Issuu on Google+

Joe Vitale’is,

rinkodaros specialistas, autorius ir metafizikas

Melas Gillas yra psichoterapeutas, vienas žymiausių asmeninio tobulėjimo srities specialistų. Jis veda seminarus ir praktines paskaitas daugybei žmonių, instruktorių bei verslo lyderių visame pasaulyje. Daugybę metų gilinasi į hermetinės filosofijos principus ir šias žinias taiko įvairioms žmonių problemoms spręsti.

„Didžioji paslaptis“ padės pasinerti į save ir atskleis visus gyvenimo lobius!“ –

Bobas Proctoras,

yra vienas

filosofas, autorius ir saviugdos vadovas

Laimė, meilė, sveikata, turtai – viskas pasiekiama ranka. Ši knyga kviečia jus patirti nepaprastų nuotykių. Autorius ir keli šiuolaikiniai mąstytojai šioje knygoje atskleidžia senovės paslaptis, kurias pritaikę kasdienybėje atrasite naują tikrovę ir aistrą gyventi! Šis gyvenimo vadovas taps tvirčiausiu jūsų sąjungininku atskleidžiant savo galimybes ir padės nugalėti kelyje pasitaikančias fizines bei psichologines kliūtis. Pradėkite mokytis jau šiandien ir įvaldykite šiuos visuotinius dėsnius. Įženkite į pasaulį, kuriame tikrai VISKAS YRA ĮMANOMA!

Tapkite Knygų klubo nariu!   Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį   Naujausios ir populiariausios knygos    Ypatingi pasiūlymai   Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą www.knyguklubas.lt

Traukos dėsnis

iš septynių seniausių principų. Sužinokite, kokie yra kiti šeši.

Mel Gill

„Jei trokštate laimės, skaitykite „Didžiąją paslaptį“! Ši knyga padės suprasti, kur jos ieškoti, ir duos įrankių ją surasti!“ –

M e l

G il l


TURINYS Dedikacija  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  6 Padėka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  8 Įžanga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  10 Pratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  12 Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  15

Pirmoji dalis 1 skyrius – Diena, pakeitusi pasaulį  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  20 2 skyrius – Viskas įmanoma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  36 3 skyrius – Bumerangu išskrenda ir sugrįžta  . . . . . . . . .  52 4 skyrius – Gerosios vibracijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  66 5 skyrius – Viskas turi priešybes . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  78 6 skyrius – Plaukite pasroviui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  88 7 skyrius – Viskam savas laikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  100 8 skyrius – Viskam yra priežastis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  110

Antra dalis 9 skyrius – Sinchroniškumo paprastumas . . . . . . . . . . . .  124 10 skyrius – Būkite turtingi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  136 11 skyrius – Džiaukitės puikia sveikata . . . . . . . . . . . . . . .  150 12 skyrius – Patirkite meilę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  166 13 skyrius – Kaip rasti tikrąją laimę  . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  186 14 skyrius – Geriausios mūsų gyvenimo dienos . . . . .  208 Didžiosios paslapties mokytojai… . . . . . . . . . . . . . . .  215

