59 sekundės

tyręs inžinierius, rodo, kad veiksmingas pokytis nebūtinai atima daug laiko. Tiesą sakant, jis gali netrukti nė minutės, dažnai tereikia sužinoti, kur taukštelėti.

14

1. Laimė Kodėl pozityvus mąstymas dažnai nuvilia; kaip tikrame laimės kelyje atsirado pieštukas; tobulo dienoraščio rašymas; maži gerumo darbai ir dėkingumo ugdymas.

Kodėl svarbu būti laimingiems? Na, iš esmės dėl to, kad geriau jaustumėtės. Vis dėlto ne vien todėl. Laimė ne tik leidžia labiau džiaugtis gyvenimu, ji iš tikrųjų paveikia jūsų sėkmę ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime.

Prieš keletą metų Sonja Lyubomirsky su kolegomis iš Kalifornijos universiteto atliko milžinišką darbą – peržiūrėjo šimtus tyrimų, kurių dalyvius eksperimentatoriai linksmino ir stebėjo ką tik patirto džiaugsmo padarinius.4 Buvo imtasi įvairiausių priemonių laimės pojūčiui sužadinti: pavyzdžiui, dalyviai uostė ką tik nuskintas gėles, garsiai skaitė malonius žodžius („Aš tikrai geras žmogus“), valgė šokoladinį tortą, šoko ir žiūrėjo juokingą filmą.

Kartais eksperimentatoriai griebdavosi gudrybių – įtikinėjo žmones, kad šie neva puikiai išsprendė intelekto koeficiento (IQ) testą arba gatvėje rado pinigų visai „atsitiktinai“. Neatsižvelgiant į taikytą metodą, bendras rezultatas buvo aiškus – laimė ne tik kyla iš sėkmės, bet ir pati neša sėkmę.

Peržiūrėjusi daugiau kaip 250 000 dalyvių duomenis Lyubomirsky atskleidė įspūdingą laimės naudą. Laimė žmones daro draugiškesnius ir jautresnius kitiems, didina simpatiją sau ir kitiems, gerina gebėjimą spręsti konfliktus ir stiprina imunitetą.

Apskritai laimingi žmonės užmezga malonesnius ir sėkmingesnius santykius, susiranda daug pasitenkinimo teikiantį darbą, ilgiau ir sveikiau gyvena.

16

Laimė

Atsižvelgiant į emocinę ir apčiuopiamą laimės naudą nenuostabu, kad kiekvienam norisi atsiriekti pyrago riekę. Koks gi tas patikimiausias būdas šypsenai išsaugoti? Užduokite šį klausimą ir labai tikėtina, kad dauguma žmonių atsakys į jį dviem žodžiais – daugiau pinigų. Apklausos viena po kitos atskleidžia tą patį – „privalomųjų“ laimės sąlygų sąrašo viršuje nuolat puikuojasi storesnė piniginė.5 Tačiau ar tikrai įmanoma nusipirkti laimę, o gal pinigų troškimas pastūmėja nevilties keliu? Į klausimą iš dalies atsako puikus tyrimas, kurį XX a. aštuntajame dešimtmetyje atliko Philipas Brickmanas su kolegomis iš Šiaurės Vakarų universiteto.6 Brickmanas norėjo išsiaiškinti, kas nutinka žmonių laimei, kai išsipildo finansinės svajonės. Ar netikėta milžiniška sėkmė įamžina šypseną veide? Ar pradinis jaudulys greitai nuslūgsta, kai neseniai patirta laimė virsta kasdienybe?

Brickmanas susisiekė su grupe žmonių, laimėjusių pagrindinį Ilinojaus valstijos loterijos prizą. Tarp jų buvo ir keli milijono dolerių vertės aukso puodo laimėtojai. Į kontrolinę grupę iš Ilinojaus telefonų knygos jis atrinko atsitiktinius žmones. Kiekvieno dalyvio buvo prašoma įvertinti savo dabartinę laimę ir ateities laimės lūkesčius. Be to, buvo klausiama, kiek pasitenkinimo jiems teikia kasdieniai gyvenimo malonumai – pavyzdžiui, nerūpestingas pokalbis su draugais, išgirstas anekdotas ar komplimentas. Rezultatai atskleidė netikėtą laimės ir pinigų tarpusavio sąsajos vaizdą.

