Ar matėte filmą, kuriame Meryl Streep vaidina Didžiosios Britanijos politikę Margaret Thatcher? Likau apstulbinta. „Kas ji tokia?“ – kitą rytą aptariant filmą paklausė mano duktė. Tiesą sakant, filme nėra gana aiškių ar iškalbingų užuominų, kurios padėtų atsakyti į šį klausimą. Jame piešiamas paveikslas moters, kuri per senatvinėje demencijoje atsiveriančius langelius prisimena savo iki koktumo pragmatišką gyvenimą, kai atlikti pareigą buvo svarbiau už viską. Todėl ir apstulbau: ten kalbama ne apie gailestingą pareigą, kurioje yra vietos niuansams ar juokui, o apie nepalenkiamą, grobuonišką pareigą, kuri pagrindinę filmo veikėją tiesiog suryja. Sutinku, likimas mums buvo negailestingas įsodindamas smegenis, kurios prieš tūkstančius metų užprogramuotos išgyventi pačiomis priešiškiausiomis sąlygomis. Šiais laikais miesto gatvėse nesusiduriame su liūtais ar hienomis, tačiau į akių kontakto vengiantį žvilgsnį ar į kurtinantį automobilio signalą reaguojame su tokiu pat nepasitikėjimu, kokio anuomet reikėjo išgyventi džiunglėse. Reaguojame taip jautriai, kad imame manyti, jog malonumas nesuderinamas su pareiga ir išgyvenimu. Atsargiai! Negalima pasiduoti tokiai apgavystei. Ką pasakytumėte, jei smegenis papildytume įdiegta serijine elektronine sistema, kuri jas perkrautų, kai nebesugebame mėgautis patys ir suteikti malonumą kitiems? Sutinku, gyventi nėra paprasta. Laimė beveik visada suspindi pavieniais blyksniais, įkvėpimais ir nuojautomis, juos sunkiai, beveik per stebuklą, išsireikalaujame iš beširdžio gyvenimo, kuriame mums tenka atsidurti. Tokiomis sunkiomis sąlygomis lengva
166
V i d i n i ų atrad i m ų že m ėla p i s
pamiršti džiaugtis, nes apakina begalinių pastangų reikalaujantis ir nesibaigiančių kasdienių rūpesčių keliantis gyvenimas. Gyvenimas, kuriame taip svarbu atlikti užduotis, ištverti ir neperžengti ribų, kad jis pats galiausiai net nustoja jaudinęs. Tai gyvenimas ar parodija? Vaikai gimsta jausdami nenumaldomą norą atrasti ir džiaugtis, tačiau apsižvalgę aplink pamatytume, kiek suaugusių žmonių savo gyvenimą paaukoja ant rūstaus ir atgrasaus pareigos altoriaus. Daugybė žmonių per amžius kėlė klausimą, kas yra geras gyvenimas. Kaip daugelis kitų, šįryt pusryčiaudama uždaviau šį klausimą savo dukteriai: „Kaip manai, kas tavo tėvui yra geras gyvenimas? O senelei Anai? O dėdei Chaimei? O man?