5


Septynis Hermio dėsnius sudėtinga paaiškinti, o dar sunkiau iliustruoti. Vis dėlto šioje knygoje Melas juos supaprastino ir išdėstė taip aiškiai, kad imi svarstyti, kodėl buvo taip sunku juos suvokti. Yra nekintami Atitikimo, Galvosenos, Priešybių, Priežasties ir Pasekmės, Giminės, Vibracijų ir Ritmo dėsniai. Jie visi persipina skirtingais būdais ir laipsniais bei virsta tuo, ką neišvengiamai patiriame kaip Traukos dėsnį. Perpratus šiuose puslapiuose išdėstytus principus atsiras dvasios ramybė, lydėsianti visuose gyvenimo pateikiamuose išbandymuose. Nereikia trokšti didesnio sąmoningumo ar nusižeminimo bei tikėjimo, kad suprastumėte, jog VISKAS yra prieinama jau dabar ir galite sukurti tokį gyvenimą, apie kurį svajojote. Jums tereikia įrankių rinkinio bei Didžiosios paslapties atskleidžiamo požiūrio ir atrakinsite vartus į Saliamono šventyklą, kur slypi didžiuliai lobiai bei išmintis. Per amžius daugelis išminčių rašė apie šiuos septynis magiškus dėsnius tokiuose veikaluose kaip Kibalionas ir Smaragdo lentelė, bet šiandien, šiame amžiuje, mums pasisekė, kad turime tokių asmenybių kaip Melas Gillas, kuris ne tik aiškiai supranta šiuos principus, bet ir moko jų kiekvieną sutiktąjį. Jis – miesto žynys, skleidžiantis išmintį per seminarus, pamokas ir radijo laidas, o dabar visa tai sudėjo į knygą, kurią laikote savo rankose. Kaip pasakytų Melas, ne atsitiktinumas, kad skaitote šią knygą. Taip buvo lemta; tai jūsų Likimas. Per pirmąjį susitikimą mane įkvėpė nuo Melo dvelkianti ramybė ir giedra, o šiandien jaučiuosi palaimintas, galėdamas vadinti jį geru draugu. Kartą protingas mokytojas man pasakė, kad turime būti mokytojais mažiau žinantiems; bendrakeleiviais esantiems tame pat lygyje; ir mokiniais išmintingesniems už mus. Išmintingai pasirinkau tapti vienu iš Melo mokinių ir kaskart, kai mes drauge, sužinau iš jo kažką nauja.

13


Knyga, kurią laikote rankose, yra neįtikėtina tikra istorija jauno žmogaus, kuris leidžiasi į atradimų kelionę ir per bėdas bei skausmą atskleidžia tikrąsias visatos paslaptis. Nuo nelaimingo atsitikimo kalno viršūnėje, kur praranda ranką, iki operacinės, kurioje balansavo „tarp gyvybės ir mirties“, jis rodo didžią drąsą ir ryžtą turėdamas vieną tikslą… prisiminti Šviesos duotas pamokas ir pasidalyti jomis su pasauliu. Su Melu turime bendrą draugą Charlį „Didįjį“ Jonesą, deja, mirusį nuo vėžio kuriant filmą Didžioji paslaptis. Svarstau, ar Charlis nepritartų mano žodžiams, kad ši knyga tikrai DIDI!!! Žinau, kad skaitydami šią knygą gausite tiek pat naudos, kiek ir aš! Iš širdies į širdis

Jackas Canfieldas

14


Įvadas Buvo tamsi 1976 metų gruodžio 19-osios naktis, kai mano pasaulis pasikeitė. Tą dieną aš numiriau! Buvau miręs 19 minučių ir iš tikrųjų šiandien turėčiau būti negyvas. Neturėčiau kalbėti, juolab vaikščioti. Išgyvenau siaubingą krytį ir paskui – operaciją, per kurią iki alkūnės buvo amputuota mano kairioji ranka. Sakyta, kad taip siekiama užkirsti kelią dujinei gangrenai, pasklidusiai po visą mano kūną. Jaučiau, kaip mano organai tiesiogine šio žodžio prasme vienas po kito „atsisako“, tarsi kažkas išjunginėtų lempeles kambaryje. Iš pradžių pasidavė inkstai, paskui – kepenys, širdis, galiausiai – plaučiai. Tą akimirką atsiskyriau nuo kūno ir iškeliavau į vietą, kurią tik dabar pamažu pradedu atsiminti. Gavau išmintingų pamokų ir tai, kas man prailgo iki kelių dienų, atsitiko per 19 minučių. Bėgant metams, šios pamokos virto sąmoningu žinojimu, ir aš praturtėjau neabejotinomis „dovanomis“, apie kurias nutuokia tik mano artimiausi draugai. Bėgant metams, tapau motyvacijos mokytoju ir gydytoju. Septynerius metus vedžiau radijo laidą. Ji buvo transliuojama penkias dienas per savaitę po tris valandas, ir susivokiau „skleidžiantis“ Mokytojų karalystės (taip vadinu dėl „mokytojų“, kurių mokiniu tapau) man perduotą išmintį. Gyvendamas visiškai „normalų“ gyvenimą nuo Sietlo iki Niujorko, dabar turėdamas namus Čikagoje ir biurus Artimuosiuose Rytuose, nesijaučiu esąs kitoks nei mano broliai ir seserys ar draugai. Tačiau buvo „atstumas“, kamavo ramybės neduodantis jausmas, kad nepriklausau… niekur.