Priešingai paplitusiam įsitikinimui, loterijos laimėtojai nebuvo nei laimingesni, nei nelaimingesni už kontrolinės grupės atstovus. Pastebimo skirtumo nebuvo ir tarp abiejų grupių dalyvių atsakymų į klausimą, kokie laimingi jie tikisi būti ateityje. Tiesą sakant, tebuvo vienas skirtumas – paprasti gyvenimo dalykai kur kas daugiau malonumo teikė žmonėms iš kontrolinės grupės negu laimėjusiems loterijoje.

17

59 sekundės

Finansinį saugumą užsitikrinti laimėjimu loterijoje nėra labai įprasta, todėl psichologai pasidomėjo, kaip pajamų ir laimės santykį išgyvena tie žmonės, kurie turtą užsidirba patys. Šio tyrimo metu daugelyje šalių žmonių buvo prašoma įvertinti savo laimingumą (paprastai pagal standartinę dešimties balų skalę – nuo „labai nelaimingas“ iki „labai laimingas“). Paskui vidutinis šalies laimės reitingas buvo lyginamas su bendruoju nacionaliniu produktu (BNP).7 Gauti rezultatai rodo, kad labai skurdžių šalių gyventojai jaučiasi nelaimingesni už turtingesnių šalių piliečius, bet toks santykis išnyksta, kai šalis pasiekia santykinai vidutinį BNP. Panašų vaizdą atskleidžia galimos uždarbio ir laimės sąsajos tyrimai. Kai žmonės suduria galą su galu, pajamų didėjimas jų gyvenimo jau nebedaro pastebimai laimingesnio.

Kodėl? Iš dalies dėl to, kad visi mes labai greitai priprantame prie to, ką labai greitai gauname. Įsigytas naujas automobilis arba didesnis namas mus trumpam kilsteli ant geros savijautos bangos, bet netrukus įprantame ir atslūgstame iki ankstesnio džiaugsmo lygio. Psichologas Davidas Myersas apie tai yra pasakęs: „Dėl mūsų gebėjimo prisitaikyti prie vis didesnės garbės ir didesnio turto vakarykštė prabanga gali netrukus virsti šiandienos būtinybe ir rytojaus atgyvena.“8 Jei pinigai negali nupirkti laimės, tai koks gi geriausias būdas išsaugoti ilgalaikę šypseną?

Pradėkime nuo blogos žinios. Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. bendro laimės jausmo lemia genai, o jų neįmanoma pakeisti.9 Yra ir geresnių naujienų – dar 10 proc. priklauso nuo bendrų aplinkybių (išsilavinimo, pajamų, šeiminės padėties ir pan.), jas irgi sunku pakeisti. Tačiau geriausią žinią skelbia likusieji 40 proc., kurie priklauso nuo jūsų kasdienio elgesio ir nuo jūsų nuomonės apie save bei apie kitus. Pasitelkę šiek tiek žinių šią didelę dalį galite greitai pakeisti ir vos per kelias sekundes pasidaryti gerokai laimingesni.

18

Laimė

Deja, daugybė patarimų, kuriuos siūlo kai kurios saviugdos knygos ir kursai, neatitinka mokslinių tyrimų rezultatų. Pažvelkime, pavyzdžiui, į pozityvaus mąstymo galią. Ar tikrai kelias į laimę priklauso nuo žmogaus gebėjimo tiesiog išstumti neigiamas mintis iš galvos? Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad toks minčių slopinimas bėdos ne tik nesumažina, bet dar ir padidina.

XX a. devintojo dešimtmečio viduryje Harvardo psichologas Danielis Wegneris netikėtai susidūrė su miglota, bet intriguojančia Dostojevskio citata iš apysakos Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius: „Liepkite sau negalvoti apie baltąjį lokį, ir pamatysite, kad prakeiktasis lįs į galvą kiekvieną minutę.“ Wegneris nusprendė atlikti paprastą eksperimentą ir patikrinti, ar tai tiesa. Savanorių grupės nariai buvo po vieną kviečiami pasėdėti kambaryje ir jiems buvo leidžiama galvoti bet ką, tik jokiu būdu neįsivaizduoti Dostojevskio baltojo lokio. Be to, kiekvienas turėjo paskambinti varpeliu kaskart, kai tik uždraustasis lokys „įšoks“ į jo mintis.