“ Ji pati nustebo, supratusi, kad kiekvienam žmogui geras gyvenimas yra vis kitoks. Ar tokią skirtingą gero gyvenimo sampratą kas nors sieja? Prisiminiau korėjietės psichoterapeutės Insoo Kim Berg, „trumpąja terapija“ vadinamos psichologijos mokyklos įkūrėjos, žodžius. Ji teigė, kad jai gyvenimas geras tada, kai gali prisidėti prie to, jog kitų būtis būtų šiek tiek geresnė. Šis teiginys vienas iš daugelio, tačiau tyrimai jį patvirtina – iš tiesų yra įrodyta, kad žmonės jaučia didesnį malonumą duodami nei gaudami. Nors užsispyrę tvirtiname, kad esame natūraliai linkę į hedonizmą bei egoizmą ir tik jie žmogui teikia didžiausią palaimą, gyvenimas yra pilnas paradoksų ir neleidžia pajusti tikros laimės, kol išmokstame patenkinti įgimtą poreikį bendradarbiauti ir dalytis su kitais. Tad tenka pripažinti: gero gyvenimo tikriausiai nebus nesutramdžius nuožmaus egoizmo. Tačiau ar dosnumas gali kilti iš džiaugsmo, ar jis įmanomas tik iš alinančio pasiaukojimo? Esu įsitikinusi, kad tai ir yra vienas didžiausių iššūkių: kai tik įmanoma rasti vietos džiaugsmui ir vilčiai, uoloje, kurią diena iš dienos stropiai ir kantriai skaptuojame, sąmoningai prakertame angą šviesai. Nemanau, kad dievai, įsivaizduodami šį pasaulį, jį kurdami ir net palikę mūsų netobulose rankose, norėjo mus matyti tempiančius bergždžią nepakeliamos pareigos naštą, kuri taip dažnai ir negailestingai atsuka nugarą gerovei, humoro jausmui, užuojautai
L A I M ĖS S V E R T A I
167
ir laimei. Svarbiausia pareiga yra gyventi, o gyvenimas, be jokios abejonės, yra daug daugiau nei liūdna pareiga. Dabar keliausime pačiais patraukliausiais ir geidžiamiausiais mūsų žmogiškosios geografijos keliais, o jų pakelėmis driekiasi nepamirštami, mus gražinantys peizažai, nors kartais jie nutolsta horizonte kaip nepasiekiami miražai. Kad ir kaip ten būtų, tie keliai ilgi, dažnai išsišakojantys, todėl jais leistis reikia gerai pasiruošus ir neskubant. Kaip pasirinkti geriausias šių kelių atkarpas? Kur po ilgo kelio rasti pastogę poilsiui?
Tryliktas kelias. Vidinis
džiaugsmas
Laimės svertai Apie laimę* kalbame daug, nors paprastai vargiai sugebame ją apibrėžti ir tiksliai nežinome, kas ją sudaro. Tačiau labai svarbu suprasti, kas mums teikia laimę, kad galėtume paskatinti tuos veiksnius, kurie tikrai prie jos prisideda. Per pastaruosius metus psichologai pateikė daug konkrečių paaiškinimų, kada žmogus jaučiasi laimingas, o kada – nelaimingas, tad iš karto galima pasakyti, kad tam tikras elgesys ir veiksniai turi įtakos didesniam laimės ar nelaimės jausmui. • Nežinau, ar žmonės jaučiasi laimingesni, ar nelaimingesni... Tyrinėtojai teigia, kad dauguma žmonių save apibūdina kaip mažai ar gana laimingus, vadinasi, dauguma galėtų pakelti savo gerovės lygį stengdamiesi, nors taip pat žinoma, kad esame linkę pasiduoti įgimtai tendencijai lengviau krypti nelaimingumo nei laimės link.
* Laimė yra šnekamosios kalbos žodis, vartojamas apibūdinti, kaip subjektyviai vertiname savo paties gerovės pojūtį.
