emilė B., mažoji Emilė B. ir kita Emilė B., (kai kurie ją vadina
3
keistuole Emile B, bet aš nevadinu). Dalytis vardu su kitomis mergaitėmis – košmaras. Kai žaidimų aikštelėje kas nors sušunka „Emile!“, šeši būreliai turi nustoti žaisti ir išsiaiškinti, kuri Emilė kviečiama. Turime dar ir dvi Emas, todėl jei koks nors kvailys sušunka „Em!“, visa popietinė pertrauka nueina šuniui ant uodegos. Nepamanykit, kad man labiau patinka keisti vardai. Trečiokei Troikai Omahoni Turpin turbūt daugiau laiko reikia išaiškinti, kaip rašyti jos vardą, negu suvalgyti karštus pietus (iš tikro, ji atsineša užkandžių dėželę, bet suprantat, ką noriu pasakyti). Kad pagelbėtume mamai su tėčiu, mudvi su močiute sugalvojom įdomių, bet ne absurdiškų vardų sąrašą:
Močiutės vardai: Diana (mirusi princesė) 4
Keitė (gyva princesė) Kerolė (rytinių žinių orų mergaitė) Mano vardai: Bela (mano geriausia draugė) Hermiona (taip, rašyba man sekasi puikiai) Haris (jei kartais ką nors supainiojom ir paaiškės, kad tetulė Odrė teisi) Bet jie vis dar neišsirinko. Mane jau ima neviltis. Gavau žinutę iš močiutės: O kaip tau Šerilė?
Matyt, vėl žiūri „X faktorių“. Ji žiūri tik „X faktorių“ ir „Detektyvą Puaro“. Jau užginčijau jos pasiūlymą į sąrašą įtraukti vardą Agata. Esu paslapčia sugalvojusi kūdikėliui dar vieną vardą. Pavadinčiau ją Joda. Iš „Žvaigždžių karų“.
5
Jei jūsų tėtis toks kaip mano, apie „Žvaigždžių karus“ žinot viską. Jei nežinote, įsivaizduokit mažą, pliką, susiraukšlėjusį žmogeliūkštį. Jis kaip tik toks (turiu omeny Jodą, ne tėtį, nors jis irgi panašus). Kad ir kaip būtų, mano sesutė labai panaši į Jodą. Turbūt galvojate, kad kaip vienuolikmetė turiu labai daug bėdų. Bet yra ir dar baisesnių dalykų nei bevardžiai vaikai ir niekam tikę tėvai. Pats tragiškiausias, baisiausias ir siaubingiausias dalykas pasaulyje – išsikraustė mano geriausia draugė Bela. Į Velsą! Taip, į Velsą. Į svečią šalį (išskyrus, aišku, tiems, kurie joje gyvena). Jos tėvai ten nusipirko ūkį ir spaus ožkų pieno sūrį. Jau tris savaites jos nebėra. Porą kartų kalbėjomės telefonu, bet mama sako, kad
6