15


Kiekvieną netikėtą susidūrimą, kiekvieną emociją išgyvenau tarsi ne aš. Viskas nuostabiai netikėtai į vietas stojo 1999 metais Artimuosiuose Rytuose, kai visos mano priešingybės staiga subliūško… ir tapo viena. Neliko jokio gėrio ar blogio, pakylėjimo ar nusivylimo, šalčio ar karščio, artumos ar tolio, vidaus ar išorės, rytų ar vakarų, vyriško ar moteriško, liūdno ar linksmo… daugiau nei penki šimtai priešybių žlugo ir tapo viena, nes nebebuvau „Aš“, kurį žinojau. Tapau kažkuo kitu. Nebeįžvelgiau draugų ar priešų, tik brolius ir seseris ilgoje kelionėje, vedamus neaprašomos… žodžiais nenusakomos nežinomos jėgos. „Prisimenu“ rankraščius, lenteles, knygas, kurios „gyveno“. Turiu omeny, kad paėmus į rankas knygą žodžiai joje keitėsi ir viskas, ką žinojau, vis dar keičiasi ir rutuliojasi! Pasidalijau tuo, ką galėjau perteikti suprantama kalba, ir nutylėjau visa kita. Išmintingiau buvo tarti „nežinau“ nei apsijuokti. Žinojau tik, kad galingesnė jėga atveria man visatą. Taip ir nutiko! Ėmiau patirti įvairiausių dalykų ir sutikti reikiamus žmones laikydamasis vienos minties. Bet negalėjau visiškai kontroliuoti šio proceso. Tai jaukė mano gyvenimą! Visata neskyrė „gėrio“ nuo „blogio“, nebent to prašydavau. Supratau hipnozės ir pasąmonės perprogramavimo principus, nes daugelį metų buvau mokytojas ir turėjau hipnotizuotojo magistro laipsnį. Tačiau dabar nori nenori pakrikų patyrimų rasdavosi kasdien. Išmokau „kontroliuoti“, „nuraminti“ mintis bei emocijas ir pradėjau mokyti kitus to, ką žinau. Tada spontaniškai ir vėl ėmiau atminti Karalystę, mokymus ir man atskleistas tiesas. Buvau „paprašytas“ sukurti filmą ir nurodyti jo pavadinimą – „DIDŽIOJI PASLAPTIS“. Daugelis žmonių, veiksnių ir jėgų, kurios kol kas telieka neįvardytos, bandė sukliudyti atsirasti filmui ir knygai. Atsidūriau ant bankroto slenksčio, išgyvenau skausmingas skyrybas, buvau atskirtas nuo dviejų vaikų, kurie man atstojo visą pasaulį,

16


ištvėriau draugų išdavystę, kovojau su bloga man linkinčiomis jėgomis ir virtau emociškai suluošintu žmogumi. Vis dėlto per visus tuos įvykius „kažkas“ liko greta ir pamažu atskleidė man savo galias. Staiga supratau, kad NESU vienas. Bet tai kita istorija ir kita knyga. Kad ir kokie būtų kitų žmonių jausmai, žinojau, kad turiu padėti kiekvienam: nesvarbu, laikančiam save mano „priešu“ ar draugu. Meilė ir atjauta plūstelėdavo iš manęs netinkamiausiomis akimirkomis, pavyzdžiui, verslo derybų ar sutarties pažeidimų įkarštyje. Pradėjau jausti asmenis, su kuriais kovojau. Pradėjau matyti ir jausti jų baimes, skausmą, poreikius ir ateitį! Parašiau ir sukūriau plakatą, kuriame atsispindi šis nenugalimas jausmas. Štai kas jame parašyta: „VISI ESAME VIENAS: jei galėtume perskaityti slapčiausias priešo mintis, kiekvieno žmogaus gyvenime rastume širdgėlą ir kančią, kurių pakaktų priešiškumui nukenksminti.“ Štai tada man pradėjo skleistis DIDŽIOJI PASLAPTIS. Viskas stojo į vietas. Supratau, kas esu, kur esu ir ką turiu daryti. Įprastas mąstymas dingo. Atsivėrė nauja galimybių ir juoko pripildyta perspektyva.