Netrukus pasigirdusi varpelių kakofonija įrodė, kad Dostojevskis buvo teisus – kai žmonės mėgina apie ką nors primygtinai negalvoti, juos apninka kaip tik tos mintys, kurių jie stengiasi išvengti.

Kitas tyrimas parodė, kaip tai vyksta realiame gyvenime. Jennifer Borton ir Elizabeth Casey iš Hamiltono koledžo Niujorke įspūdingai pademonstravo, kaip tai veikia žmonių nuotaiką ir savigarbą.10 Borton ir Casey paprašė grupės žmonių apibūdinti liūdniausias mintis apie save. Tada pusei žmonių buvo prisakyta vienuolika dienų stengtis išstumti tas mintis iš galvos, o kiti dalyviai paraginti gyventi įprastą gyvenimą. Kas vakarą kiekvienas dalyvis pažymėdavo perdien išgyventą liūdnųjų minčių įkyrumo laipsnį, įvertindavo savo nuotaikos, nerimo ir savigarbos lygį. Rezultatai buvo konceptualiai panašūs į Wegnerio „baltojo lokio“ eksperimento rezultatus – žmonės, kurie aktyviai stengėsi atsikra19

59 sekundės

tyti neigiamų minčių, iš tikrųjų buvo labiau jų kamuojami. Be to, palyginti su kitais, užsiėmusiais įprastais reikalais, pirmieji pažymėjo, kad jautėsi neramesni, labiau prislėgti ir mažiau savimi pasitikėjo. Daugiau kaip per du dešimtmečius tyrimai parodė, kad šis paradoksalus fenomenas reiškiasi daugelyje kasdienio gyvenimo sričių, pavyzdžiui, verčiami negalvoti apie šokoladą dietininkai jo suvalgo daugiau, o prašymas nerinkti į valdžią kvailių rinkėjus skatina balsuoti už George’ą Bushą.11 Tad jei minčių slopinimas visai nepadeda, ką gi daryti? Viena galimybė – išsiblaškyti: leisti laiką su šeima, nueiti į vakarėlį, labiau įnikti į darbą, susirasti naują hobį. Nors šie metodai dažnai suteikia trumpalaikį palengvėjimą, bet, ko gero, nenulemia ilgalaikio pasitenkinimo. Tyrimai leidžia daryti išvadą, kad reikia išmokti naudotis pieštuku, rašyti tobulą dienoraštį, daryti mažus gerus darbus ir ugdyti dėkingumą.

20

Laimė

Tobulo dienoraščio rašymas Visi gyvenime patiriame nemalonių, trauminių įvykių: gal išsiskyrimą su ilgalaikiu partneriu, mylimojo mirtį, atleidimą iš darbo, o gal vieną juodžiausią dieną viskas užgriūva kartu. Sveiko proto ir daugelio psichoterapijos metodų siūlomas geriausias būdas nepalūžti – pasidalyti savo skausmu su kitais. Požiūrio „pasidalyta bėda – jau pusė bėdos“ šalininkai mano, kad išliedami savo jausmus išsikrauname, atpalaiduojame neigiamas emocijas ir judame į priekį. Tai maloni ir intuityviai labai patraukli mintis. Apklausos rodo, kad 90 proc. respondentų mano, jog pokalbis apie patirtą sukrėtimą su kitu žmogumi palengvintų jų skausmą.12 Tik ar iš tiesų taip?

Emmanuelle Zech ir Bernardas Rime’as atliko įdomų ir reikšmingą tyrimą.13 Eksperimento dalyviams reikėjo pasirinkti vieną neigiamą savo praeities išgyvenimą. Kad tyrimas būtų kuo tikroviškesnis, reikėjo galvoti ne apie kokią nereikšmingą smulkmeną (kaip pavėlavo į traukinį ar nerado vietos automobiliui pastatyti), o apie „patį liūdniausią savo gyvenimo įvykį, kuris dar neišblėso iš atminties ir apie kurį vis dar norisi kalbėti“. Dėmesys buvo telkiamas į rimtas bėdas – mirtį, skyrybas, ligą, smurtą ir pan.

