Steve Jobs. Žmogus, sukūręs APPLE – XXI a. technologijų kompaniją Nr. 1

Leander Kahney

Žmogus, sukūręs APPLE – XXI a. technologijų kompaniją Nr. 1

Iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė

Įžanga „Apple iki ausų įklimpusi skolose, tačiau sunku patikėti, kad bendrovė galėtų... galėtų... galėtų – ieškau tinkamo žodžio – galėtų... galėtų numirti.“ Steve’o Jobso, laikinai einančio bendrovės vadovo pareigas, pasisakymas Time žurnale 1997 m. rugpjūčio 18 d.

Steve’as Jobsas beveik taip pat dėmesingai apgalvoja karto­nines dėžes, kuriose įpakuoti prietaisai atkeliauja į namus, kaip ir pačius produktus. Ir tai ne dėl išrankaus skonio ar noro būti elegantiškam – nors šios priežastys irgi ganėtinai svarbios. Jobsui labai svarbi pati akimirka, kai vartotojas ištraukia naują pirkinį iš dėžės. Kaip ir visa kita, šis momentas labai rūpestingai apgalvojamas. Jobso nuomone, produkto pakuotė yra vienas iš puikiausių būdų pristatyti vartotojams naujas neišbandytas technologijas. Paimkime, pavyzdžiui, kad ir originalųjį Mac’ą, pasirodžiusį 1984 metais.

6

leander kahney

Niekas nieko panašaus tuomet dar nebuvo regėjęs. Kompiuteris buvo valdomas kažkokiu keistu daiktu – pele – o ne klaviatūra, kaip kiti to meto asmeniniai kompiuteriai. Norėdamas, kad naujieji vartotojai susipažintų su pele, Jobsas pasirūpino, kad ji būtų supakuota atskirai, tik jai skirtoje dėžutėje. Vartotojas turėdavo išpakuoti pelę – paimti ją į rankas, pajungti, tad ėmus naudotis kompiuteriu šis daiktas jau nebūdavo toks svetimas. Bėgant laikui Jobsas labai rūpinosi kiekvieno Apple produkto „pakuotės dizainu“. iMac’o pakuotė sukurta taip, kad būtų visiškai aišku, kaip kompiuterį prijungti prie interneto, be to, dėžėje dar buvo speciali polistirolo įklija, kaip įdėklas skirta plonytei knygutei – vartotojo vadovui. Taip, kaip pakuotę, Jobsas bando numatyti visus kitus aspektus, svarbius vartotojui: pradedant reklama televizijoje, kuri sukuria svajones apie Apple produktus ir baigiant beveik muziejais paverstomis parduotuvėmis; pradedant nesudėtinga iPhone’ui skirta programine įranga ir baigiant online veikiančiomis iTunes muzikos parduotuvėmis, kuriose galima įsigyti dainų garso ir vaizdo įrašų. Jobsas itin pamišęs dėl noro valdyti. Be to, jis be galo pedantiškas, kietas ir reiklus viršininkas.

Steve jobs

7

Daugelio nuomone, šis vyras balansuoja ties pamišimo riba. Jobsas vaizduojamas kaip psichas, kuris gali atleisti lifte sutiktą darbuotoją, manipuliuoja partneriais ir pasiglemžia laurus už kitų žmonių pasiekimus.1 Pastarojo meto biografijos piešia nepagražintą portretą visiškai nemokančio bendrauti žmogaus, kuris veikia vedamas pačių žemiausių troškimų: kontroliuoti, vadovauti ir piktnaudžiauti kitais žmonėmis. Daugelis knygų apie Jobsą – varantys į depresiją skaitalai. Jose ničnieko gera nerastumei, tik pykčio priepuolių ir užgauliojimų sąrašą. Nieko nuostabaus, kad pavaldiniai šį vyrą vadina Kirviu Jobsu. O kur tuomet genijus? Be abejo, šis žmogus kai ką daro puikiai. Jobsas ištraukė Apple kompaniją iš bankroto pinklių, o per vėlesnius dešimt metų jo vadovaujama įmonė išsiplėtė ir veikė geriau nei bet kada iki tolei. Jis patrigubino Apple metinius pardavimus ir padvigubino Mac’ų rinkos dalį. Apple produkcijos kapitalą padidino 1300 procentų. Apple uždirba pinigų ir parduoda daugiau kompiuterių nei kada nors anksčiau ir visa tai dėl daugybės populiariais tapusių produktų. Ypač vieno. Pristatytas 2001 metų spalio mėnesį iPod’as visiškai pakeitė Apple endrovę. Ir kai tik Apple

