Dienoraščio įrašas
Jūs nepatikėsite... mano tėtis veda!
Praėjusiais metais Ledo pokylyje Antarktidoje jam į akį krito viena vampyrė. Pamatė ją kitoje salės pusėje, pakvietė šokti ir viskas – įklimpo. Štai taip! Argi tai ne pati mieliausia visų laikų istorija? Nemanau, kad yra kas nors saldesnio nei meilė iš pirmo įkandimo, oi, žvilgsnio. Tėtis stengėsi neišsiduoti. (Kas nežino tėčio, jis visada toks rimtas!) Bet iš to, ką sakė man, aišku, kad Ramona (toks jos vardas!) nuostabi ir visiškai apsuko jam galvą. Po to 1
vakaro pokylyje jie praleido kelis pritrenkiančius mėnesius Antarktidoje ir dabar OKIASI JIE TU
Dievinu
vestuves!
Noriu pasidalyti savo mažutyte paslaptimi. (Smulkmenėlė, patikinu, nieko svarbaus.) Aš... na... truputį jaudinuosi. Tiesą sakant, visai nepažįstu Ramonos. Kol jie su tėčiu smagiai leido laiką Antarktidoje, aš tupėjau čia, Monstrų vidurinėje. Taigi nė karto jos nemačiau. O dabar mažiau nei už savaitės ji taps mano pamote! Neabejoju, kad ji nuostabi, kaip kad tėtis ir sakė. Kitaip ir būti negali. Bet vis tiek truputį nervinuosi, suprantate? O jei ji... Brr! Baisu net parašyti! O jei aš jai nepatiksiu? Žinau, žinau. Tai kvaila. Veikiausiai 2
tapsime geriausiomis draugėmis, ar ne? Dalysimės madų paslaptimis ir kartu žiūrėsime filmus mergaitėms. Bus šaunu turėti tokią draugę, taip nuostabu, jog netrukus net negalėsiu įsivaizduoti, kad ištisus 1600 metų gyvenome tik mes su tėčiu. Nekantraudama laukiu vestuvių – jos bus tokios kerinčios, tokios elegantiškos! Be galo džiaugiuosi, kad ir mano draugės šiurpiukės pamatys tikras transilvaniškas vestuves ir daug sužinos apie mano vampyriškas šaknis. Šiurpiukės susitiks su mano šeima ir daugybe senų, ištikimų mūsų draugų. Bet geriausia, kad visos apsistosime Transilvanijos pilies rūmuose (tai pats fantastiškiausias VISŲ LAIKŲ viešbutis – net Kleo padarys įspūdį!). Oi, ir dar... nujaučiu, kad man, ko gero, teks būti vyriausiąja Ramonos pamerge! Ar bent jau liudininke (o tai irgi kraugeriškai 3
šaunu). Viliuosi, kad ji man tai pasiūlys, vos susitiksime... Noriu pasirengti, būtinai nusipirksiu žiauriai gražią suknelę – rausvai juodą, pačią nuostabiausią. Apsalau, kai tėtis pasakė, kad Ramona vestuvėms pasirinko rausvą ir juodą spalvas – mums abiem patinka tokios pačios spalvos! Laukiu nesulaukiu, kada gi galėsiu padėti galutinai suplanuoti vestuves, vos tik rytoj nuvyksime į Transilvaniją! Turiu eiti. Netrukus parašysiu daugiau. Saldus bučkis
Drakulaura
4
PIRMAS
M
iela, daili vampyriukė vardu Drakulaura, žengdama iš persirengimo kabinos parduotuvėje, įsikūrusioje jos mėgstamiau-
siame Neimano monstrų prekybos centre, paklau-
sė: – Ką manot, šiurpiukės? – Apsisuko kelis kartus. Tviskanti, nėriniuota juoda suknelė, puošta rausvomis detalėmis, švelniai bangavo apie ko-
jas. Drabužis tobulai tiko prie jos juodų, rausvomis sruogelėmis dažytų plaukų, jo fone švytėjo blyški vampyriukės oda. – Juk ši gražiausia, ar ne? 5
– Ne-re-a-lu, – pareiškė Klodina Volf, ženg-
dama tarp kabyklų su suknelėmis draugės link.
