Skip to main content

Dzenas, arba Laimės menas

Page 1

Kiekviena diena yra gera diena. umonas


3   |  Nauja

patirtis

Kaip pakeisti savo įsitikinimus, jei jie grin­ džiami mūsų patirtimi? Atsakymas – kitokia patirtimi. Geriausias būdas tai pasiekti – kitaip rea­ guoti į įvykius. Pagal priežasties ir pasekmės dėsnį, naujoji reakcija sukels naujas pasekmes, jas patirsite kaip naują tikrovę. Norėdami tapti laimingi elkitės taip, tarsi šis teiginys būtų neabejotinai teisingas: visa, Nauja patirtis  ◼

35


kas man nutinka, yra geriausia, kas tik gali nutikti. Tai taip paprasta ir tikslu, kaip dukart du lygu keturi. Elgsena, grindžiama įsitikinimu, kad jums nutinka geriausia, kas tik gali nutikti, plius naujos pasekmės lygu laimė. Kai esate įsitikinę, kad visa, kas nutinka, yra geriausia, kas tik gali būti, gyvenimas daro­ si smagesnis, tarsi tiesiog atvėrus duris į laimę. Laimė čia pat, ji laukia jūsų. Jums tereikia laikytis laimingumo recepto. Nepasitenkinimas irgi yra čia pat, ir lygiai taip pat jūsų laukia. Jūsų reakcija lemia, katrą jų patirsite. Štai pavyzdys. Tarkime, norite atidaryti kavinę, o jūsų biudžetas – 100 000 dolerių. Įsivaizduokite, tiek pinigų yra jūsų banko sąs­ kaitoje. Taigi galite pasidairyti vietos kavinei, kviesti būsimus darbuotojus pasikalbėti dėl darbo. Neprošal sužinoti įrangos kainas, paskui ieškotis baldų, susisiekti su iškabų gamintojais, tiekėjais, tada galima parengti planą ir daryti visa, ko reikia verslui pradėti. 36  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


O dabar įsivaizduokite, kad jūsų sąskaitoje tokių pinigų nėra. Jei pradėtumėte elgtis atsi­ žvelgdami vien į tai, nedarytumėte nieko kito, tik galvotumėte, iš kur jų gauti verslui pradėti. Žinojimas, kad neturite pinigų, jus paralyžiuotų. Tarkime, užuot galvoję vien apie tai, kad pinigų nėra, elgtumėtės tarsi turėtumėte jų savo sąskaitoje. Imtumėte veikti – ir žinote, kas nutiktų? Sudarytumėte prielaidas pinigams atsirasti. Galbūt vienas iš būsimų darbuotojų panorėtų tapti jūsų verslo partneriu, vienas iš tiekėjų sumanytų jus finansuoti, jūs arba jūsų idėja patiktų pastato savininkui ir jis nutartų prisidėti arba iškabų gamintojo svainis imtų ieškoti, kur investuoti kapitalą. Tokį požiūrį į gyvenimą puikiai perteikia posakis iš senovinio, kupino išminties kinų teksto „I čing“ (Permainų knyga), kuriam dau­ giau negu šeši tūkstančiai metų. Visa nutinka tam skirtu laiku. Nebūtina sukaupti visus reikiamus išteklius iš pat pradžių. Savo laiku jų atsiras. Svarbu tik Nauja patirtis  ◼

37


žengti į priekį ir veikti, kol ateis skirtasis laikas. Veikdami taip, tarsi turėtumėte pinigų verslui pradėti, sukuriate energiją, ir ši išjudina vedan­ čių į sėkmę įvykių seką. Jūsų veiksmai sudaro „energijos sūkurį“, įtraukiantį visa, ko reikia jūsų sumanymui. Iš tiesų visa tai, ko jam reikia, jau yra ir lau­ kia jūsų – jums telieka prisitraukti. Tai apima ir laimę. Jei veikiate pagal principą, kad visa, kas jums nutinka, išeis tik į gera, sukuriate energi­ jos sūkurį, ir per jį visa darosi jums naudinga. Apimantis laimės jausmas rodo, kad taip iš tie­ sų yra, imate tikėti, jog viskas galiausiai baigsis gerai. Žinodami, kad tai tiesa, galime atsidusti iš palengvėjimo. Ar elgiatės taip, tarsi visa, kas nutinka, būtų geriausia, kas tik gali nutikti, suvoksite tada, kai po truputį ar staiga pasijusite dažniausiai esantys laimingi, net turėdami nemalonumų ar veikiami nepalankių aplinkybių.