168
V i d i n i ų atrad i m ų že m ėla p i s
• Nuo ko priklauso mano laimė? Svarbu nepamiršti, kad beveik pusė laimės priklauso nuo mūsų požiūrio. Laimė reikalauja pastangų, kurias ne visada esame pasirengę įdėti, tačiau kai pasistengiame, sulaukiame akivaizdaus atpildo, su kuriuo susijęs ir asmeninės, ir kolektyvinės laimės lygio pakilimas. Beje, pasak jau klasika tapusių laimės tyrimų, optimistiški ir dėkingi žmonės yra laimingesni, be to, jie jaučiasi geriau ne tik emociškai, bet ir fiziškai: juos rečiau kamuoja širdies ir kraujotakos ligos, jie turi stipresnį imunitetą, lengviau susidoroja su sunkumais, našiau dirba, kompetentingiau sprendžia konfliktus ir daugiau uždirba. Taigi pasiekus, kad kiti būtų laimingi, padidėja galimybė ir patiems jaustis laimingiems. Panašu, kad kelis dešimtmečius tyrinėjus būtų teisinga daryti išvadą, jog didžiausią įtaką laimei turi tie patys veiksniai, kuriuos amžiais kartojo išminčiai: dėkingumas, atleidimas, užuojauta, mokėjimas džiaugtis mažais kasdieniais dalykais ir nedidelis, bet patikimas brangių žmonių būrelis. Logiška, kad senovėje žmogus intuityviai žinojo tai, ką šiuolaikiniai tyrėjai bando konkrečiai išmatuoti, nes žmogus per tūkstančius metų iš esmės nepakito. Keičiasi aplinka, kinta papročiai ir lūkesčiai, tačiau poreikio išlikti ir troškimo bendradarbiauti bei mylėti kovoje mes iki šiol esame priklausomi nuo to, kurią svarstyklių pusę nusvers mūsų empatinės smegenys ir įvairios baimės. Šiame skyriuje sužinosime, kaip atpažinti ir praktiškai pritaikyti veiksnius ir elgesio modelius, turinčius įtakos ir mūsų asmeninei, ir kolektyvinei laimei. • Ar tikrai galime daryti įtaką savo laimei diena iš dienos? Argi nesame priklausomi nuo daugmaž pastovių veiksnių, tokių kaip pinigai ar sveikata? Šie veiksniai – sveikata, išsilavinimas, šeiminė padėtis ir t. t. – yra mūsų gyvenimo aplinkybės, tačiau jos asmeninės laimės skalėje pagal skaičiavimus sudaro vos 10 procentų. Be to, dažniau-
L A I M ĖS S V E R T A I
169
siai mes patys galime pakeisti šias aplinkybes ar pagerinti padėtį išmokdami pasirinkti visapusiškai sveikesnio gyvenimo mintis ir įpročius. • Kas tada laimės skalėje svarbiausia? Apie 50 procentų tavo laimės lemia genai. Ekspertai šį genetinį polinkį į laimę vadina „centriniu laimės tašku“ ir lygina jį su kūno svoriu: gali turėti jam įtakos, gali jį pagerinti ar pabloginti, bet vis tiek esi linkęs grįžti į savo įprastinį tašką. Kaip ką tik aptarėme, 10 procentų laimės priklauso nuo aplinkybių, likę 40 procentų – nuo kasdienio elgesio, požiūrio į gyvenimą ir nuo to, kaip galvoji apie kitus ir apie save patį. • Ar galiu padaryti ką nors konkretaus, kad jausčiausi laimingesnis? Gali daug padaryti, kad pagerėtų tavo laimės lygis, kuris suprantamas kaip tavo emocinės ir fizinės gerovės visuma. Gali valdyti savo požiūrį, emocijas ir mintis, taip pat kiek įmanoma gali pakeisti aplinką ir gyvenimo aplinkybes, kaip aptariame šios knygos puslapiuose. Toks būtų sąmoningas ir aktyvus indėlis į savo laimės skalę. Yra ir visai netikėtų elementų, kurie gali turėti teigiamos ar neigiamos įtakos mūsų laimei. Pavyzdžiui, ką atsakytumėte, jei paklausčiau, kas yra laimingesnis: trisdešimtmetis ar septyniasdešimtmetis? Tikriausiai manysite, kad trisdešimtmetis laimingesnis už septyniasdešimtmetį (taip galvojame beveik visi). Tačiau tyrimai rodo, kad vidutiniškai žmonės yra laimingesni nuo keturiasdešimt šešerių. Tokia išvada padaryta apibendrinus įvairius tyrimus, kuriais mėginta įvertinti ir suprasti žmogaus laimę, matuojamą ne vien pinigais. Vaizdingai tariant, jei gyvenimą pavaizduotume kaip vingį, pirmoji U raidės kraštinė reikštų jauno suaugusio žmogaus gyvenimą. Čia žmogus paprastai būna laimingas, nors ir patiria daug