Klodina buvo labai stilinga vilkolakė, puikiai išmanė madą. – Kraupiai gražu.
Frankė Štein išplėtė akis – vieną žalią, kitą
mėlyną.
– Su rausva tu verti iš koto, Drakulaura, –
Frankė, vienintelė Frankenšteino dukra, irgi tu-
rėjo savo pritrenkiantį stilių, tik ji juodą derino su balta.
– Išrinkta vienbalsiai, – sukikeno Drakulaura
ir nėrė už užuolaidos persirengti mokykline uni-
forma. – Sakykit, argi vestuvės nenuostabu? – šūktelėjo atsargiai nusivilkdama suknelę. – Negaliu patikėti, kad būtent mano tėtis tuokiasi!
– Negali sakyti, kad dalyvavai vestuvėse, kol
nepabuvojai karališkose vestuvėse, – pareiškė
Kleo de Nil. Kleo – mumija ir Egipto princesė, išpaikinta dievaitė, be galo ištikima savo draugei.
Tysojo išsipleikusi ant sofutės netoliese, nekan6
triai laukdama taurės šviežiai spaustų apelsinų sulčių, kurių išsireikalavo iš pardavėjo: didingai
pranešė, kad norinti ko nors pasiurbčioti, kol jos draugė rinksis suknelę vestuvėms. – Na, bet tavo tėčio vestuvės irgi bus nepakartojamos, tuo neabejoju.
– Jos bus neprilygstamos, Drakulaura! – susi-
jaudinusi pritarė Klodina. – Važiuosime visos kartu, šiurpiukės, argi nenuostabu! Niekada ne-
galvojau, kad vilkolakė, tokia kaip aš, vyks į Transilvaniją du kartus vieną po kito.
Drakulaura išėjo iš persirengimo kabinos.
– Aš irgi labai to laukiu, šiurpiukės. Kaip man
pasisekė, kad keliausite kartu su manimi. Norėčiau, kad vyktų visa Monstrų vidurinė! – ir ji atsiduso. – Trūksta tik visai mažo dalykėlio, kad šis
savaitgalis būtų išties nepamirštamas: norėčiau, kad ir Klodas būtų kartu. Jis toks mielas, tikrai jo pasiilgsiu. Kai pagalvoju, kad jis nedalyvaus tėčio vestuvėse, suspaudžia širdį. 7
– Jokiu būdu, – paskubom įsiterpė Klodina,
pagrasydama draugei vienu aštrianagiu pirštu.
Dabar ji mažiausiai norėjo, kad kelionėje aplink
trintųsi jos brolis. Jų gauja ir taip nuolat būdavo kartu, tad kartais jai norėdavosi likti vien su draugėmis. – Šis savaitgalis tik mūsų, šiurpiukių. Ir jis bus žiauriai nuostabus!
Jų draugužė Gulija Jelps tik suniurzgė pritar-
dama. Ji vangiai sumirksėjo po savo raginiais aki-
niais ir pasitaisė raištį ant ilgų vešlių mėlynų plaukų. Tada įsikišo skaitytą knygą į rankinę – pasimėgaus vėliau.
Kleo žaismingai užvertė akis ir nusižiovavo.
– Kada gi išeisime iš šito prekybos centro! Ar
jau baigei, Drakulaura? Man atrodo, laukiame jau visus metus, kol tu ką nors išsirinksi.
– Aš pasirengusi! – džiugiai atsiliepė Draku-
laura. Ji žinojo, kad Kleo erzinasi, galų gale
Kleo – stilinga mumija, ir jai patinka apsipirkti ne mažiau nei kitoms šiurpiukėms. 8