Vienos grupės dalyviai apie įvykį ilgai kalbėjosi su užjaučiančiu tyrėju, o kita grupė buvo pakviesta paplepėti kur kas paprastesne tema – apie eilinę dieną. Po savaitės, paskui po poros mėnesių visi dalyviai užsuko į laboratoriją ir užpildė įvairias anketas, skirtas emocinei savijautai įvertinti.

21

59 sekundės

Dalyviai, išsikalbėję apie sukrečiamą įvykį, manė, kad pokalbis buvo naudingas. Tačiau įvairios anketos rodė visai ką kita. Iš tikrųjų pokalbis visai nieko nepakeitė. Dalyviai manė, kad buvo naudinga pasidalyti savo neigiama emocine patirtimi, bet jų emocinei būklei tas pokalbis nepadarė didesnės įtakos, negu būtų padaręs paplepėjimas apie eilinę dieną.

Tad jei pokalbis apie neigiamus išgyvenimus su užuojautos kupinu žmogumi (ne su kvalifikuotu specialistu) tėra laiko švaistymas, kas galėtų palengvinti patirtą skausmą? Šio skyriaus pradžioje minėjome, kad ne ką vaisingesnės būna ir pastangos šalin nuvyti neigiamas mintis.14 Vietoj tų galima rinktis kitus būdus. Vienas jų siejasi su „raiškiuoju rašymu“.

Trauminį įvykį išgyvenę žmonės kelių eksperimentų metu buvo raginami kasdien po keletą minučių skirti dienoraščio užrašams – apmąstyti giliausias mintis ir jausmus, susijusius su patirtu sukrėtimu.15 Pavyzdžiui, per vieną tyrimą neseniai iš darbo atleisti žmonės turėjo aprašyti darbo netekties sukeltas giliausias mintis, emocijas ir kaip visa tai paveikė jų asmeninį bei profesinį gyvenimą.16 Nors šie rašymo pratimai buvo greiti ir lengvi, tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvių psichologinė ir fizinė savijauta labai pagerėjo – sumažėjo sveikatos sutrikimų, sustiprėjo savigarba ir laimės pojūtis. Psichologams rezultatai pasirodė ne visai suprantami. Kodėl kalbėjimas apie trauminę patirtį nedaro beveik jokio poveikio, o rašymas apie ją taip pastebimai naudingas?

Psichologiniu požiūriu kalbėjimas ir rašymas – labai skirtingi dalykai. Kalbama dažnai be struktūros, neorganizuotai, net chaotiškai. Rašymas, priešingai, skatina kurti pasakojimo liniją, struktūrą, o tai žmonėms padeda suprasti įvykio prasmę ir artėti sprendimo link. Trumpai tariant, kalbėjimas gali padidinti sumaištį, o rašymas formuoja sistemingesnį ir sprendimu grįstą požiūrį.

22

Laimė

Tai akivaizdžiai naudinga tikrą gyvenimo traumą patyrusiems nelaimėliams, bet ar šią idėją galima pritaikyti didinant kasdienę laimę? Trijų skirtingų, tačiau susijusių sričių tyrimai rodo, kad tikrai įmanoma.

Dėkingumo nuostata Pirmiausia pažvelkime į dėkingumo psichologiją. Priverskime žmogų girdėti nuolatinį garsą, matyti tą patį vaizdą ar uosti tą patį kvapą ir įvyksta labai keistas dalykas. Palengva žmogus vis labiau prie to pripranta ir galiausiai tie pojūčiai išnyksta iš jo suvokimo. Pavyzdžiui, jei įeinate į kambarį, kur kvepia šviežiai kepta duona, greitai atpažįstate malonų aromatą. Tačiau pabūkite kambaryje keletą minučių ir atrodys, kad kvapas išnyko. Vienintelis būdas atgaivinti uoslę – išeiti iš kambario ir vėl į jį sugrįžti. Tas pats tinka daugeliui gyvenimo sričių, taip pat ir laimei. Kiekvienas dėl ko nors galime būti laimingi. Gal esame visiškai sveiki, turime mylintį partnerį, puikius vaikus, malonų darbą, artimus draugus, įdomų laisvalaikio užsiėmimą, rūpestingus tėvus, stogą virš galvos, švaraus geriamojo vandens, Billy Joelio albumą su autografu ar galime valgyti iki soties. Tačiau laikas bėga, priprantame prie to, ką turime, ir šis nuostabus turtas išgaruoja iš galvos, visai kaip šviežiai keptos duonos kvapas. Čia verta prisiminti banalią frazę – tik praradęs sužinai, ką turėjai.

