Mūsų žemė Miegokit, mano upės, Po tiltais krištoliniais, Sapnuokit, aukštos eglės, Pilis iš debesų. Išdidūs briedžiai brenda Vidužemio pusnynais. Geltonos zylės čiulba – Ir man labai šviesu. Kad niekas nesuteptų Gimtų baltų berželių, Mes budim, kad saulutė Gyventų mūs namuose. Tegu netrūksta niekam Nei duonos, nei dainelių, Tegu vaikai ir paukščiai Pasaulyje dainuos. 3
Pavasario upelis Balti patalėliai sniego. Tik eglė tykiai žaliuoja. Vai, kas po sniegu nemiega? Vai, kas po sniegu dainuoja? Kur šilo mėlyna juosta, Saulutė ugnį įskėlė. Saulutė upelį prikėlė. Ir teka per aukštą šlaitą – Per miško snieginį skruostą Upelis – žalia ašarėlė. Aš ieškau žibuoklės Upeliukas uždainavo. Linksmas vėjas nušuoliavo. O saulutė taip šviesi. Žibuoklėle, kur esi? Ar aukštam kalnely? Ar kiškio namely? Ar po paukščio sparneliu, Ar po sniego kąsneliu?
6
Rasa Eina per lauką saulė basa, O ant žolyno – žvilga rasa! Stiklo širdelė sumirgėjo, Stiklo sparneliai suplazdėjo. Dairos žolynas – dingo rasa. Eina per lauką saulė basa. Ar mano lapas – tau ne namai? Čirpė žiogeliai – ar nelinksmai? Kur nuskridai tu? Labai toli? Ko pasiilgai – kokioj šaly? Rytas Saulė tarė: šildau ir šviečiu Tavo kaktą spinduliu skaisčiu. Tarė šaltinėlis: gerk mane. Žvaigždės – mano šaltame dugne. Kriaušė tarė: aš visa tava. Mano vaisiuj – vasaros gaiva. Tarė žiemkentys: aš tau nešu Duonos kąsnį su rasos lašu. Žemė tarė: aš tave laikau. Žaisk ir juokis. Ir dainuok. Ir auk. 7
Žydi obelis Aš esu pilna žiedų Kaip naktis pilna žvaigždžių. Aukso bitėm aš skambu – Ir pavasarį švenčiu. Rinksiu spindulius žiedais. Mano lapuos saulė žais. Vėjas žiedlapius nupūs. Obuoliai maži nubus. Juos penėsiu saulele, Gaubsiu vakaro migla. Obuoliukai paūgės, Rūgštumėlis – pasaldės. Obuoliai kris dideli Tau prie kojų – dovana. Tau prie kojų kris tyli Mano vasaros daina.
Bėga smilgos Baltos smilgos pakeliais – Nešukuotos. Jei pagaus – nebepaleis Vėjas juodas. Iš eglynų tik iššaus Tartum vilkas. Smilgų vėjas nepagaus. Bėga smilgos!
8
Vakare
Noriu medaus
Kas ten pievoj šoka Tylios ir nubalę? Vakarinės miglos Su baltom suknelėm.
Žydi alksnynas. Kvepia medum. Noriu medučio, O nerandu.
Kas ten gailiai ūkia? Kam galvelę sopa? Tai senojoj tuopoj Verkia pelėdžiukai.
Laiko alksnynas Medų aukštai. Dūzgia spurgeliais Bičių šimtai.
Kas ten girioj šaukia? Ar neranda kelio? Tai karalius briedis Vis užmigt negali.
Lekia bitelė Pilna medaus. Duok man lašelį, Duok man saldaus! 9