Pirmoji dalis Meta yra gražus žodis. Žodis, kurio dauguma nesupranta. Tai nematoma akimis. „Pamatyti“ galima tik vidine supratimo akimi. „Meta“ reiškia „už fizinio“. Ar žinote, kad 99 procentų gyventojų užprogramuoti leisti išoriniam pasauliui kontroliuoti vidinį? Norėdami gauti, ką norite, turite leisti vidiniam pasauliui kontroliuoti išorinį. Tokia yra Didžiosios paslapties esmė.

Bobas Proctoras


1 skyrius

Diena, pakeitusi pasaulÄŻ


„Mirties laikas – 04.15 ryto!“ Galiu labai tiksliai nurodyti tą gyvenimo akimirką, kai žemė sustojo tarsi sulaikiusi kvapą norėtų pamatyti, kaip sutiksiu savo likimą. Esu tikras, kad jei tai būtų užfiksuota laikmačiu, viskas būtų nutikę žaibiškai. Tačiau tą akimirką man atsivėrė pasaulis ir leido suprasti paslaptis, esančias už įprasto žinojimo ribų. Niekas nebebus kaip anksčiau. Leidausi į neįprastą kelionę. Aš esu Melas Gillas, bet dauguma mane vadina tiesiog Melu. Kaip psichoterapeutas ir motyvacijos mokytojas keliauju po pasaulį kalbėdamas žmonėms apie jų pasąmonę ir mintis, kurios gali lemti ne tik džiaugsmo lygį, bet neišvengiamai ir jų likimus. Tai šaunus darbas, bet, kaip jau užsiminiau, žinojimas atėjo iš mano paties kelionės. Kelionės, į kurią tiesiogine to žodžio prasme leidausi atsitiktinai. Ėjo 1976 metai, buvau sulaukęs 18. Kiek anksčiau tądien gavau mažą plokščią akmenuką su išraižytu simboliu, kuris atrodė panašus į „M“. Tai buvo runa, vikingų abėcėlės rašmuo. Bet priešingai šiuolaikinėms rašto sistemoms, senovės žmonės raidėms priskirdavo didžių galių. Runa reiškia „paslaptis“. Senovės tautoms runos, sudarytos iš 24 rašmenų, dažnai išraižytos ant mažų akmenėlių, buvo pranašas. Jie sudėdavo runas į krepšį ar nedidelį indą, sumaišydavo ir nežiūrėdami ištraukdavo vieną akmenėlį, kuris numatydavo ateities įvykius. Garsiai tariamas runos pavadinimas pažadindavo jos virpesius, ir akmuo „padėdavo“ prašančiajam rasti atsakymus. Galbūt todėl ir nešiojausi akmenuką. Ieškojau savo kelio ir to, kas laukė.

21


Kadangi kartais lengviau su kažkuo susitaikyti „išėmus“ save ar savo emocijas iš lygties, žmonės jau seniai pasitelkė Atitikimų dėsnį kaip mokymo priemonę istorijose. Jis yra alegorijose, pasakėčiose ir parabolėse. Visi pasaulio žmonės skaitė tokias Ezopo pasakėčias kaip Berniukas, šaukiantis vilką ar Kiškis ir vėžlys arba Biblijos paraboles Garstyčios sėkla ir Sūnus palaidūnas. J. J. R. Tolkieno Žiedų valdovas ir C. S. Lewiso Liūtas, ragana ir drabužių spinta – naujausi pasakojimai, padarę nuostabų darbą – įvertinę, kas nutinka, kai blogai elgiamės su kitais, nes jie kitokie nei mes. Juose stipriai akcentuojama ir gėrio pergalė prieš blogį, perėmus savo gyvenimo ir likimo kontrolę pozityviai galvojant ir veikiant.