Psichologai Robertas Emmonsas ir Michaelis McCulloughas pasidomėjo, kas nutiktų žmonių laimės suvokimui, jei jie prisitaikytų „išėjimo iš duona kvepiančio kambario ir sugrįžimo atgal“ koncepciją. Mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kaip žmones veikia gerų dalykų, nuolat esančių jų gyvenime, prisiminimas.17 Trys žmonių grupės kas savaitę keletą minučių skirdavo rašymui.

23

59 sekundės

Pirmosios grupės atstovai aprašinėjo penkis dalykus, už kuriuos jaučiasi dėkingi, antrieji – penkis labiausiai juos suerzinusius dalykus, o paskutinieji fiksavo penkis praėjusią savaitę nutikusius įvykius. Visi dirbo išsijuosę: „dėkingumo“ grupė pastebėdavo vasaros saulėlydžius ir draugų dosnumą, „susierzinusieji“ vardijo mokesčius ir vaikų kivirčus, o „įvykių“ grupė smulkiai pasakojo, kaip ruošė pusryčius ir važinėjo į darbą. Rezultatai buvo pritrenkiantys. Dėkingumą reiškę dalyviai, palyginti su „susierzinusiųjų“ ir „įvykių“ grupėmis, eksperimentą baigė laimingesni, optimistiškiau žvelgiantys į ateitį, fiziškai sveikesni ir net pradėjo daugiau mankštintis.

Vidinis tobulasis „Aš“ Dėkingumo reiškimas tėra ledkalnio viršūnė pakeliui į laimingesnį gyvenimą. Dar reiktų atrasti ryšį su savo vidiniu tobuluoju „Aš“. Įvade minėjau, kad daugybė tyrimų paneigė nuomonę, esą nuostabios ateities įsivaizdavimas didina galimybes pasiekti tikslą. Tačiau, pasirodo, kad tokie įsivaizdavimo pratimai praverčia, kai norisi pasijusti laimingesniam. Lauros King iš Pietų metodistų universiteto atlikto klasikinio tyrimo dalyviai keturias dienas iš eilės po keletą minučių skirdavo savo idealios ateities apibūdinimui.

Jų buvo prašoma nenutolti nuo tikrovės, bet įsivaizduoti neva viskas klojosi kuo puikiausiai ir jie pasiekė savo tikslus. Kitos grupės dalyviai turėjo prisiminti išgyventą trauminį įvykį, o trečia grupė paprasčiausiai aprašinėjo savo dienos planus. Paaiškėjo, kad pirmoji grupė, rašiusi apie puikiausią įmanomą ateitį, eksperimentą baigė kur kas laimingesnė už kitas dvi.18 King su kolegomis pakartojo eksperimentą – šįkart dalyviai turėjo apibūdinti nuostabiausią gyvenimo patirtį.19 Rezultatai buvo apibendrinti po trijų 24

Laimė

mėnesių, ir pasirodė, kad žmonės, kurie stengėsi prisiminti labai malonias akimirkas, buvo pastebimai laimingesni už kontrolinės grupės atstovus.

„Meilingas rašymas“ Galiausiai buvo patikrinta ir „meilingo rašymo“ idėja. Kažin, ar kas labai nustebtų sužinojęs, kad meilės kupini santykiai teigiamai veikia fizinę ir psichologinę sveikatą. Tačiau iš kur kyla nauda – iš meilės priėmimo, meilės reiškimo ar iš abiejų? Tai mėgino išsiaiškinti Kory Floydas su kolegomis iš Arizonos valstijos universiteto.

Keli savanoriai turėjo galvoti kiekvienas apie savo mylimą asmenį ir 20 minučių aprašinėti, kodėl tas žmogus jam toks brangus.

