Aleksandr Korodeckij
stiprūs
nervai atstatykite nervinę pusiausvyrą 100 % natūraliomis priemonėmis
Iš rusų kalbos vertė andrius puksas
4
Aleksandr Korodeckij
5
stiprūs nervai
1 skyrius
<> visų ligų priežastis – nervai
6
Aleksandr Korodeckij
7
stiprūs nervai
fitoenergetiko kasdienybė Manote, kad vasaros dienomis galite pamatyti mane dryb santį lovoje? Ne, tikrai taip negalvojate! Ir teisingai darote! Mano kiekvienas vasaros savaitgalis – fitoenergetinė kasdie nybė, kelionės į skirtingas vietas bei žaliavų energetinėms ar batoms ir vaistams ruošimas. Jau žinote, kuriose vietose reikia ruošti žaliavas, tačiau be vietų dar reikia žinoti, kaip tai daryti. Norėčiau su Jumis, mielieji skaitytojai, pasidalyti savo paslapti mis. Galbūt tai bus jums naudinga! Aktyviosios medžiagos susidaro ir kaupiasi augaluose tam tikrais jų augimo etapais, todėl žaliavas ruošti reikia griežtai nustatytu laiku. Jau supratote, kad gydomosios medžiagos au galuose pasiskirsto nevienodai. Jei mums reikės pakalnučių, arkliauogių, gysločių, bruknių, puplaiškių, rinksime viršūnėles, t.y. lapus. Jei reikia valerijono, lūgnės, arklio rūgštynės, ajero, kraujalakės, rausime šakneles. Jei gydysimės ramunėlėmis, sau siukais, gudobelėmis, bitkrėslėmis, skabysime šių augalų žie delius. Jei mums bus reikalingi erškėčiai, žemuogės, putinai, mėlynės, kadagiai arba avietės, skinsime vaisius. Būtina žinoti, kada augalai sukaupia daugiausiai naudingų medžiagų. „Vir šūnėlės“ (ir žiedeliai, ir lapai) maksimalų kiekį veikliųjų me džiagų sukaupia žydėdami. Būtent tuo metu jas ir renkame. Daugiausia gydomųjų medžiagų turi visiškai sunokę vaisiai,
8
Aleksandr Korodeckij
žievę reikėtų lupti, kai teka pavasarinės sultys, šaknys ir šakne lės naudingiausios vėlyvą rudenį, kai nuvysta viršutinės augalo dalys, pumpurai – ankstyvą pavasarį. Priminsiu, kad visas virš žemės paviršiaus esančias augalo dalis pageidautina rinkti geru oru. Sudrėkinti rasos ar lietaus augalai džiūdami sugenda. Po žeme esančias augalo dalis galima iškasti bet kokiu oru, nes prieš džiovinimą jas vis vien reikės plauti. Birželio–liepos mėnesiais renku gailio lapus, medetkų žie dus, pelynus, sukatžoles, kraujažoles, ugniažoles. Surenku, o vėliau džiovinu. Prieš džiovinimą surinktus vaistinius augalus būtina išrankioti, surūšiuoti. Galima išrankioti lapus ir žiedus, pašalinti nereikalingas priemaišas, taip pat parudusias, supeli jusias ir vabzdžių apgadintas vietas. Sėmenys, vaisiai, pumpurai išsijojami ir apvalomi nuo šiukšlių bei vabzdelių. Būtina labai kruopščiai elgtis su sultingais vaisiais. Jei žiemai nusprendėte paruošti miško žemuogių, stiprinančio, tonizuojančio ir anti stresinio vaistinių arbatų komponento, prieš džiovinimą uogas būtina pakaitinti saulėje ar krosnyje, vengiant svilimo. Surinkti augalai džiovinami iškart po surinkimo: jie plonu sluoksniu sudedami ant kokios nors paklodės. Brangūs skaitytojai, nepamirškite, kad didžioji dalis vaisti nių augalų nedžiovinama saulėje, nes taip naikinami pigmen tai ir žaliava praranda savo natūraliąją spalvą; be to, netenkama kai kurių naudingųjų medžiagų: gliukozės (pavyzdžiui, ado
stiprūs nervai
9
nio, tvertiko, landės), eterinių aliejų (pavyzdžiui, pūkelio, bit krėslės, čiobrelio). Saulėje galima džiovinti gyvatžolių, kraujalakių, sidabražo lių ir kitų taniną turinčių augalų šaknis. Aviečių, trešnių, erškėčių vaisius bei valerijono šaknis reko menduojama prieš džiovinimą vytinti gryname ore, o vėliau išdžiovinti krosnyse. Augalus džioviname pavėsinėse, palėpėse, džiovyklose, palapinėse ir kitose gerai vėdinamose patalpose. Žaliava sudedama arba išbarstoma ant švarių lentynų, marlės, drobės arba plaušinės ir periodiškai apverčiama bei vartoma. Negalima augalų džiovinti patalpose, kuriose jaučiami speci finiai žibalo, benzino, kvapai arba netoli tvartų esančiose pa talpose. Džiovinant krosnyje, skirtingoms žaliavoms taikoma skirtinga temperatūra. Glikozidų ir alkaloidų turinčius augalus reikia džiovinti esant 50–60 °C temperatūrai, eterinių aliejų prisotintus – esant 25–30 °C temperatūrai, turinčius vitaminų – esant 70–90 °C temperatūrai. Paruošta žaliava privalo būti gerai išdžiovinta, lūžti, bet ne byrėti. Manote, kad tuo ir užsibaigia mano veikla? Ne! Amžinas mūšis, o ramybę mes, fitoenergetikai, tik sapnuojame! Skirtin gas žoleles, viršūnėles, šakneles reikia teisingai saugoti – saugoti taip, kad jos nepelytų, neprarastų savybių ir būtų naudingos.