38  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


Geriausia, kas tik gali būti

Jei iš tiesų mokame gyventi, ar galime pasitikti dieną geriau nei su šypsena? Šypsena padės ją leisti romiai ir supratingai... Šypsokimės visa savo esybe. tik nat hanas Siekiant naujų pasekmių gyvenime sunkiausia prisiminti, kad visa, kas nutinka, kuo geriau­ siai mums pasitarnaus. Įsitraukę į įvykius pa­ mirštame turintys reaguoti taip, tarsi tai, kas vyksta, yra geriausia, kas tik gali vykti. Tam prisiminti reikia pastangų, bet jos šimteriopai atsiperka. Vienas puikiausių būdų to nepamirš­ ti – užsirašyti ant daugybės popieriaus lapelių stebuklingąjį sakinį: Visa, kas man nutinka, yra geriausia, kas tik gali nutikti. Priklijuokite tų lapelių visur, kur tik būna­ te, kad nuolat kristų į akis – pavyzdžiui, ant veidrodžio vonios kambaryje, automobilio sa­ Nauja patirtis  ◼

39


lone, savo darbo vietoje, ant piniginės, ant tu­ aletinio staliuko, portfelio viduje, spintoje, ant šaldytuvo, ant lubų virš lovos, ant sienos prie­ šais rašomąjį stalą ir kitose svarbiose vietose. Atsidūrę sunkioje padėtyje stenkitės prisi­ minti šią svarbią tiesą ir elgtis taip, tarsi iškilę sunkumai turėtų išeiti jums tik į gera. Nusišypsokite. Įsivaizduokite, kad aplinky­ bės jums pasitarnaus. Elkitės, tarsi būtumėte ką tik sužinoję nuostabią naujieną arba gavę puikią dovaną. Bet kokią neigiamą energiją, kylančią iš jūsų įsitikinimo, kad tai, kas su jumis vyksta, yra blogai, paverskite teigiama energija. Sakykite sau, kad tai, kas vyksta, jums ypač pravers. Pagal Visatos dėsnį, šios naujos mintys ir veiksmai kreips tolesnę įvykių seką trokštamo tikslo – laimės – link. Visata nedaro klaidų. Visa vyksta, kaip ir turėtų vykti. Tik mūsų požiūris į sunkumus verčia mus sielotis ir juos patirti. Be to, vertindami įvykius kaip blogus, nematome mūsų laukiančios naudos. 40  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


Vienas mano pažįstamas prarado darbą. Jis prakeikė savo dalią, pradėjo gerti ir varto­ ti kokainą. Tris mėnesius lėbavo. Tada sulaukė skambučio iš bendrovės, kurioje visada troško dirbti. Jos vadovybė sužinojo, kad žmogus ne­ turi darbo, ir ketino tuoj pat jį pasiūlyti. Bet pirmiau prašė atlikti narkotikų testą. Vadovybė savo darbuotojams kėlė aukštus reikalavimus ir nenorėjo, kad bendrovėje dirbtų narkotikų vartotojai. Žmogus negalėjo išpildyti jų reikalavimo, todėl darbo negavo. Bet tikroji priežastis, dėl ko taip įvyko, buvo ta, kad jis nustojo tikėti Visata, prakeikė savo, kaip jam atrodė, nesėk­ mę – darbo netektį, užuot tikėjęsis, kad Visata yra parengusi kai ką geresnio. Tai, kad jis pra­ rado senąjį darbą, buvo ne netikėta nelaimė, o tikslingas įvykis, tarsi „brandos atestatas“, lei­ džiantis siekti geresnių dalykų. Žmogus tiesiog to nežinojo. Jeigu Visata, kurioje gyvenate ir jūs, ir aš, nebūtų gyva, sąmoninga ir puikiai mus pažįs­ tanti, gal ir galėtų būti, kad viskas vyksta bet kaip, atsitiktine tvarka. Vis dėlto esame ne­ Nauja patirtis  ◼