8

leander kahney

iš vos suduriančios galą su galu pavirto į vieną galingiausių pasaulinėje rinkoje firmų, taip ir iPod’as iš prabangaus ir brangaus žaisliuko tapo įvairiapusiu ir labai svarbiu produktu. Jobsas labai greitai pamainė iPod’ą iš brangaus, daugeliui žmonių visiškai nesvarbaus ir tiktai su Mac kompiuteriais suderinamo muzikinio grotuvo į visame pasaulyje naudojamą, milijardus dolerių pelno nešantį produktą, kurio gamyba užsiima šimtai dukterinių įmonių. Greitai ir be jokio gailesčio Jobsas iš esmės atnaujino iPod’ą – pasirodė naujesni ir geresni modeliai, online veikianti parduotuvė, grotuvai tapo suderinami su Windows, o paskui atsirado dar ir vaizdo grojimo funkcija. Pasekmės tokios: iki 2007-ųjų metų balandžio mėnesio parduota daugiau nei 100 milijonų iPod grotuvų, o tai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę visų A­ppl­e įplaukų. iPhone’as ir iPod’as, kuriais galima naudotis ir kaip telefonu bei naršyti internete, rodos, taip pat pasmerkti populiarumui. Pasirodęs 2006 metais iPhone’as jau iš esmės pakeitė milžinišką mobiliųjų telefonų rinką, kuri, kaip teigia žinovai, jau skirstoma į dvi eras: prieš iPhone’ą ir po šio telefono pasirodymo.

Steve jobs

9

Pažvelkime tik į keletą skaičių. Šiuo metu, kai rašoma ši knyga (2007-ųjų lapkričio mėnuo), Apple jau pardavė pribloškiantį kiekį – 100 milijonų – iPod’ų ir iki 2008-ųjų metų galo ketinama pagaminti daugiau nei 200 milijonų iPod’ų. Iki 2009-ųjų planuojama išleisti 300 milijonų šių apa­ratų. Kai kurie analitikai teigia, kad rinka būtų perpildyta tiktai pardavus 500 milijonų iPod’ų. Dėl šios priežasties iPod’as galėtų varžytis dėl populiariausio visų laikų elektroninio prietaiso vardo. Dabartinis rekordininkas Sony Walkman gali pasigirti, jog per penkiolika šlovės metų (maždaug devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais) buvo parduota apie 380 milijonų šių grotuvų. MP3 grotuvų rinkoje Apple tokia pati monopolininkė kaip ir Microsoft bendrovė. Jungtinėse Valstijose iPod grotuvai rinkoje sudaro beveik 90 procentų: devyni iš dešimties parduodamų muzikos grotuvų yra iPod.2 Trys ketvirtadaliai iš 2007-ųjų metų automobilių modelių turėjo įrangą, skirtą pajungti iPod’ui. Ne MP3, o būtent iPod’ui. Apple jau pardavė apie 600 milijonų iTunes programinės įrangos, o iTunes internetinėje parduotuvėje parduota trys milijardai dainų.