10
Aleksandr Korodeckij
Todėl nepamirškite saugojimo taisyklių: pirmiausia vieta turi būti absoliučiai sausa, tamsi, be šiukšlių, dulkių ir vabz džių. Be to, nuodingi augalai laikomi atskirai nuo nenuodingų, aromatiniai – atskirai nuo bekvapių. Kai saugomi aviečių, mėlynių, žemuogių vaisiai, rekomen duojama padaryti skersvėjį. Paruoštą žaliavą supakuoju bei kabinu lapuką, kuriame nu rodau žaliavos pavadinimą, svorį bei paruošimo laiką. Kam to reikia? Sveikatos apsaugos ministerija nustatė vaistinių žaliavų saugojimo terminus, kuriuos būtina žinoti bei atsiminti. Žiede liai ir žolelės saugomos 1–2 metus, šaknelės, šaknys, gumbai ir žievės – 3–5 metus. Skirtingoms augalų rūšims nustatyti skirtingi terminai: asiūklio bei rietmenės žolės saugomos iki 4 metų, arkliauogės lapai – iki 5 metų, saldymedžio šaknys – iki 10 metų, pataiso šarkakojo sporos neturi saugojimo termino. Norėčiau paminėti, kad paruoštus lapus, žievę, šaknis, pum purus geriausia laikyti drobiniuose maišeliuose, žiedelius – plonu vyniojamuoju popieriumi apklotuose stalčiukuose, uo gas – arba skersvėjyje pakabintuose maišeliuose, arba sausuose stiklainiuose. Viską teisingai paruošėme? Teisingai supakavome? Būsime sveiki ištisus metus!
11
stiprūs nervai
saugokite nervus nuo jaunųjų dienų! Kartą sėdžiu vakare, geriu mėtų arbatą, per televizorių stebiu futbolo čempionatą, sergu. Jaučiu nervinę įtampą. Per pertrauką sulaukiu skambučio. Skambina pažįstamas urologas Georgijus iš Puškino, su kuriuo mano gerbiami skaitytojai susi pažino knygoje „Alpinija ir čiužutė – vyriška jėga“. – Sveikas, Aleksandrai. Iš balso spėju, kad irgi sergate. – Taip, Georgijau, – nustebau. – Gal matote kiaurai sienas? – Aleksandrai, juk turiu šiokią tokią darbo patirtį! O ketu riasdešimt metų gydytojo praktikos – ne juokai! Pradedi iš bal so nustatinėti ligas ir per atstumą jausti žmogų. – Manote, kad sergu? – išsigandau. – Nesijaudinkite, Aleksandrai, dėl jūsų esu visiškai ramus. Beveik visiškai, jūs tik nervinatės... – Negi galiu ramiai sėdėti, kai vyksta toks žaidimas?! – Ar žinote, kiek sirgalių per metus miršta nuo širdies smū gių? Kiek sirgalių kenčia nuo skrandžio opos? Tylite. Šie skai čiai siaubingi! – O ką daryti? Juk be futbolo nėra gyvenimo! – Tokį klausimą fitoenergetikas užduoda urologui? Ech, Saša, kam tada reikalingos jūsų fitoarbatos ir vaistai?! – prunkš telėjo mano pašnekovas. – Skambinu jums norėdamas užduo ti klausimą. Pavasarį susidūriau su labai keistu ir gąsdinančiu
12
Aleksandr Korodeckij
reiškiniu: mane aplankydavo įvairaus amžiaus vyrai, susidūrę su viena problema – impotencija.Keisčiausia, kad 80 % atvejų sutrikimas buvo nervinio pobūdžio. Jo priežastis – depresijos, fobijos, „ofiso nuovargiu“ vadinami didžiuliai stresai. Aleksan drai, nenorėčiau žmonėms išrašyti trankvilizatorių arba kito kių nesąmonių! Valerijonas irgi nepadės. Galbūt galėtum man patarti, kaip nekenksmingomis priemonėmis atsikratyti nervi nių sutrikimų. – Galima užplikyti bei gerti mėtą bei melisą, – neryžtingai pasiūliau. – Aleksandrai, atrodo, kad šiuo klausimu esate nekompe tentingas! Gal reikėtų paieškoti atsakymų į šį, patikėkite mano patirtimi, gyvybiškai svarbų klausimą? Jau greitai moterys dėl vyrų