Issuu

Paryžietė paryžiečio akimis Kas gali tiksliausiai apibūdinti paryžietę? Seniai apie tai svarsčiau, kol staiga praregėjau – žinoma, JIS. Šis žmogus – priešais mane virtuvėje. Vyras, su kuriuo gyvenu. Nustebintas mano klausimo, sumurma kelis sakinius. Spoksau visiškai praradusi viltį. Negi šis vyras negali pasakyti nieko originalesnio, tik vardyti nusistovėjusias klišes apie mūsų nepakartojamą išvaizdą ir kvepalus? „Tu rimtai? Mes tikrai apie tai kalbėsime? – paklausė priremdamas mane prie kriauklės. Ir pradėjo šnekėti nesustodamas, lyg kokią maldą, kurią moka mintinai ir galėtų išberti užmerktomis akimis. – Pirmiausia prancūzė visuomet nepatenkinta. Įrodymas: kai sakau, kad esi pati gražiausia pasaulyje, tau to negana.

Prancūzė mano esanti sektinas pavyzdys. Todėl stengiasi visą planetą užversti savo gyvenimiškais patarimais rašydama tinklaraščius ar knygas. Beje, ji tiesiog dievina, kai kas nors prašo patarimų. Visiškai normalu. Ji jau viską išbandė, pamatė ir suprato. Paryžietė visuomet pasiūlys savo gydytoją, nes jis – tiesiog nuostabus. Savo odontologą, nes nė vienas negali jam prilygti dantų grožiu ir tiesumu. Ginekologą, nes ji, žinoma, lankosi pas tą patį gydytoją kaip ir Catherine Deneuve. Paryžietei neužtenka būti snobe, ji nesigėdija apie tai garsiai šaukti miesto aikštėje. Paryžietė arogantiška. Ji domisi menu, kultūra ir politika taip, kaip balkone augina ridikėlius – su meile. Rankoje laikydama laistytuvą, ji tau aiškins, kad paskutinis Auksinę palmės šakelę pelnęs filmas yra prastas. Akivaizdu, jo nematė. Kam tai svarbu? Paryžietei nebūtina per daug gilintis, ji puikiai žino, kad turi galvoti priešingai nei tu. Paryžietė visuomet vėluoja. Ji turi labai daug svarbių darbų. Į pasimatymą visada ateis nepasidažiusi, nes jos išskirtinė išvaizda leidžia atrodyti natūraliai. Tačiau pasidažys lūpas sekmadieniais, prieš bėgdama į kepyklėlę, nes gali sutikti pažįstamų. Ji paranojiškai apsėsta didybės manijos. Jei pastangos, skiriamos nepasitenkinimo objektams rasti, būtų pasitelktos lygtims spręsti, kiekvienais metais ji laimėtų Nobelio matematikos premiją. Sukluskite, jei paryžietė sako, kad naujasis draugas įdomus. Tai akivaizdus trūkumas. 20

Paryžietė gatves kerta ne per perėją. Taip ji drąsiai maištauja prieš valdžią. Žmonės, laukiantys eilėse, jai kelia nerimą. Ji ne visuomet padėkoja, ne visada pasisveikina, tačiau nepakenčia nemandagių Paryžiaus padavėjų. Ji tikra rėksnė, sugebanti keiktis kaip vežikas. Tačiau pasipiktins, kai kas nors palinkės gero apetito. Netaktas yra daug blogiau nei diplomatiškumo stoka. Paryžietė visuomet nešioja akinius nuo saulės, netgi lietingomis dienomis. Tačiau traukia per dantį įžymybes, kurios stengiasi pasislėpti po tamsiais stiklais. Jei reikėtų liautis ir apibūdinti ją vienu žodžiu, galiu tave patikinti, paryžietė yra pamišusi.“

Daiktai, kurių nerasite paryžietės spintoje

* Bateliai su vidutinio aukščio pakulne. Kam gyventi vidutiniškai? * Matomi prekių ženklai. Tu nesi reklaminė lenta.

* Nailonas. Sintetika. Viskozė. Vinilas. Vilkėdama šių audinių

drabužius prakaituoji ir blizgi. Taigi aplink ne tik skleidi prastą kvapą – tave dar visi ir mato.

* Sportinis kostiumas. Joks vyras, išskyrus trenerį, tavęs negali

pamatyti vilkinčios sportiniu kostiumu. Bet blauzdines dėvėti galima.

* Pernelyg įmantrūs skylėti arba siuvinėti džinsai. Šis drabužis tinka tik Majamyje.

* UGG stiliaus batai. Jokiu būdu.

* Per trumpas viršutinis drabužis. Tau nebe penkiolika.