10

leander kahney

2007-ųjų rugpjūtį pareiškime spaudai Jobsas pacitavo minėtus skaičius ir teigė, kad Apple tai tikrai stebina. iTunes internetinė muzikos parduotuvė kasdien parduoda penkis milijonus dainų – 80 procentų visos tokiu būdu parduodamos skaitmeninės muzikos. iTunes JAV yra trečia pagal dydį muzika prekiaujanti parduotuvė, nusileidžianti tik Wall-Mart ir Best Buy parduotuvėms. Tuo metu, kai skaitote šias eilutes, gali būti, kad minimi skaičiai jau bus padvigubėję. iPod’as tapo tokia galinga jėga, su kuria vargiai išgali varžytis net Microsoft bendrovė. O kur dar Pixar kino studija. 1995 metais pri­vačioje Jobso kino studijoje buvo sukurtas pirmasis kompiuterinis animacinis filmas „Žaislų istorija“. Paskui pasipylė daugybė populiarių animacinių istorijų, pasirodančių kartą per metus tuo pačiu laiku – tiksliai kaip laikrodis. 2006 metais Pixar kino studiją nupirko Disney. Kaina tik­ rai pribloškianti – 7,4 milijardų Amerikos dolerių. Svarbiausia, kad šitokiu būdu Jobsas tapo didžiausiu akcininku ir pačiu svarbiausiu, tačiau visiškai nemokančiu bendrauti žmogumi Holivude. „Jobsas yra mūsų laikų Henris J. Kaizeris arba Voltas Disnėjus“, – šitaip atsiliepė apie šį

Steve jobs

11

vyrą Kevinas Starras, kultūros istorikas, dirbantis bibliotekininku Kalifornijos valstijoje.3 Nepaisant visko Jobsas padarė puikią karjerą! Jo darbas turi didžiulę įtaką kompiuterių pasauliui, kultūrai ir, be abejonės, Apple kompanijai. Ak, nepamirškime dar ir to, kad šis vyras savomis rankomis uždirbo milijardus dolerių ir tapo vienu turtingiausių žmonių pasaulyje. „Asmeninių kompiuterių rinkoje šis žmogus buvo ir dar tebėra pats įtakingiausias išradėjas“, – sako Gordonas Belas, legendinis kompiuterių pasaulio mokslininkas ir vienas žymesnių kompiuterių istorikų.4 Jobsas turėjo seniai išnykti iš akiračio – jei tiksliai, tai dar 1985-aisiais, kai jam nepasisekė užimti Apple firmos vadovo kėdės. Gimęs San Fransiske 1955-ųjų metų vasario mėnesį šis nesantuokinis studentų porelės kūdikis jau po savaitės buvo atiduotas įvaikinimo tarnybai. Mažylį įsivaikino Paulas ir Clara Jobsai, viduriniosios klasės darbininkai. Gana greitai šeima išsikėlė gyventi į Mauntin Vju – sodais besipuikuojantį miestelį Kalifornijoje. Nuošalus miestelis sodais džiaugėsi neilgai – gana greitai aplinkui iškilo Silicio slėnis.

12

leander kahney

Mokykloje Stevenas Paulas Jobsas, gavęs vardą įtėvio, dirbusio šaltkalviu, garbei buvo laikomas beveik nusikaltėliu. Jis pats pasakoja, kad ketvirtoje klasėje išliko tik dėl to, kad mokytojas papirkinėjo jį pinigais ir saldainiais. „Galiu garantuoti, kad būčiau patekęs į kalėjimą“, – prisipažįsta Steve’as. Kaimynystėje gyvenęs vyrukas supažindino berniuką su elektronikos stebuk­lais – davė Heathkits (mėgėjišką elektronikos įrankių rinkinį) ir paaiškino prietaisų veikimo principus. Netgi tokie sudėtingi dalykai, kaip televizijos imtuvas, daugiau nebebuvo paslaptingi. „Nebeliko jokios mistikos šiuose daiktuose, – teigia Jobsas. – Tapo visiškai aišku, kad tai – žmogaus kūrybos produktas, o ne stebuklas.“5 Tikrieji Jobso tėvai kaip vieną iš įvaikinimo sąlygų buvo nurodę, kad vaikas turės mokytis koledže, tačiau vaikinukas iškrito iš Reed koledžo Oregono valstijoje jau po pirmojo semestro. Vis dėlto paskui dar neoficialiai lankė kai kurias jam patinkančias paskaitas, pavyzdžiui, kaligrafiją. Likęs be grašio kišenėje rinko kokakolos butelius, miegodavo pas draugus ant grindų ir maitindavosi nemokamai dalijamu maistu vietinėje krišnaistų šventykloje. Keistuolis išbandė netgi