neurozių nustos gimdyti. Kas tada? Homoseksualių san tykių suklestėjimas! Priežastis – nervai! Gali atsitikti taip, kad vyras geriau supras vyrą, moteris – moterį. Norėjau paklausti, gal ruošiatės keliauti į Murmanską alpi nijos? Vieniems mano pacientams padeda čiužutė, kitiems – jūsų Valentino Grigorjevičiaus alpinijos antpilas. – Pažiūrėsime, Georgijau, jeigu reikia, alpinijos iš Murmans ko galima ir paštu atsiųsti. O dėl nervų sutrikimų privertėte su simąstyti... – Aleksandrai, „mokslo šaknys karčios“! Puikiai žinau, kad nesitrauksite, nes mėgstate spręsti įvairius sunkius uždavinu kus. Taigi turime nervinį išsekimą, stresą, dar pridėkime depre
13
stiprūs nervai
siją ir nuovargį. Kaip būtų galima panaudojus saugius liaudies medicinos būdus atgauti sveikatą bei sutvirtinti sėkmės šaknį? Žiūrėdamas antrąją varžybų dalį pagalvojau: „Na ir užda vinukas!“ Dabar kitaip pažvelgiau ir susimąsčiau linkėdamas, ‚,kad tik visi būtų sveiki!“
visų paslapčių atskleidimo raktelis – jūsų laiškai Kai nežinau, kur ieškoti atsakymo ir ko griebtis, pradedu nagrinėti jūsų, brangūs skaitytojai, laiškus. Mano rankose laiškas iš Minsko: Sveiki, Aleksandrai Vladimirovičiau! Kartą pas mane į Minską pasisvečiuoti atvyko senas bi čiulis ir bendražygis Nikolajus. Likimas mus išskyrė, dabar atsidūrėme skirtingose valstybėse. Jis gyvena Rusijoje, Tvė rėje, aš – Baltarusijoje. Bendraujame, važiuojame vienas pas kitą į svečius. Esame bendraamžiai – abiem po 47 me tus. Atvažiavo Nikolajus, užlipo į aštuntą aukštą, o iš ryto nulėkė pirkti geriamo vandens – visą laiką jį siurbčioja. Geria ir kažkokį skystį iš gertuvės. Sunerimau, paklausiau, ar nesusirgo. Atsakymas mane apstulbino! Pasirodo, kad
14
Aleksandr Korodeckij
profilaktinio patikrinimo metu gydytojai Koliai pasakė, kad jo širdelė nesveika, kraujagyslių sienelės silpnos, pa dažnėjęs pulsas. Nikolajus nusprendė nieko nelaukdamas gydytis – elementariais fiziniais pratimais pradėjo stiprinti kraujagyslių sieneles bei širdies raumenį. Papasakojo man, kad anksčiau labai nervinosi darbe, o dabar nurimo. Lanko baseiną arba bėgioja. Jei žmona pradeda zyzti, lėtai suskaičiuoja iki dešimties, įsipila į sti klinę vandens ir lėtais gurkšneliais išgeria. Dar pasakojo, kad spręsdami darbo problemas visi dar buotojai griebdavosi už širdžių, o jis gėrė jūsų pasiūlytą trindažolės antpilą. Jo žmona Lilija padėjo paruošti trin dažolės balzamą, kuris stiprina kraujagysles. Kai neseniai mane aplankė, Nikolajus atrodė ne vyresnis nei keturiasde šimties. Visos Minsko moteris jį valgė akimis. Iš gertuvės jis gėrė jūsų antpilą. Pasakė, kad pradėjo naują profilaktikos kursą. Stebėjau jį ir iš pat pradžių raukiausi: prižiūrėti save taip nevyriška. O Nikolajus man sakydavo: „Kvaileli, juk ne manikiūrą užsisakiau, noriu būti sveikas ir stiprus, no riu sulaukti anūkų, padėti vaikams. Beje, mūsų amžiaus žmonės rizikuoja kristi nuo insulto arba infarkto. Juk ži nai, kad esu etatinis rūkalius, negaliu atsisakyti cigaretės, tačiau kai nuėjau į baseiną ir pradėjau gerti antpilą, leng viau kvėpuoju. Nors negaliu visiškai atsisakyti rūkymo,
stiprūs nervai
15