170
V i d i n i ų atrad i m ų že m ėla p i s
įtampos. Laikui bėgant, apie keturiasdešimt šeštuosius metus, nusileidžiame prie U raidės linkio. Daugumai žmonių tai yra rūpesčio ir liūdesio, atsakomybės ir gyvenimo džiaugsmo praradimo kulminacija. Kad ir kaip keista, nuo šio taško reikalai pasitaiso, ir jei tinkamai valdysi savo laimės kapitalą, didelė galimybė, kad, persiritęs į antrąją U raidės kraštinę, brandžiame amžiuje jausies net laimingesnis nei tada, kai buvai trisdešimties. • Kodėl brandaus amžiaus žmonės paprastai būna laimingesni? Galime kelti hipotezes, bet kai kurios jų skamba gana įtikinamai. Filosofas Williamas Jamesas sakė: „Kokia maloni ta diena, kai liaujamės stengęsi būti jauni ir liekni.“ Iš tiesų panašu, kad sendami žmonės išmoksta susitaikyti su savo stiprybėmis ir silpnybėmis, taip išvengdami daugybės nusivylimų ir bergždžių pastangų. Dauguma išmoksta mėgautis tuo, kas jiems pasiekiama, ir teikia daugiau reikšmės vienam svarbiausių veiksnių laimės skalėje – ryšiams su aplinkiniais. • Beje, kaip matuojama laimė? Ketvirtame dešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia ėmė naudoti bendrojo vidaus produkto (BVP) matą visų šalies ekonomikos pagamintų prekių ir paslaugų rinkos vertei matuoti. Nors BVP svarba ekonomikos svyravimams kontroliuoti niekas neabejoja, šis matas nėra tinkamas bendrajai visuomenės gerovei pamatuoti. Pavyzdžiui, kaip žinome, labiausiai per pastaruosius penkiasdešimt metų suklestėjusiose visuomenėse nebūtinai pakilo ir laimės lygis. Todėl daugelio šalių vyriausybės, ir konkrečiai Europos Komisija, stengiasi, kad būtų nustatyti nauji kriterijai – tokie kaip prieiga prie informacijos ir laisvas laikas, kuriais būtų galima pamatuoti žmonių gerovę. Sunkiausia bendruosius visuotinai pripažintus principus paversti kiekybiškai pamatuojamais rodikliais.
L A I M ĖS S V E R T A I
171
Netipinis atvejis yra maža Butano karalystė. Čia jau daugybę metų matuojamas vadinamasis „bendrasis vidaus laimės“ indeksas, kuris naudojamas greta kitų, griežtai ekonominių, rodiklių. Todėl Butano socialinėje ir ekonominėje politikoje vertinamas ne tik ekonominis našumas, bet ir laiko panaudojimas, aplinkos įvairovė, žmonių emocinė gerovė, kiek laiko darbuotojai praleidžia su savo šeima, ar skiria laiko pomėgiams... Todėl Butane yra miškų, kurie nekertami, nes neatitinka bendrojo vidaus laimės indekso kriterijų, nors ekonominė nauda būtų akivaizdi. Už šiuos reikalus atsakinga Laimės ministerija. • Ar žinoma, kokie konkretūs kriterijai turi įtakos laimės skalei? Nepamiršk, kad kalbėdami apie laimę turime galvoje žmogaus patiriamą gerovės jausmą, kitaip tariant, laimė yra asmeniškas ir subjektyvus dalykas, todėl kiekvienas turi rasti savo kelią į laimę. Tačiau yra veiksnių, kurie labiau nei kiti padeda padidinti šį gerovės pojūtį. Kitaip tariant, jei laimė būtų sveriama svarstyklėmis, kai kurie veiksniai labiau nusvertų vieną ar kitą svarstyklių pusę. Todėl verta savęs paklausti, ar ieškodami laimės jiems teikiame užtektinai reikšmės. Aptarkime juos. – Vyras ar moteris? Moterys paprastai būna šiek tiek laimingesnės už vyrus, nors jos kiek labiau linkusios į depresiją (maždaug ketvirtadalis ar penktadalis moterų bent kartą gyvenime išgyvens depresiją). – Neurotikas ar ekstravertas? Šie bruožai turi didelę įtaką laimei. Neurotikas paprastai jaučiasi kaltas, dažniau pyksta ir išgyvena nerimą, kitaip tariant, pasiduoda neigiamoms emocijoms, jiems paprastai sunkiau užmegzti ryšį su aplinkiniais. O ekstravertas jaučiasi laimingas, kai jį supa žmonės – vakarėliuose, darbe – ir yra linkęs būti linksmas bei optimistiškai nusiteikęs.