Steve jobs

13

obuolių dietą, manydamas, kad taip reikės mažiau praustis. Deja, bandymas nepasiteisino. Atvykęs į Kaliforniją Jobsas susirado laikiną darbą Atari, vienoje iš pirmųjų kompiuterinių žaidimų bendrovių – norėjo užsidirbti pinigų kelionei į Indiją. Gana greitai metęs darbus kartu su vaikystės draugu išvyko ieškoti nušvitimo. Grįžęs į JAV jis susidraugavo su kitu vaikinu, Steve’u Wozniaku, elektronikos genijumi, kuris tiesiog įdomumo dėlei pats pasidarė asmeninį kompiuterį, tačiau visiškai nesuko galvos, kaip būtų galima jį parduoti. Jobsas turėjo daugiau idėjų nei draugas. Jiedu kartu įkūrė Apple. Įmonęs gyvavimo pradžioje vaikinai kompiuterius surinkinėjo Jobso miegamajame, paskui persikraustė į tėvų garažą ir į darbą priėmė dar kelis paauglius draugelius. Kad surinktų pinigų verslo pradžiai, Jobsas pardavė Volkswagen mikroautobusiuką. Wozniakas paaukojo skaičiuotuvą. Jobsui tuo metu buvo dvidešimt vieneri, Wozniakui – dvidešimt šešeri. Apple įsikūrė kaip tik laiku – kartu su prasidėjusia kompiuterine revoliucija įmonė kosminiu greičiu šovė aukštyn. Viešai kompanija pasirodė 1980-aisiais, jų pasiūla nuo Ford Moto­r Company

14

leander kahney

laikų 1956-aisiais buvo pati didžiausia. Vaikinai tapo multimilijonieriai, rinką valdančiais didžiulės bendrovės savininkais. 1983 metais Apple pateko į žurnalo Fortune renkamą geriausių įmonių 500 – tapo 411. Verslo istorijoje tai greičiausias bendrovės pakilimas. „Kai man buvo dvidešimt treji, bendrovė buvo verta milijono dolerių, sulaukus dvidešimt ketverių – jau dešimties milijonų dolerių, o sulaukus dvidešimt penkerių – daugiau nei šimto milijonų dolerių, bet tai jau nebeturėjo jokios reikšmės, nes niekada nedariau to vien dėl pinigų“, – pasakoja Jobsas. Wozniakas buvo techninės įrangos genijus, lustų inžinierius, o Jobsas sugebėjo matyti visumą. Tik dėl Jobso idėjų, susijusių su reklama ir dizainu, Apple tapo pirmąja sėkmingai veikiančia plačiosioms masėms skirtų kompiuterių gamintoja, devintojo dešimtmečio kompanija pasižyminčia tokiu pat populiarumu kaip Microsoft. Iš nuobodulio Jobsas ėmėsi Mac’o, pirmosios komercinį pritaikymą turinčios, kompiuterių tyrimų laboratorijose sukurtos, perversmą sukėlusios grafinės vartotojo aplinkos. Jobsas neišrado grafinės vartotojo aplinkos, kuri šiandien naudojama beveik kiekviename kompiuteryje, neišskiriant nė

