GULBĖ Ežerėlio pakrašty Burė skleidžiasi grakšti. Išsiskleidžia – ir padangę Du balti sparnai uždengia.
ANTYS Antys dailios, apvalainos, Bet dailiausi – gaigalai: Jų plunksnelės žėri, mainos Lyg karališki šilkai.
KRAGAS Ežere gyvena kragas, Išdidus tarytum grafas. Užsidėjęs ausines Nardo kragas po gelmes.
36
TULŽYS Tulžy, tulžy, Kas tavo gūžy? Tulžys aukšlę vaiko, Šnekoms nėra laiko.
DRIEŽAS Tarp sidabro samanų, Tarp senos pušies šaknų Šmirinėja sau driežiukas Tartum prisuktas žaisliukas. Slėpkitės, uodai ir musės, – Juk ne veltui jis Vikrusis!
VĖŽYS Nors turiu aš dešimt kojų, Atbulas dugnu ropoju. Nepatinka – nežiūrėki, Plauk sau nosimi į priekį!
37
38
VILKIUKAI
ŠERNAI
Turim guolį Po avietėm, Turim mamą, Turim tėtį. Tėtis žaidžia su mumis, Moko griežti dantimis.
Ąžuolams palei kojas Šernai sukiojas. Mažieji triauškia giles, Didieji – šakneles.
GYVASIS VEIDRODĖLIS Mano šunelis (jo vardas Ainis) Veidrodėlį slepia tarp ūsų, Rasotą kaip agurkų stiklainis, Atneštas ką tik iš rūsio. Kur tik suka mano Ainis nosį – Ten ir veidrodėlis šniukštinėja. Argi gali toks šunelis atsibosti? Nepykstu, net jei ką nors išlieja. Ir visi prie jo kaip musės lenda, Spraudžias kuo arčiau – neva paglostyt. O slapčia vis taikosi paliesti Veidrodėlį gyvą, skirtą... uostyt.
EŽIUKAI Mes ežiukai, mes ežiai Šiaušiam adatas gražiai. Prisinešim lapų – Slėpsimės nuo lapių.
39