41


atskiriama gyvos, sąmoningos ir puikiai mus pažįstančios Visatos dalis. Kaip tik Visata pa­ rūpina, ko mums reikia, kad atskleistume visas savo galimybes. Jūs esate Visata... Jūs – jos dalis.

42  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


Nelaimė ar sėkmė?

Išminčius viską sujungia į darnią visumą. Jis nepaiso sumaišties ir tamsos, sulygina paprastus ir prakilnius dalykus. džuangdzi Kiekvienas gyvenimo įvykis, net ir skausminga patirtis, iš esmės suteikia jums tik dvi galimy­ bes: galite prakeikti įvykį ir laikyti nelaimingu arba galite vadinti jį laimingu. Patyriau, kad tik viena šių galimybių gali padaryti mus lai­ mingus ir padėti mums suteikti laimės kitiems. Supratau, kad blogų įvykių tiesiog nebūna. Bu­ vau priverstas tai įsisąmoninti gulėdamas veidu į purvą gilaus tarpeklio dugne. Su sūnumi Paksu iškeliavome rinkti akme­ nų sodui papuošti. Važiuodamas Malibu kan­ jonu pastebėjau įdomų akmenį, išsišovusį apie 20 centimetrų virš tarpeklio krašto. Išlipęs iš sunkvežimio pamačiau, kad apie pusmetrio il­ gumo akmuo įstrigęs apie 10 metrų gylio tar­ peklio sienoje. Ėmiau lipti žemėtu tarpeklio šlaitu žemyn. Įsispyriau koja į jį, kad galėčiau 80  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


atsiremti, palįsti po akmeniu ir kilstelėti. Avė­ jau lygiapadžius sportinius batelius, o tarpeklis buvo drėgnas nuo ryto rasos. Akmuo svėrė veik penkiasdešimt kilogra­ mų, bet man pavyko jį išjudinti. Tada kilstelė­ jau, kad nustumčiau jį ant kelio, bet staiga pa­ slydau. Ėmiau slysti žemyn stačias ištiestomis rankomis kabindamasis už tarpeklio sienų. Nė nenumaniau, kad akmuo nenukrito ant kelio, bet pasišokinėdamas dėl savo trikampio pavi­ dalo puolė garmėti žemyn į tarpeklį. Plokščioji akmens pusė trenkė man tiesiai per viršugalvį. Tėškiausi ant žemės taip smar­ kiai, kad lūžo du kairės rankos kaulai, smar­ kiai susimušiau kelius. Gulėjau veidu įgrimz­ dęs į purvą, negalėjau kvėpuoti ir judėti, nes visi mano stuburo slanksteliai buvo suspausti; mane paralyžiavo. Kaip manote, ką galvojau gulėdamas pur­ ve, paralyžiuotas ir negalėdamas kvėpuoti? Kad mano atsakymas būtų suprantamesnis, kad pradėtumėte suvokti, ką turiu omeny kalbėda­ mas apie Visatos dėsniais grindžiamą filosofiją, prieš atsakydamas turiu grįžti į praeitį. Visatos dėsniai  ◼