* Žinomo prekės ženklo rankinės kopija. Tai lyg netikros krūtys. Padirbiniai nepanaikina kompleksų.

Jei paryžietė galėtų gyventi nuoga ir vilkėti tik „Burberry“ lietpaltį, būtų laimingiausia moteris pasaulyje. 22

Kaip atsiliepti telefonu, kai jis pagaliau paskambina

Suskamba telefonas, ji neatsiliepia.

Paryžietė leidžia telefonui skambėti labai ilgai (ji nesinešioja telefono su savimi). Vaidina nustebusią (nelaukė jo skambučio).

Pasiūlo perskambinti po penkių minučių (ji užsiėmusi). Problema – ji ne viena (ir, žinoma, jos negalima versti laukti).

Paryžietė prie vairo

ienintelė paryžietei galiojanti toli gražu ne kelių eismo taisyklė – laimi geriausias.

Būna, kad ji, aplenkusi vyriškio vairuojamą automobilį, pristabdo, priartėja, taip kovodama už lyčių lygybę ir norėdama įrodyti, kad yra lygiavertė. Prie vairo ji kalba gestų kalba ir kartais, norėdama išreikšti savo nepasitenkinimą, pakelia didįjį pirštą. Ji nešvaisto savo laiko statydama mašiną, tiesiog ją numeta bet kur, tikėdamasi, kad įsivaizduojamas pareigūnas leis jai mašiną pasiimti, tačiau jaučiasi persekiojama valstybės, kuri iš jos reikalauja susimokėti už stovėjimą. Kai sustabdo policija, paryžietė pratrūksta verkti. Net nepaprašyta parodyti dokumentų. Dažniausiai policininkas, nepaisant pažeidimų, ją paleidžia. Taigi jis – vienintelis vyras, kurį jos ašaros trikdo ir duoda naudos. Kartais pasitaiko policininkė. Tada ašaros nieko negelbsti. Tuomet ji rėkia ir gauna baudos taškų. Paryžietė piktinasi, kad taip nepasisekė ir netyčia pakliuvo moteris, bet niekada nekaltins savęs, kad važiavo autobusams skirta juosta.

Jai patinka rasti naujų aplinkkelių, kad išvengtų spūsčių. Dažnai šitaip praranda daugiau laiko, tačiau jaučiasi puikiai pažįstanti miestą. Paryžietę dažnai erzina dviratininkai, kurie primena, kad ji teršia planetą ir per mažai laiko praleidžia treniruodama savo šlaunis. Ji jau mylėjosi šioje mažutėje mašinoje ir žino, kad pačiame aistros įkarštyje rankinis stabdys baisiai nuspaudžia kelį. Tačiau niekas nesutrukdys vėl tai padaryti. Kai vėluoja, ji dažosi mašinoje. Galinio vaizdo veidrodėlį naudoja kaip makiažo veidrodį. Būna, kad mašinoje garsiai dainuoja senas nebemadingas dainas, kurių neklausytų niekur kitur, tik šioje paslaptis saugančioje mašinoje. Automobilio daiktadėžė – jos rankinės atitikmuo: siaubinga netvarka, kur galima rasti visko – romaniūkštį, čekių knygelę, kramtomosios gumos pakelį, telefono kroviklį, nuvytusią rožę, gautą dovanų prieš kelias dienas. Įvairių formų dienoraštį arba siurrealistinį visiems dovanojamą kūrinį. Ji mėgsta vairuoti, kol baigiasi kuras, kai tarsi žaidžiama su likimu: sustos ar ne?

Kas vyrus išmuša iš pusiausvyros? Moteris, kuri atšaukia pasimatymą likus penkiolikai minučių ir banaliai atsiprašo, nepasakydama jokios konkrečios priežasties. Ta, kuri apie praleistą vakarą pasako ne daugiau nei tris žodžius. „Buvo puiku, tikrai.“ Ir nueina miegoti. Ta, kurios lūpos kalba apie politiką, o akys dega aistra. Ta, kuri rėžia tiesą į akis, o paklausta, kaip gyvena, gali atsakyti: „Labai blogai.“ Ta, kuri vasarą neva užmiršta segėti liemenėlę. Ta, kuri susitikimą padaro jaudinantį, ranką nediskretiškai nuleisdama ant šlaunies. Ta, kuri vietoj ginčo, problemas sprendžia lovoje, gulėdama, o ne kalbėdama. Ta, kuri įsitveria nepažįstamojo rankos, lipdama laiptais su aukštakulniais. Ta, kuri susimoka, vyrui dar nepaprašius sąskaitos. Ta, kuri visiškai nereikšmingą akimirką sušunka: „Tai gražiausia mano gyvenimo diena!“ 94