sugebu žygiuoti sveikatos link! Ir tau patariu pasirūpinti savimi!“ Suprantama, kad jo nepaklausiau. Po dviejų mėnesių dėl širdies ritmo sutrikimo atsidūriau ligoninėje. Priežas tis – buitiniai nesutarimai: iš namų išėjo sūnus. Ligoninė je gulėjau dvi savaites. Malonumas tikrai menkas. Džiau giuosi, kad bent su sūnumi susitaikiau. Kai Nikolajus sužinojo, jog esu ligoninėje, atsiuntė man Jūsų knygą „Žalioji Korodeckio vaistinėlė nuo širdies ir kraujagyslių ligų“. Susidomėjęs perskaičiau. Apgailestauju, kad tik viešnagė ligoninėje padėjo man atrasti tikrąjį kelią! Dabar prašau atsiųsti šių stebuklingų šaknelių. Duok Dieve, kad padėtų ir man. Pagarbiai Rostislavas Nuža Pagalvojau, kad stresas tikrai paguldo į ligoninės lovą! Bū tent dėl nerimo, nuolatinių stresų, teigiamų emocijų stokos plonėja kraujagyslių sienelės, sutrinka širdies ritmas, padažnėja pulsas. Dar pridėkite kenksmingą aplinkos poveikį. Ką gausite? Su prantama, kad sutrumpėjusią gyvenimo trukmę. Mūsų valstybėje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 63 me tai, moterų – 68. Liūdna statistika! Išsivysčiusiose šalyse vidu
16
Aleksandr Korodeckij
tinė gyvenimo trukmė 10, o kai kur net 12 metų ilgesnė. Ir tik dėl to, kad nesirūpiname savo sveikata! Ką darome, jei nudiegia širdį? Greitai praryjame nitroglice rino arba po liežuviu pakišame validolio. Jeigu staiga pakrinka nervai, prisiminę seną kultinį filmą „Briliantinė ranka“, išgerkime vaistų, kuriuos gydytojai reko menduoja plėsti kraujagyslėms. Puikiai žinote, kad dauguma stipriosios lyties atstovų praplėtė kraujagysles iki sąmonės ne tekimo! Sutikite, kad daug geresnis ir ekonomiškesnis yra trindažo lės antpilas – ir širdelę pagydys, ir padės nuraminti stresą, ir vartojamas taupiai, užtenka gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kar tus per dieną. Daugelis jo poveikį jau pajuto savo kailiu, o kas nespėjo – pabandykite, nesigailėsite!
Pelkinės trindažolės antpilas 20 g susmulkintų džiovintų šaknų užpilkite 500 ml degtinės ir laikykite 3 savaites. Nepamirškite periodiškai suplakti gydomąjį antpilą (1–2 kartus per dieną). Kai antpilas bus paruoštas, jį reikės perkošti. Reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną likus pusvalandžiui iki valgio. Šio antpilo užteks vienam kursui. Dažnai skaitytojai skundžiasi, kad jiems antpilas
17
stiprūs nervai
yra per stiprus. Tokiu atveju prieš vartojimą vieną valgo mąjį antpilo šaukštą praskieskite 50 ml vandens. Gydymo kursas trunka apie pusantro mėnesio. Po mėnesio kursą bū tina pakartoti. Pelkinės trindažolės šaknų galite užsisakyti parašę man laiš ką šiuo adresu: 194021, Sankt Peterburgas, p.d. 11, Aleksan drui Korodeckiui. Iš perskaityto Minsko gyventojo laiško galiu spręsti, kad jo draugas galėjo sustiprinti kraujagysles keliais būdais. Gerbia mi skaitytojai, turime dvi puikias priemones: kremą-balzamą, pagamintą iš trindažolės emulsijos, ir šaldantį gelį. Iš pradžių papasakosiu apie emulsiją, sudarančią kremą-balzamą. Beje, ji puikiai tinka trinti skaudančius sąnarius ir sumušimus.
Pelkinės trindažolės emulsija 120 g susmulkintų trindažolės šaknų užpilkite 500 ml augalinio aliejaus. Laikykite 3 savaites. Emulsijos pagrindu pagamintas kremas-balzamas padeda atstatyti ir sustiprinti kraujagyslių sieneles.
18
Aleksandr Korodeckij