Steve jobs

15

Billo Gateso Windows vartotojų, tačiau jis padarė šią aplinką prieinamą visiems. Toks ir buvo Jobso tikslas, skelbiamas nuo pat pradžių: sukurti kuo platesnei auditorijai prieinamas ir lengvai naudojamas technologijas. 1985-aisiais Jobsas buvo išspirtas iš Apple dėl to, kad pasirodė neproduktyvus ir nevaldomas. Po nesėkmingos kovos su tuometiniu bendrovės vadovu Johnu Sculley Jobsas pats išėjo iš darbo, kad išvengtų atleidimo. Svajodamas apie kerštą jis įkūrė NeXT kompaniją – ši turėjo prekiauti pažangiausiais kompiuteriais, aptarnauti mokyklas ir išstumti Apple iš rinkos. Iš „Žvaigždžių karų“ režisieriaus George’o Lucaso vos už 10 milijonų Jobsas nupirko vargiai beišsilaikančią kompiuterinės grafikos bendrovę – George’as tuo metu skyrėsi ir jam reikėjo pinigų. Pervadinęs įmonę Pixar Jobsas per dešimtmetį sukišo į ją dar apie 60 milijonų dolerių tik tam, kad galų gale pamatytų, kaip gaminami populiarūs animaciniai filmai, o pati kino studija virstų pirmaujančia animacijos studija Holivude. Kita vertus, NeXT niekada neišgyveno didžiulio pakilimo. Per aštuonerius metus ji pardavė tik 50 000 kompiuterių ir turėjo pasitraukti iš tech-

16

leander kahney

ninės įrangos verslo bei užsiimti tokių vartotojų kaip CŽV aptarnavimu. Štai šioje vietoje Jobsas ir galėjo pranykti iš akių visiems laikams. Dar viena NeXT nesėk­mė, ir Jobsas būtų sėdęs rašyti memuarų arba tapęs įmonės bendrasavininku, neturinčiu teisės kontroliuoti įmonės, kaip jau buvo nutikę daugeliui iki jo dirbusių verslininkų. Tačiau visiškai netikėtai NeXT tapo stulbinamai sėkmingai dirbančia kompanija. NeXT programinė įranga buvo ta varomoji jėga, kuri sugrąžino Jobsą į Apple bendrovę ir davė pagrindą kelioms svarbiausioms Apple technologijoms, ypač gerai vertinamai ir paplitusiai Mac OS X. 1996 metais Jobso sugrįžimas į kompaniją – pirmą kartą po vienuolikos metų įkėlė koją į Kupertino teritoriją – verslo istorijoje pripažįstamas įspūdingiausiu sugrįžimu prie bendrovės vairo. „Apple gali didžiuotis tikriausiai pačiu žymiausiu antruoju atgimimu technologijos pasaulyje, – interviu Times žurnalui pareiškė Ericas Schmidtas, Google generalinis direktorius. – Šios bendrovės atgimimas yra nepakartojamas ir itin įspūdingas.“6 Jobsas daro vieną protingą žingsnį po kito. iPod’as triuškinamai populiarus ir, atrodo, tokiu

Steve jobs

17

pat populiarumu galės pasigirti iPhone’as. Net ir Mac’as, kažkada nurašytas kompiuteris, kaip ribotai vartotojų rinkai reikalingas brangus žaisliukas, žada triukšmingai grįžti ir užkariauti rinką. Mac kompiuteriai, kaip ir pati Apple kompanija, aiškiai nusiteikę pirmauti. Per dešimtį metų Jobsas vargu ar padarė nors vieną neteisingą ėjimą, išskyrus vieną didelę klaidą, kai pražiopsojo Napster apsikeitimo muzikos failais paslaugą ir skaitmeninės muzikos revoliuciją 2000-aisiais. Kai vartotojai pageidavo CD įrašančių diskasukių, Apple gamino iMac’us su DVD diskasukiais ir reklamavo juos kaip vaizdo redagavimo įrankius. „Pasijutau kaip paskutinis kvailys“, – prisipažino Steve’as žurnalui Fortune.7 Žinoma, sėkmė priklauso ne tik nuo protingo planavimo. Jobsui tiesiog sekėsi. Vieną rytą 2004-aisiais atliktas diagnostinis tyrimas parodė, kad kasoje – piktybinis auglys – tai būtų beveik mirtinas nuosprendis. Kasos vėžys pranašavo garantuotą ir greitą mirtį. „Gydytojas man patarė grįžus namo susitvarkyti nebaigtus reikalus, susitaikyti su namiškiais, kitaip tariant, šitaip gydytojai liepia pasiruošti mirčiai, – pasakojo Jobsas. – Vadinasi, per kelis mėnesius reikia pasakyti