Kontrolinės grupės atstovai tuo metu rašė apie kokį nors praėjusią savaitę jiems nutikusį įvykį. Abi grupės kartojo rašymo pratimus triskart per savaitę penkias savaites iš eilės. Vėlgi, ši paprasta procedūra padarė įspūdingą poveikį – tie žmonės, kurie vos po keletą minučių skirdavo „meilingam rašymui“, tapo pastebimai laimingesni, mažiau varginami streso, ir net cholesterolio jų kraujyje sumažėjo.20 Trumpai tariant, kai prireikia akimirksniu pataisyti pašlijusią kasdienę laimę, stebėtinai greitai ir veiksmingai padeda tam tikro pobūdžio rašymas. Moksliškai įrodyta, kad tikrai padedame sau, kai raštu reiškiame dėkingumą, galvojame apie tobulą ateitį ir kuriame meilės laišką. Tereikia rašiklio, popieriaus skiautės ir kelių minučių.

25

59 sekundės

PER 59 sekundes ar greičiau Norėdamas įtraukti į jūsų gyvenimą veiksmingus rašymo būdus sudėliojau gana neįprastą dienoraštį. Užuot įamžinę praeitį, šiame dienoraštyje esate kviečiami rašyti tomis temomis, kurios padės susikurti laimingesnę ateitį. Dienoraštį būtina rašyti penkias dienas per savaitę, kiekvienai temai pakanka vos kelių akimirkų.

Nenutraukite rašymo bent vieną savaitę. Moksliškai įrodyta, kad netrukus pasijusite pakilesnės nuotaikos ir laimingesni. Šie pokyčiai gali išlikti keletą mėnesių.21 Jei pajusite, kad poveikis blėsta, paprasčiausiai pakartokite pratimą.

Pirmadienis: dėkojimas Gyvenime yra daug už ką dėkoti. Gal turite artimų draugų, mylite ir esate mylimi, priklausote palaikančiai šeimai, džiaugiatės gera sveikata, turite stogą virš galvos ar valgio iki soties.

O gal dirbate mėgstamą darbą, nestokojate laimingų prisiminimų, neseniai patyrėte ką nors malonaus, pavyzdžiui, išgėrėte gardžiausios kavos puodelį, jums nusišypsojo nepažįstamasis, grįžusį prie durų džiugiai pasitiko šuo, sukirtote puikią vakarienę ar stabtelėjote pauostyti gėlių. Prisiminkite praėjusią savaitę ir išvardykite tris panašius dalykus.

1 .......................................................................................................................................

2 .......................................................................................................................................

3 .......................................................................................................................................

26

Laimė

Antradienis: nuostabūs laikai Prisiminkite vieną iš nuostabiausių savo gyvenimo potyrių. Gal tą akimirką, kai staiga pasijutote laimingas, įsimylėjote, klausėtės kerinčios muzikos, žiūrėjote puikų spektaklį ar smagiai ūžėte su draugais. Pasirinkite vieną išgyvenimą ir įsivaizduokite, kad grįžote į tą pačią akimirką. Įsivaizduokite, kaip jautėtės ir kas vyko aplink. Dabar trumpai aprašykite tą patirtį ir tuometinius savo jausmus. Nesukite galvos dėl rašybos, skyrybos ar gramatikos. Tiesiog užrašykite savo mintis.

Trečiadienis: fantastiška ateitis Kelias akimirkas praleiskite rašydami apie savo gyvenimą ateityje. Įsivaizduokite, kad viskas klojasi kuo puikiausiai. Nenutolkite nuo tikrovės, bet įsivaizduokite, kad sunkiai dirbote ir pasiekėte visus tikslus. Įsivaizduokite, kad tapote žmogumi, kokiu iš tiesų norite būti, ir jūsų asmeninis bei profesinis gyvenimas – tarsi išsipildžiusi svajonė. Visa tai gal ir nepadės pasiekti savo tikslų, bet pasijusite geriau ir nusišypsosite.

Ketvirtadienis: Mielas...

Pagalvokite apie labai svarbų jūsų gyvenime žmogų. Gal partnerį, artimą draugą ar šeimos narį. Įsivaizduokite, kad teturite vienintelę progą jam pasakyti, koks jis jums svarbus. Dabar parašykite tam žmogui trumpą laišką apie tai, kaip jis jums rūpi ir kaip jis pakeitė jūsų gyvenimą.

Penktadienis: situacijos apžvalga Prisiminkite praėjusias septynias dienas ir pasižymėkite tris dalykus, kurie tikrai jums išėjo į naudą. Įvykiai gali būti gana banalūs, pavyzdžiui, radote kur pastatyti automobilį, arba reikšmingesni, – jums buvo pasiūlytas naujas darbas ar naujos galimybės.

27