81


Paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje netu­ rėjau jokių moralinių principų. Mano mama Bėja gimė 1900 m. Niujorke, neturtingoje vo­ kiečių šeimoje. Kai mamai buvo penkiolika, vyresnis vyras ją išprievartavo, ji pastojo. Tas žmogus buvo priverstas vesti Bėją, ir taip prasi­ dėjo tikras pragaras. Mano mama nekentė savo vyro už tai, ką šis jai padarė; jis nekentė jos už griežtumą ir šiurkštumą iškart po vedybų, nors tokia tebuvo jos savigyna. Pirmuosius kelerius santuokos metais ji siu­ vo marškiniams sagas, kad užsidirbtų bent ska­ tiką. Kai po trejų metų išsiskyrė su vyru, buvo tapusi visiškai šiurkšti ir žengė nusikalstamo gyvenimo keliu. Dar po kelerių metų Bėja jau vadovavo automobilių vagių gaujai Naujajame Džersyje ir sukčių gaujai Niujorke. Įsigaliojus sausajam įstatymui, ji tapo kontrabandininke ir tiekė viskį vietos klubams. Vėliau, man gimus, ji auklėjo mane vienin­ teliu būdu, kokį mokėjo – kad tapčiau toks, kaip ji. Visada reikalaudavo, kad vadinčiau ją Bėja, nesileido vadinama mama. Pirmoji tai­ syklė, kurios ji mane išmokė, kai man buvo 82  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


maždaug treji su puse: „Niekada nesakyk tie­ sos.“ Kalbėjo: „Tik kvailiai sako tiesą. Jei taip elgsies, tik papulsi į bėdą.“ Jos devizas buvo: „Niekada nesakyk tiesos, jei užtenka gerai pa­ meluoti.“ Todėl melavau, sukčiavau, vogiau ir už tai buvau giriamas. Ji išmokė mane vagiliauti parduotuvėse, kai buvau vos ketverių. Tai buvo vienas jos mėgsta­ mų žaidimų. Ji taip pat man sakė, kad niekuo negalima pasitikėti, ypač moterimis, ir mokė nepaisyti autoritetų. Aiškino man, esą svar­ biausioji taisyklė ta, kad nėra jokių taisyklių, išskyrus „auksinę taisyklę“, skelbiančią: „Tai­ sykles nustato tie, kurie turi aukso.“ Paūgėjęs nuolat užsiėmiau tamsiais reikalais. Laimei, buvau nepasotinamas skaitytojas ir iš šimtų perskaitytų knygų sužinojau apie ki­ tokį gyvenimo būdą. Sulaukusiam dvidešimt penkerių knygos padėjo suprasti, kad Bėja, nuostabi moteris, kurią labai mylėjau, pastū­ mėjo mane žengti visiškai klaidingu gyvenimo keliu, kad tasai kelias tikrai padarys nelaimingą ir mane, ir visus aplinkinius. Iš pradžių buvo sunku tai suprasti, nes jai itin sekėsi, ji tapo Visatos dėsniai  ◼

83


labai įtakinga. Be to, Bėja buvo linksma ir la­ bai dosni. Man irgi sekėsi, nors sėkmę pelniau nesąžiningais būdais. Taigi nusprendžiau pasukti kitu keliu. Su­ pratau, kad gyvenant šalia Bėjos tai neįmano­ ma, todėl 1965 m. susikroviau daiktus ir persi­ krausčiau į Kaliforniją. Buvau nutaręs pakeisti savo gyvenimą. Pirmiausia pasiryžau visada sakyti tiesą. Taip pat pasižadėjau sau niekada nebeišnaudoti žmonių. Iš pradžių tai buvo ne­ lengva, mat iki tol visą gyvenimą melavau ir neturėjau jokių moralinių principų, todėl teko juos susikurti pačiam. Metams bėgant padariau šiokią tokią pažan­ gą. Jei kam nors pameluodavau, prisiversdavau dar sykį aplankyti tą žmogų ir pasakyti tiesą. Buvau nuvykęs į Naująjį Džersį, kad kiek įma­ nydamas atlyginčiau žalą tiems, kuriuos buvau nuskriaudęs ir apgavęs. Man sunkiai sekėsi, bet prisiverčiau tai daryti tol, kol susitikau su vi­ sais, kam tik, kiek atsimenu, buvau pakenkęs.

84  ◼  Dzenas, arba Laimės menas


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Dzenas, arba Laimės menas by knygos.lt - Issuu