172
V i d i n i ų atrad i m ų že m ėla p i s
– Susituokęs ar vienišius? Šeiminė padėtis čia niekuo dėta, tačiau antrąją pusę turintys žmonės paprastai būna laimingesni nei vieniši. – Vaikai? Žvelgiant į gyvenimą bendrai (nors tai darome gana retai), vaikai turi teigiamą įtaką bendrajai laimės skalei. Tačiau kasdieniame gyvenime jie kelia daug rūpesčių ir įtampos, todėl paprastai sumažina kasdienę tėvų gerovę. – Pinigai? Pinigai turi didelę įtaką laimei, jei nėra patenkinti pagrindiniai žmogaus poreikiai. Pavyzdžiui, Kalkutos benamių laimės indeksas siekia vos 2,9 iš 7, o štai daugybės Amerikos multimilijonierių laimės indeksas yra 5,8 iš 7. Tačiau jei pagrindiniai poreikiai patenkinti, Grenlandijos inuitas ar suręstoje trobelėje gyvenantis Afrikos masajus jaučiasi toks pat laimingas kaip turtingiausias Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis*. Kitas įdomus faktas: žmonių pajamos išsivysčiusiose šalyse per pastaruosius dešimtmečius smarkiai išaugo, tačiau matuojamas laimės lygis labai artimas tam, kuris buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. – Laimėti loterijoje? Nors laimėjus loterijoje laimės lygis smarkiai padidėja, po kelių mėnesių jis grįžta į tą patį lygį, koks buvo prieš laimint. Iš dalies dėl to kalta evoliucija: kadangi esame užprogramuoti prisitaikyti ir susigyventi su neigiamais pokyčiais, lygiai taip pat priprantame ir prie teigiamų. Todėl po kiek laiko nei naujas automobilis, nei ką tik įsigytas namas mums nebedaro ypatingo įspūdžio. Geriausi pasikeitimai tie, kurie nėra vien materialūs (kaip nauja skalbimo mašina), o atveria duris naujiems teigiamiems potyriams (pavyzdžiui, susirasti naują pomėgį), nes tada pasipila pokyčiai ir naujos galimybės, atveriančios vis naujesnius horizontus.
* Čia verta paminėti klasika tapusį Nobelio premija apdovanoto psichologo Danielio Kahnemano tyrimą apie pinigus ir laimę, jį galima rasti jo interneto puslapyje publikacijų skiltyje: www.princeton.edu/~kahneman.
