Žinutė iš Paslaptingos karalystės
– Kiek daug namų darbų reikia paruošti, – atsiduso Elė Makdonald, eidama namo su draugėmis. – Turiu parašyti rašinėlį, bet nė neįsivaizduoju, nuo ko pradėti! – Eime pas mane, visos drauge paruošime namų darbus, – pasiūlė Džasmina. – Padėsime viena kitai, galėsime ir muzikos pasiklausyti. 9
Debesų sala
– Puiki mintis, – pritarė Samer ir susikabino rankomis su draugėmis. – Net namų darbai gali būti smagūs, jei juos atlieki ne viena. – Na, linksmybėmis čia nekvepia, – nusišypsojo Elė, jos žalios akys sužibo. – Bet trise tikrai ne taip nuobodu. Kvatodamos mergaitės priėjo Džasminos namus ir sugriuvo į virtuvę. Ant stalo gulėjo didelė dėžė šokoladinių pyragaičių, šalia buvo padėtas raštelis. Džasmina jį paėmė ir garsiai perskaitė: Sveika, Džasmina! Neabejoju, kad Elė ir Samer ateis kartu, todėl pasidalyk pyragaičiais su draugėmis. Šaldytuve yra ir mano gaminto limonado. Pasimatysime penktą vakaro. Mama
10
Žinutė iš Paslaptingos karalystės
– Tavo mama tokia rūpestinga, – pagyrė Samer. Džasmina nusišypsojo. – Įdomu, kodėl ji pamanė, kad ateisim drauge? – Na, juk visi žino, kad mes nuolat būnam kartu, – nusijuokė Elė. Samer sukikeno. Mergaitės gyveno kaimelyje, kuris vadinosi Medaus Slėnis, visos lankė tą pačią mokyklą. Jos draugavo nuo mažų dienų ir taip dažnai svečiuodavosi viena pas kitą, kad ten jausdavosi kaip namie. Džasmina atidarė šaldytuvą ir išėmė didelį ąsotį limonado, Samer surado tris stiklines ir lėkštę. – Laikas imtis namų darbų, – paragino Džasmina. Ji sudėjo indus ant padėklo ir nusivedė drauges laiptais į viršų, į savo kambarį. 11
Debesų sala
– Tu laikai stebuklingą dėžutę ant tualetinio staliuko! – vos įėjusi vidun sušuko Elė.
Džasminos kambarys buvo nedidelis, bet išdailintas. Sienos nudažytos ryškiai rožine spalva, virš lovos kabojo nertas raudonas baldakimas. 12
Žinutė iš Paslaptingos karalystės
– Baiminausi praleisti Paslaptingos karalystės žinutę, – teisinosi Džasmina. Mergaitės sužiuro į nuostabią medinę dėžutę. Jos šonai buvo padabinti įmantriais fėjų ir vienaragių raižiniais, dangtelyje įtaisytas veidrodėlis, papuoštas šešiais skaidriais akmenukais. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodė kaip papuošalų dėžutė, nors iš tikrųjų buvo stebuklinga. – Kai praėjusį kartą ją saugojau, net miegojau su dėžute po pagalve! – nusikvatojo Elė. Draugės rado tą dėžutę pasibaigus mokyklinei labdaros mugei, ji nežinia kaip pasipainiojo Elei po kojomis. Vėliau paaiškėjo, kad stebuklinga dėžutė priklauso karaliui Linksmuoliui, Paslaptingos karalystės valdovui. 13
Debesų sala
Paslaptinga karalystė – tai stebuklų šalis. Apie ją žinojo tik Džasmina, Samer ir Elė! Tai nuostabi pusmėnulio formos sala, kurioje laimingai gyvena undinės, vienaragiai, fėjos ir elfai. Tačiau karalystei grėsė didelis pavojus. Baisioji karaliaus sesuo Pagieža labai supyko, kad karalystės gyventojai valdovu išrinko ne ją, o karalių Linksmuolį, todėl norėdama atkeršyti ir pridaryti bėdų pasiuntė į salą šešis siaubingus žaibus. Samer, Džasmina ir Elė jau surado du žaibus ir panaikino klastingus jų burtus. – Labai norėčiau vėl leistis į stebuklingą nuotykį, – atsiduso Elė. – Ir aš, – pritarė Džasmina. Ji išsiėmė iš kuprinės knygas ir išdėliojo ant kilimo. Paskui už ausų nubraukė ilgus tamsius plaukus. – Laikas imtis darbo, – 14
Žinutė iš Paslaptingos karalystės
paragino drauges, čiupdama šokoladinį pyragaitį. Elė pasiėmė kalbos vadovėlį ir įsikando pieštuką. Mergaitė dairėsi po kambarį mėgindama sugalvoti temą rašinėliui. Staiga kažkas patraukė jos dėmesį.
Debesų sala
– Rodos, mums nebereikės ruošti namų darbų! – patenkinta pareiškė Elė. – Stebuklinga dėžutė ėmė švytėti! Draugės prišoko pasižiūrėti. Susijaudinusios mergaitės sužiuro į dėžutę, dangtelio veidrodyje ėmė ryškėti raidės, palengva jos susijungė į žodžius.