Joelis Robertsas „Žinote, sakoma, kad jei pastatysite, tai ateis. Manau, kad jei pastatysite kažką tikrai nuostabaus ir išskirsite tai prekybos vietoje, sugalvosite pardavimo pasiūlymą, būsite atkaklus siūlydamas tai pasauliui, visai įmanoma, kad žmonės ateis. Tačiau nebūtinai. Pasyviai sėdint ir įsivaizduojant dalykus, pasaulis tikrai nepramins takelio prie jūsų durų. Turite imtis veiksmų ir padėti sau susikurti tikrovę.“ Tad ką Atitikimų dėsnis turi bendro su kasdieniu pasauliu, kuriame turime rūpintis savo šeima, užsidirbti pragyvenimui ir visur kitur būti antžmogiu? Gana daug ką. Nes esame tarsi milžiniški veidrodžiai, atspindintys savo vidinius išgyvenimus išoriniam pasauliui. Voilà, dar vienas raštas!

58


Pagalvoję apie įsimylėjėlį netruksite pastebėti raštą. Asmuo gali būti įsimylėjęs net ne kitą žmogų, o gyvūną, kūdikį, net save patį. Nesakiau, kad turime tai matyti, tik pagalvokite apie kažką panašaus! Kai žmonės dega aistra kam nors, kaip jie elgiasi? Jie šypsosi ir yra laimingi. Kai kas nors yra nuoširdžiai laimingas, šis jausmas užkrečiamas. Sunku būti niurzgliam šalia laimingo žmogaus. Galbūt viduje verda begalė kitų emocijų, bet dabar kalbama ne apie mus, taigi su jomis susitvarkysime akimirksniu. Dabar norime sutelkti dėmesį į laimingus žmones. Laimingi žmonės gerai jaučiasi, ir tai atsispindi išorėje. Ši teigiama energija pritraukia ir žmones, ir situacijas, kurių jie trokšta. Jiems padidinamas atlyginimas, jie laimi svajonių atostogas dviem, sulaukia žinios iš seniai matyto draugo ir panašiai. Net kai reikalai klostosi ne visai taip, kaip jie planavo – įstringa spūstyje ar prisvyla vakarienė – jie nesikeikia dėl menkniekių. Jiems jie nereikšmingi, nes supranta, kad gyvenimas yra puikus, ir viskas susitvarkys. Tačiau yra ir posakis: „Bėda po vieną nevaikšto.“ Kadangi visatos dėsniai yra neutralūs, jie veikia abiem kryptimis. Tad jei naktis buvo sunki, o lipdamas iš lovos užkliudėte katę, tada ją paspyrėte, nes jos neturėjo čia būti, suprantate, kad vėluojate į darbą, nes neskambėjo žadintuvas, nebeturite laiko išsimaudyti po dušu, todėl viskas atrodo lygiai taip pat kaip ir jaučiatės – o jaučiatės dar blogiau, nes žinote, kad diena sugadinta. Žinoma, atėjęs į darbą sužinote, kad praleidote svarbų susitikimą, viršininkas ant jūsų staugia, tad išsiliejate ant merginos, kai ši paskambina, o už tai, kad elgiatės kaip šiknius, ji atšaukia pasimatymą. Dar tas erzinantis mamos skambutis, ji burnoja, koks esate blogas sūnus, nes neatėjote jai padėti sutvarkyti kažkokių reikalų, nors ji prašo jau kelis mėnesius. Tada grįžtate namo, kur aprūkusiame bute darbuojasi gaisrininkai, nes skubėdamas iš namų pamiršote išjungti lygintuvą, o dingus katei visai išskystate, nes prisimenate, kad paskutinis dalykas, kurį padarėte, jai įspyrėte, o ji buvo vienintelė, kuri jus išties mylėjo! Kokia drama!

