Jo h n G roga n
Blogas šuo,
rli! a M
Iliustravo Richard Cowdrey Iš anglų kalbos vertė Linas Ruzgys
M
ažame namelyje Čerčilio gatvėje gyveno labai laiminga šeima: vienas tėtis, viena mamytė, viena strazdanoto veido mergaitė vardu Keisė ir ropojantis bei cypaujantis berniukas, kurį visi vadino mažuoju Luisu. Jis dėvėjo išsipūtusias sauskelnes ir nuolat čiulpė nykštį. Šeima laikė dvi papūgas, tris auksinius karosus ir keturis prijaukintus svirplius. Tačiau šeima neturėjo vieno dalyko – šuns.
– Na, prašau, prašau, prašau, prašau, – maldavo Keisė. – Ar galėtume laikyti šuniuką? – Pasau! – pritardamas suvebleno Luisas. – Pažiūrėsim, – atsakė tėtis. – Pažiūrėsim, – pakartojo mamytė. Keisė su Luisu ėmė laukti. Jiedu laukė ilgai ilgai, kol...
Vieną dieną tėtis grįžo iš darbo nešinas kartonine dėže. – Ei, visi! Pažiūrėkit, ką parnešiau! – sušuko jis.
Dėžėje krutėjo geltonas pūkų kamuolys juoda drėgna nosimi ir didžiulėmis nulėpusiomis it dramblio ausimis.
– Šuniukas! – suspigo Keisė. -– Au au! – apsidžiaugė mažasis Luisas. – Susipažinkite, – tarė tėtis. – Čia – Marlis. – Ak, – pasakė mamytė. – Tik pažiūrėkit, koks jis mažutis. Tačiau Marlis neilgai buvo mažutis.
Tas šuniukas ėmė ėsti nesustodamas. Ne tik tai, ką rasdavo dubenėlyje, bet ir tai, kas pasitaikydavo po letena.
Jis ėmė lakti nesustodamas. Ne tik tai, kas būdavo įpilta, bet ir tai, kas nebūdavo.
Kuo daugiau jis ėdė ir lakė, tuo dažniau lakstė į lauką ir kilnojo koją. Be to, jis ėmė augti nesustodamas. Kuo labiau jis augo, tuo didesnės tapo bėdos, į kurias pakliūdavo. Tikras dičkis rūpesčių kamuolys.
Marlis ėdė švarkų ir palaidinių sagas bei batų raištelius. Jis apvertė dubenėlį su vandeniu ir nusiaubė šiukšliadėžę. Be to, išvyniojo tualetinio popieriaus ritinėlį ir ištraukė iš orkaitės kalakutą. Išdykėlis sukramtė mamytės akinius ir prarijo tėčio algos lapelį.
– Blogas šuo, Marli! – subarė tėtis. – Blogas šuo, Marli! – pritarė mamytė.
– Blogas šuo, Marli! – supyko Keisė. – Bo au au, Mali! – suspiegė mažasis Luisas.
Marlis nuoširdžiai stengėsi būti geras šuo. Tačiau viskas, ko jis griebdavosi, virsdavo tikra bėda. Jis pamėgino susidraugauti su voverėmis. – Blogas šuo, Marli! – subarė mamytė.
Jis pamėgino žaisti „namus“ su Keise ir Luisu. – Blogas šuo, Marli! – pyktelėjo Keisė. – Bo au au, Mali! – pritarė mažasis Luisas.
įsigykite
knygą dabar