L A I M ĖS S V E R T A I
173
– Darbas? Šis veiksnys labai svarbus. Jei turi darbą, tavo laimės lygis pakyla. Beje, dirbti arti namų irgi yra laimės veiksnys. – Rūpintis kitais ar rūpintis savimi? Čia tyrimų rezultatai vienareikšmiški: suteikti džiaugsmo kitiems daug svarbiau nei hedonistiškai jos siekti pačiam. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau žmogaus gyvenime reikšmingos veiklos, tuo labiau kyla laimės indeksas ir jausmas, kad gyvenimas turi prasmę. – Sveikata? Nors laimės skalėje sveikata svarbi, žmogus sugeba įveikti daugybę negalavimų ir sugrįžti prie įprastinio laimės lygio. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto psichologas Danielis Gilbertas įrodė, kad po rankos amputacijos žmogus į ankstesnį laimės lygį grįžta maždaug per trejus metus. – Amžius? Amžius laimės skalėje paprastai mums naudingas. Žinoma, ne raukšlės ar negalavimai laikui bėgant suteikia daugiau laimės, o vidiniai požiūrio į gyvenimą pokyčiai. Jei metams bėgant ko nors išmokome, didesnė tikimybė, kad vyresniame amžiuje mokėsime veiksmingiau spręsti konfliktus, lengviau susitaikyti su gyvenimo negandomis, labiau užjausti kitus, atlaidžiau priimti kritiką (liūdna dėl jos taip pat, tik nebe taip pikta), mažiau vaikytis nerimastingų ambicijų ir labiau mėgautis tuo, ką turime, nors tai ir maži dalykai... Be to, jei sensi teisingai, būsi labiau susitelkęs į dabartį, o tai suteiks daug laimės. – Gamta? Esame užprogramuoti gerai jaustis gamtoje. Atėjome iš pievų, atviro dangaus skliauto ir didelių erdvių. Yra tyrimų, rodančių, kad gamtos apsuptyje gyvenantys žmonės rečiau serga, o ligoninėje gydomi ligoniai greičiau sveiksta, jei guli prie lango su gražiais vaizdais. – Turėti pomėgį? Laimei teigiamą įtaką turi ir „tėkme“ vadinamas veiksnys. Tai psichologo Mihaly Csikszentmihályi sugalvotas terminas, apibūdinantis aukštos koncentracijos protinę ir emocinę būseną, patiriamą, kai esame susitelkę į malonumą teikiančią ar kūrybinę veiklą. Tokia būsena paprastai bū-
174
V i D i N i ų A T R A D i M ų že M ėL A p i S
dinga sportininkams, muzikantams, rašytojams, žaidėjams profesionalams ar religingiems žmonėms. Kaip matome, laimei turi įtakos įvairūs veiksniai, kuriuos kiekvienas pritaiko savo poreikiams ir vertina pagal savo prioritetus. Laimė yra įvairiausių emocijų suma. Tačiau smegenys ne visada padeda patirti laimę sukeliančias emocijas, nes joms būdinga susitelkti į neigiamus dalykus ir užsisklęsti nepasitikėjime bei baimėje. Nepamirškime, kad mūsų smegenys, net ir turėdamos įspūdingų išteklių ir sugebėjimų, nėra tobulai pritaikytos niekam kitam, tik išgyventi, taigi malonumas ir džiaugsmas nėra jų didžiausias prioritetas. Kad atsvertume įgimtą tendenciją išgyventi, taip pat ir žmogiškų smegenų negatyvumą, reikia jas sąmoningai pratinti aplinką matyti labiau suderintą, ne tokią iškreiptą. Kitaip tariant, galvoti pozityviai. Tam būtina išmanyti streso valdymo priemones ir sugebėti puoselėti teigiamas emocijas bei atsikratyti neigiamų, kai šios kyla ne dėl objektyvių priežasčių. Kalbant apie pastarąjį atvejį, vienas geriausių šios srities ekspertų yra Vašingtono universiteto psichologas Johnas Gottmanas, daugybę metų paskyręs tyrinėjimams, kokią konkrečią ir pamatuojamą įtaką žmogaus gyvenimui ir santykiams turi teigiamų ir neigiamų potyrių pusiausvyra bei santykis. pasižiūrėkime, kaip galime šį santykį patobulinti savo gyvenime.
Pozityvių ir negatyvių potyrių santykis Tam tikri Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai atskleidė, kad tik 20 procentų gyventojų mano, jog jų gyvenimas yra jaudinantis. žmones, manančius, kad jų gyvenimas jaudinantis, psichologai apibūdina kaip „žydinčius“, nes jie jaučiasi patenkinti. Tokie žmonės paprastai sau užduoda tokius klausimus: Ar išmokstu ko nors naujo? Ar tobulėju? Ar prisidedu, kad pagerėtų kitų gyvenimas? O savo gyvenimu nepatenkinti žmonės, priešingai, svarsto,