18

leander kahney

vaikams tai, kam manėte turįs dar ištisus dešimt­ mečius. Vadinasi, privalu sutvarkyti reikalus taip, kad šeimos nariams nekiltų jokių problemų. Vadinasi, – atsisveikinti.“ Vėliau tą patį vakarą atlikta biopsija parodė, kad auglys ypač retas, tačiau pagydomas chirurginiu būdu. Jobsui buvo atlikta operacija.8 Dabar, jau pradėjęs šeštąją dešimtį, Jobsas gyvena ramų ir uždarą gyvenimą kartu su žmona ir keturiais vaikais dideliame, į akis nekrintančiame jaukiame namelyje Palto Alo priemiestyje. Tapęs budistu ir peskovegetaru (valgo augalinį maistą ir žuvį) vyras dažnai vaikšto basas – nukeliauja iki vietinės maisto parduotuvės nusipirkti vaisių ar vaisinio kokteilio. Jis daug dirba ir tik retkarčiais išvyksta atostogauti į Havajus. Iš Apple bend­rovės gauna simbolinį vieno dolerio atlyginimą, tačiau turtus kraunasi iš akcijų – tų pačių, dėl kurių vos nepakliuvo į bėdą su SEC (FTB departamentas, besirūpinantis kapitalo ir investicijų apsauga). Steve’as skraido asmeniniu Gulfstream lėktuvu, kurį jam suteikė Apple valdymo taryba. Šiomis dienomis Jobsas yra dėmesio centre. Apple stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau šios įmonės verslo modelis pasenęs trisdešimčia metų. Apple

Steve jobs

19

yra verslo anomalija – standartu jau seniai laikoma Microsoft. Tarp Osborne, Amiga ir šimtų kitų kompiuterių verslu užsiimančių bendrovių, kurios laikėsi savo patentuotų technologijų ir jau seniai iškeliavo Anapilin, turėjo būti ir Apple. Tačiau pirmą kartą per kelis dešimtmečius Apple užima tokią padėtį, kad gali vadintis didžiule, galinga verslo struktūra, atveriančia naujas rinkas, galbūt dar didesnes nei kompiuterių pramonė, pradėjusi plėstis aštuntajame dešimt­me­tyje. Technologijos užkariauja naujas erdves – skaitmenines pramogas ir komunikacijas. Atsiradus kompiuteriams darbo vietos jau seniai neatpažįstamai pasikeitė, tačiau šią rinkos dalį užkariavusi Microsoft. Apple nepalikta jokių vilčių kada nors perimti valdžią į savo rankas. Tačiau pramogos namuose – visai kitas reikalas. Bendravimas ir pramogos tampa skaitmeninės. Žmonės bendrauja mobiliaisiais telefonais, interneto pokalbių svetainėse, elektroniniu paštu, muzika ir filmai vis dažniau perkami interneto parduotuvėse arba parsisiunčiami. Labai plačios galimybės užkariauti rinką. Visos savybės ir bruožai, neleidę Apple kompanijos produkcijai įsigalėti verslo pasaulyje, darbo vietose, kuo puikiausiai