59


Kartais vienodai taikytini dėsniai yra kur kas sąžiningesni nei norėtume. Tad neieškant mėgstamiausių, vienintelis kelias judėti iš nemalonios situacijos į teigiamą – turi nutikti kažkas, kas pakeis paradigmą. Tas pokytis įvyksta tada, kai pakeičiame požiūrį į pasaulį ir savo veiksmus. Daugelis negali atsikratyti žalingų įpročių – pirkimo manijos, piktnaudžiavimo alkoholiu ar lošimo, nes bando taisyti išorę, o ne lenda vidun. Vergystė parduotuvėms ar alkoholio skonis nėra pagrindinė priežastis; problemos glūdi gilesniame lygmenyje. Žmogus gali net nesuprasti, kad jo priklausomybė – tai būdas nuslėpti kažką daugiau. Tačiau kad ir kiek keistume išorę, to niekada neužteks, jei nepasikapstysime giliau. Juk to moko dauguma pagalbos sau programų. Sakydamas „Turite būti pokytis, kurį norite matyti pasaulyje“, Mahatma Gandhi citavo Atitikimų dėsnį. Jis žinojo, kad norėdami pakeisti pasaulį, turime pradėti nuo savęs ir keisti galvoseną. Tai primena man budistų pasakėčią. Kadaise gyveno labai turtingas žmogus. Jis pinigų turėjo tiek kiek šiandien – Donaldas Trumpas, bet buvo labai šykštus. Spausdamas kiekvieną centą jis negalėjo pateisinti išlaidų net maistui, mat tai reikštų prarastą dalį turtų. Jis marino badu ne tik save, bet ir žmoną, vaikus bei tarnus. Kartą išėjęs pasivaikščioti jis sutiko berniuką, parduodantį saldžius pyragaičius. Jie taip dieviškai kvepėjo, kad jis buvo besusigundąs vieną nusipirkti, bet paskutinę akimirką susitvardė. Kol grįžo namo, taip įsisvajojo apie pyragaičius, kad prastai pasijuto ir atgulė tiesiai į lovą. Netrukus žmona atėjo pažiūrėti, kas jam nutiko, ir vyras papasakojo apie pyragaitį.

60


– Ne bėda, mielasis, galiu prikepti saldžių pyragaičių visam kaimui. Tai išgirdus jį ištiko kone širdies smūgis. – Ne, šito tai jau aš neleisiu. Kaimui nereikia pyragaičių. – Gerai, tada iškepsiu kelis namiškiams, – nusijuokė žmona ir pasisuko išeiti. Bet jis pačiupo jos ranką. – Aš nenoriu, kad tarnai gautų pyragaičių. Žinodama, koks vyras šykštuolis, ji linktelėjo. – Tada iškepsiu kelis tik mūsų šeimai. Jis ir vėl papurtė galvą. – Vaikams irgi nereikia. Žmona atsiduso. – Gerai, iškepsiu tik du – vieną tau, vieną sau. Tai išgirdęs jis atsisėdo. – Bet kam tau pyragaitis? Juk sergu aš. Nors žmona nebuvo tuo sužavėta, ji iškepė pyragaitį, kurį jos vyras akimirksniu prarijo. Taip jau nutiko, kad dangaus dievas Sakka stebėjo turčių ir nusprendė, kad pats laikas jį pamokyti. Tad kitą dieną godišiui išėjus pasivaikščioti, jis pasivertė juo ir atėjo į jo namus. Dievas paliepė tarnui bėg-

61


ti į kaimą ir visiems pasakyti, kad šeimininkas atveria duris į savo turtų kambarį ir pasidalys jais su bendruomene. Jie gali ateiti ir pasiimti, ką nori. Netrukus užvirė chaosas, nes kaimiečiai triukšmingai veržėsi aukso ir brangenybių. Stebėdamasis, kodėl kilo toks bruzdesys, turtuolis atsekė kaimiečius į savo namus. – Padėkite, padėkite, mane apiplėšė! – šaukė jis visiems. Apie turtų dalybas sužinojęs karalius netrukus atvyko pamatyti visko savo akimis ir išgirdo žmogelio šauksmus. – Tačiau tavo tarnas sakė, kad turtai dalijami tavo paties valia. – Nesąmonė, – plūdosi turtuolis kviesdamas žmoną paliudyti, kad jis niekada nepadarytų tokios kvailystės. Jai atvykus, Sakka, vis dar apsimetęs šykštuoliu, stovėjo šalia jos. Priblokštas, kad mato savo antrininką, turtuolis bandė paaiškinti: – Ar nematote? Jis apsimetėlis! Negalėdamas nustatyti, kuris yra tikrasis turčius, karalius paklausė, ar žmona padėtų išsiaiškinti. – Manau, taip, – atsakė ši ir paklausė antrininko: – Kam verčiau nešykštėti – kaimynams ar sau? Sakka greitai atsakė: – Geriausia būti dosniam visiems. Tikrasis turtuolis pradėjo trypti kojomis iš pasipiktinimo: – Tai suktas klausimas. Niekam nereikia būti dosniam!

62


Didžioji paslaptis