Nuotykiai prasideda Stebuklų name gyveno Paula, jos Mama, Tėtis ir geriausias Paulos draugas Dinozauras Frankas. Jeigu paklaustumėte Paulos, kaip namuose atsirado Dinozauras, ji atsakytų, kad labai paprastai. Viskas prasidėjo tą rytą, kai Tėtis užsimanė kiaušinienės. Ir Mama su Paula nuėjo į turgų pirkti kiaušinių. O ten, pačiame kampe, tarp pomidorais ir agurkais prekiaujančių tetučių, sėdėjo keista bobulė ilga nosimi ir varnomis išmarginta skarele. Ji kilnojo kiaušinius sau prie ausies ir murmėjo: – Kuris čia tas, kuris... nieko nesuprantu... ot sena galva, kaip aš jį pamečiau... ką dabar daryti? Atsiliepk, branguti! BRANGUTI!!!!
Kiaušiniai neatsiliepė. „Kas gi iš kiaušinio atsilieps?“ – nesuprato Paula. Bet staiga bobulė sukrizeno ir, griebusi didžiausią kiaušinį, pažymėjo jį kryželiu. – Mano branguti, – sumurmėjo. – Vajetau, tikra ragana! – sušuko Paula, bet Mama ją nutildė. – Ša, nesakyk taip, labai nemandagu. Be to, ji prekiauja didžiausiais kiaušiniais visame turguje, jų ir pirksime. – Norėtume kiaušinių, – paprašė Mama. – O tas, didžiausias, su kryželiu, ar parduodamas? – Neparduodamas, – atkirto bobulė. Mama nusiminė ir apsisuko eiti, bet bobulė žvilgtelėjo į Paulą. Atidžiai ją nužiūrėjo. – Tą kiaušinį duosiu šitai gerai mergiotei dovanų. Tokį turiu vienintelį.
Kai bobulė šypsojosi, jos burnoje žibėjo auksiniai dantys. „Su tokiais ji nugalėtų bet kokią pabaisą“, – pamanė Paula. – Abrakadabra fokus marokus, pagaliau Frankas keliauja į gerus namus, – sušnibždėjo bobulė pasilenkusi prie didžiojo kiaušinio. Ir pridūrė: – Ate, BRANGUTI! – Kam tą sakote? – paklausė Paula. – Greitai pamatysi, vaikeli... OHOHOHO, kaip greitai! Ir skanios kiaušinienės, ponia, – palinkėjo bobulė gergždžiančiu balsu. Kiaušiniai buvo dideli ir sunkūs, Mama vos panešė. – Tikrai puikūs, – parodė juos Tėčiui ir iškepė didžiąją keptuvę kiaušinienės. Kitą rytą vėl kepė, ir vėl, kol nieko nebeliko. Bet vienas kiaušinis, pažymėtasis kryželiu, nuriedėjo į šaldytuvo gilumą ir ten užsiliko. Niekas jo nepastebėjo.